Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Lietuvos gyventojų mityba ir jos priežiūra

Faktai apie Lietuvos gyventojų mitybą (nuoroda)             

GYVENTOJŲ MITYBOS PRIEŽIŪRA

Gyventojų mitybos ir maisto saugos reglamentavimą bei priežiūros koordinavimą Lietuvoje atlieka Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija yra sveikatinimo veiklos valstybinio valdymo subjektas. Vienas iš pagrindinių sveikatinimo veiklos tikslų – saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir neįgalumo (LR sveikatos sistemos įstatymas).

Sveikatos apsaugos ministerija, kartu su Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiomis biudžetinėmis visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis, vykdo lėtinių neinfekcinių ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų profilaktiką, įgyvendindama sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena susijusio gyventojų sergamumo mažinimo bei aplinkos sveikatos ir maisto saugos politiką (LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas). Konkrečios Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos sritys gyventojų mitybos ir maisto saugos srityse nustatytos LR maisto įstatymu (9 str.) bei LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (7 ir 19 str.).

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS FUNKCIJOS

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama tarptautinių strategijų ir kitų dokumentų nuostatas bei vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Visuomenės sveikatos stebėsenos įstatymo, Maisto įstatymo, Geriamojo vandens įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, vykdo lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką, įgyvendina sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena susijusio gyventojų sergamumo mažinimo bei maisto saugos politiką.

Maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Sveikatos apsaugos ministerija:

1) formuoja valstybės politiką maisto saugos bei su maistu ir mityba susijusių ligų prevencijos srityse ir koordinuoja jos įgyvendinimą;

2) reglamentuoja, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, geriamojo vandens (įskaitant natūralų mineralinį vandenį ir šaltinio vandenį) saugą ir kokybę, teršalų, maisto priedų, fermentų, kvapiųjų medžiagų, ekstrahentų, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti, apdoroto jonizuojančiąja spinduliuote, genetiškai modifikuoto, naujo maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugą, bendruosius maisto higienos ir informacijos apie maistą teikimo vartotojams (įskaitant teiginių apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą vartojimą) reikalavimus, maistą tvarkančių fizinių asmenų sveikatos, sveikatos tikrinimo, privalomųjų higienos bei sveikos mitybos žinių reikalavimus ir šių žinių įgijimo tvarką;

3) nustato tikslinių grupių maitinimo organizavimo reikalavimus, rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, derina kitų institucijų parengtas mitybos normas, atlieka gyventojų mitybos, su ja susijusio sergamumo bei gyventojų mitybos raštingumo stebėseną, rengia sveikos mitybos rekomendacijas, ugdo sveikos mitybos įgūdžius, rengia ir tvirtina programas, skirtas gyventojų mitybai gerinti;

4) atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.

Be to, Sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją dalyvauja Europos Sąjungos maisto ir mitybos srities teisėkūroje − dirba Europos Komisijos ir Europos Tarybos darbo grupėse, kuriose rengia teisės aktus maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo srityse ES mastu.

 

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad apie 60 proc. žmogaus sveikatos lemia mityba. Daugelyje šalių vyrauja panašios kaip Lietuvoje gyventojų mitybos tendencijos bei susijusių ligų struktūra. Sprendžiant šias problemas, PSO ir Europos Sąjungos valdymo institucijos koordinuoja gyventojų mitybos bei su ja susijusios sveikatos gerinimą tarpvalstybiniame lygyje. Lietuva dalyvavo rengiant šias tarptautines strategijas bei įgyvendina jose išdėstytas nuostatas.

 

PSO IR ES GYVENTOJŲ MITYBOS GERINIMO STRATEGINĖS NUOSTATOS

 

SVARBIAUSIOS PRIEMONĖS LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBAI IR SVEIKATAI GERINTI

     Siekdama gerinti gyventojų mitybą ir nuo jos priklausančią sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija taiko įvairias programines ir teisines priemones, kad rinkoje esantys maisto produktai būtų saugūs, sveikatai palankūs, o gyventojų mityba subalansuota.

