Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašas yra viešai prieinamas Teisės aktų registre. Jį galima rasti adresu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e2288404d98111f08918e1adc7c5b1ec  

Informuojame, kad Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašą, patvirtintą bendru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1127 / A1-737 „Dėl Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sunkių  ligų sąrašas), parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-792 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo gydytojai, pacientų interesus atstovaujančios asociacijos ir draugijos bei kompetentingi ekspertai.  

Pažymėtina, kad darbo grupė vertino ne tik medicininius, bet ir socialinius ligų aspektus, todėl asmenims, kurių ligos nenurodytos Sunkių ligų sąraše, tačiau jų sveikatos būklė yra sunki, sudaryta galimybė pasinaudoti kitais kriterijais, siekiant nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime: nustatytas žemas dalyvumo lygis arba teikiamos paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. 

Pacientas apie jam suteiktų paslaugų ir procedūrų kodus gali rasti VLK informacinėje sistemoje: https://e.vlk.lt/auth/start.html Prisijungus eiti į Mano gydymas ir vaistai

Informuojame, kad pagal Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo, patvirtinto bendru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1127 / A1-737 „Dėl Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo patvirtinimo“ 2 punktą į sąrašą patenka visi piktybinių navikų kodai su papildoma sąlyga, kad 12 mėn. laikotarpiu iki asmens kreipimosi į pensijų kaupimo bendrovę su prašymu baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą buvo suteikta bent viena asmens sveikatos priežiūros paslauga, nurodyta Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo 1 priede, arba atlikta bent viena intervencija, nurodyta Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo 2 priede. Priedai randami čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e2288404d98111f08918e1adc7c5b1ec 

Jeigu asmeniui diagnozuotas piktybinis navikas, vertinama ne tik diagnozė, bet taip pat, ar per 12 mėn. laikotarpį iki asmens kreipimosi į pensijų kaupimo bendrovę su prašymu baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą buvo suteikta bent viena asmens sveikatos priežiūros paslauga, nurodyta Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo 1 priede, arba atlikta bent viena intervencija, nurodyta Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo 2 priede. Priedai randami čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e2288404d98111f08918e1adc7c5b1ec  

Vadovaujantis Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo, patvirtinto bendru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1127 / A1-737 „Dėl Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo patvirtinimo“ 72 punktu, informuojame, kad šiuo atveju reikšmingas yra transplantacijos paslaugos suteikimo faktas, o ne konkreti ligos diagnozė. Ši nuostata taikoma laikotarpiu nuo asmens įtraukimo į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą iki stebėsenos po atliktos transplantacijos. 

Vadovaujantis Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo, patvirtinto bendru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1127 / A1-737 „Dėl Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąrašo patvirtinimo“ 72 punktu, informuojame, kad šiuo atveju reikšmingas yra transplantacijos paslaugos suteikimo faktas, o ne konkreti ligos diagnozė. Ši nuostata taikoma laikotarpiu nuo asmens įtraukimo į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą iki stebėsenos po atliktos transplantacijos. 

Pacientams, atvykusiems gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių paslaugų (reabilitacijos II, palaikomosios reabilitacijos), stacionarinės reabilitacijos paslaugosteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“.

Į stacionarinės reabilitacijos, kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, paslaugos kainą įskaičiuotos reabilitacijos metu atliekamų procedūrų ir kitų medicinos paslaugų išlaidos, taip pat maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų išlaidos.

Registruojantis stacionarinei reabilitacijai įstaiga neturėtų reikalauti jokių priemokų ir turėtų nurodyti artimiausią įmanomą registracijos laiką. Jei įstaiga pasiūlo primokėti, tai privalo paaiškinti už ką, pvz., už didesnio komforto apgyvendinimo sąlygas (vienvietis kambarys, liukso klasės kambarys), pagerintą maitinimą ir pan.

Informuojame, kad mokamų paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ pavirtinta Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka (toliau – Tvarka).

Tvarkos 1 punkte nurodoma, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę pagal šią Tvarką teikti ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – mokamos paslaugos), už kurias jų gavėjai turi sumokėti.

Vadovaujantis Tvarkos 7 punktu, mokamos paslaugos gali būti teikiamos šiais atvejais:

• pacientas neturi gydytojo siuntimo;
• pacientas pageidauja gauti papildomas, t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas, medžiagas, tyrimus, medikamentus, medicinos pagalbos priemones, procedūras;
• pacientas nori gauti paslaugas ne eilės tvarka;
• pacientas pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų priskiriami atvejai, kai pacientas savo iniciatyva, leidus gydančiam gydytojui, pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones, procedūras. Šiuo atveju pacientas apmoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų skirtumą.

Prieš skirdama pacientui mokamas paslaugas, įstaiga privalo jį pasirašytinai supažindinti su paciento teise ir galimybėmis konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai (išskyrus į mokamų paslaugų sąrašą įtrauktas paslaugas), o prieš teikdama brangiau kainuojančias paslaugas pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų ir brangiau kainuojančių paslaugų skirtumais (kaina, kiekis, pranašumas ir pan.) ir užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų parašu.

Kraujo tyrimai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, prisirašiusiems prie sutartį su ligonių kasomis turinčių gydymo įstaigų, yra apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl, jei tyrimas pacientui reikalingas ir šeimos gydytojas tyrimą skiria, pacientui papildomai tai neturi kainuoti. Tačiau šeimos gydytojai nemokamai gali paskirti tik tuos tyrimus, kurie jam priklauso pagal kompetenciją (medicinos normą). 

Tuo atveju, kai diagnozei nustatyti arba gydymui paskirti reikia atlikti tyrimus, kurie nepriskirti šeimos gydytojo kompetencijai, jis, vadovaudamasis šeimos gydytojo normos nuostatomis, pacientui gali išduoti siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti. Gydytojo specialisto skirti tyrimai gali būti atlikti nemokamai.

Jei pacientas pageidauja, kad šeimos gydytojo kompetencijai nepriskirtas tyrimas būtų atliktas nedelsiant ir nenori kreiptis į gydytoją specialistą dėl reikiamo tyrimo skyrimo, tada už šį tyrimą jis turės sumokėti pats.

Šeimos gydytojas paskiria kraujo tyrimus, kai reikia diagnozuoti šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas ligas, būkles ir sveikatos sutrikimus. Tyrimai skiriami ne tik norint pagrįsti diagnozę, bet ir nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą.

Šeimos gydytojas gali skirti tik tuos tyrimus, kurie priklauso jo kompetencijai. Kiekvienu atveju šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę ir pagal savo kompetenciją priima sprendimą dėl tyrimų atlikimo.

Jei reikia, šeimos gydytojo skyrimu nemokamai atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, t. y. lipidograma, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, kreatinkinazės, gama glutamiltransferazės, bendro baltymo, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimai. Taip pat, jei reikia, jis gali skirti bendrąjį šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą; uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimus (TTH); gliukozės tolerancijos testą; prostatos specifinį antigeną pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo, koprogramą; ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio; enterobiozės tyrimą; elektrokardiografiją; spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF); forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms įvertinti; pulsoksimetriją.

Tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti:

• glikolizinto hemoglobino tyrimą;
• kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko, tarptautinio normalizuoto santykio, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko);
• kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus;
• sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu;
• tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C;
• šlapimo pasėlį;
• žmogaus imunodeficito viruso testą;
• A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą;
• tuberkulino mėginį;
• feritino tyrimą;
• natriuretinio peptido tyrimą;
• greitojo SARS-CoV-2 antigeno ir gripo testo ar greitojo SARS-CoV-2 antigeno, gripo ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) testo atlikimą.

Šeimos gydytojas tam tikrų amžiaus grupių sveikiems pacientams taip pat skiria tyrimus, atliekamus pagal šias prevencines programas: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų (slapto kraujavimo išmatose testą, onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį, prostatos specifinį antigeną).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 329 ,,Dėl Gydytojų specialistų teikiamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, jei asmuo slaugo vaiką stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriam ne daugiau kaip treji metai, slaugančiojo asmens išlaikymo išlaidos apmokamos neatsižvelgiant į medicinines indikacijas, pagal kurias vaikas gydomas. Jei jis slaugo vyresnį nei trejų metų vaiką, slaugančiojo asmens išlaikymo išlaidos apmokamos tik vaiko gydymo pagal tam tikras medicinines indikacijas atvejais.

Atsakant į Jūsų klausimą, slaugant vaiką, kuris yra vyresnis nei treji metai, sprendimą dėl slaugančiojo asmens išlaikymo išlaidų padengimo įvertinus sveikatos būklę priima gydantis gydytojas

Paaiškiname, kad operacija gali būti kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis tais atvejais, kai ji yra atliekama pagal medicinines indikacijas – kai yra išduodamas siuntimas kompensuojamam gydymui.
Apdraustajam (su siuntimu) planinis operacinis gydymas būtų kompensuojamas, jei atliekamas gydymo įstaigoje (tiek valstybinėje, tiek privačioje), sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl tokių paslaugų teikimo. Gydytojas, išduodamas siuntimą operaciniam gydymui, turėtų nurodyti bent tris gydymo įstaigas, kuriose reikiamas paslaugas galima gauti nemokamai (kompensuojamas PSDF lėšomis).

Visas gydymo įstaigas turinčias sutartis su ligonių kasomis dėl atitinkamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo galima rasti interneto adresu https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3/

Norėtume pažymėti, jog teisės aktai numato, kad tam tikrais atvejais pacientui, turinčiam teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas paslaugas, gali būti teikiamos mokamos paslaugos. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalis numato, kad pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet savo iniciatyva pasirinkę brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, šių paslaugų, medžiagų ar procedūrų faktinių kainų ir atitinkamų nemokamų paslaugų, medžiagų ar procedūrų bazinių kainų skirtumą sumoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti užtikrinama, jog prieš teikiant pacientui paslaugą, už kurią jis turi mokėti, pasirašytinai jis turi būti informuotas apie paciento teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai. Prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, jis pasirašytinai turi būti supažindintas su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų skirtumais. Tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintoje Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkoje.

