>

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Paaiškiname, kad operacija gali būti kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis tais atvejais, kai ji yra atliekama pagal medicinines indikacijas – kai yra išduodamas siuntimas kompensuojamam gydymui.
Apdraustajam (su siuntimu) planinis operacinis gydymas būtų kompensuojamas, jei atliekamas gydymo įstaigoje (tiek valstybinėje, tiek privačioje), sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl tokių paslaugų teikimo. Gydytojas, išduodamas siuntimą operaciniam gydymui, turėtų nurodyti bent tris gydymo įstaigas, kuriose reikiamas paslaugas galima gauti nemokamai (kompensuojamas PSDF lėšomis).

Visas gydymo įstaigas turinčias sutartis su ligonių kasomis dėl atitinkamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo galima rasti interneto adresu https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3/

Norėtume pažymėti, jog teisės aktai numato, kad tam tikrais atvejais pacientui, turinčiam teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas paslaugas, gali būti teikiamos mokamos paslaugos. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalis numato, kad pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet savo iniciatyva pasirinkę brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, šių paslaugų, medžiagų ar procedūrų faktinių kainų ir atitinkamų nemokamų paslaugų, medžiagų ar procedūrų bazinių kainų skirtumą sumoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti užtikrinama, jog prieš teikiant pacientui paslaugą, už kurią jis turi mokėti, pasirašytinai jis turi būti informuotas apie paciento teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai. Prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, jis pasirašytinai turi būti supažindintas su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų skirtumais. Tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintoje Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkoje.

Jei, paciento nuomone, pažeistos jo teisės gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo  apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir už suteiktas paslaugas jo prašoma mokėti nepagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia raštu reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo suteiktos paslaugos, administraciją. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

 

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai, už šias paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, 7.3 papunktyje nurodyta, kad asmenys moka už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu nori gauti jas ne eilės tvarka, o 7.5 papunktyje numatyta, kad asmenys moka už pasirinktas brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Brangiau kainuojančioms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms taip pat priskiriamos paciento iniciatyva, leidus gydančiam gydytojui, pasirinktos brangiau kainuojančios paslaugos, medžiagos, tyrimai, vaistai, medicinos pagalbos priemonės, procedūros. Šiuo atveju pacientas sumoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų skirtumą. Šioms paslaugoms negali būti priskiriamos paslaugos, dėl kurių pacientams nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima rinktis tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos). Vadinasi, Jūs už paslaugas turėtumėte mokėti tik tais atvejais, kai pasirenkate paslaugą gauti ne eilės tvarka arba pageidaujate gauti papildomas ar brangiau kainuojančias paslaugas. 
Dantų protezavimo paslaugos teikiamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įvertinus paciento burnos būklę nustatoma, kokia lėšų suma iš PSDF biudžeto turi būti skiriama dantų protezavimo paslaugoms apmokėti. Jeigu skirtos sumos neužtenka minimaliai kramtymo funkcijai atkurti, lėšas, viršijančias skirtąją sumą, dantų protezavimo paslaugas teikiančiai įstaigai turi sumokėti pacientas. 

 

Informuojame, kad vadovaujantis Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1131 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4.1, 4.2 papunkčiais ir  5 punktu, tais atvejais,  jeigu gydantis gydytojas priima sprendimą dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos stacionare hospitalizuoto paciento transportavimo į kitą stacionarinę gydymo įstaigą toliau gydyti ar diagnostinėms, gydomosioms procedūroms ar tyrimams atlikti ar jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas suderina siunčiančioji ir priimančioji įstaigos), paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji  asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal sutartį su greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančia įstaiga. Pažymėtina, kad visais atvejais paciento sveikatos būklę vertina gydantis gydytojas, kuris sprendžia dėl tolesnės pagalbos ir teikia rekomendacijas dėl paciento transportavimo galimybės ir būdų. 
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Aprašo 5 punktu, tais atvejais, jeigu pervežimas atliekamas paciento arba jo artimųjų prašymu, tada už šias paslaugas moka pacientas arba jo artimieji. 
Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, dėl galimai pažeistos teisės gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, turite raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją su prašymu (skundu) ir paaiškinti, kodėl teko mokėti už suteiktas paslaugas. Kartu su skundu privalo būti pateiktas paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o tuo atveju, jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Gydymo įstaiga atsakymą turi pateikti per 20 darbo dienų. 

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai, už šią priežiūrą iš paciento negali būti reikalaujama papildomai mokėti. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, 3 priedo 2 punkte nurodyta, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, išvardytos Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“, 1 ir 3 punktuose, visose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose prie šių įstaigų prisirašiusiems gyventojams teikiamos nemokamai (už jas iš pacientų negali būti reikalaujama papildomai mokėti).
Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal kompetenciją teikia šeimos gydytojo komanda. Šeimos gydytojo kompetencija yra nurodyta Šeimos gydytojo medicinos normoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“. Minėtos medicinos normos 14 punkte yra išvardyti tyrimai, kuriuos skiria šeimos gydytojas jo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti. Tarp išvardytųjų tyrimų yra bendras kraujo tyrimas ir C reaktyviojo baltymo nustatymo kraujyje tyrimas. Taigi, jeigu vieną iš šių kraujo tyrimų skiria šeimos gydytojas, pacientui už jį mokėti nereikia. 

Ambulatorinės gydytojo specialisto paslaugos, turint šeimos gydytojo siuntimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, teikiamos nemokamai. Įstaigos gali teikti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 nustatyta Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka.

Norime atkreipti dėmesį, kad darbuotojų profilaktinio sveikatos patikrinimo išlaidos nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Profilaktinių sveikatos patikrinimų apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 1 priedas ,,Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys ir apmokėjimo tvarka“ (toliau – Tvarka). Vadovaujantis Tvarkos 5.2 papunkčiu, periodinių sveikatos tikrinimų, išvardytų Tvarkos 1.12 papunktyje, išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų. 
Tvarkos 1.12 papunktis apima šias darbuotojų grupes:
1.12.1. jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių;
1.12.2. traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu; 
1.12.3. aviacijos darbuotojų; 
1.12.4. vairuotojų;
1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus); 
1.12.6. darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.
Jeigu krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas yra sudėtinė Jūsų, kaip darbuotojo, profilaktinio sveikatos patikrinimo dalis, dėl šio tyrimo išlaidų apmokėjimo turite kreiptis į savo darbdavį.
 

Norėtume informuoti, kad dėl paciento tyrimų reikalingumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia gydantis gydytojas.

Šeimos gydytojas, prie kurio asmuo yra prisirašęs, gali skirti visus tyrimus, priskirtus Šeimos gydytojo normai ( https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C4E4FA59E3C5/asr ; žiūrėti 14.11), jeigu mano, kad šie tyrimai reikalingi pacientui, ir gali juos skirti tiek kartų, kiek kartų mano esant reikalinga. Šeimos gydytojo paskirti tyrimai pacientui, apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu, turi būti atlikti nemokamai. Tyrimų atlikimas turi būti užtikrintas toje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra prisirašęs pacientas.

Jei pacientui reikalingas tyrimas nėra įrašytas į Šeimos gydytojo normą, šeimos gydytojas gali siųsti pacientą gydytojo specialisto  konsultacijai, kuris pagal kompetenciją galėtų paskirti nemokamą tyrimą. Tiek gydytojo specialisto konsultacija, tiek jos metu paskirti tyrimai, taip pat ir pakartotiniai, atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas konsultuojamas.

Tik tais atvejais, kai pacientas savo iniciatyva gydančio gydytojo rekomendavimu pasirenka tyrimus, jų faktinę kainą apmoka pats pacientas savo lėšomis. 

Daugiau informacijos: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/gydymo-ir-sveikatos-prieziuros-paslaugos/ . 

 

 

Informuojame, kad jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sudariusi sutartį su TLK dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, prie asmens sveikatos priežiūros įstaigos prisirašiusiems pacientams visos šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamos paslaugos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“, turi būti teikiamos nemokamai, nereikalaujant papildomo mokesčio.

Informuojame, jog esminės sąlygos, kad apdraustam pacientui būtų suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos yra šios: apdraustasis dėl šių paslaugų turi planine tvarka kreiptis su siuntimu  ir turi kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo, kurioje jam reikalingos paslaugos galėtų būti suteiktos tinkamiausiu būdu ir laiku. Jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas pacientas, gavęs gydytojo specialisto siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo (MRT), kreipiasi į gydymo įstaigą, su kuria ligonių kasos yra sudariusios sutartį dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis, už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu naudojamus vienkartinius specialius drabužius ir kitas vienkartines medžiagas, taip pat radiologinio tyrimo vaizdų kopiją (jei yra siuntimą išduodančio gydytojo nurodymas jam pateikti radiologinio tyrimo vaizdų kopiją)  mokėti nereikia. Tyrimo metu pacientams rekomenduojama dėvėti drabužius, kurie neturėtų metalinių detalių ar blizgių paviršių, todėl dėl paciento patogumo ir  higienos yra siūloma dėvėti vienkartinius drabužius, tačiau jie nėra būtini.      
Kaip rodo praktika, dažniausiai žmonėms siūlomi specialūs vienkartiniai medicininiai drabužiai, už kuriuos prašoma papildomai sumokėti. Tačiau šių nebūtinų drabužių pacientas turi teisę atsisakyti. 