     Svarbiausios priemonės Lietuvos gyventojų mitybai gerinti, kurias parengė SAM arba dalyvavo rengiant, išdėstytos šiuose dokumentuose:

  • Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2020 m. veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“ bei su mityba susiję jo priedai:
    • Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas (4 priedas);
    • Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas (5 priedas);
    • Efektyvios sveikatos priežiūros prieinamumo gerinimo neįgaliesiems krypties aprašas (6 priedas);
    • Vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos bei efektyvaus gydymo užtikrinimo krypties aprašas (7 priedas).
  • 10 higienos normų, kurios nustato saugos, tvarkymo ir ženklinimo reikalavimus maistui, geriamajam vandeniui bei su maistu besiliečiančioms medžiagoms:
  • Visose Lietuvos savivaldybėse nuo 2006 m. veikia savivaldybių visuomenės sveikatos biurų tinklas (47 biurai), skirtas savivaldybėse vykdyti sveikatos stiprinimo veiklą, organizuoti sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos bei ligų profilaktikos renginius gyventojams, vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose, atlikti sveikatos stebėsenas. Šio tinklo veiklą koordinuoja ir finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija, metodiškai vadovauja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei ir kiti nacionaliniai specializuoti sveikatos centrai pagal kompetenciją. Šis tinklas Lietuvoje pradėtas kurti 2006 m., nuolat plečiamas bei tobulinamas. Biurų veikla labai plati ir intensyvi – kiekvienais metais jie surengia apie 15 tūkst. vien tik sveikos mitybos renginių, kuriuose dalyvauja 270 tūkst. dalyvių bei apie 22 tūkst. fizinio aktyvumo renginių, kuriuose dalyvauja apie 600 tūkst. dalyvių. Taip pat organizuojamos ir kitokios ligų prevencijos veiklos.
  • Kiekvienais metais rengiami ir tvirtinami valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo veiklos prioritetai ir jų vykdymo vertinimo kriterijai. Tarp jų yra įvairių priemonių gyventojų maitinimui gerinti, vaikų ir suaugusiųjų žinioms gerinti.
  • Parengtos Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836 „Dėl „Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų“ patvirtinimo“ (nauja redakcija). Tai fiziologiškai subalansuotos mitybos kriterijus nustatantis dokumentas. Jis skirtas individualaus bei organizuotų kolektyvų (pvz., ugdymo, krašto apsaugos, socialinės globos, įkalinimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir pan.) maitinimo planavimui bei vertinimui. Dokumentas suderintas su atitinkamais Europos Sąjungos bei PSO strateginiais dokumentais.
  • Nuo 2014 m. Lietuvoje galioja draudimas parduoti energinius gėrimus vaikams.  Saugant vaikų sveikatą nuo gausiai cukraus turinčių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų, kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu parengtas Maisto įstatymo pakeitimas, kurio 6 (1) straipsnyje nustatytas draudimas vaikams iki 18 metų parduoti energinius gėrimus (Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas, 2014 m. gegužės 15 d. Nr. XII-885), taip pat įvestas energinių gėrimų reklamos vaikams draudimas (Reklamos įstatymo 14.5 str.). Lietuva buvo pirmoji pasaulyje įsivedusi tokias priemones. Kitos vaikų maitinimo gerinimo priemonės aprašytos šiame interneto svetainės puslapyje.
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-1202 „Dėl didžiausio leistino riebalų rūgščių transizomerų kiekio maisto produktuose nustatymo“ nustatė transriebalų normas maisto produktams. Šiuo įsakymu transriebalai maisto produktuose ribojami iki labai mažų kiekių – 2 g / 100 g riebalų. Maisto produktuose, kuriuose riebalų kiekis apskritai yra mažas (t. y. <3 %), transriebalų kiekio riba yra 10 g /100 g riebalų. Šios nuostatos apima tik pramoniniu būdu gautus transriebalus, bet netaikomos natūraliems transriebalams, kurių yra pieno riebaluose ir jų turinčiuose produktuose – svieste, sūryje, grietinėje, šiek tiek – jautienoje ir avienoje. Norma taikoma taip pat ir viešojo maitinimo patiekalams. Ji įsigaliojo 2019 m. lapkričio 1 d. Transriebalai yra labiausiai nepageidautina riebalų rūšis, labiausiai pažeidžianti kraujagysles, pasižyminti aterogeniniu ir kancerogeniniu poveikiu. Transriebalų dažniausiai būna pramoninės gamybos konditerijos ir kai kuriuose kituose gaminiuose − saldainiuose, pyragaičiuose, šokoladu glaistytuose ar kremu perteptuose gaminiuose, šaldytoje tešloje ir jos produktuose (pvz., šaldytose picose), glaistytuose leduose ir varškės sūreliuose, taip pat gruzdintose bulvytėse, pūstuose kukurūzuose ir kituose gruzdintuose bei spragintuose gaminiuose. Transriebalų kiekio ribojimas buvo būtinas nes rinkoje buvo gausu produktų, kurių sudėtyje aptinkama 40 g ir daugiau transriebalų. Lietuva yra 5-oji ES valstybė įsivedusi tokią normą.
  • Parengtos Sveikos mitybos rekomendacijos (atnaujintos 2020 m.). Šios rekomendacijos apibrėžia svarbiausius racionalios mitybos principus. Jos skirtos gyventojams, sveikatos priežiūros ir slaugos specialistams, visuomenės sveikatos ir medicinos studijų programos studentams, gydytojams rezidentams, ugdymo įstaigų specialistams. Į jas atsižvelgiama organizuojant maitinimą įvairiuose suaugusiųjų ir vaikų kolektyvuose.