Jei, paciento nuomone, pažeistos jo teisės gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo  apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir už suteiktas paslaugas jo prašoma mokėti nepagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia raštu reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo suteiktos paslaugos, administraciją. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai, už šias paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, 7.3 papunktyje nurodyta, kad asmenys moka už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu nori gauti jas ne eilės tvarka, o 7.5 papunktyje numatyta, kad asmenys moka už pasirinktas brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Brangiau kainuojančioms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms taip pat priskiriamos paciento iniciatyva, leidus gydančiam gydytojui, pasirinktos brangiau kainuojančios paslaugos, medžiagos, tyrimai, vaistai, medicinos pagalbos priemonės, procedūros. Šiuo atveju pacientas sumoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų skirtumą. Šioms paslaugoms negali būti priskiriamos paslaugos, dėl kurių pacientams nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima rinktis tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos). Vadinasi, Jūs už paslaugas turėtumėte mokėti tik tais atvejais, kai pasirenkate paslaugą gauti ne eilės tvarka arba pageidaujate gauti papildomas ar brangiau kainuojančias paslaugas. 
Dantų protezavimo paslaugos teikiamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įvertinus paciento burnos būklę nustatoma, kokia lėšų suma iš PSDF biudžeto turi būti skiriama dantų protezavimo paslaugoms apmokėti. Jeigu skirtos sumos neužtenka minimaliai kramtymo funkcijai atkurti, lėšas, viršijančias skirtąją sumą, dantų protezavimo paslaugas teikiančiai įstaigai turi sumokėti pacientas. 

 

Ar pagalba yra būtina, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia ir jam reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją. 

Pacientui gali tekti susimokėti. Pirma – jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra – jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas. Tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje.

Ambulatorinės gydytojo specialisto paslaugos, turint šeimos gydytojo siuntimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, teikiamos nemokamai. Įstaigos gali teikti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 nustatyta Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka.

Norime atkreipti dėmesį, kad darbuotojų profilaktinio sveikatos patikrinimo išlaidos nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Profilaktinių sveikatos patikrinimų apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 1 priedas ,,Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys ir apmokėjimo tvarka“ (toliau – Tvarka). Vadovaujantis Tvarkos 5.2 papunkčiu, periodinių sveikatos tikrinimų, išvardytų Tvarkos 1.12 papunktyje, išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų. 
Tvarkos 1.12 papunktis apima šias darbuotojų grupes:
1.12.1. jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių;
1.12.2. traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu; 
1.12.3. aviacijos darbuotojų; 
1.12.4. vairuotojų;
1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus); 
1.12.6. darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.
Jeigu krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas yra sudėtinė Jūsų, kaip darbuotojo, profilaktinio sveikatos patikrinimo dalis, dėl šio tyrimo išlaidų apmokėjimo turite kreiptis į savo darbdavį.
 

Mokėti ar primokėti nereikia, jei:

• pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD);
• kreipiasi į gydymo įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa (TLK) sudaro sutartį dėl akių lęšiuko keitimo operacijos ir kuri privalo pacientui pasiūlyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamą operaciją ir akių lęšiuką.

Visose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su TLK dėl akių lęšiuko keitimo operacijų, PSD apdraustam pacientui turi būti pasiūlyta ir nemokama operacija ir akių lęšiukas. PSDF lėšomis gydymo įstaigai nustatyta bazine kaina sumokama už operaciją, į kurios kainą įskaičiuota akių lęšiuko kaina, todėl pacientui mokėti nereikia.

Mokėti reikia, jei:

• pacientas neapdraustas PSD;
• pacientas pasirenka gydymo įstaigą, kuri neturi sutarties su TLK dėl akių lęšiuko keitimo operacijos atlikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis.

Primokėti reikia, jei:

• pacientas pats pageidautų, kad operacijos metu jam būtų implantuojamas brangesnis įstaigoje pasiūlytas lęšiukas, kurį rekomenduoja gydantysis gydytojas.

Pacientas, pasirinkęs brangesnį lęšiuką, turi į gydymo įstaigos kasą sumokėti ne viso lęšiuko kainą, o kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis apmokamo akių lęšiuko. PSDF lėšomis apmokama lęšiuko kaina šiuo metu yra 44,02 euro ir yra įskaičiuota į bendrą kataraktos operacijos kainą.

Pacientui svarbu žinoti:

• kitaip nei aukščiau nurodyta įsigijusiems akių lęšiukus pacientams išlaidos nėra kompensuojamos;
• visiems apdraustiesiems PSD pirmiausia turi būti pasiūlyta ligonių kasų PSDF lėšomis apmokama operacija, į kurios kainą įtraukta ir akies lęšiuko kaina;
• gydymo įstaigoje pacientas turi gauti visą jam reikalingą informaciją apie PSDF lėšomis apmokamas ir apdraustiesiems nemokamai teikiamas paslaugas;
• visais atvejais, jei kyla klausimų, už ką apdraustas PSD pacientas turi mokėti ar primokėti, reikia klausti gydytojo, jei nepavyksta sužinoti – kreiptis į gydymo įstaigos administraciją;
• jei gydymo įstaigoje nepavyksta išsiaiškinti, ar teisėtai reikalaujama už ką nors mokėti ar primokėti, galima kreiptis į teritorinę ligonių kasą.

Gydymo įstaigos, sudariusios sutartis tu TLK, turi skelbti šią pacientams svarbią informaciją:

• apie gydymo įstaigoje teikiamas paslaugas, už kurias ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis;
• apie gydymo įstaigoje taikomas priemokas;
• apie gydymo įstaigoje teikiamas mokamas paslaugas ir jų kainas.

Paaiškiname, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų pirminės psichikos sveikatos paslaugų asmuo pirmiausia turi kreiptis į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PAASPĮ), prie kurios yra prisirašęs pas šeimos gydytoją, arba į tą psichikos sveikatos priežiūros centrą, prie kurio yra prisirašęs. Svarbu žinoti, kad asmuo gali pasirinkti ir būti prirašytas prie psichikos sveikatos centro tos pačios teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje, kurioje paslaugas teikia asmens pasirinkta PAASPĮ, t. y. jeigu esate prisirašę prie PAASPĮ Vilniuje, galite rinktis bet kurį psichikos sveikatos centrą Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje.

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Psichikos sveikatos centras privalo pacientams ar jų atstovams sudaryti galimybę kreiptis į bet kurį psichikos sveikatos centro komandos narį (pvz., medicinos psichologą dėl konsultacijų).

Jeigu yra reikalinga gydytojo specialisto (pvz., psichoterapeuto) konsultacija, ji PSDF lėšomis kompensuojama tokiu atveju, kai su gydytojo psichiatro siuntimu suteikiama pasirinktoje gydymo įstaigoje Lietuvoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasomis dėl reikiamų paslaugų teikimo.

Siuntimas gali būti išduodamas šioms paslaugoms:  psichoterapinei konsultacijai, individualiam ar šeimos psichoterapijos seansui, grupinės psichoterapijos seansui. Atsižvelgiant į minėtą informaciją, rekomenduojame kreiptis į gydytoją psichiatrą gauti siuntimą specializuotoms psichoterapijos paslaugoms gauti.

PSDF biudžeto lėšomis gali būti kompensuojama 30 individualios arba šeimos psichoterapijos ar grupinės psichoterapijos seansų vienam pacientui per kalendorinius metus. Įvertinus paciento sveikatos būklę ir esant būtinumui tęsti psichoterapijos metodo taikymą, gydytojo, skyrusio psichoterapijos metodo taikymą, sprendimu psichoterapijos seansai vieną kartą gali būti pratęsti papildomai skiriant ne daugiau kaip 10 individualios arba šeimos psichoterapijos seansų.

Informuojame, jog esminės sąlygos, kad apdraustam pacientui būtų suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos yra šios: apdraustasis dėl šių paslaugų turi planine tvarka kreiptis su siuntimu  ir turi kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo, kurioje jam reikalingos paslaugos galėtų būti suteiktos tinkamiausiu būdu ir laiku. Jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas pacientas, gavęs gydytojo specialisto siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo (MRT), kreipiasi į gydymo įstaigą, su kuria ligonių kasos yra sudariusios sutartį dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis, už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu naudojamus vienkartinius specialius drabužius ir kitas vienkartines medžiagas, taip pat radiologinio tyrimo vaizdų kopiją (jei yra siuntimą išduodančio gydytojo nurodymas jam pateikti radiologinio tyrimo vaizdų kopiją)  mokėti nereikia. Tyrimo metu pacientams rekomenduojama dėvėti drabužius, kurie neturėtų metalinių detalių ar blizgių paviršių, todėl dėl paciento patogumo ir  higienos yra siūloma dėvėti vienkartinius drabužius, tačiau jie nėra būtini.      
Kaip rodo praktika, dažniausiai žmonėms siūlomi specialūs vienkartiniai medicininiai drabužiai, už kuriuos prašoma papildomai sumokėti. Tačiau šių nebūtinų drabužių pacientas turi teisę atsisakyti. 

Informuojame Jus, kad šiuo metu galioja nustatyta dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto tvarka, nurodoma  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Gydytojas, atliekantis dantų protezavimą, pirmosios konsultacijos metu sudaro gydymo planą ir parenka tokias dantų protezavimo priemones, kad kramtymo funkcija būtų visiškai atkurta.  Gydymo plane turi būti pateikta išsami informacija apie gydymo etapus, bendrą gydymo kainą, taikytas protezavimo priemones. Jei pasirinktas gydymo būdas kainuoja daugiau nei paskirta Teritorinės ligonių kasos lėšų, likusią dalį asmuo turi sumokėti pats. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ 7.1, 7.5 papunkčių reikalavimus pacientas moka už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai teikiant jam iš PSDF biudžeto lėšų apmokamas paslaugas ir leidus gydančiajam gydytojui, pageidauja gauti papildomas, t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas, medžiagas, tyrimus, medikamentus, medicinos pagalbos priemones, procedūras; pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, prieš teikdama pacientui paslaugą, už kurią jis turi mokėti, privalo užtikrinti, kad pacientas mokamos paslaugos pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų parašu.
 

PSDF lėšomis kompensuojamas pirminės odontologinės priežiūros paslaugas asmenys turi teisę gauti tose gydymo įstaigose, kuriose jie yra prisirašę. Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ji turi informuoti, su kuria gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį dėl minėtų paslaugų teikimo prie jos prirašytiems asmenims bei nurodyti kontaktinę informaciją.