Informuojame Jus, kad šiuo metu galioja nustatyta dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto tvarka, nurodoma  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Gydytojas, atliekantis dantų protezavimą, pirmosios konsultacijos metu sudaro gydymo planą ir parenka tokias dantų protezavimo priemones, kad kramtymo funkcija būtų visiškai atkurta.  Gydymo plane turi būti pateikta išsami informacija apie gydymo etapus, bendrą gydymo kainą, taikytas protezavimo priemones. Jei pasirinktas gydymo būdas kainuoja daugiau nei paskirta Teritorinės ligonių kasos lėšų, likusią dalį asmuo turi sumokėti pats. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ 7.1, 7.5 papunkčių reikalavimus pacientas moka už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai teikiant jam iš PSDF biudžeto lėšų apmokamas paslaugas ir leidus gydančiajam gydytojui, pageidauja gauti papildomas, t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas, medžiagas, tyrimus, medikamentus, medicinos pagalbos priemones, procedūras; pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, prieš teikdama pacientui paslaugą, už kurią jis turi mokėti, privalo užtikrinti, kad pacientas mokamos paslaugos pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų parašu.
 

Norėtume paaiškinti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų yra apmokamos gydytojų suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o tyrimai yra sudėtinė šių paslaugų dalis ir papildomai už juos mokėti nereikia. Gydytojas, teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gali atlikti tik tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Tuo atveju, kai reikalingas tyrimas viršija jo kompetenciją, gydytojas turi išduoti siuntimą kito gydytojo specialisto konsultacijai, kuris pagal kompetenciją gali šį tyrimą atlikti. 
Kiekvieno gydytojo kompetenciją nustato jo medicinos norma, kuri yra tvirtinama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.  Šeimos gydytojo kompetenciją reglamentuoja Šeimos gydytojo medicinos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“, kurioje nėra nurodyta, kad šeimos gydytojas pats gali atlikti specifinius Laimo ligos diagnostikos laboratorinius tyrimus. Tuo tarpu vaikų ligų gydytojas, vaikų infekcinių ligų gydytojas ar gydytojas dermatologas geba diagnozuoti ir gydyti Laimo ligą, vadinasi, ir atlikti būtinus tyrimus šiai ligai diagnozuoti.  Taigi, jeigu specifinis Laimo ligos laboratorinis tyrimas būtinas vaikų ligų gydytojui, vaikų infekcinių ligų gydytojui ar gydytojui dermatologui, jis turi atlikti tyrimus nemokamai, iš teikiamos paslaugos bazinės kainos.
Teisės aktai numato ir mokamų paslaugų teikimą, vadovaujantis Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, pacientas moka tuo atveju, jei pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų priskiriami atvejai, kai pacientas savo iniciatyva, leidus gydančiajam gydytojui, pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones ar procedūras, jis sumoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar procedūrų kainų skirtumą. 
Prieš mokant pacientui (ar jo atstovui pagal įstatymą) turėtų būti paaiškinta, už ką ir kodėl teks sumokėti ir sutikimą mokėti pacientas (ar jo atstovas pagal įstatymą) turi patvirtinti parašu (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357  9.3 papunktis).

Paaiškiname, kad dėl tyrimų reikalingumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę. Šeimos gydytojas gali skirti visus tyrimus priskirtus Šeimos gydytojo normai (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C4E4FA59E3C5/asr), jeigu mano, kad šie tyrimai reikalingi pacientui ir gali juos skirti  tiek kartų, kiek kartų mano esant reikalinga. Šeimos gydytojo paskirti tyrimai pacientui, apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu, turi būti atlikti nemokamai. 
Kraujo krešumo tyrimą  šeimos gydytojas gali skirti tik tada, kai pacientui taikomas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum). Tai reiškia, kad jeigu pacientui gydymas antikoaguliantais nėra taikomas, tačiau šeimos gydytojas mano, kad šis tyrimas pacientui yra reikalingas, jis gali siųsti pacientą atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijai, kuris pagal kompetenciją galėtų paskirti minėtą tyrimą. Tokiu atveju tiek gydytojo specialisto konsultacija, tiek jos metu paskirti tyrimai apdraustajam turėtų būti atliekami nemokamai (kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis) toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas konsultuojamas ir kuri turi sutartį su bet kuria teritorine ligonių kasa.
Tik tais atvejais, kai pacientas savo iniciatyva gydančio gydytojo rekomendavimu pasirenka tyrimus, jų faktinę kainą apmoka pats pacientas. 

Kiekvienas Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo vienu ar kitu būdu, turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, neatsižvelgiant į tai, ar šie naudojasi valstybės finansuojamomis ar privačiomis gydymo paslaugomis. Dažnas to net nepastebi, mat samdomų darbuotojų ar dirbančiųjų pagal autorines sutartis, PSD įmokas apmoka darbdavys (iš darbuotojo atlyginimo), o už gyventojus, kurie priklauso socialiai jautrioms grupėms, PSD įmokas sumoka valstybė. Šiaip ar taip, prie PSD įmokų prisideda visi, tik vieni – didesnėmis, kiti – mažesnėmis įmokomis, kurios priklauso nuo gaunamų pajamų. Tačiau svarbiausia, jog įvykus draudiminiam įvykiui, kiekvienas apdraustasis, nepaisant to, kokio dydžio įmokas mokėjo, turi teisę gauti visas jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Kiekvienas grįžęs Lietuvos pilietis nuo gyvenamosios vietos deklaravimo datos tampa draudžiamuoju, o nuo PSD įmokos sumokėjimo datos – apdraustuoju Lietuvoje ir gali pradėti naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Jei grįžęs iš užsienio, kurį laiką nedirbate, PSD įmokas turite mokėti savarankiškai, jei nesate draudžiamas valstybės lėšomis. Valstybės lėšomis gali būti draudžiami asmenys Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, moksleiviai, dieninių studijų studentai, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, gaunantys bet kokios rūšies pensiją ir kt.  Jei grįžę tik pradėsite ieškoti darbo, užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje, kad galėtumėte būti draudžiami valstybės lėšomis.

Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu galite čia

Svarbu žinoti, kad už ligonių kasų kompensuojamas paslaugas mokėti nereikia, jei kreipiatės į gydymo įstaigą, kuri turi sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo – tokios sutartys sudaromos ir su viešosiomis, ir su privačiomis gydymo įstaigomis.

Apskritai jokio draudimo neturintys gyventojai už sveikatos priežiūros paslaugas turi mokėti patys pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius, nes neapdraustiesiems garantuojama tik būtinoji medicinos pagalba. Beje, daugelio sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos gali būti gerokai didesnės nei PSD įmokos.

PSD įmokos mokamos kiekvieną mėnesį – įmoka už einamąjį mėnesį sumokama iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Fiksuotos PSD įmokos dydis – 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną (2023 m. MMA siekia 840 EUR eurus, tad 2023 m. PSD įmokos dydis – 58,63 Eur). 

Naudingos informacijos apie sveikatos apsaugą galite rasti ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) bei ligonių kasų šaltiniuose:

Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

 

Jeigu nesate apdraustas (nedirbate pagal darbo sutartį ir nepriklausote valstybės draudžiamų asmenų kategorijai) bei nemokate privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų savarankiškai, jums netik nutrūks sveikatos draudimas, bet ir pradės kauptis PSD skola ir delspinigiai. Tas pats galioja ir Lietuvos gyventojams, išvykusiems į užsienį, tačiau išvykimo nedeklaravusiems, t.y. tiems, kurių gyvenamoji vieta vis dar deklaruota Lietuvoje. Sugrįžus į Lietuvą, kol nesumokama susikaupusi skola, nemokamų gydymo paslaugų žmogus negali gauti. Keliaujantiems svetur svarbu paminėti, jog išvykstant ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui deklaruoti išvykimą yra būtina. Nedeklaravus išvykimo bei savarankiškai nemokant PSD įmokų, sveikatos draudimas nutrūksta ir pradedama skaičiuoti skola. Tokiu atveju sugrįžus į Lietuvą, nemokamos gydymo paslaugos bus neteikiamos tol, kol nesumokama susikaupusi skola.

Pasitikrinti ar nesate skolingi privalomojo sveikatos draudimo įmokų galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir susiformavę suvestinę REP.41 Informacija apie apskaičiuotas ir sumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Jei iš Lietuvos išvykote ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui ir savo išvykimo nedeklaravote, nemokant PSD įmokų Jums kaupiasi skola ir delspinigiai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmogus gali būti draustas sveikatos draudimu tik vienoje iš Europos Sąjungos (ES) šalių, t. y. toje, kurioje gyvena, dirba ir moka mokesčius. Jeigu buvote ir/ar esate išvykęs į užsienį ir Lietuvoje jums susidarė PSD skola, turite pateikti „Sodrai" dokumentus, įrodančius jūsų draustumą užsienyje. 

Priskaičiuotos PSD įmokos gali būti perskaičiuojamos, jei asmuo pateikia dokumentus, įrodančius, kad jam yra taikomi kitos ES valstybės narės teisės aktai socialinio draudimo srityje. PSD įmokos perskaičiuojamos, jeigu yra pateiktas vienas iš šių dokumentų:

  • A1 pažymėjimas (kompetentingų įstaigų, išduodančių A1 pažymėjimus sąrašą rasite čia);

  • kita pažyma, išduota kompetentingos įstaigos, patvirtinanti asmens socialinį draudimą ES arba EEE valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Jungtinėje Karalystėje;

  • P45 arba P60 formos jeigu buvote išvykę į Jungtinę Karalystę arba Airiją.