  • Įteisintas sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimas „Rakto skylutės“ simboliu. Tai vienintelė oficiali, valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistema, pagal kurią maisto gamintojai savo produktus gali savanoriškai ženklinti tarptautiniu simboliu „Rakto skylutė“, jei šie atitinka Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-213 Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ nustatytus kriterijus. Šie kriterijai riboja produktuose gyvulinių riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos kiekius bei nustato prievolę grūdų turintiems produktams turėti daugiau maistinių skaidulų bei viso grūdo komponentų. Pirkėjai „Rakto skylute“ paženklintus produktus lengviau pastebi parduotuvių lentynose ir gali sveikiau maitintis. Įmonėms taip pat naudinga turėti sveikumo kriterijus atitinkančių produktų. Kriterijai atitinka taikomus kitose „Rakto skylutės“ simbolį naudojančiose šalyse. Sistema įdiegta dalyvaujant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Žemės ūkio ministerijai, bendradarbiaujant su Švedijos nacionaline maisto agentūra. Ženklinimo kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Čia skelbiamas „Rakto skylutės“ simboliu paženklintų produktų sąrašas ir kita susijusi informacija.
  • Saugodama vartotojų sveikatą ir skatindama gerinti parduodamo maisto kokybę - mažinti jame cukraus, riebalų ir druskos kiekį, Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė 22 savanoriškus susitarimus dėl maisto produktų gerinimo su 17 maisto įmonių. Kviečiamos ir kitos maisto pramonės įmonės pasirašyti susitarimus, nurodant šalių įsipareigojimus ir produktų sudėties keitimo terminus. Pasirašymai su socialiai atsakingomis įmonėmis plačiai nušviečiami Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje. Susitarimų pavyzdžiai yra čia.
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394 "Dėl vaikų maitinimo aprašo patvirtinimo" patvirtintas    Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, kuris nustato privalomuosius sveikatai palankaus maisto tiekimo į Lietuvos ugdymo įstaigas reikalavimus. Jis privalomas visoms Lietuvoje vaikų ugdymo ir globos įstaigoms. Ši sistema pradėta diegti 2011 m. Pagal ją vaikai privalo visada gauti šviežią, tą pačią dieną pagamintą visavertį maistą. Sveikatai nepalankūs maisto produktai ir gėrimai draudžiami. Atsižvelgiant į PSO, kitų tarptautinių organizacijų siūlymus, gyventojų, tėvų ir pedagogų prašymus, siekiant mažinti vaikų nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų riziką, vaikų maiste apriboti cukraus, druskos, sočiųjų ir transriebalų kiekiai, privaloma tiekti daugiau šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių produktų. Aprašas nuolat atnaujinamas. Kiekvieną savaitę vaikų maitinimą kontroliuoja mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai. Jiems padeda į vidinę maitinimo kontrolę įtraukti vaikai bei jų tėvai, nes nustatyta prievolė ugdymo įstaigų interneto svetainėse skelbti oficialius vaikų maitinimo reikalavimus bei valgiaraščius. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė internete pavyzdinius valgiaraščius ir technologines korteles vaikų ugdymo įstaigoms, kuriais gali naudotis maitinimo paslaugos teikėjai, užtikrindami sveikatai palankų vaikų maitinimą.
  • Susitarimas dėl valgiaraščių parengimo gydymo ir vaikų ugdymo įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mobili vertinimo grupė aplankė dalį Lietuvos gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose nustatė įvairių sisteminių problemų. Joms spręsti, skubiai buvo atlikti pakeitimai teisės aktuose bei parengti reikiami nauji teisės aktai. Taip pat, pasitelkus Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociaciją buvo parengti ir paskelbti internete pavyzdiniai valgiaraščiai gydymo ir vaikų ugdymo įstaigoms bei apmokyti šių įstaigų virėjai sveiko, skanaus ir estetiško maisto gaminimo principų. Šios priemonės vykdytos pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos restoranų vyriausių virėjų ir konditerių asociacijos bei Lietuvos dietologų draugijos, pagrindu.
  • Nuo 1993 m. reguliariai dalyvaujama tarptautiniame Mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrime (HBSC). Lietuva jame dalyvauja jau 4-tą kartą. Koordinuoja LSMU.
  • Nuo 2007 metų dalyvaujama PSO koordinuojamoje Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvoje (COSI). Šio tyrimo tikslas – gauti palyginamus 6–9 metų amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo duomenis skirtingose Europos regiono šalyse, renkant informaciją apie mokyklinę vertinant kūno svorio ir ūgio rodiklius bei mokyklinę aplinką ir fizinio aktyvumo įpročius (dalyvauja LSMU).
  • 2013 m. atliktas Bendrojo lavinimo mokyklų 6-7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas.
  • 2016 m. pakartotinai atliktas Bendrojo ugdymo mokyklų 6-7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas.