Jeigu vaikui reikalinga odontologinė pagalba viršija pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, mastą, gydytojas odontologas išrašo siuntimą gauti atitinkamos srities gydytojo odontologo specialisto konsultaciją. Išduodamas siuntimą, gydytojas turi informuoti pacientą, kuriose gydymo įstaigose teikiamos reikalingos odontologinės paslaugos (nurodyti bent 3). Gydytojo odontologo specialisto konsultacijos metu pagal gydytojų odontologų specialistų kompetenciją atliekamos visos būtinos diagnostinės ir gydomosios procedūros.

Vaikams odontologinių paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, jei šios paslaugos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus, teikiamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, turintiems gydytojo siuntimą (išskyrus pirminę ambulatorinę odontologinę asmens sveikatos priežiūrą – jai siuntimo nereikia), ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su TLK dėl šių paslaugų apmokėjimo.

Vaikai iki 18 m. bei vyresni asmenys, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, už odontologinio gydymo metu sunaudotus vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, vienkartines priemones, nemoka, išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“  nustato:

„4.1.2. apdraustiesiems, hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – hospitalizuoti pacientai), gali būti išrašomi ambulatoriškai gydyti skirti kompensuojamieji vaistiniai preparatai, kurie buvo skiriami ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki hospitalizacijos. Pasibaigus ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistinių preparatų paskyrimo laikui, hospitalizuotiems pacientams stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydymui tęsti turi būti išrašyti tie patys kompensuojamieji vaistiniai preparatai, kurie buvo skiriami ambulatoriškai gydyti iki hospitalizacijos. Šie kompensuojamieji vaistiniai preparatai kiekvieną kartą išrašomi ne ilgesniam kaip mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai kompensuojamojo vaistinio preparato mažiausia vidinė pakuotė, vadovaujantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau − Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) arba Europos Komisijos oficialiai skelbiama informacija apie vaistinį preparatą (vaistinio preparato charakteristikų santrauka) (toliau − vaistinio preparato charakteristikų santrauka), yra skirta ilgesniam nei vieno mėnesio gydymo kursui ir, vadovaujantis Taisyklių 99 punktu, jos negalima išardyti, – šiuo atveju kiekvieną kartą gali būti išrašoma viena mažiausia kompensuojamojo vaistinio preparato vidinė pakuotė. Apie kompensuojamųjų vaistinių preparatų skyrimą turi būti pažymėta paciento medicinos dokumentuose (popieriniuose arba elektroniniuose) (toliau − medicinos dokumentai). Jei gydymą kompensuojamaisiais vaistiniais preparatais reikia koreguoti, ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistinių preparatų išrašyti negalima – paskirtais vaistiniais preparatais hospitalizacijos metu turi aprūpinti stacionarinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga;“.

Norime pažymėti, kad kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, tarp jų ir sauskelnių,  hospitalizuotiems pacientams išrašyti  (pratęsti) negalima. Jomis turi aprūpinti stacionarinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

Užsienio reikalų ministerija pristato atnaujintą interneto svetainę, kurioje pateikiama aktuali informacija Lietuvos Respublikos piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems užsienyje ir planuojantiems grįžti ar atvykti į Lietuvą.

Nuo šiol vieno langelio principu svarbiausiais su grįžimu ar atvykimu į Lietuvą gyventi, studijuoti, dirbti, verslo kūrimo, socialinės paramos, sveikatos apsaugos ir kitais aktualiais klausimais konsultuojama ir internetinio pokalbio būdu (angl. live chat), informacija taip pat teikiama el. paštu [email protected] ir tel. + 370 5  252 5001.

Interneto svetainėje www.griztu.lt informacija suskirstyta ir pateikiama pagal klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda besikreipiantys į konsultacijų centrą „Grįžtu LT“, veikiantį nuo šių metų pradžios. Interneto svetainės pradiniame puslapyje taip pat pateikiamos išsamios atmintinės, kurios padės sklandžiau pasiruošti grįžimui į Lietuvą iš 15 skirtingų valstybių, iš kurių gyventi į Lietuvą grįžta daugiausia lietuvių.

Taip pat kviečiame sekti naujas „Grįžtu LT“ paskyras socialiniuose tinkluose:

Facebook: https://www.facebook.com/GriztuLT/;

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/griztu-lt/.

„Grįžtu LT“ interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose rasite aktualią informaciją apie Užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų organizuojamus renginius, projektus, karjeros galimybes ir kitas su grįžimu į Lietuvą susijusias naujienas.

Kiekvienas Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo vienu ar kitu būdu, turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, neatsižvelgiant į tai, ar šie naudojasi valstybės finansuojamomis ar privačiomis gydymo paslaugomis. Dažnas to net nepastebi, mat samdomų darbuotojų ar dirbančiųjų pagal autorines sutartis, PSD įmokas apmoka darbdavys (iš darbuotojo atlyginimo), o už gyventojus, kurie priklauso socialiai jautrioms grupėms, PSD įmokas sumoka valstybė. Šiaip ar taip, prie PSD įmokų prisideda visi, tik vieni – didesnėmis, kiti – mažesnėmis įmokomis, kurios priklauso nuo gaunamų pajamų. Tačiau svarbiausia, jog įvykus draudiminiam įvykiui, kiekvienas apdraustasis, nepaisant to, kokio dydžio įmokas mokėjo, turi teisę gauti visas jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Kiekvienas grįžęs Lietuvos pilietis nuo gyvenamosios vietos deklaravimo datos tampa draudžiamuoju, o nuo PSD įmokos sumokėjimo datos – apdraustuoju Lietuvoje ir gali pradėti naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Jei grįžęs iš užsienio, kurį laiką nedirbate, PSD įmokas turite mokėti savarankiškai, jei nesate draudžiamas valstybės lėšomis. Valstybės lėšomis gali būti draudžiami asmenys Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, moksleiviai, dieninių studijų studentai, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, gaunantys bet kokios rūšies pensiją ir kt.  Jei grįžę tik pradėsite ieškoti darbo, užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje, kad galėtumėte būti draudžiami valstybės lėšomis.

Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu galite čia. 

Svarbu žinoti, kad už ligonių kasų kompensuojamas paslaugas mokėti nereikia, jei kreipiatės į gydymo įstaigą, kuri turi sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo – tokios sutartys sudaromos ir su viešosiomis, ir su privačiomis gydymo įstaigomis.

Apskritai jokio draudimo neturintys gyventojai už sveikatos priežiūros paslaugas turi mokėti patys pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius, nes neapdraustiesiems garantuojama tik būtinoji medicinos pagalba. Beje, daugelio sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos gali būti gerokai didesnės nei PSD įmokos.

PSD įmokos mokamos kiekvieną mėnesį – įmoka už einamąjį mėnesį sumokama iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Fiksuotos PSD įmokos dydis – 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną (2023 m. MMA siekia 840 EUR eurus, tad 2023 m. PSD įmokos dydis – 58,63 Eur). 

Naudingos informacijos apie sveikatos apsaugą galite rasti ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) bei ligonių kasų šaltiniuose:

• Apie nemokamą gydymą, kompensuojamus vaistus ir kitas paslaugas, kurios priklauso apdraustiems asmenims
• Leidinys „Aš tik noriu paklausti, arba kas dažniausiai rūpi pacientams“
• Sužinokite, kiek ligonių kasos sumoka gydymo įstaigoms už gydymą
• Informacija apie Europos sveikatos draudimo kortelę
• Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje
• Viskas apie e. sveikatą
• Lietuvos sveikatos apsaugos statistika
• Informacija užsienio lietuviams SAM svetainėje
• Klausimai ir gyventojų priėmimas SAM

Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Jeigu nesate apdraustas (nedirbate pagal darbo sutartį ir nepriklausote valstybės draudžiamų asmenų kategorijai) bei nemokate privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų savarankiškai, jums netik nutrūks sveikatos draudimas, bet ir pradės kauptis PSD skola ir delspinigiai. Tas pats galioja ir Lietuvos gyventojams, išvykusiems į užsienį, tačiau išvykimo nedeklaravusiems, t.y. tiems, kurių gyvenamoji vieta vis dar deklaruota Lietuvoje. Sugrįžus į Lietuvą, kol nesumokama susikaupusi skola, nemokamų gydymo paslaugų žmogus negali gauti. Keliaujantiems svetur svarbu paminėti, jog išvykstant ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui deklaruoti išvykimą yra būtina. Nedeklaravus išvykimo bei savarankiškai nemokant PSD įmokų, sveikatos draudimas nutrūksta ir pradedama skaičiuoti skola. Tokiu atveju sugrįžus į Lietuvą, nemokamos gydymo paslaugos bus neteikiamos tol, kol nesumokama susikaupusi skola.

Pasitikrinti ar nesate skolingi privalomojo sveikatos draudimo įmokų galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir susiformavę suvestinę REP.41 Informacija apie apskaičiuotas ir sumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Jei iš Lietuvos išvykote ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui ir savo išvykimo nedeklaravote, nemokant PSD įmokų Jums kaupiasi skola ir delspinigiai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmogus gali būti draustas sveikatos draudimu tik vienoje iš Europos Sąjungos (ES) šalių, t. y. toje, kurioje gyvena, dirba ir moka mokesčius. Jeigu buvote ir/ar esate išvykęs į užsienį ir Lietuvoje jums susidarė PSD skola, turite pateikti „Sodrai" dokumentus, įrodančius jūsų draustumą užsienyje. 

Priskaičiuotos PSD įmokos gali būti perskaičiuojamos, jei asmuo pateikia dokumentus, įrodančius, kad jam yra taikomi kitos ES valstybės narės teisės aktai socialinio draudimo srityje. PSD įmokos perskaičiuojamos, jeigu yra pateiktas vienas iš šių dokumentų:

• A1 pažymėjimas (kompetentingų įstaigų, išduodančių A1 pažymėjimus sąrašą rasite čia);

• kita pažyma, išduota kompetentingos įstaigos, patvirtinanti asmens socialinį draudimą ES arba EEE valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Jungtinėje Karalystėje;

• P45 arba P60 formos jeigu buvote išvykę į Jungtinę Karalystę arba Airiją.