Jokie kiti dokumentai, taip pat dokumentai iš kitų nepaminėtų šalių asmens prievolės mokėti PSD įmokas nepanaikina.

Viena iš šių formų būtina ir asmenims, gyvenantiems užsienyje ir siekiantiems nemokėti PSD įmokų, tačiau nenorintiems deklaruoti savo išvykimo.

Pažymų vertimas:

  • Pateikiant laisvos formos pažymą, kuri yra išduota ne anglų arba lenkų kalba, turi būti pateiktas ir pažymos vertimas į lietuvių kalbą.
  • Standartizuotų formų, tokių kaip A1, į lietuvių kalbą versti nereikia.

A1 pažymėjimą ar kitus aukščiau išvardintus dokumentus galite pateikti:

  1. Prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pateikus laisvos formos prašymą bei pridėjus skenuotus dokumentus. Adresatu reikia pasirinkti Panevėžio skyrių;

  2. Elektroniniu paštu [email protected]. Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu;

  3. Atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pvz. pasą, asmens tapatybės kortelę;

  4. Paštu. Užpildytas Prašymas dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo ir dokumentai siunčiami adresu Vasario 16-osios g. 60, LT-35167 Panevėžys. Prie prašymo turi būti pridėta notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.

Jei nurodytų pažymų negalite pateikti nedelsiant, pateikite „Sodros“ skyriui Prašymą dėl laikino privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo sankcijų netaikymo. Tuomet, kol pateiksite reikiamą dokumentą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesius, Jums nebus taikomos sankcijos.

Prašymą dėl laikino privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo sankcijų netaikymo galite pateikti:

  1. Prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui bei pateikus laisvos formos prašymą bei pridėjus užpildytą Prašymą dėl laikino privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo sankcijų netaikymo. Adresatu reikia pasirinkti Panevėžio skyrių;

  2. Elektroniniu paštu [email protected]. Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu;

  3. Atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pvz. pasą, asmens tapatybės kortelę;
  4. Paštu. Užpildytas prašymo originalas siunčiamas adresu Vasario 16-osios g. 60, LT-35167 Panevėžys. Prie prašymo turi būti pridėta notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.

Prašymų formos:

  1. Prašymas dėl laikino privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo sankcijų netaikymo.
  2. Prašymas dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo.

Atkreipkite dėmesį:

  • Jeigu iš ES, EEE valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos ar Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos gavote neigiamą atsakymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis apie užsienyje įgytus darbo ir (ar) draudimo laikotarpius pateikdami laisvos formos prašymą ir kompetentingos įstaigos išduotą neigiamą atsakymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo.
  • Jokie kiti dokumentai – pavyzdžiui, Danijos „geltonoji“ ar „mėlynoji“ korta, taip pat dokumentai iš kitų nepaminėtų šalių – asmens prievolės mokėti PSD įmokas nepanaikina.
  • Jei pristatote laisvos formos pažymą užsienio kalba, kuri nėra anglų arba lenkų, reikalingas vertimas į lietuvių kalbą.

Daugiau informacijos – Sodros tinklapyje

Jei socialiniu draudimu (Privalomasis sveikatos draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių) esate apdraustas vienoje iš Europos Sąjungos šalių (ES šalys), Islandijoje, Lichtenšteine ar Norvegijoje, turite teisę į  tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas bet kurioje iš minėtų šalių, taip pat ir Lietuvoje. Sumokėję už šias paslaugas savo lėšomis, turite teisę kreiptis į savo kompetentingą įstaigą dėl šių išlaidų kompensavimo.

Taigi, jei norite atvykti į Lietuvą dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų, pirmiausia pasidomėkite tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje esate apdraustas, ir išsiaiškinkite, ar reikalingas išankstinis leidimas jūsų pasirinktoms paslaugoms gauti. Kai kurios ES šalys, įgyvendindamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvos nuostatas, nustato išankstinių leidimų sistemą tokioms paslaugoms. Tokią informaciją suteiks šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu, Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras. Jame galėsite sužinoti savo teises, susijusias su tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti informaciją apie skundų teikimo tvarką ir pacientų teisių gynimo mechanizmus. Jame galėsite sužinoti savo teises, susijusias su tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti informaciją apie skundų teikimo tvarką ir pacientų teisių gynimo mechanizmus.

Jūsų išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensavimo terminus ir kompensuotinos sumos dydį nustatys šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu, kompetentinga įstaiga. Išlaidos tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuojamos tokia apimtimi ir tvarka, kokia būtų kompensuojamos atitinkamos sveikatos priežiūros išlaidos pagal šalies, kurioje jūs esate apdraustas socialiniu draudimu, teisės aktų nuostatas. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai. Svarbu žinoti, kad dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galite kreiptie tiek į viešąsias, tiek į privačias  gydymo įstaigas.

Pvz: Iš Latvijos vykstate gydytojo specialisto konsultacijai į Lietuvos privačią kliniką. Latvijoje valstybinis sveikatos draudimas už atitinkamo specialisto konsultaciją moka 30 Eur, o analogiška paslauga jūsų pasirinktoje privačioje įstaigoje Lietuvoje kainuoja 80 Eur.. Pateikus Latvijos kompetentingai įstaigai prašymą dėl kompensacijos ir dokumentus, liudijančius apie sumokėtą sumą, Jums bus kompensuota 30 Eur.

Planinis gydymas ES šalyje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje,  Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje

Europos Sąjungos teisės aktai taip pat nustato, kad bet kurios ES šalies, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Šveicarijos ar Jungtinės Karalystės apdraustasis, dėl tam tikrų priežasčių negalintis gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdraustas socialiniu draudimu arba gyvena, gavęs savo socialinio draudimo įstaigos leidimą (dokumentą S2), gali vykti į kitą šalį ir gauti reikiamas medicinos paslaugas.

Jei turite dokumentą S2, suderinkite sveikatos priežiūros paslaugos teikimo laiką su Lietuvos gydymo įstaiga, turinčia sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Dokumentą S2 kartu su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu pateikite gydymo įstaigos registratūroje ar priėmimo kambaryje. Su šiuo dokumentu jums paslaugos bus suteiktos tomis pačiomis sąlygomis bei tvarka, kaip ir Lietuvos apdraustiesiems. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmokės TLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, o vėliau Lietuvai šias išlaidas kompensuos šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu,  kompetentinga įstaiga. VLK išduotas dokumentas dokumentas S2 galioja vienerius metus.

Daugiau apie planinį gydymą ir dokumentą S2 -  čia.

Jei dirbate ES šalyje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje,  Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje

Jei dirbate ar gaunate pensiją vienoje ES šalių, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje,  Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje,  tačiau gyvenate Lietuvoje, , socialiniu bei sveikatos draudimu paprastai esate apdraustas šalyje, kurioje dirbate, tad  šioje šalyje turite teisę į sveikatos priežiūrą. Kad papildomai galėtumėte gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas Lietuvoje, jums reikės iš šalies, kurioje dirbate arba pagal kurios teisės aktus gaunate pensiją, socialinio draudimo įstaigos gauti S1 formą ir šį dokumentą užregistruoti TLK. Tuomet jūs ir kartu su jumis Lietuvoje gyvenantys šeimos nariai  galėsite gydytis Lietuvoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir mūsų šalies apdraustieji. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas apmokės TLK PSDF biudžeto lėšomis, o vėliau Lietuvai šias išlaidas kompensuos šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu, kompetentinga įstaiga.

Jei gyvenate ir dirbate vienoje iš ES šalių, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje  bei planuojate trumpam pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdamas į Lietuvą nepamirškite savo socialinio sveikatos draudimo įstaigoje pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) arba ją  pakeičiančio sertifikato. Turint vieną iš šių dokumentų tiek Lietuvoje, tiek lankantis bet kurioje kitoje iš išvardytų šalių, prireikus būtinosios medicinos pagalbos sveikatos priežiūros paslaugos  bus suteiktos nemokamai. Pacientui pačiam reikės apmokėti tik paciento priemokas, jei jos nustatytos gydymo šalies teisės aktais, arba kitų, su sveikatos priežiūros paslaugomis nesusijusių, paslaugų išlaidas (pvz., vertimo, transportavimo).

Daugiau apie dokumentą S1 - čia

Jei atvykstate iš kitų šalių

Lietuvos piliečiai, gyvenantys kitose valstybėse, (pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Izraelyje) ir ten dirbantys, pirmiau minėtu būdu kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų gauti negali ir už gydymo paslaugas reikės mokėti patiems. 

Tad prieš atvykdami į Lietuvą jūs turite apsidrausti sveikatos draudimu privačioje draudimo bendrovėje visam buvimo Lietuvoje laikotarpiui. Prireikus būtinosios medicinos pagalbos Lietuvoje, paprastai turėsite apmokėti paslaugų išlaidas patys, o vėliau galėsite kreiptis dėl išlaidų kompensacijos į draudimo bendrovę.

Daugiau informacijos – čia

Teritorinių ligonių kasų kontaktai

Šaltinis: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Pacientams, atvykusiems gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių paslaugų (reabilitacijos II, palaikomosios reabilitacijos), stacionarinės reabilitacijos paslaugosteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“.