  • 2014–2015 m. atliktas Ikimokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, faktiškos mitybos tyrimas. Rezultatai paskelbti žurnale “Visuomenės sveikata” 2016/1/72.

  • 2016 m. atliktas Vaisių programos mokyklose įgyvendinimo vertinimo tyrimas. 

  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-776 patvirtino "Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto profilaktikai, organizavimo tvarkos aprašą" (tai buvusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V-979 dėl „Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašo“ patvirtinimo" nauja redakcija). Šis teisės aktas skirtas mažinti svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą Lietuvoje. Pagal statistiką Lietuvoje dažniausia gyventojų mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos – infarktai bei insultai (56 proc. visų mirčių). Pagal šį rodiklį pirmaujame mirtingumu tarp ES valstybių. Pagrindinė priežastis – gyventojai mažai rūpinasi savo sveikata – neracionaliai maitinasi, mažai juda, pasiduoda stresui, daugelis turi žalingų įpročių. Tokia gyvensena skatina labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. Teisės aktas nustato prievolę pirminėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir šeimos gydytojams bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurams integruoti jėgas ir dirbti su asmenimis, kuriems nustatyta širdies ligų ir (arba) cukrinio diabeto rizika, o taip pat su kitais gyventojais, kurie siekia išvengti tokios rizikos. Visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose organizuotos sveikatos specialistų grupės, sudarytos iš šeimos gydytojų, kardiologų, dietologų, endokrinologų, kineziterapeutų, psichologų, visuomenės sveikatos ir kitų specialistų, kurie stebi programoje dalyvaujančių asmenų sveikatą, moko juos sveikiau maitintis, mankštintis, atsisakyti žalingų įpročių, valdyti stresą, suprasti ir sekti savo sveikatos rodiklių reikšmes, mažinti neigiamų netinkamos gyvensenos pasekmių riziką. Programos pradžioje ir pabaigoje dalyviams matuojami kai kurie  sveikatos rodikliai, vertinami gyvensenos pokyčiai. Atlikti sveikatos patikrinimai rodo, kad vidutiniškai 68-ms procentams baigusiųjų programą pagerėja šie rodikliai, gyvensena tampa sveikesne. Tai liudija aukštą programos efektyvumą. Ši programa įtraukta į ES gerųjų praktikų registrą.
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. V-1000 "Dėl pacientų maitinimo organizavimo asmens sveikatos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatė reikalavimus ligoninėms tiekiamiems maisto produktams bei visam pacientų maitinimo organizavimui. Į ligonines pradėti tiekti tik kokybiški, sveikatai palankūs produktai, nustatyti maitinimo estetikos reikalavimai, patvirtintos įvairios gydomosios dietos ir daug kitų kriterijų.
  • Periodiškai vykdomos Gyventojų faktinės mitybos stebėsenos. Siekiant nustatyti su sveikata susijusius gyventojų mitybos ypatumus, Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurai atlieka suaugusių (19–64 m. amžiaus) ir pagyvenusių (vyresnių negu 65 m. amžiaus) Lietuvos gyventojų faktinės mitybos, mitybos bei fizinio aktyvumo įpročių bei žinių tyrimus. Jų metu buvo ištiriama ir įvertinama beveik 3000 respondentų faktinė mityba, mitybos įpročiai, žinios, kūno masės indeksas bei fizinis aktyvumas. Gauti rezultatai naudojami strateginiam planavimui bei gyventojų mitybos, maisto saugos ir fizinio aktyvumo gerinimo priemonėms pagrįsti. Tokie tyrimai, apimantys visą Lietuvą, atliekami kas 5 m. Taip pat atliekami ir vaikų mitybos tyrimai. 2019 m. pakartotinai atlikti suaugusiųjų ir vaikų mitybos bei fizinio aktyvumo tyrimai. Atsižvelgiant į gautus rezultatus  tobulinami atitinkami SAM kompetencijos teisės aktai, kurių dėka nustatomos priemonės mažinti lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizikai. Nuo 2019 m. Lietuvos savivaldybėse pradėti nuoaltiniai gyventojų mitybos bei fizinio aktyvumo žinių tyrimai.