Jokie kiti dokumentai, taip pat dokumentai iš kitų nepaminėtų šalių asmens prievolės mokėti PSD įmokas nepanaikina.

Viena iš šių formų būtina ir asmenims, gyvenantiems užsienyje ir siekiantiems nemokėti PSD įmokų, tačiau nenorintiems deklaruoti savo išvykimo.

Pažymų vertimas:

• Pateikiant laisvos formos pažymą, kuri yra išduota ne anglų arba lenkų kalba, turi būti pateiktas ir pažymos vertimas į lietuvių kalbą.
• Standartizuotų formų, tokių kaip A1, į lietuvių kalbą versti nereikia.

A1 pažymėjimą ar kitus aukščiau išvardintus dokumentus galite pateikti:

1. Prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pateikus laisvos formos prašymą bei pridėjus skenuotus dokumentus. Adresatu reikia pasirinkti Panevėžio skyrių;

2. Elektroniniu paštu [email protected]. Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu;

3. Atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pvz. pasą, asmens tapatybės kortelę;

4. Paštu. Užpildytas Prašymas dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo ir dokumentai siunčiami adresu Vasario 16-osios g. 60, LT-35167 Panevėžys. Prie prašymo turi būti pridėta notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.

Jei nurodytų pažymų negalite pateikti nedelsiant, pateikite „Sodros“ skyriui Prašymą dėl laikino privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo sankcijų netaikymo. Tuomet, kol pateiksite reikiamą dokumentą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesius, Jums nebus taikomos sankcijos.

Prašymą dėl laikino privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo sankcijų netaikymo galite pateikti:

1. Prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui bei pateikus laisvos formos prašymą bei pridėjus užpildytą Prašymą dėl laikino privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo sankcijų netaikymo. Adresatu reikia pasirinkti Panevėžio skyrių;

2. Elektroniniu paštu [email protected]. Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu;

3. Atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pvz. pasą, asmens tapatybės kortelę;
4. Paštu. Užpildytas prašymo originalas siunčiamas adresu Vasario 16-osios g. 60, LT-35167 Panevėžys. Prie prašymo turi būti pridėta notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.

Prašymų formos:

1. Prašymas dėl laikino privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo sankcijų netaikymo.
2. Prašymas dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo.

Atkreipkite dėmesį:

• Jeigu iš ES, EEE valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos ar Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos gavote neigiamą atsakymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis apie užsienyje įgytus darbo ir (ar) draudimo laikotarpius pateikdami laisvos formos prašymą ir kompetentingos įstaigos išduotą neigiamą atsakymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo.
• Jokie kiti dokumentai – pavyzdžiui, Danijos „geltonoji“ ar „mėlynoji“ korta, taip pat dokumentai iš kitų nepaminėtų šalių – asmens prievolės mokėti PSD įmokas nepanaikina.

• Jei pristatote laisvos formos pažymą užsienio kalba, kuri nėra anglų arba lenkų, reikalingas vertimas į lietuvių kalbą.

Daugiau informacijos – Sodros tinklapyje. 

Jei socialiniu draudimu (Privalomasis sveikatos draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių) esate apdraustas vienoje iš Europos Sąjungos šalių (ES šalys), Islandijoje, Lichtenšteine ar Norvegijoje, turite teisę į  tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas bet kurioje iš minėtų šalių, taip pat ir Lietuvoje. Sumokėję už šias paslaugas savo lėšomis, turite teisę kreiptis į savo kompetentingą įstaigą dėl šių išlaidų kompensavimo.

Taigi, jei norite atvykti į Lietuvą dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų, pirmiausia pasidomėkite tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje esate apdraustas, ir išsiaiškinkite, ar reikalingas išankstinis leidimas jūsų pasirinktoms paslaugoms gauti. Kai kurios ES šalys, įgyvendindamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvos nuostatas, nustato išankstinių leidimų sistemą tokioms paslaugoms. Tokią informaciją suteiks šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu, Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras. Jame galėsite sužinoti savo teises, susijusias su tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti informaciją apie skundų teikimo tvarką ir pacientų teisių gynimo mechanizmus. Jame galėsite sužinoti savo teises, susijusias su tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti informaciją apie skundų teikimo tvarką ir pacientų teisių gynimo mechanizmus.

Jūsų išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensavimo terminus ir kompensuotinos sumos dydį nustatys šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu, kompetentinga įstaiga. Išlaidos tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuojamos tokia apimtimi ir tvarka, kokia būtų kompensuojamos atitinkamos sveikatos priežiūros išlaidos pagal šalies, kurioje jūs esate apdraustas socialiniu draudimu, teisės aktų nuostatas. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai. Svarbu žinoti, kad dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galite kreiptie tiek į viešąsias, tiek į privačias  gydymo įstaigas.

Pvz: Iš Latvijos vykstate gydytojo specialisto konsultacijai į Lietuvos privačią kliniką. Latvijoje valstybinis sveikatos draudimas už atitinkamo specialisto konsultaciją moka 30 Eur, o analogiška paslauga jūsų pasirinktoje privačioje įstaigoje Lietuvoje kainuoja 80 Eur.. Pateikus Latvijos kompetentingai įstaigai prašymą dėl kompensacijos ir dokumentus, liudijančius apie sumokėtą sumą, Jums bus kompensuota 30 Eur.

Planinis gydymas ES šalyje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje,  Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje

Europos Sąjungos teisės aktai taip pat nustato, kad bet kurios ES šalies, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Šveicarijos ar Jungtinės Karalystės apdraustasis, dėl tam tikrų priežasčių negalintis gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdraustas socialiniu draudimu arba gyvena, gavęs savo socialinio draudimo įstaigos leidimą (dokumentą S2), gali vykti į kitą šalį ir gauti reikiamas medicinos paslaugas.

Jei turite dokumentą S2, suderinkite sveikatos priežiūros paslaugos teikimo laiką su Lietuvos gydymo įstaiga, turinčia sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Dokumentą S2 kartu su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu pateikite gydymo įstaigos registratūroje ar priėmimo kambaryje. Su šiuo dokumentu jums paslaugos bus suteiktos tomis pačiomis sąlygomis bei tvarka, kaip ir Lietuvos apdraustiesiems. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmokės TLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, o vėliau Lietuvai šias išlaidas kompensuos šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu,  kompetentinga įstaiga. VLK išduotas dokumentas dokumentas S2 galioja vienerius metus.

Daugiau apie planinį gydymą ir dokumentą S2 -  čia.

Jei dirbate ES šalyje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje,  Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje

Jei dirbate ar gaunate pensiją vienoje ES šalių, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje,  Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje,  tačiau gyvenate Lietuvoje, , socialiniu bei sveikatos draudimu paprastai esate apdraustas šalyje, kurioje dirbate, tad  šioje šalyje turite teisę į sveikatos priežiūrą. Kad papildomai galėtumėte gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas Lietuvoje, jums reikės iš šalies, kurioje dirbate arba pagal kurios teisės aktus gaunate pensiją, socialinio draudimo įstaigos gauti S1 formą ir šį dokumentą užregistruoti TLK. Tuomet jūs ir kartu su jumis Lietuvoje gyvenantys šeimos nariai  galėsite gydytis Lietuvoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir mūsų šalies apdraustieji. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas apmokės TLK PSDF biudžeto lėšomis, o vėliau Lietuvai šias išlaidas kompensuos šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu, kompetentinga įstaiga.

Jei gyvenate ir dirbate vienoje iš ES šalių, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje  bei planuojate trumpam pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdamas į Lietuvą nepamirškite savo socialinio sveikatos draudimo įstaigoje pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) arba ją  pakeičiančio sertifikato. Turint vieną iš šių dokumentų tiek Lietuvoje, tiek lankantis bet kurioje kitoje iš išvardytų šalių, prireikus būtinosios medicinos pagalbos sveikatos priežiūros paslaugos  bus suteiktos nemokamai. Pacientui pačiam reikės apmokėti tik paciento priemokas, jei jos nustatytos gydymo šalies teisės aktais, arba kitų, su sveikatos priežiūros paslaugomis nesusijusių, paslaugų išlaidas (pvz., vertimo, transportavimo).

Daugiau apie dokumentą S1 - čia

Jei atvykstate iš kitų šalių

Lietuvos piliečiai, gyvenantys kitose valstybėse, (pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Izraelyje) ir ten dirbantys, pirmiau minėtu būdu kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų gauti negali ir už gydymo paslaugas reikės mokėti patiems. 

Tad prieš atvykdami į Lietuvą jūs turite apsidrausti sveikatos draudimu privačioje draudimo bendrovėje visam buvimo Lietuvoje laikotarpiui. Prireikus būtinosios medicinos pagalbos Lietuvoje, paprastai turėsite apmokėti paslaugų išlaidas patys, o vėliau galėsite kreiptis dėl išlaidų kompensacijos į draudimo bendrovę.

Daugiau informacijos – čia. 

Teritorinių ligonių kasų kontaktai

Šaltinis: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Informuojame, kad pacientai asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugoms gauti registruojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-812). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti maksimalūs ASP paslaugų suteikimo terminai. Jeigu ASP įstaiga dėl objektyvių priežasčių negali suteikti ASP paslaugos per numatytą terminą, ji turi informuoti pacientą (ar jo atstovą) apie galimybę gauti paslaugą numatytu laiku kitoje ASP įstaigoje, arba, gavusi paciento (ar jo atstovo) sutikimą, jį registruoja dėl vėlesnio vizito. Įsakymu Nr. V-812 patvirtinto aprašo 12.6 papunktyje nurodyta: jeigu ASP įstaiga neturi galimybės paskirti paslaugos suteikimo datos (dar nepaskelbti paslaugų teikimo grafikai), ji pasiūlo pacientą įtraukti į laukiančiųjų sąrašą ir, jei pacientas (ar jo atstovas) sutinka, įrašo jį į laukiančiųjų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-1738), patvirtinto aprašo 8 punkte nurodyta, kad į medicininės reabilitacijos įstaigą pacientas privalo atvykti per 2 mėnesius nuo siuntimo išdavimo dienos. Jei reabilitacijos paslaugas tikslinga suteikti vėliau, konkretų atvykimo į medicininės reabilitacijos įstaigą laikotarpį nustato fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojas. Todėl tais atvejais, kai reabilitacijos paslaugos gali būti suteiktos vėliau nei per 2 mėnesius, FMR gydytojas, atsižvelgdamas į reabilitacijos paslaugų laukimo eiles, siuntime gali nurodyti konkretų vėlesnį paciento atvykimo į medicininės reabilitacijos įstaigą laikotarpį.