Į stacionarinės reabilitacijos, kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, paslaugos kainą įskaičiuotos reabilitacijos metu atliekamų procedūrų ir kitų medicinos paslaugų išlaidos, taip pat maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų išlaidos.

Registruojantis stacionarinei reabilitacijai įstaiga neturėtų reikalauti jokių priemokų ir turėtų nurodyti artimiausią įmanomą registracijos laiką. Jei įstaiga pasiūlo primokėti, tai privalo paaiškinti už ką, pvz., už didesnio komforto apgyvendinimo sąlygas (vienvietis kambarys, liukso klasės kambarys), pagerintą maitinimą ir pan.

Informuojame, kad mokamų paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ pavirtinta Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka (toliau – Tvarka).

Tvarkos 1 punkte nurodoma, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę pagal šią Tvarką teikti ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – mokamos paslaugos), už kurias jų gavėjai turi sumokėti.

Vadovaujantis Tvarkos 7 punktu, mokamos paslaugos gali būti teikiamos šiais atvejais:

  • pacientas neturi gydytojo siuntimo;
  • pacientas pageidauja gauti papildomas, t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas, medžiagas, tyrimus, medikamentus, medicinos pagalbos priemones, procedūras;
  • pacientas nori gauti paslaugas ne eilės tvarka;
  • pacientas pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų priskiriami atvejai, kai pacientas savo iniciatyva, leidus gydančiam gydytojui, pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones, procedūras. Šiuo atveju pacientas apmoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų skirtumą.

Prieš skirdama pacientui mokamas paslaugas, įstaiga privalo jį pasirašytinai supažindinti su paciento teise ir galimybėmis konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai (išskyrus į mokamų paslaugų sąrašą įtrauktas paslaugas), o prieš teikdama brangiau kainuojančias paslaugas pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų ir brangiau kainuojančių paslaugų skirtumais (kaina, kiekis, pranašumas ir pan.) ir užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų parašu.

 

 

 

Medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar gydantis gydytojas stacionare (atsižvelgdamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas). Siunčiantis gydytojas nustato reabilitacijos trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė bus pasirinkta, priklauso nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų.
Siuntimą išrašantis gydytojas turi informuoti pacientą ir (ar) nepilnamečio paciento atstovą apie skiriamas reabilitacijos paslaugas ir atitinkamo profilio reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. 

Informuojame Jus, kad medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos  apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ (toliau – Įsakymas). Vadovaudamasis Įsakymu, konsultacijos metu fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (toliau – FMR gydytojas) įvertina paciento  biosocialines funkcijas ir pagal poreikį skiria pirmojo etapo ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas, teikiamas individualiai ar grupei žmonių, taip pat nusprendžia, ar tikslingas kitas apsilankymas. Pacientui rekomenduojama pirmojo etapo reabilitacijos paslaugas gauti toje pačioje įstaigoje, kurioje buvo suteikta FMR gydytojo pradinė konsultacija, kad esant poreikiui gydytojas galėtų vertinti paciento sveikatos būklę ir koreguoti paslaugų trukmę, paskirtų procedūrų rūšis bei apimtį. 
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įsakymo pakeitimas ir atsirado galimybė pirmojo etapo reabilitacijos paslaugas gauti nebūtinai toje gydymo įstaigoje, kurioje konsultavo FMR gydytojas, todėl jei įstaigoje yra ilga šių paslaugų laukimo eilė ar pats pacientas pageidauja jas gauti kitoje įstaigoje, FMR gydytojas gali išduoti siuntimą gauti pirmojo etapo paslaugų ir kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
 

Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos Išankstinėje pacientų registracijoje užsiregistruokite į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją. Įvertinęs Jūsų sveikatos būklę, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, esant indikacijoms, paskirs pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugas.

Informuojame, kad medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2022 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, pirmiausia pacientas turi kreiptis į savo gydantį gydytoją (ambulatorinio gydymo metu – į šeimos gydytoją, stacionarinio gydymo metu – į palatos gydytoją), kuris, jeigu reikėtų, nusiųs į fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojo konsultaciją. FMR gydytojas, konsultacijos metu įvertinęs paciento sveikatos būklę, esamus biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus ir (arba) būklės sunkumą ir vadovaudamasis galiojančių teisės aktų reikalavimais, sprendžia dėl reabilitacinio gydymo poreikio ir, jei reikia, skiria pradinės medicininės reabilitacijos paslaugas. Teikiant šias ambulatorinio gydymo paslaugas, vieno epizodo metu gali būti taikoma nuo 5 iki 20 individualių priemonių, nepriklausomai nuo pasirinktos priemonės rūšies (kineziterapijos, fizioterapijos, gydomojo masažo ar ergoterapijos), bei grupinio užsiėmimo priemonės. Jeigu atlikus pradinio reabilitacijos etapo programą biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai neišnyksta, FMR gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir vadovaudamasis medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo specialiaisiais reikalavimais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl tolesnio reabilitacinio gydymo tikslingumo. Taigi, dėl medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo sprendžia FMR gydytojas.

Informuojame, kad, vadovaujantis Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738, pacientai iki 8 metų turi teisę vykti į įstaigas, teikiančias medicininės reabilitacijos paslaugas, lydimi juos slaugančio asmens (vieno iš tėvų arba jų įgalioto asmens). Į šias įstaigas vykstančius kelis tos pačios šeimos nepilnamečius pacientus lydi tik vienas slaugantis asmuo. Vyresni nei 8 metų amžiaus pacientai iki 18 metų amžiaus gali būti lydimi juos slaugančio asmens, jei pacientams yra nustatytas neįgalumas arba gydytojų konsiliumas  nustatė, kad reikalinga slauga dėl adaptacijos ar elgesio sutrikimų, dėl sunkių centrinės ar periferinės nervų sistemos, judamojo-atramos aparato pažeidimų, traumų, operacijų. Jei į reabilitacijos įstaigą atvyksta keli tos pačios šeimos vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas, pagal poreikį įstaiga priskiria pacientui asistentą.   
Į medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą visais atvejais kelis tos pačios šeimos nepilnamečius pacientus gali lydėti tik vienas slaugantis asmuo, o tuo atveju, jei į reabilitacijos įstaigą atvyksta keli tos pačios šeimos vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas, pagal poreikį įstaiga priskiria vaikui asistentą, t. y. įstaigos personalas pasirūpina reikiama pagalba vaikams. Taip pat informuojame, kad, jei reabilitacijos įstaiga turi galimybes ir užimtumas nėra labai didelis, šios įstaigos vadovo nustatyta tvarka antrasis lydintis asmuo gali išsipirkti vietą pagal įstaigoje galiojančias kainas.

Informuojame, kad eilės reabilitacijos paslaugoms asmens sveikatos priežiūros įstaigose labai skirtingos ir kad Jūs galite rinktis įstaigą, teikiančią palaikomosios reabilitacijos paslaugas, visoje Lietuvoje. 
Visas įstaigas ir jų teikiamas kompensuojamas paslaugas galima rasti Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) interneto svetainėje: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3. Jei reikia informacijos apie palaikomosios reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas, paslaugos skyrelyje suveskite žodį „palaikomoji“ ir pasirinkite reikiamą profilį (judamojo ar nervų).

Informuojame, kad dėl kompensuojamų gydytojų specialistų konsultacijų galite kreiptis į bet kurios įstaigos, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, specialistus visoje Lietuvoje. Visas įstaigas ir jų teikiamas kompensuojamas paslaugas galite rasti čia: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3
Norime atkreipti dėmesį, kad medicininės reabilitacijos paslaugas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojas, o vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (VRSAR) paslaugas – ne FMR gydytojas, o gydytojas socialinis pediatras (e. sveikatoje – vaikų ligos (raidos sutrikimai) ar vaikų ligos ir vaikų neurologija (raidos sutrikimai)). Jei norite gauti šių specialistų konsultacijas, pirmiausia turite kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins reabilitacijos paslaugų poreikį ir išduos atitinkamą siuntimą.