  • Įteisinta virš 20 geros higienos praktikos taisyklių įvairioms maisto pramonės šakoms ir viešojo maitinimo įmonėms. Jos skirtos užtikrinti maisto įmonėse tvarkomo maisto saugą bei įgyvendinti RVASVT reikalavimus maisto gaminimui bei teikimui rinkai.
  • Siekiant užtikrinti visavertę mitybą uždarų kolektyvų nariams (jūrininkų, krašto apsaugos darbuotojų, kariuomenės, socialinės globos, įkalinimo įstaigų ir pan.), bendradarbiaujant kelioms institucijoms parengti šių kolektyvų nariams skiriamų maisto produktų subalansuoti paros racionai ir maisto produktų normos.
  • Siekiant efektyviau įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros valstybės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, suteikti organizacinių žinių sveikatos stiprinimo specialistams, parengtas Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovas savivaldybėms. Tai pagrindinis metodinis leidinys, skirtas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams. Vadovo 9 priede (Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo gairės) pateikti konkretūs nurodymai savivaldybėms sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo, sveikos aplinkos kūrimo, sužalojimų profilaktikos, rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos, psichikos sveikatos stiprinimo bei užkrečiamųjų ligų prevencijos srityse, teikiant informavimo, mokymo, konsultavimo bei įgūdžių formavimo paslaugas visuomenei.
  • Siekiant tobulinti ir unifikuoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vykdomą veiklą, parengta daug įvairių metodinių rekomendacijų. Tai gausi SAM ir pavaldžių įstaigų parengta metodinė medžiaga apie tai, kaip efektyviau teikti žinias visuomenei apie sveiką mitybą, sveiką gyvenseną ir kitais svarbiais sveikatos ir ligų prevencijos klausimais.
  • Remiami nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir kitose sveikatinimo veiklose, projektai. Kiekvienais metais Sveikatos apsaugos ministerija rengia ir finansuoja NVO projektų konkursus, kuriems paraiškas teikia šimtai organizacijų. Laimėjusios organizacijos, įgyvendindamos savo projektus, bendradarbiaudamos su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais, vykdo sveikatos stiprinimo veiklą. Nuo 2017 m. NVO finansavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, procento nustatymo valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti“. Fondas finansuoja: 1) NVO vykdomas sveikatos stiprinimo programas, 2) mokslinius tyrimus; 3) socialinę reklamą ir kitas veiklas. Fondo lėšos gaunamos iš 0,5 proc. alkoholio ir tabako akcizo, loterijų ir lošimų mokesčių. 
  • Maisto papilduose draudžiamų naudoti augalinės kilmės sudedamųjų dalių sąrašas . Atsižvelgiant į tai, kad iš trečiųjų šalių importuojamuose (kartais ir iš ES valstybių įvežamuose) maisto papilduose pasitaiko sveikatai kenksmingų augalų, kartu su Lietuvos higienos normos HN 17:2017 nauja redakcija, sveikatos apsaugos ministras 2016 m. lapkričio  8 d. patvirtino įsakymą Nr. V-1237, kuris nustato saugos reikalavimus augalų dalims, naudojamoms maisto papildų gamybai. Ši priemonė užtikrina geresnę maisto papildų saugą.