FMR ar gydantysis gydytojas, išdavęs siuntimą gauti reabilitacijos paslaugas, pacientui turi nurodyti bent kelias ASP įstaigas, kuriose teikiamos jam paskirtos reabilitacijos paslaugos. Pacientas turi teisę rinktis bet kurią Lietuvos ASP įstaigą, teikiančią jam paskirtas reabilitacijos paslaugas. Visas ASP įstaigas ir jų teikiamas kompensuojamąsias medicininės reabilitacijos paslaugas galima rasi Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje – Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančių įstaigų paieška - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (lrv.lt)

Informuojame, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos pirmiausia sprendžia šeimos gydytojas arba gydantis gydytojas ir, jei reikia, išduoda siuntimą gauti fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojo konsultaciją. FMR gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, gali skirti reabilitaciją. Reabilitacijos paslaugos skiriamos ne tik pagal nustatytas diagnozes, bet ir įvertinant daugybę kitų veiksnių – bendrą paciento sveikatos būklę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo ir ligos sunkumo laipsnį, paciento galimybes įsitraukti į reabilitacijos procesą, numatomą reabilitacijos poveikį, galimas reabilitacijos kontraindikacijas ir kt.

Medicininės reabilitacijos paslaugos skiriamos ir teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1828 „Dėl medicininės reabilitacijos ir antirecidyinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“.

Ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos apdraustiems asmenims, neturintiems išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo, gali būti teikiamos FMR gydytojo nustatytu dažnumu. Paslaugų atlikimo laikas derinamas individualiai medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančioje įstaigoje su atsakingu už paslaugų teikimo grafiką atstovu.

Ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos apdraustiems asmenims, turintiems išduotą elektroninio nedarbingumo pažymėjimą, teikiamos kiekvieną darbo dieną, įskaitant atvejus, kai elektroninio nedarbingumo pažymėjimas išduodamas slaugančiam asmeniui.

Informuojame, kad palaikomosios medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos vadovaujantis Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatomis. Asmuo, turintis siuntimą palaikomosios reabilitacijos paslaugoms gauti, gali kreiptis į visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo. Informacija apie šias įstaigas skelbiama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos.

Aprašo 24 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią medicininės reabilitacijos paslaugas, pacientas atvyksta palaikomosios medicininės reabilitacijos, pagal poreikį įstaiga priskiria pacientui asistentą, tos įstaigos darbuotoją, t. y. socialinį darbuotoją ar, jo nesant, slaugytojo padėjėją.Asistentas palaikomosios medicininės reabilitacijos metu padeda neįgaliam pacientui vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai. Įstaigos, teikiančios palaikomosios reabilitacijos paslaugas, privalo vadovautis minėtu teisės aktu ir prireikus užtikrinti asistento paslaugas.

Taip pat informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija) 7 straipsnio 2 dalimi („Asmuo su negalia, kuriam yra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę, kad jį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu lydėtų, o kai jam teikiamos stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, kartu būtų arba lankytų jo artimasis giminaitis ar kitas pasirinktas asmuo, jeigu tai netrukdo paciento gydymo procesui, sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka“), asmuo su negalia stacionarinio gydymo metu galės pasirinkti jį lydintį ar kartu būnantį asmenį.

Pirmenybė reabilitacijai po traumų skiriama tiems pacientams, kurie dėl traumos gydomi ligoninėje. Tokiais atvejais ligoninės gydantis gydytojas suorganizuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojo konsultaciją ir išrašydamas pacientą iš ligoninės išduoda siuntimą reabilitacijai, o ligoninės atsakingas asmuo padeda pacientui užsiregistruoti į reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą.

Jei pacientas dėl traumos gydomas poliklinikoje, jis siunčiamas FMR gydytojo konsultacijai bendra tvarka. Informuojame, kad gavus siuntimą FMR gydytojo konsultacijai, galima registruotis į bet kurią įstaigą, teikiančią kompensuojamas šio gydytojo konsultacijas. Visas gydymo įstaigas ir jų teikiamas kompensuojamas paslaugas galima rasti VLK interneto svetainėje: Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (lrv.lt). Laisvus vizitų laikus įvairiose įstaigose galima rasti esveikatos išankstinės pacientų registracijos informacinėje sistemoje: Laisvų laikų paieška (esveikata.lt). Tik renkantis įstaigą reikia atsiminti, kad pradinės ambulatorinės reabilitacijos procedūros bus teikiamos toje pačioje įstaigoje, kurioje ir konsultavo FMR gydytojas.

Medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar gydantis gydytojas stacionare (atsižvelgdamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas). Siunčiantis gydytojas nustato reabilitacijos trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė bus pasirinkta, priklauso nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų.
Siuntimą išrašantis gydytojas turi informuoti pacientą ir (ar) nepilnamečio paciento atstovą apie skiriamas reabilitacijos paslaugas ir atitinkamo profilio reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. 

Informuojame, kad medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d įsakymu Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1828 „Dėl medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“ (toliau – Specialiųjų reikalavimų aprašas).

Vadovaudamasis Aprašo 5 punktu, skirdamas reabilitacijos paslaugas, FMR gydytojas įvertina paciento nusiskundimus, ligos anamnezę, klinikinę būklę, medicininės reabilitacijos indikacijas ir galimas kontraindikacijas, kitų gydytojų specialistų konsultacijų išvadas, papildomo ištyrimo poreikį, paciento galimybes įsitraukti į medicininės reabilitacijos procesą, paciento biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį, sudaro medicininės reabilitacijos metodų taikymo planą, kurį įrašo į medicinos dokumentus. Vertinant paciento biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį, pagal kompetenciją gali dalyvauti medicininės reabilitacijos specialistų komandos nariai.  Ambulatorinio gydymo metu FMR gydytojas įvertina paciento biopsichosocialines funkcijas, pagal poreikį skiria pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugą (-as) ir nusprendžia, ar tikslinga pakartotinė konsultacija. Vieno pradinės ambulatorinės reabilitacijos gydymo epizodo metu gali būti skiriama iki 25 medicininės reabilitacijos procedūrų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų. Jeigu atlikus pradinę ambulatorinę medicininę reabilitaciją FMR gydytojas nusprendžia, kad reikalingas tolesnis reabilitacijos paslaugų teikimas, vadovaujantis Specialiųjų reikalavimų aprašu, gali būti skiriama ambulatorinė arba stacionarinė  medicininė reabilitacija.

Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl reabilitacijos paslaugų skyrimo (taip pat ir dėl reabilitacijos rūšies bei trukmės) sprendžia fizinės medicinos ir reabilitacijos  gydytojas.

Informuojame Jus, kad medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos  apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ (toliau – Įsakymas). Vadovaudamasis Įsakymu, konsultacijos metu fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (toliau – FMR gydytojas) įvertina paciento  biosocialines funkcijas ir pagal poreikį skiria pirmojo etapo ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas, teikiamas individualiai ar grupei žmonių, taip pat nusprendžia, ar tikslingas kitas apsilankymas. Pacientui rekomenduojama pirmojo etapo reabilitacijos paslaugas gauti toje pačioje įstaigoje, kurioje buvo suteikta FMR gydytojo pradinė konsultacija, kad esant poreikiui gydytojas galėtų vertinti paciento sveikatos būklę ir koreguoti paslaugų trukmę, paskirtų procedūrų rūšis bei apimtį. 
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įsakymo pakeitimas ir atsirado galimybė pirmojo etapo reabilitacijos paslaugas gauti nebūtinai toje gydymo įstaigoje, kurioje konsultavo FMR gydytojas, todėl jei įstaigoje yra ilga šių paslaugų laukimo eilė ar pats pacientas pageidauja jas gauti kitoje įstaigoje, FMR gydytojas gali išduoti siuntimą gauti pirmojo etapo paslaugų ir kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
 

Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos Išankstinėje pacientų registracijoje užsiregistruokite į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją. Įvertinęs Jūsų sveikatos būklę, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, esant indikacijoms, paskirs pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugas.

Informuojame, kad, vadovaujantis Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738, pacientai iki 8 metų turi teisę vykti į įstaigas, teikiančias medicininės reabilitacijos paslaugas, lydimi juos slaugančio asmens (vieno iš tėvų arba jų įgalioto asmens). Į šias įstaigas vykstančius kelis tos pačios šeimos nepilnamečius pacientus lydi tik vienas slaugantis asmuo. Vyresni nei 8 metų amžiaus pacientai iki 18 metų amžiaus gali būti lydimi juos slaugančio asmens, jei pacientams yra nustatytas neįgalumas arba gydytojų konsiliumas  nustatė, kad reikalinga slauga dėl adaptacijos ar elgesio sutrikimų, dėl sunkių centrinės ar periferinės nervų sistemos, judamojo-atramos aparato pažeidimų, traumų, operacijų. Jei į reabilitacijos įstaigą atvyksta keli tos pačios šeimos vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas, pagal poreikį įstaiga priskiria pacientui asistentą.   
Į medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą visais atvejais kelis tos pačios šeimos nepilnamečius pacientus gali lydėti tik vienas slaugantis asmuo, o tuo atveju, jei į reabilitacijos įstaigą atvyksta keli tos pačios šeimos vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas, pagal poreikį įstaiga priskiria vaikui asistentą, t. y. įstaigos personalas pasirūpina reikiama pagalba vaikams. Taip pat informuojame, kad, jei reabilitacijos įstaiga turi galimybes ir užimtumas nėra labai didelis, šios įstaigos vadovo nustatyta tvarka antrasis lydintis asmuo gali išsipirkti vietą pagal įstaigoje galiojančias kainas.

Atsakydami į Jūsų klausimą, informuojame, jog esminės sąlygos, kad apdraustajam pacientui būtų suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, yra šios: apdraustasis dėl šių paslaugų planine tvarka su siuntimu turi kreiptis į gydymo įstaigą (ar viešąją, ar privačią), sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų (Jūsų atveju ambulatorinės reabilitacijos) teikimo ir apmokėjimo, kurioje šios paslaugos jam galėtų būti suteiktos tinkamiausiu būdu ir laiku.