Primename, kad užsiregistruoti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (toliau–VRSAR) paslaugoms pacientai (jų atstovai) gali keliais būdais:
1) Išankstinės pacientų registracijos (toliau – IPR) informacine sistema;
2) gydymo įstaigos elektronine registracijos sistema, suintegruota su IPR informacine sistema, jei įstaiga ją turi;
3) atvykę asmeniškai į gydymo įstaigos registratūrą ar telefonu.
Taip pat paaiškiname, kad VRSAR yra planinės specialistų komandos teikiamos licencijuojamos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą raidos sutrikimų ar jų rizikos veiksnių turintiems vaikams, jų tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. VRSAR paslaugos teikiamos vaikams iki 7 metų, vaikams iki 4 metų – prioritetine tvarka (reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 728 „Dėl Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V-22 redakcija). Šeimos gydytojas arba vaikų ligų gydytojas, nustatę vaiko raidos sutrikimą arba raidos sutrikimo riziką, siunčia pacientą gydytojo socialinio pediatro konsultacijos. Šis gydytojas, esant indikacijų, siunčia pacientus: ambulatorinių VRSAR paslaugų (išplėstinės specialistų komandos konsultacijos arba dienos stacionaro paslaugų) arba stacionarinių VRSAR paslaugų gauti. 
Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, gydytojo specialisto (gydytojo socialinio pediatro) konsultacija turi būti suteikta per 30 kalendorinių dienų nuo paciento registracijos pas šį specialistą, o dienos stacionaro paslaugos („Vaiko raida A“ arba „Vaiko raida B“) turi būti pradėtos teikti per 60 kalendorinių dienų. 
Pažymime, kad ne visose gydymo įstaigose yra ilgos laukiančiųjų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų eilės. Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu pacientas (jo atstovas) dėl kompensuojamųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gali kreiptis į bet kurią Lietuvos gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo. VLK interneto svetainėje (https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3) skelbiamos visos gydymo įstaigos ir jų teikiamos kompensuojamosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Interneto svetainėje http://www.ligoniukasa.lrv.lt taip pat galima rasti informaciją, kokioje įstaigoje kiek reikia laukti tam tikros paslaugos: „Paslaugos“ –> „E. paslaugos“ –> „Kur ir kiek reikia laukti norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas“ –> „2023 metų laukimo eilių duomenys“. Pateiktoje skiltyje skelbiama informacija apie paslaugų laukimo eiles pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų fiksuotus ir pateiktus duomenis. 
Vaikams, kuriems yra specifiniai motorinės funkcijos ir mišrūs raidos sutrikimai, psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimai, taip pat gali būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2008 metų sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“, o kai yra kalbos sutrikimų, gali būti skiriamos kalbos korekcijos paslaugos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl Kalbos korekcijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiais atvejais pirmiausiai reikia kreiptis į vaiko šeimos gydytoją arba vaikų ligų gydytoją, kuris gali įvertinti šių paslaugų poreikį ir išduoti siuntimą atitinkamai fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ar kito gydytojo specialisto konsultacijai.

Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos poreikio pirmiausia sprendžia šeimos gydytojas ar gydantis gydytojas stacionare ir, jei reikia, siunčia pacientą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai. Būtent FMR gydytojas prireikus skiria reabilitaciją ir sprendžia, kokia jos rūšis tinkamiausia (vadovaudamasis teisės aktais). Reabilitacijos paslaugos skiriamos ne tik pagal nustatytas diagnozes, bet vertinant ir daugybę kitų veiksnių – bendrą sveikatos būklę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo ir ligos sunkumo laipsnį, paciento galimybes įsitraukti į reabilitacijos procesą, galimas kontraindikacijas reabilitacijai ir kt. 

Medicininė reabilitacija skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ac949da06b2b11edbc04912defe897d1    ir 
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/aeb974f0765911edbc04912defe897d1/asr.

Vadovaujantis Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 ,,Dėl Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo“ patvirtinimo nuostatomis, tikslinei grupei, kuri gali būti skiepijama Lietuvoje, priklauso:

Lietuvos Respublikos piliečiai;

  • asmenys, turintys teisę į asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšomis;
  • Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką asmenys, kuriems išduota nacionalinė viza;
  • Lietuvoje akredituoti ir reziduojantys asmenys bei kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu turi būti skiepijami COVID-19 vakcina Apraše nustatyta tvarka.

Kiekviena valstybė sprendžia individualiai, kurias vakcinas pripažinti, ir nustato reikalavimus dėl dozių skaičiaus, laiko, kuris turi praeiti po skiepo, ir kt. 

Vykstant į užsienio šalis būtina pasidomėti reikalavimais, kurie tose šalyse yra taikomi dėl COVID-19 pandemijos. Informacijos apie tai reikėtų ieškoti oficialiuose tų šalių informacijos šaltiniuose arba naudotis Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje keliauk.urm.lt skelbiama informacija. 

Registruotis vakcinacijai gyventojai kviečiami internetu www.koronastop.lt, prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus patogų skiepijimo laiką savo gydymo įstaigoje. Gyventojai, kurie neturi galimybės užsiregistruoti internetu, dėl skiepijimo turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą telefonu arba nuvykti į pačią įstaigą. 

Lietuvoje plintant koronaviruso infekcijai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia pacientų ir gydytojų dėmesį, kad COVID-19 ligos diagnozė gali būti nustatoma tik po kontaktinės konsultacijos su šeimos gydytoju ir jo paskirto greitojo antigeno testo, tačiau susirgus šia liga pas gydytoją reikia vykti ne visais atvejais.

Pacientams, pajutusiems COVID-19 ligai būdingus simptomus ar gavusiems teigiamą greitojo savikontrolės testo rezultatą, šeimos gydytojo sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas ir po nuotolinės konsultacijos. Tačiau tokiu atveju persirgęs koronaviruso infekcija pacientas negalės gauti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, patvirtinančio persirgtą ligą. Tai reiškia, jei šis pažymėjimas reikalingas, žmogus privalo apsilankyti pas šeimos gydytoją ir jo siuntimu atlikti greitąjį antigeno testą profesionalioje laboratorijoje. 

Informuojame, kad pacientas prisijungęs prie e. sveikatos portalo www.esveikata.lt ras visą informaciją apie apsilankymą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, elektroninius receptus, tyrimus ir siuntimus, atliktus medicininius vaizdus, informaciją apie skiepus, pažymas. Atkreipiame dėmesį, kad elektroniniai sveikatos įrašai bus matomi tik tuomet, kai pacientui sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančios įstaigos šiuos įrašus elektroniniu būdu perduos į centrinę e. sveikatos sistemą.
Papildomai informuojame, kad pacientas prisijungęs prie savo paskyros www.esveikata.lt gali įgalioti atstovą (1 pav. ir 2 pav.) peržiūrėti jo medicininius sveikatos įrašus www.esveikata.lt, įsigyti vaistus pagal e. receptus, registruoti Išankstinės pacientų registracijos sistemoje. 
Atkreipiame dėmesį, kad atstovas turi prisijungti prie savo asmeninės paskiros www.esveikata.lt ir patvirtinti atstovavimą. 

1 pav.
 

 

2    pav.

 

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad elektroniniai sveikatos įrašai www.esveikata.lt portale matomi tik tuomet, kai pacientui sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančios įstaigos šiuos įrašus elektroniniu būdu perduos į centrinę e. sveikatos sistemą. Atkreipiame dėmesį, kad už duomenų pateikimą į e. sveikatos sistemą ir pateiktų duomenų tikslumą atsako sveikatos priežiūros ar farmacijos paslaugas teikiančios įstaigos. 
Informuojame, kad vadovaujantis 2015 m. gegužės 26 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, duomenys, susiję su ambulatorinio apsilankymo aprašymu, stacionaro epikrize, e. recepto išrašymu, vaiko gimimo pažymėjimu, medicininiu mirties liudijimu, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 m. kovo 1 d.; duomenys, susiję su siuntimu konsultacijai, tyrimams, gydymui, atsakymu į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui, diagnostinio tyrimo aprašymu visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 m. liepos 1 d.; duomenys, susiję su vakcinacijos įrašu visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2019 m. liepos 1 d.; duomenys, susiję su asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortele, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2020 m. gegužės 1 d.; duomenys, susiję su laboratorinių tyrimų užsakymais ir atsakymais dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos,  visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu.
Jeigu prisijungus prie savo paskyros www.esveikata.lt nematote  aukščiau išvardintų privalomai elektroniniu būdu tvarkomų duomenų, prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (-as), kad trūkstamus įrašus/duomenis pateiktų į centrinę e. sveikatos sistemą.
 

  1. Sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – SPĮ) naudoja savo vidines informacines sistemas ir duomenis per integracines sąsajas perduoda į Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (toliau – ESPBI IS) kaip e. sveikatos sistemos integralią dalį. Kartu SPĮ, perduodančios duomenis į ESPBI IS, yra ESPBI IS duomenų, įskaitant ir asmens duomenis, tvarkytojos. ESPBI IS nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, nustato, kad SPĮ, kaip ESPBI IS tvarkytojai, atsako už ESPBI IS duomenų tvarkymo ir teikimo teisėtumą, duomenų patikimumą teisės aktų nustatyta tvarka pagal jiems suteiktus įgaliojimus, t. y. už SPĮ informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis ir jų saugą yra atsakingos pačios SPĮ.

Todėl dėl šeimos gydytojo ar gydytojo konsultanto įrašytų netikslių arba klaidingų duomenų (diagnozės, anamnezė ir kt.) ištaisymopacientas turėtų kreiptis į tą SPĮ, kurioje dirba netikslius ar klaidingus įrašus padaręs šeimos gydytojas ar gydytojas konsultantas.

Taip pat informuojame, kad dėl duomenų tvarkymo SPĮ informacinėse įstaigų vidinėse sistemose galima kreiptis į SPĮ, o dėl duomenų tvarkymo ESPBI IS  –  į VĮ Registrų centrą, pagrindinį ESPBI IS tvarkytoją, tel.: +370 5 236 4577 arba el. paštu: [email protected].