  • Informacijos apie nefasuotų maisto produktų sudėtį reikalavimai prekybos ir viešojo maitinimo įtaigoms. Juos patvirtino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-486 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ patvirtinimo". Šios nuostatos padeda asmenims, turintiems alergijas, netoleravimą ar kitokį jautrumą maisto produktams sužinoti svarbią informacija apie nefasuotų maisto produktų sudėtį (pvz., siūlomų restoranuose ar parduotuvių vitrinose) ir taip išvengti alergijų ar kitų sveikatos sutrikimų.

  • Parengtos Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos tėvams.

  • Parengtos Estetiško maisto patiekimo sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose rekomendacijos.

  • Maisto produktų sudėties stebėsena. Siekiant gerinti parduodamo maisto sudėtį, mažinti juose cukraus, druskos ir riebalų kiekį, sudaryta rinkoje esančių maisto produktų sudėties duomenų bazė ir vykdoma nuolatinė maisto produktų sudėties ir jos gerinimo (reformuliavimo) stebėsena. Remiantis jos rezultatais, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai konsultuoja vietos maisto gamintojus ir ragina juos gerinti gaminamų maisto produktų sudėtį.

  • Privalomasis maisto gamintojų sveikos mitybos pagrindų mokymas. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-30 atnaujino 2008 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. V-69 „Dėl Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo ir Asmenų, kuriems privalomas sveikatos ir (ar) pirmosios pagalbos mokymas, profesijų ir veiklos sričių sąrašo, mokymo programų kodų ir mokymo periodiškumo patvirtinimo“. Juo reglamentavo virėjų, maisto technologų ir kitų su maistu dirbančių asmenų privalomąjį ne tik higienos, bet ir sveikos mitybos pagrindų mokymą. Tai turės įtakos gerinant gaminamo ir parduodamo maisto kokybę bei palankumą sveikatai.
  • Vykdomas Europos Komisijos koordinuojamas projektas „Cardio 50“   (dalyvauja Vilniaus m. savivaldybė, Centro poliklinika).
  • Parengtas sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Sveikos mitybos ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo tvarkos aprašo“ projektas, skirtas reglamentuoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų veiklą šiose srityse (projektas šiuo metu derinamas).

Daugiau aktualios informacijos - žemiau esančiose nuorodose bei kituose "Mitybos ir fizinio aktyvumo" puslapiuose.