    Šiose gydymo įstaigose reabilitacinio gydymo procedūros atliekamos nemokamai, išskyrus atvejus, jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka paslaugas ne eilės tvarka, pasirenka mokamas, brangesnes ar papildomas paslaugas. Tais atvejais, jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka paslaugas ne eilės tvarka, pasirenka mokamas, brangesnes ir (ar) papildomas paslaugas ar kreipiasi į gydymo įstaigą, neturinčią sutarties su ligonių kasa dėl reikiamų paslaugų teikimo, už pasirinktas paslaugas jis turi mokėti pats gydymo įstaigos nustatyta tvarka ir šios išlaidos PSDF biudžeto lėšomis nekompensuojamos.

Jei asmeniui paskiriama ambulatorinė reabilitacija, bet jis savo iniciatyva nori vykti į stacionarinę reabilitacinę įstaigą (sanatoriją), joje maitintis ir gyventi, už nakvynę ir maistą sanatorijoje jis turi sumokėti pats gydymo įstaigos nustatyta tvarka.

Svarbu paminėti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, prieš teikdama pacientui mokamas papildomas paslaugas, privalo jį supažindinti su šių paslaugų teikimo tvarka, o pacientas turi raštiškai savo parašu patvirtinti šį sutikimą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad gydymo įstaigoje pacientas turi gauti visą jam reikalingą informaciją apie galimybes apdraustiesiems gauti nemokamai teikiamas paslaugas.

Pažymime, kad už gydymo įstaigos darbo organizavimą, pacientų registravimo procesus, tinkamą bei kokybišką paslaugų teikimą tiesiogiai yra atsakinga konkrečios gydymo įstaigos administracija.

Taigi, jei Jūs planine tvarka, turėdama galiojantį siuntimą, kreipėtės į gydymo įstaigą dėl ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, ir savo iniciatyva nepasirinkote mokamų ar papildomų paslaugų, tokiu atveju gydymo įstaiga neturėtų reikalauti mokėti už papildomas paslaugas.

Kilus klausimų dėl gydymo įstaigos teikiamų reabilitacinio gydymo paslaugų, procedūrų ar mokamų paslaugų teikimo tvarkos, dėl tinkamo darbo organizavimo bei aiškios informacijos suteikimo pirmiausia rekomenduojame kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje bus teikiamos šios paslaugos, administraciją.

Primename, kad asmenys dėl medicininės reabilitacijos gali kreiptis į atitinkamo profilio medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančias gydymo įstaigas visoje Lietuvoje. Gydymo įstaigų, kurios teikia kompensuojamąsias (nemokamas) medicininės reabilitacijos paslaugas, sąrašą galite rasti VLK interneto svetainėje,adresu: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3/. Paieškos langelyje „Paslauga“ įrašykite raktinį žodį „reabilitacija“, tada varnele pažymėkite reikiamą reabilitacijos profilį (pvz., „Judamojo-atramos aparato pažeidimai (ambulatorinė reabilitacija)“, „Nervų sistemos ligos (ambulatorinė reabilitacija)“ ar kt.).  Ar konkreti gydymo įstaiga gali suteikti kompensuojamas iš PSDF biudžeto lėšų paslaugas, kokių Jums reikia, turėtumėte teirautis pasirinktoje gydymo įstaigoje.

Informuojame, kad eilės reabilitacijos paslaugoms asmens sveikatos priežiūros įstaigose labai skirtingos ir kad Jūs galite rinktis įstaigą, teikiančią palaikomosios reabilitacijos paslaugas, visoje Lietuvoje. 
Visas įstaigas ir jų teikiamas kompensuojamas paslaugas galima rasti Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) interneto svetainėje: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3. Jei reikia informacijos apie palaikomosios reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas, paslaugos skyrelyje suveskite žodį „palaikomoji“ ir pasirinkite reikiamą profilį (judamojo ar nervų).

Informuojame, kad dėl kompensuojamų gydytojų specialistų konsultacijų galite kreiptis į bet kurios įstaigos, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, specialistus visoje Lietuvoje. Visas įstaigas ir jų teikiamas kompensuojamas paslaugas galite rasti čia: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3. 
Norime atkreipti dėmesį, kad medicininės reabilitacijos paslaugas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojas, o vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (VRSAR) paslaugas – ne FMR gydytojas, o gydytojas socialinis pediatras (e. sveikatoje – vaikų ligos (raidos sutrikimai) ar vaikų ligos ir vaikų neurologija (raidos sutrikimai)). Jei norite gauti šių specialistų konsultacijas, pirmiausia turite kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins reabilitacijos paslaugų poreikį ir išduos atitinkamą siuntimą.

Primename, kad užsiregistruoti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (toliau–VRSAR) paslaugoms pacientai (jų atstovai) gali keliais būdais:
1) Išankstinės pacientų registracijos (toliau – IPR) informacine sistema;
2) gydymo įstaigos elektronine registracijos sistema, suintegruota su IPR informacine sistema, jei įstaiga ją turi;
3) atvykę asmeniškai į gydymo įstaigos registratūrą ar telefonu.
Taip pat paaiškiname, kad VRSAR yra planinės specialistų komandos teikiamos licencijuojamos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą raidos sutrikimų ar jų rizikos veiksnių turintiems vaikams, jų tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. VRSAR paslaugos teikiamos vaikams iki 7 metų, vaikams iki 4 metų – prioritetine tvarka (reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 728 „Dėl Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V-22 redakcija). Šeimos gydytojas arba vaikų ligų gydytojas, nustatę vaiko raidos sutrikimą arba raidos sutrikimo riziką, siunčia pacientą gydytojo socialinio pediatro konsultacijos. Šis gydytojas, esant indikacijų, siunčia pacientus: ambulatorinių VRSAR paslaugų (išplėstinės specialistų komandos konsultacijos arba dienos stacionaro paslaugų) arba stacionarinių VRSAR paslaugų gauti. 
Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, gydytojo specialisto (gydytojo socialinio pediatro) konsultacija turi būti suteikta per 30 kalendorinių dienų nuo paciento registracijos pas šį specialistą, o dienos stacionaro paslaugos („Vaiko raida A“ arba „Vaiko raida B“) turi būti pradėtos teikti per 60 kalendorinių dienų. 
Pažymime, kad ne visose gydymo įstaigose yra ilgos laukiančiųjų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų eilės. Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu pacientas (jo atstovas) dėl kompensuojamųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gali kreiptis į bet kurią Lietuvos gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo. VLK interneto svetainėje (https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3) skelbiamos visos gydymo įstaigos ir jų teikiamos kompensuojamosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Interneto svetainėje http://www.ligoniukasa.lrv.lt taip pat galima rasti informaciją, kokioje įstaigoje kiek reikia laukti tam tikros paslaugos: „Paslaugos“ –> „E. paslaugos“ –> „Kur ir kiek reikia laukti norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas“ –> „2023 metų laukimo eilių duomenys“. Pateiktoje skiltyje skelbiama informacija apie paslaugų laukimo eiles pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų fiksuotus ir pateiktus duomenis. 
Vaikams, kuriems yra specifiniai motorinės funkcijos ir mišrūs raidos sutrikimai, psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimai, taip pat gali būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2008 metų sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“, o kai yra kalbos sutrikimų, gali būti skiriamos kalbos korekcijos paslaugos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl Kalbos korekcijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiais atvejais pirmiausiai reikia kreiptis į vaiko šeimos gydytoją arba vaikų ligų gydytoją, kuris gali įvertinti šių paslaugų poreikį ir išduoti siuntimą atitinkamai fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ar kito gydytojo specialisto konsultacijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASPĮ) apdraustiesiems pacientams ir jų atstovams (toliau – pacientas) turi sudaryti galimybę registruotis paslaugoms gauti (toliau – registruotis) išankstinėje pacientų registravimo informacinėje sistemoje (toliau – IPR informacinėje sistemoje), atvykus į ASPĮ ir telefonu. Pacientai taip pat gali registruotis naudodamiesi ASPĮ elektronine registracijos sistema, suintegruota su IPR informacine sistema, jei ASPĮ ją turi (toliau – ASPĮ elektroninė registracijos sistema). Visos registracijos paslaugoms gauti turi būti pateikiamos į IPR informacinę sistemą ir viešinamos pacientams IPR informacinėje sistemoje, išskyrus kai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. V-178 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka paciento kodas sudaromas rankiniu būdu.

Pažymėtina, kad ASPĮ turi sudaryti galimybę IPR informacinėje sistemoje pačiam pacientui užsiregistruoti į laukiančiųjų sąrašą ASPĮ teikiamoms paslaugoms. Jei ASPĮ neturi galimybės paskirti paslaugos suteikimo datos ir laiko (nepaskelbti paslaugų teikimo grafikai), pasiūlo pacientą registruoti paciento kreipimosi eilės tvarka, nenurodant paslaugos teikimo datos ir laiko (toliau – laukiančiųjų sąrašas), ir, jei pacientas sutinka, registruoja jį į IPR informacinėje sistemoje sudaromą laukiančiųjų sąrašą, nurodo jo eilės numerį laukiančiųjų sąraše bei informuoja, kad per vieną darbo dieną nuo paslaugos, į kurios laukiančiųjų sąrašą užsiregistravo pacientas, teikimo grafiko paskelbimo užsiregistravusiam į laukiančiųjų sąrašą pacientui bus paskirta paslaugos gavimo data ir laikas pagal paciento kreipimosi į ASPĮ eilės tvarką ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paslaugos gavimo datos ir laiko paskyrimo ryšių ir (ar) informacinių technologijų priemonėmis pacientui bus pranešta apie numatytą paslaugos gavimo datą ir laiką. Jei pacientui paskirtas laikas netinkamas, pacientui kreipusis į ASPĮ, ji pasiūlo kitą artimiausią apsilankymo vizitą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pacientas, užsiregistravęs į laukiančiųjų sąrašą IPR informacinėje sistemoje, turi matyti savo vietą laukiančiųjų sąraše ir datą, kada buvo įtrauktas į laukiančiųjų sąrašą. Pacientai, registruodamiesi vizitui, IPR informacinėje sistemoje registracijos formoje turi turėti galimybę nurodyti, kad nori būti informuoti el. paštu ir (ar) SMS apie atsiradusius ankstesnius nei jau turimo vizito laikus, išskyrus tuos atvejus, kai sveikatos priežiūros paslaugoms registruojamasi anonimiškai.