 

  1. Kaip paminėta šio atsakymo 1 punkte, už SPĮ informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis ir jų saugą yra atsakingos pačios SPĮ. ESPBI IS nuostatai nustato prievolę SPĮ ištaisyti neteisingus duomenis, perduotus į ESPBI IS. Prie paciento elektroninių medicininių įrašų gali prisijungti tik jį gydantis gydytojas. Gydytojas, įrašęs e. sveikatos portale klaidingus duomenis, gali ir privalo taisyti padarytas klaidas arba duomenų netikslumus.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-793 priimtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 131 straipsnio nuostatų, kurios numato, kad visi sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys, teikdami su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas, privalo naudotis Valstybės elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema (toliau – ESPBI IS) ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti ir gauti duomenis, vykdymą.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas)  45 straipsnio 1 dalies 41 punktas „ESPBI IS veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartį dėl naudojimosi ESPBI IS ir ESPBI IS pildyti elektroninius dokumentus bei teikti jų duomenis į ESPBI IS“ numato dvi sąlygas, t. y. sudaryti sutartį dėl ESPBI IS naudojimo ir tvarkyti elektroninius dokumentus ESPBI IS.

Informuojame, kad ESPBI IS naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numato privalomų tvarkyti ESPBI IS klinikinių elektroninių dokumentų sąrašą (pvz. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, Stacionaro epikrizė, Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui, Atsakymas į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui, Diagnostinio tyrimo aprašymas, Vakcinacijos įrašas ir kt.).

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų apribojimo, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad paslauga teikiama atsižvelgiant tik į paciento sveikatos būklę, bet ne į jo socialinę padėtį, negalios turėjimą ar neturėjimą ir kitas su sveikatos būkle nesusijusias aplinkybes.

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos gavėjai yra asmenys, kurie negali savimi pasirūpinti ir kuriems reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra, užtikrinant pagrindinius fiziologinius poreikius (valgymas, asmens higiena, šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijos ir kt.) ir (ar) simptominį gydymą bei slaugą, kai nepakanka ambulatorinių slaugos paslaugų namuose. Prie tokių asmenų priskiriami:

1. asmenys, kurie buityje yra priklausomi nuo kito asmens (reikalinga pagalba valgant, rūpinantis asmens higiena, rengiantis, judant);

2. asmenys, kurių sutrikusi minčių raiška ir orientacija aplinkoje;

3. nevaikštantys asmenys, kurie yra nepaslankūs lovoje (be kito asmens pagalbos nesugeba atsisėsti, persėsti iš lovos ant WC kėdės, apsiversti nuo vieno šono ant kito);

4. asmenys, kuriems yra nustatytos būklės, susijusios su priklausomybe nuo slaugančio asmens (ligos kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), įdiegtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10 AM) įdiegimo“  (toliau – TLK-10-AM) Z74.1-Z74.9), arba nejudrumas (ligos kodas pagal TLK-10-AM – R26.3).

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E0B9DEA640BA/asr

Galima slauga:

  • slauga namuose;
  • slauga poliklinikoje;
  • slauga ligoninėje;
  • paliatyvioji slauga (tai visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose).

Slaugos paslaugos namuose – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientų namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą, tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant paciento savirūpą bei gerinant paciento gyvenimo kokybę. Teikdamas slaugos paslaugą namuose, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir lašinę infuziją kateteriu; paima kraują, šlapimą ir kt. laboratoriniams tyrimams; atlieka elektrokardiogramą, žaizdų priežiūrą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų priežiūrą (stomų priežiūrą), enterinį maitinimą ir kt. Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Gydytojas siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos paslaugų namuose reikia pacientui.

Slaugos ligoninės – pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Ir net po medicininės reabilitacijos, esant slaugos indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į šias gydymo įstaigas. Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su teritorine ligonių kasa dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus.

Jei po tiek dienų paciento būklė nepasitaisytų ir jam toliau būtų reikalinga priežiūra, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka toliau neribotą laiką gali būti teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos. Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba – visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose.

Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja.

Informuojame, kad, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, slaugos paslaugų namuose gavėjai yra:

  • asmenys, kuriems pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną yra nustatytas mažas, vidutinis ar didelis slaugos poreikis;
  • asmenys, kuriems po suteiktų dienos chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir yra reikalinga pooperacinė slauga namuose.

Slaugos paslaugų poreikį pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną nustato su paciento šeimos gydytoju dirbantis slaugytojas, todėl pirmiausia reikia kreiptis į paciento šeimos gydytoją. Siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo paciento šeimos gydytojas, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje  užpildydamas elektroninę siuntimo formą. Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (šeimos medicinos) teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos paskirtas atsakingas asmuo apie tai informuoja ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančią įstaigą.

Vienam pacientui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra apmokama iki 52 apsilankymų, esant mažam slaugos paslaugų poreikiui, iki 156 apsilankymų, esant vidutiniam slaugos paslaugų poreikiui, ir iki 365 apsilankymų, esant dideliam slaugos paslaugų poreikiui, per metus.

Ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiantis slaugytojas pirmojo apsilankymo paciento gyvenamojoje vietoje metu privalo nustatyti kito ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančio specialisto apsilankymo poreikį ir apie tai informuoti reikiamą ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiantį specialistą. Jei atlikus slaugos poreikio vertinimą nustatomas slaugytojo padėjėjo paslaugų, socialinių ar kitų paslaugų poreikis, kartu įvertinamas ir minėtų paslaugų teikimo reguliarumas. Visų paslaugų, įtrauktų į Paciento slaugos ir priežiūros planą, teikimą užtikrina ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komanda.

Atsakydami į Jūsų klausimą norėtume paaiškinti, kad palaikomojo gydymo ir slaugos (slaugos stacionaro) paslaugos nėra vienintelė galimybė padėti pacientui, kai dėl sumažėjusio savarankiškumo kasdienėje veikloje atsiranda sveikatos priežiūros paslaugų poreikis.
Informuojame, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. visoje Lietuvoje sparčiai plėtojamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, todėl keitėsi ir indikacijos hospitalizavimui slaugos stacionare, t. y. sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta, kad palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas stacionare gaunančiam pacientui kas 30 dienų turi būti vertinamas slaugos paslaugų poreikis ir nustačius mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį, pradedamas organizuoti ambulatorinių slaugos paslaugų teikimas paciento namuose –  įstaiga informuoja paciento šeimos gydytoją, kuris išrašo siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose gauti, ir pacientas išrašomas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Jeigu nustatoma, kad slaugos paslaugų poreikis yra didelis, pacientas ir toliau lieka palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančioje įstaigoje, tačiau ne ilgiau nei 120 dienų per kalendorinius metus.
Norime atkreipti dėmesį, kad minimas slaugos paslaugų poreikis yra nustatomas pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą klausimyną, šis poreikio vertinimas niekaip nėra susijęs su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) vertinimu, kurį pridėjote prie kreipimosi.
Papildomai paaiškiname, kas yra ambulatorinės slaugos paslaugos namuose:
-  Iš PSDF apmokamos (t. y. pacientui visiškai nemokamos) sveikatos priežiūros specialistų paslaugos namuose. Paslaugą teikia specialistų komanda: slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas.
-    Reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris užpildo klausimyną ir nustato, kokio masto yra slaugos paslaugų poreikis. Atitinkamai pacientui priklauso 52, 156 arba 260 paslaugų per metus.
-    Gavus siuntimą šioms paslaugoms ir pasirinkus paslaugą teikiančią įstaigą (dažniausiai tai ta pati įstaiga, kurioje dirba šeimos gydytojas) pas pacientą į namus atvyksta slaugytojas, įvertina paciento būklę, sudaro slaugos planą, įvertina, kokių dar sveikatos priežiūros specialistų reikia, ir pradedamos teikti paslaugos.
 

Atsakydami į Jūsų laišką informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įstaigos, kuri išrašė Jums siuntimą, paskirtas atsakingas asmuo apie tai turi informuoti ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančią įstaigą ir Jus turi aplankyti ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komanda.

Paaiškiname, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymuose, reglamentuojančiuose slaugos paslaugų namuose ir ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimą, nustatyta, kad asmeniui vienu metu gali būti teikiama tik viena iš paslaugų – arba slaugos paslaugos namuose, arba paliatyvioji pagalba prieš tai gydytojui atitinkamai įvertinus, kurios paslaugos reikia asmeniui.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikiančioje specialistų komandoje yra kineziterapeutas, taigi kineziterapijos ir masažo poreikis (kai masažo reikia kineziterapijos procedūroms atlikti) gali būti patenkinamas ir teikiant ambulatorinę paliatyviosios pagalbos paslaugą. 
Taip pat svarbu paminėti, kad ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugas paciento namuose teikiančios įstaigos gali papildomai į specialistų komandą įsitraukti reikiamus specialistus, taip pat ir ergoterapeutą. Siūlytume tokio specialisto paslaugos poreikį aptarti su Jums paliatyviosios pagalbos paslaugą teikiančios specialistų komandos gydytoju.

Informuojame, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos namuose teikiamos kasdien – nuo 8 val. iki 20 val. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatoma, kad slaugos paslaugų teikimas pacientų namuose turi būti užtikrinamas vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis. 

Slaugytojo paslaugos, kaip ir visos ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančios komandos (slaugytojo, kineziterapeuto), yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taigi Jums mokėti nereikia.
Norime Jums paaiškinti, kad visa ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikianti komanda yra sveikatos priežiūros specialistai ir pas pacientą užtrunka tiek, kiek reikia paslaugai suteikti, t. y., kiek trunka pacientui reikalinga atlikti procedūra (pvz., kol sulaša lašinė, kol sutvarko žaizdą, kol numaudo ir t. t.). Normatyvo, kiek laiko reikia / galima užtrukti pas pacientą, nėra.
Ilgesnį laiką pas pacientą gali būti socialinis darbuotojas ar jo padėjėjas, bet tai yra atskiros paslaugos, jos dažnai mokamos pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą socialinių paslaugų katalogą. Reikėtų teirautis pacientą lankančio socialinio darbuotojo.

Taip, asmenys, turintys elgesio ir psichikos sutrikimų, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Pats asmuo arba jo artimieji turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar slaugytoją.

Norime paaiškinti, kad asmenys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą gali būti siunčiami tik tada, kai yra baigtas gydymas, nustatyta aiški, medicinos tyrimais patvirtinta diagnozė ir išnaudotos visos medicininės reabilitacijos galimybės. 
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530  „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra patvirtinta siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą specialiesiems nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiams nustatyti tvarka, o įsakymo priedu patvirtinti medicininiai kriterijai (diagnozės ir būklės), kuriais vadovaujantis specialieji poreikiai yra nustatomi.
Ministrų įsakymas:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6b4698600a7911e98a758703636ea610/asr
 

Informuojame, kad už paciento gydymą palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų yra mokama ne daugiau nei 120 dienų per kalendorinius metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, už gydymą moka pats pacientas. Jeigu paslaugos jau buvo teiktos, t. y. išnaudota 120 dienų per kalendorinius metus, o finansinė šeimos situacija neleidžia patiems mokėti už gydymą ir gydymo poreikis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje išlieka, siūlytume kreiptis į Jūsų gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės rūpybos skyrių:
1. Su prašymu finansuoti pacientės gydymą palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kol vėl galėsite gauti iš PSDF apmokamas paslaugas.
2. Su prašymu skirti vietą socialinės globos įstaigoje. Socialinės paslaugos teikiamos tada, kai asmeniui būtina intensyvi kitų asmenų pagalba, tačiau ne sveikatos priežiūros specialistų paslaugos. 

Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių  sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Tokiems pacientams reikia simptomų terapijos, pagerinančios jų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę.

Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių. Stacionarinė paliatyvioji pagalba apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, neribojant šių paslaugų teikimo trukmės ir nepriklauso nuo to, ar pacientui jau buvo suteikta stacionarinė slauga ir palaikomasis gydymas.

Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. Šiomis priemonėmis turi aprūpinti ligoninė.

 

Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Ji pagal poreikį gali būti teikiama paciento namuose, paliatyviosios pagalbos dienos stacionare, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje.

Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Jei to padaryti pati įstaiga nepajėgi, sudaroma sutartis su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų šias paslaugas užtikrinti.

Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą gali gauti pacientai, kurių sveikatos būklė atitinka tuos pačius kriterijus kaip ir skiriant paliatyviąsias paslaugas stacionare.

Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos iki 3 kartų per dieną vienam žmogui – suaugusiam ar vaikui. Tiek šių paslaugų apmokama iš PSDF. Paslaugos namuose teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., dienos stacionare – ne trumpiau kaip 4 val. ir ne ilgiau kaip 12 val. per dieną.

Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai.

Siuntimą ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti taip pat išrašo gydantis gydytojas.

Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia.

Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientas turi teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose ir gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo.

Ši informacija gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas atsisako šios informacijos.

Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Jeigu terminas nėra nurodytas, tuomet informacija nurodytiems asmenims teikiama paciento buvimo ligoninėje laikotarpiu.

Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

Konfidenciali informacija laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

 

 

Vadovaujantis Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamų projektų finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-634 „Dėl Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamų projektų finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (toliau Fondas) lėšoms gauti pateiktų ir užregistruotų paraiškų vertinimą sudaro du etapai paraiškų administracinės atitikties vertinimas, kurį atlieka sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta Fondo administravimo grupė, ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties vertinimo kriterijus, turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimas, kurį atlieka Fondo taryba ir ekspertai.

Fondo administravimo grupė jau įvertino paraiškų atitiktį. Paraiškos, atitikusios administracinės atitikties vertinimo kriterijus, artimiausiu metu bus perduotos vertinti ekspertams. Pareiškėjai, kurių paraiškos neatitiko administracinės atitikties vertinimo kriterijų, artimiausiu metu bus informuojami raštu, nurodant paraiškos atmetimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką.

Visa informacija apie 2024 m. Fondo kvietimą ir susijusius dokumentus yra skelbiama https://sam.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/komisijos-ir-darbo-grupes/valstybinis-visuomenes-sveikatos-stiprinimo-fondas/2024-m-kvietimo-teikti-paraiskas-dokumentai/.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įgyvendinant teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojama. 
Vadovaujantis Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-488 ,,Dėl Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų taikymo tvarkos aprašo“, 2.1 papunkčiu, stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASPĮ) privalo taikyti visus pacientui gydyti reikalingus gydymo metodus, numatytus specialiuosiuose atitinkamų paslaugų teikimo reikalavimuose. Jei pacientui būtina taikyti gydymo metodą, kuris toje ASPĮ neįdiegtas, tai ji privalo organizuoti paciento perkėlimą ir užtikrinti jo pervežimą į kitą ASPĮ, kurioje šis gydymo metodas yra įdiegtas. 
Paaiškiname, kad ligas ir sveikatos būkles pagal kompetenciją diagnozuoja ir gydo gydytojai, kurių kompetenciją, funkcijas, pareigas bei atsakomybę apibrėžia medicinos normos ir kiti teisės aktai.
 

Manome, kad tais atvejais, kai reikia papildomai patvirtinti tėvų pateiktą informaciją, kad mokinys sirgo, reikalingą praleistoms mokymosi dienoms pateisinti, pakanka, kad tėvai, prisijungę prie Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) paciento paskyros, išsaugotų informaciją apie vaiko apsilankymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje laikotarpiu, kai vaikas nelankė mokyklos dėl ligos. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, šios informacijos turėtų pakakti visam su šiuo vizitu susijusiam nepertraukiamam pamokų nelankymo epizodui pateisinti. Manome, kad jeigu tėvams nekyla abejonių, jog vaikas pasveiko, papildomas vizitas pas gydytoją (kontaktinis ar nuotolinis) tik pasveikimui patvirtinti nėra būtinas ir tik didintų administracinę naštą gydytojams, todėl 2 privalomų apsilankymų dėl tos pačios ligos vienam praleistų pamokų laikotarpiui pateisinti neturėtų būti reikalaujama.

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), darbuotojai, mokantys, ugdantys ar auklėjantys vaikus (iki 18 metų), privalo, prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet, pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze, o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis – esant epidemiologinei būtinybei.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.79699/asr

 

Privalomas krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas 1 kartą per metus darbuotojams, kurie, vadovaujantis Nutarimu, privalo pasitikrinti, ar neserga tuberkulioze, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-837 ,,Dėl Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad šeimos gydytojas, atlikdamas rizikos grupių asmenų (kuriems priklauso ir Nutarime minimi darbuotojai) tikrinimą dėl tuberkuliozės, privalo paskirti krūtinės ląstos dviejų krypčių rentgenogramą.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/31481da0442411e6bd3bfefc575ccac4/asr

                          Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darbuotojams, mokantiems, ugdantiems ar auklėjantiems vaikus (iki 18 metų), 1 kartą per metus yra privaloma atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, o šio sveikatos patikrinimo išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatomis, privalo apmokėti  darbdavys.

Norime informuoti, kad vairuotojų sveikatos patikrinimą reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Aprašas).

Aprašo 10.2 papunktyje nustatyta, kad paciento psichikos sveikatą tikrina gydytojas psichiatras, dirbantis paciento pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (psichikos sveikatos centre, prie kurio jis yra prisirašęs arba kuriam, kaip aptarnaujančiam sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – SPĮ), prie kurios jis yra prisirašęs, yra priskirtas). Vaikų psichikos sveikatą tikrina gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, o jeigu toks gydytojas psichikos sveikatos centre nedirba – gydytojas psichiatras.

Aprašo 12 punkte nustatyta, kad pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje prisirašė:

- nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

- pateikia vairuotojo pažymėjimą (tikrinantis pakartotinai);

- pateikia Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) arba Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, jei privalomai periodiškai sveikata tikrinama atitinkamai dirbant arba įsidarbinant vairuotoju pagal darbo sutartį.

                      Aprašo 13 punkte nustatyta, kad pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje jie neprisirašę, nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia 12 punkte nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a (išrašą iš medicininių dokumentų) iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ar vaikų ir paauglių psichiatro.

                      Jeigu Jūsų klausimas susijęs su Respublikinio priklausomybės ligų centro išduodamomis pažymomis apie jame teiktas (arba neteiktas paslaugas), kurių kartais reikalauja vairuotojų sveikatos patikrinimus atliekantys gydytojai psichiatrai, tai tokių pažymų privalomas pateikimas Apraše nėra numatytas.

Norime paaiškinti, kad vadovaudamasis Aprašo 3 lentelės ,,Minimalios sveikatos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę“ 7.4 punkto nuostatomis, gydytojas psichiatras turi įvertinti, ar asmuo nėra priklausomas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Gydytojas psichiatras, teikdamas išvadą dėl profilaktiškai sveikatą besitikrinančio vairuotojo psichikos sveikatos, yra atsakingas už joje pateikiamą informaciją, todėl, siekdamas įsitikinti, kad asmuo nėra priklausomas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, gali prašyti pateikti pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro. Ar tokia pažyma reikalinga, sprendžia pats gydytojas psichiatras.