Rekomenduojame kreiptis į įstaigos administraciją ir prašyti pateikti aiškią informaciją apie Jūsų vietą eilėje ir jos organizavimo tvarką.

Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos poreikio pirmiausia sprendžia šeimos gydytojas ar gydantis gydytojas stacionare ir, jei reikia, siunčia pacientą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai. Būtent FMR gydytojas prireikus skiria reabilitaciją ir sprendžia, kokia jos rūšis tinkamiausia (vadovaudamasis teisės aktais). Reabilitacijos paslaugos skiriamos ne tik pagal nustatytas diagnozes, bet vertinant ir daugybę kitų veiksnių – bendrą sveikatos būklę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo ir ligos sunkumo laipsnį, paciento galimybes įsitraukti į reabilitacijos procesą, galimas kontraindikacijas reabilitacijai ir kt. 

Medicininė reabilitacija skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ac949da06b2b11edbc04912defe897d1    ir 
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/aeb974f0765911edbc04912defe897d1/asr.

Informuojame, kad tai pačiai paslaugai pacientui leidžiama registruotis Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS) tik vienoje gydymo įstaigoje. Taip eliminuojami atvejai, kai asmuo tai pačiai paslaugai užsiregistruoja skirtingose įstaigose ir taip dirbtinai „išpučiamos“ eiles. Šiuo metu IPR IS realizuotas patikrinimas, kad pacientas gali turėti tik vieną registraciją tai pačiai paslaugai (įskaitant ir registracijas eilėje). Atkreipiame dėmesį, kad ta pačia paslauga laikoma paslauga, kai sutampa parametrai: paslaugos pavadinimas, vizito tipas ir požymis mokamas / nemokamas. Jei pacientas, turintis registraciją paslaugai, registruojasi pats ar yra registruojamas gydymo įstaigos atstovo tokiai pačiai paslaugai antrą kartą, tada pirmoji registracija tai paslaugai yra atšaukiama automatiškai, parodant apie tai pranešimą.

Tačiau dėl registracijos tai pačiai paslaugai yra išimčių:

• Registracija tai pačiai paslaugai yra galima į vizitus, kurių tipas yra „Pakartotinis apsilankymas“ arba „Ilgalaikis stebėjimas“ ir kai ta registracija yra atliekama gydymo įstaigos atstovo (pacientas tokios registracijos atlikti negali). 

• Registracija tai pačiai paslaugai yra galima, jei pacientas turi siuntimą, t. y. galima atlikti tiek registracijų tai pačiai paslaugai, kiek siuntimų turi pacientas.

Jei pacientas jau turi registraciją tai pačiai paslaugai (įskaitant registraciją eilėje), kuri neatitinka nustatytų išimčių, registracijos metu ši registracija yra atšaukiama automatiškai priskiriant priežastį „Registracija atšaukta dėl naujos registracijos tai pačiai paslaugai“.

Paaiškiname, kad registracijos tai pačiai paslaugai, kurio vizito tipas yra „Pakartotinis apsilankymas“ arba „Ilgalaikis stebėjimas“ – registracijų galima daug, tik jas gali atlikti sveikatos priežiūros įstaiga.

Jei registracijos atliekamos IPR portale, visais atvejais vartotojas – tiek registratorius, tiek pacientas – apie atšaukiamus vizitus yra perspėjamas, t. y.  ekrane atvaizduojami visi vizitai, kurie bus atšaukti. Ir tik sutikus su šia sąlyga (vartotojas privalo paspausti mygtuką, kad sutinka) įvykdoma registracija ir vizitai yra atšaukiami. IPR portale atšaukimai nevykdomi be vartotojo įspėjimo ir sutikimo.

Informuojame, kad apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu pacientų registravimo Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) teikiamoms pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir antrinės bei tretinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, brangiesiems tyrimams ir (ar) procedūroms, stacionarinėms, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms planinės pagalbos atveju, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gauti tvarką nustato Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu, pacientai registruotis paslaugoms gali per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (toliau – IPR IS), atvykus į ASPĮ ir telefonu. Pacientai taip pat gali registruotis naudodamiesi ASPĮ elektronine registracijos sistema, suintegruota su IPR IS, jei ASPĮ ją turi.

Atkreipiame dėmesį, kad ASPĮ turi sudaryti galimybę IPR IS pačiam pacientui užsiregistruoti į Aprašo 12.6 papunktyje nurodytą laukiančiųjų sąrašą ASPĮ teikiamoms paslaugoms. Pacientas, užsiregistravęs į laukiančiųjų sąrašą IPR IS, turi matyti savo vietą laukiančiųjų sąraše ir datą, kada buvo įtrauktas į laukiančiųjų sąrašą.

Papildomai informuojame, kad IPR IS platforma sujungia visas sveikatos priežiūros įstaigas, kurios deklaruoja laisvus vizitų pas gydytojus laikus ir įgalina tiek sveikatos priežiūros įstaigas užregistruoti pacientus vizitams, tiek patiems pacientams užsiregistruoti savarankiškai. Tad pacientai greitai ir patogiai gali užsiregistruoti specialisto konsultacijai gauti bet kurioje įstaigoje, nepriklausomai nuo to, kurioje pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas prirašytas.

Informuojame, kad apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu pacientų registravimo Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) teikiamoms pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir antrinės bei tretinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, brangiesiems tyrimams ir (ar) procedūroms, stacionarinėms, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms planinės pagalbos atveju, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gauti tvarką nustato Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu, pacientai registruotis paslaugoms gali per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (toliau – IPR IS), atvykus į ASPĮ ir telefonu. Pacientai taip pat gali registruotis naudodamiesi ASPĮ elektronine registracijos sistema, suintegruota su IPR IS, jei ASPĮ ją turi.

Atkreipiame dėmesį, kad ASPĮ turi sudaryti galimybę IPR IS pačiam pacientui užsiregistruoti į Aprašo 12.6 papunktyje nurodytą laukiančiųjų sąrašą ASPĮ teikiamoms paslaugoms. Pacientas, užsiregistravęs į laukiančiųjų sąrašą IPR IS, turi matyti savo vietą laukiančiųjų sąraše ir datą, kada buvo įtrauktas į laukiančiųjų sąrašą.

Papildomai informuojame, kad IPR IS platforma sujungia visas sveikatos priežiūros įstaigas, kurios deklaruoja laisvus vizitų pas gydytojus laikus ir įgalina tiek sveikatos priežiūros įstaigas užregistruoti pacientus vizitams, tiek patiems pacientams užsiregistruoti savarankiškai. Tad pacientai greitai ir patogiai gali užsiregistruoti specialisto konsultacijai gauti bet kurioje įstaigoje, nepriklausomai nuo to, kurioje pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas prirašytas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Registrų centras (RC) skatina išlikti budriems ir atkreipti dėmesį į duomenų saugumą internete. Vis pasitaikant pranešimų, kad vartotojai jungiasi prie netikrų, suklastotų e. sveikatos svetainių, kviečiama visada išlikti budriems atidarant pranešimuose (el. laiškuose, SMS) esančias nuorodas. 

SAM ir RC primena, kad norėdami prisijungti prie esveikata.lt svetainės ir identifikuodami savo tapatybę elektroninėje erdvėje visuomet įsitikinkite, kad tai darote oficialioje svetainėje: https://www.esveikata.lt/

1. Rekomenduojama visą esveikata.lt adresą suvesti patiems, nesinaudojant paieškos sistema. Taip užtikrinsite tiesioginę prieigą prie svetainės ir sumažinsite riziką patekti į piktavalių sukurtą svetainę.
2. Atsidariusiame lange būtina atkreipti dėmesį į svetainės adresą – ar nėra taškų, brūkšnelių, papildomų raidžių, kitų simbolių ar netikslumų, įsitikinkite, kad adreso galūnė yra lietuviška (esveikata.lt).
3. Prie adreso turi būti žyma https, kuri rodo, kad svetainė yra labiau apsaugota.
4. Atkreipkite dėmesį į svetainės vizualinį išdėstymą.
5. Taip pat visada reikia atidžiai peržiūrėti el. bankininkystės kodais tvirtinamus mokėjimus ir kitus veiksmus.

Kilus mažiausiam įtarimui rekomenduojama neatlikti prašomų veiksmų ir dar kartą įsitikinti svetainės tikrumu.

Pastebėjus netikras ir suklastotas E. sveikatos svetaines, informacija apie tai perduodama Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC), kad šios svetainės būtų užblokuotos ir gyventojai negalėtų prie jų prisijungti. Pranešti apie tai galima elektroniniu paštu [email protected] arba internetu https://www.nksc.lt/pranesti.html.

Informuojame, kad pacientas prisijungęs prie e. sveikatos portalo www.esveikata.lt ras visą informaciją apie apsilankymą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, elektroninius receptus, tyrimus ir siuntimus, atliktus medicininius vaizdus, informaciją apie skiepus, pažymas. Atkreipiame dėmesį, kad elektroniniai sveikatos įrašai bus matomi tik tuomet, kai pacientui sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančios įstaigos šiuos įrašus elektroniniu būdu perduos į centrinę e. sveikatos sistemą.
Papildomai informuojame, kad pacientas prisijungęs prie savo paskyros www.esveikata.lt gali įgalioti atstovą (1 pav. ir 2 pav.) peržiūrėti jo medicininius sveikatos įrašus www.esveikata.lt, įsigyti vaistus pagal e. receptus, registruoti Išankstinės pacientų registracijos sistemoje. 
Atkreipiame dėmesį, kad atstovas turi prisijungti prie savo asmeninės paskiros www.esveikata.lt ir patvirtinti atstovavimą. 

1 pav.
 

2    pav.