 

 

Atvejus, kada skubiai teikiama būtinoji medicinos pagalba, reglamentuoja Būtinosios  medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios  medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“.

Vaikams dažniausiai pasitaikantys klinikiniai atvejai, kada turi būti suteikta skubi medicinos pagalba: sutrikusi sąmonė, kada visiškai nereaguojama į balsą ir skausmą; karščiavimas  > 38 o C, nepraeinantis vartojant karščiavimą mažinančius vaistus ilgiau kaip 24 valandas; erkių įsisiurbimas, pasiutusių ar galimai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai su apseilėjimu; nuodus išskiriančio gyvūno įkandimas; nesustabdytas gausus kraujavimas; sutrikusi sąmonė (nereaguoja į balsą ir skausmą, reaguoja tik į balsą arba į skausmą arba reaguoja nenormaliai); 4–10 balų stiprumo skausmas (pagal 10 balų skalę) ir kt.

Suaugusiesiems dažniausiai pasitaikantys klinikiniai atvejai, kada turi būti suteikta skubi medicinos pagalba: karščiavimas  > 39 o C, nepraeinantis vartojant geriamuosius vaistus ilgiau kaip 24 valandas; pasiutusių ar galimai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai, apseilėjimai; mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė; 6–10 balų stiprumo skausmas (pagal 10 balų skalę); sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą arba reakcija pagal Glazgo komų skalę < 9 balai ir kt.

Pacientui skubioji medicinos pagalba  turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 60 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba greičiau.

Pacientas turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos.

Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.

Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo  –  į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.

Už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje yra atsakinga tos įstaigos administracija. Jeigu esate nepatenkintas sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią kreipėtės, darbu ir manote, kad Jūsų, kaip paciento, teisės buvo pažeistos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pirmiausiai turėtumėte kreiptis raštu į atitinkamos gydymo įstaigos, kurioje Jūsų teisės buvo pažeistos, administraciją. Gydymo įstaiga turėtų išnagrinėti situaciją ir raštu pateikti Jums atsakymą. Atkreipiame dėmesį, kad į skundus nagrinėjančias valstybės institucijas turite teisę kreiptis tik tuo atveju, jeigu nesutinkate su sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, Jūsų manymu, teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus Jūsų skundą, arba jeigu Jūsų skundas sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba nepateikiamas atsakymas per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Pažymime, kad taip pat Jūs turite teisę kreiptis tiesiai į teismą – skųsti teismui sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus ar neveikimą, nagrinėjant Jūsų skundą.

Kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą. Todėl, jeigu Jūsų netenkina sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybė Jūsų pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, galite pasirinkti kitą asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir joje prisirašyti.

Informuojame, kad vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka, norėdami gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše  nustatyta tvarka turite kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. 
Prašymas gali būti pateikiamas tiesiogiai (atvykus į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius ir per atstumą (registruotu paštu, adresuojant Komisijai adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; per kurjerį pateikiant Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; siunčiant elektroniniu paštu [email protected]; kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę. 
Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai). Prie prašymo taip pat pridedami, jeigu pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą). Išsamius prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, keliamus reikalavimus nustato Reikalavimų prašymui dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo“.
Detalią prašymų pateikimo, nagrinėjimo, Komisijos sprendimų priėmimo ir žalos atlyginimo dydžio nustatymo bei jo išmokėjimo tvarką nustato Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Ministerijos interneto svetainėje adresu: https://sam.lrv.lt/lt/darbo-grupes/pacientu-sveikatai-padarytos-zalos-nustatymo-komisija galima rasti kreipimosi dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo aprašymą (lentelės dalis „Jei žala padaryta po 2020 m. sausio 1 d. („žalos be kaltės“ modelis)“, prašymo atlyginti žalą formą (Kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašymo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo forma), prie prašymo pridedamų dokumentų sąrašą, prašymo ir dokumentų pateikimo būdus, išnagrinėjimo terminus, teisės aktų, reguliuojančių žalos atlyginimą, sąrašą. 

Norime informuoti, kad vairuotojų sveikatos patikrinimą reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Tvarkos aprašas). 
Norime atkreipti dėmesį, kad Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, o Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Susipažinti su Tvarkos aprašu, galite paspaudę šią nuorodą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.102647/asr 
 

 

Informuojame, kad Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas), 59 punkte numatyta, kadpacientas turi teisę pasirinkti ir kaip atstovus nurodyti kitus asmenis, kuriuos įgalioja atlikti veiksmus, susijusius su jo sveikatos įrašais, esančiais Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau ESPBI IS) (peržiūrėti ir komentuoti paciento elektroninės sveikatos istorijos (toliau ESI) įrašus, peržiūrėti paciento skiepų kalendoriaus įrašus, peržiūrėti pacientui išduotas pažymas, peržiūrėti paciento siuntimus, įgaliojusio paciento vardu teikti prašymus gauti pažymas, peržiūrėti ir atsakyti gautus pranešimus, valdyti paciento įgaliojimus, apriboti prieigos prie paciento ESI teises), įskaitant teisę atsiimti vaistus ar medicinos pagalbos priemones pagal jam išduotus e. receptus. Pacientas, nurodydamas kitus jam atstovaujančius asmenis, kuriuos įgalioja atlikti veiksmus, susijusius su jo sveikatos įrašais, esančiais ESPBI IS, pateikia šių įgaliojimų terminus, įgaliotąjį (-uosius) asmenį (-is) identifikuojančius duomenis. Aprašo 60 punktas numato, kad ESPBI IS, patikrinusi, ar įvesti paciento atstovo asmens duomenys yra teisingi, suformuoja ir pateikia elektroninį paciento atstovo įgaliojimą paciento sveikatos įrašų peržiūrai. Įgaliojimą atstovui pacientas privalo patvirtinti e. sveikatos portale. Vadinasi, esveikata.lt portale suformuoti įgaliojimai yra skirti tik peržiūrėti sveikatos įrašus esveikata.lt portale, teikti prašymus gauti pažymas, atsiimti vaistus ir medicinos pagalbos priemones ir pan., bet nesuteikia teisės atstovaujamojo asmens vardu teikti skundų dėl gydymo įstaigos veiksmų.

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus. Kas gali būti paciento atstovai įgyvendinant paciento teises, nurodyta minėto įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią „paciento nuo 16 metų atstovais gali būti: atstovai pagal įstatymą ir atstovai pagal pavedimą“. Vadovaujantis minėto įstatymo 21 straipsniu, pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose. Pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, „pilnamečiam pacientui, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jo nėra, – vienas iš šio paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš šio paciento pilnamečių vaikų, arba vienas iš šio paciento pilnamečių brolių (seserų), arba vienas iš šio paciento pilnamečių vaikaičių, arba vienas iš šio paciento senelių. Į pilnamečio paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, artimuosius dėl sutikimo būti atstovu pagal įstatymą kreipiamasi tokiu eiliškumu: į sutuoktinį, sugyventinį (partnerį), tėvus (įtėvius), pilnamečius vaikus, pilnamečius brolius (seseris), pilnamečius vaikaičius, senelius. Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą būti atstovu pagal įstatymą, kitų asmenų sutikimas nereikalingas. Šioje dalyje nurodyti asmenys nelaikomi pilnamečio paciento atstovais pagal įstatymą, jeigu jie atsisako būti atstovais, pacientas yra paskyręs atstovą pagal pavedimą arba pacientui nustatyta globa (rūpyba)“.

Atkreipiame dėmesį, kad Ministerija pagal kompetenciją nevertina Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtų sprendimų ir jų teisėtumo, taip pat nedaro įtakos Komisijos priimamiems sprendimams. Komisija nėra Ministerijos struktūrinis padalinys bei nėra pavaldi Ministerijai. Komisija yra nepriklausoma privaloma ikiteisminė institucija dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, veikianti prie Ministerijos. Komisija sprendimus priima savarankiškai Komisijos vardu bei asmenine Komisijos narių atsakomybe. Komisijos priimtų sprendimų apskundimo tvarka yra nurodyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tuo atveju, jei pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, jie turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Norime informuoti, kad vairuotojų sveikatos patikrinimą reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Tvarkos aprašas). 
Norime atkreipti dėmesį, kad Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, o Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Susipažinti su Tvarkos aprašu, galite paspaudę šią nuorodą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.102647/asr 

Jei asmens tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) nesutinka su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau − Agentūros) teritorinio skyriaus sprendimu, jis per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos gali būti apskųstas Agentūros direktoriui.

Jei su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu nesutinka pensiją ar išmoką mokanti institucija, jis Agentūros direktoriui gali būti apskųstas per 60 darbo dienų nuo pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo apie sprendimą dienos.

Agentūra, gavusi visus pakartotiniam neįgalumo vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų nuo visų vertinimui atlikti reikalingų dokumentų gavimo Agentūroje dienos. Apie sprendimą asmens tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) informuojami raštu per 3 darbo dienas, pateikiant jo kopiją.

Jeigu asmens tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo sprendimu (išnagrinėjus skundą), jis per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Šios komisijos sprendimą asmuo ar jo įgalioti asmenys įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.