Pažymime, kad už teisingų ir korektiškų duomenų įvedimą bei teikimą į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (e. sveikata) atsakingas paslaugas teikiantis sveikatos priežiūros specialistas bei gydymo įstaigos administracija. Deja, pasitaiko atvejų, kai į paciento ambulatorinę asmens ligos istoriją įvedami duomenys gali būti netikslūs, klaidingi ar nepagrįsti.

     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pacientas turi teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose bei teisės aktų nustatyta tvarka prašyti ištaisyti, papildyti ar panaikinti neteisėtus įrašus.

     Tokiu atveju, jei pacientas mano, kad jo asmens duomenys yra neteisingi ar netikslūs, jis turi teisę kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Gydymo įstaiga privalo neatlygintinai patikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą ir sąžiningumą bei, paciento prašymu, sunaikinti neteisingai pateiktus asmens duomenis.

     Pacientui pateikus prašymą, sveikatos priežiūros specialistas pagal savo kompetenciją privalo įvertinti pateiktus duomenis į e. sveikatos portalą. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Sveikatos priežiūros specialisto ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ar pakeitimo sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.

     Taip pat informuojame, kad vadovaujantis Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkos aprašo nuostatomis, e. sveikatos sistemoje sukurtų dokumentų (įrašų) panaikinimas negali būti atliekamas gydymo įstaigos vienašališku sprendimu. Nustačius, kad apsilankymo įrašas yra perteklinis ar neatitinka faktinių aplinkybių, įstaiga turi kreiptis į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos tvarkytoją – VĮ „Registrų centrą“ – su motyvuotu prašymu dėl įrašo panaikinimo.

Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-812 ,,Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) (V-812 Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo), 6 punktas nurodo: „6. Paslaugas teikianti ASPĮ gali pasirinkti registracijos patvirtinimo būdą – automatinis arba neautomatinis tvirtinimas. Pasirinkus tvirtinimą neautomatiniu būdu, paslaugas teikianti ASPĮ ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paciento registracijos IPR informacinėje sistemoje arba ASPĮ elektroninėje registracijos sistemoje dienos turi patvirtinti arba atmesti paciento registraciją bei ryšių ir (ar) informacinių technologijų priemonėmis informuoti pacientą ir (ar) registruojančią ASPĮ apie registracijos patvirtinimą ar atmetimą. Jei registracija atmetama, pacientui ir (ar) registruojančiai ASPĮ turi būti nurodyta atmetimo priežastis.“

Taip pat Aprašo 16 punktas numato, kad pasikeitus aplinkybėms vizitas gali būti atšauktas: „16. Jei užsiregistravusiam pacientui dėl Aprašo 13 punkte nurodytų priežasčių paslauga numatytu laiku nebus teikiama arba dėl pasikeitusių aplinkybių paslaugą teiks kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas, ASPĮ iš karto nuo šių priežasčių ar aplinkybių paaiškėjimo pacientui ryšių ir (ar) informacinių technologijų priemonėmis apie tai praneša ir, jei paslauga nebus teikiama dėl priežasčių, nurodytų Aprašo 13 punkte, užregistruoja pacientą Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka.“

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad elektroniniai sveikatos įrašai www.esveikata.lt portale matomi tik tuomet, kai pacientui sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančios įstaigos šiuos įrašus elektroniniu būdu perduos į centrinę e. sveikatos sistemą. Atkreipiame dėmesį, kad už duomenų pateikimą į e. sveikatos sistemą ir pateiktų duomenų tikslumą atsako sveikatos priežiūros ar farmacijos paslaugas teikiančios įstaigos. 
Informuojame, kad vadovaujantis 2015 m. gegužės 26 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, duomenys, susiję su ambulatorinio apsilankymo aprašymu, stacionaro epikrize, e. recepto išrašymu, vaiko gimimo pažymėjimu, medicininiu mirties liudijimu, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 m. kovo 1 d.; duomenys, susiję su siuntimu konsultacijai, tyrimams, gydymui, atsakymu į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui, diagnostinio tyrimo aprašymu visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 m. liepos 1 d.; duomenys, susiję su vakcinacijos įrašu visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2019 m. liepos 1 d.; duomenys, susiję su asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortele, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2020 m. gegužės 1 d.; duomenys, susiję su laboratorinių tyrimų užsakymais ir atsakymais dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos,  visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu.
Jeigu prisijungus prie savo paskyros www.esveikata.lt nematote  aukščiau išvardintų privalomai elektroniniu būdu tvarkomų duomenų, prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (-as), kad trūkstamus įrašus/duomenis pateiktų į centrinę e. sveikatos sistemą.
 

Pasinaudoti „E. sveikatos“ mobiliąją programėle paprasta – tereikia atsisiųsi nemokamą mobiliąją aplikaciją (paieškoje vesti „esveikata“) iš vienos iš mobiliųjų aplikacijų parduotuvių („Google Play“ ar „App Store“) ir identifikavus savo tapatybę viena iš tapatybės patvirtinimo priemonių prisijungti prie savo pacientų portalo.

Prisijungę pacientai gali registruotis vizitui pas šeimos gydytoją ar specialistą, pamatyti planuojamus ar įvykusius vizitus pas gydytoją, peržiūrėti turimus aktyvius ir panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, susipažinti ir, esant poreikiui, atsisiųsti turimas pažymas, matyti turimus ar jau panaudotus e. receptus.

Be to, esančiame kalendoriuje galima sekti artėjančius vizitus pas gydytoją, suplanuotas skiepų datas, taip pat matyti praeityje buvusius vizitus sveikatos priežiūros įstaigose ar vaistinėse.

Programėlėje taip pat patogiai galima rasti visą pastarųjų kelerių metų paciento sveikatos istoriją: apsilankymus pas gydytojus, medicinos dokumentų išrašus ar siuntimus, vakcinacijos įrašus, laboratorinių tyrimų užsakymus ar šių tyrimų rezultatus, asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, vaiko sveikatos pažymėjimus (tiek šeimos gydytojo, tiek odontologo).

Mobilioji „E. sveikatos“ aplikacija leidžia nesunkiai persijungti į atstovaujamųjų asmenų (vaikų ar pagal įgaliojimą) paciento portalus. Čia taip pat lengvai galima sukurti atstovavimą kitam asmeniui, valdyti savo profilį, atsinaujinti savo kontaktinius duomenis.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-793 priimtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 131 straipsnio nuostatų, kurios numato, kad visi sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys, teikdami su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas, privalo naudotis Valstybės elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema (toliau – ESPBI IS) ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti ir gauti duomenis, vykdymą.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas)  45 straipsnio 1 dalies 41 punktas „ESPBI IS veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartį dėl naudojimosi ESPBI IS ir ESPBI IS pildyti elektroninius dokumentus bei teikti jų duomenis į ESPBI IS“ numato dvi sąlygas, t. y. sudaryti sutartį dėl ESPBI IS naudojimo ir tvarkyti elektroninius dokumentus ESPBI IS.

Informuojame, kad ESPBI IS naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numato privalomų tvarkyti ESPBI IS klinikinių elektroninių dokumentų sąrašą (pvz. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, Stacionaro epikrizė, Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui, Atsakymas į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui, Diagnostinio tyrimo aprašymas, Vakcinacijos įrašas ir kt.).

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad už asmeniui suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, bet ne daugiau kaip už 120 dienų (lovadienių) per einamuosius metus, skaičiuojant nuo stacionarinio gydymo pradžios datos.  Atkreipiame dėmesį į tai, kad paslauga teikiama atsižvelgiant tik į paciento sveikatos būklę, bet ne į jo socialinę padėtį, negalios turėjimą ar neturėjimą ir kitas su sveikatos būkle nesusijusias aplinkybes.

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos gavėjai yra asmenys, kuriems pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną yra nustatytas  didelis slaugos paslaugų poreikis arba kiti asmenys, kuriems po taikyto aktyviojo stacionarinio gydymo reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra sveikatos priežiūros įstaigoje, užtikrinant pagrindinius fiziologinius poreikius (valgymas, asmens higiena, šlapinimasis ir tuštinimasis ir kt.) ir (ar) simptominį gydymą bei slaugą, kai nepakanka ambulatorinių slaugos paslaugų namuose. Prie tokių asmenų priskiriami:

1. asmenys, kurie buityje yra priklausomi nuo kito asmens (reikalinga pagalba valgant, rūpinantis asmens higiena, rengiantis, judant);

2. asmenys, kurių sutrikusi minčių raiška ir orientacija aplinkoje;

3. nevaikštantys asmenys, kurie yra nepaslankūs lovoje (be kito asmens pagalbos nesugeba atsisėsti, persėsti iš lovos ant WC kėdės, apsiversti nuo vieno šono ant kito);

4. asmenys, kuriems yra nustatytos būklės, susijusios su priklausomybe nuo slaugančio asmens (ligos kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), įdiegtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10 AM) įdiegimo“  (toliau – TLK-10-AM) Z74.1-Z74.9), arba nejudrumas (ligos kodas pagal TLK-10-AM – R26.3).

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Apsilankę pas pacientą, jie atlieka paskirtas procedūras ir suplanuotus veiksmus, numatytus specialisto. 

Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir ergoterapeutas. Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal savo kompetenciją ir pacientų poreikius. 

Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt.

Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną. 

Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo. 

Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.

Atsižvelgiant į pacientui individualiai nustatytą slaugos paslaugų poreikį, per metus gali būti suteikiama nuo 52 (kai nustatytas mažas ASPN poreikis), 156 paslaugos (kai nustatytas vidutinis ASPN poreikis) arba 365 paslaugos (kai nustatytas didelis ASPN poreikis).

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.

Iš PSDF apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.

Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.

Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną, kurį pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas.

Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas.

Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.

Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas – mažas, vidutinis ar didelis. 

Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei, užpildžius klausimyną, pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis – iki 365 kartų.

Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną. 

Informuojame, kad vadovaujantis Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-393 „Dėl Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 22 punktu, esant poreikiui asmens sveikatos priežiūros įstaiga organizuoja antrinio lygio gydytojo specialisto konsultaciją, kurios išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos bazinę kainą.

Jeigu pacientui ASP įstaigoje teikiant stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, atsiradus indikacijoms, gydantis gydytojas nusprendžia, jog pacientui reikalinga antrinio lygio specializuota ambulatorinė paslauga, ir pacientas, kad ją gautų, turi būti transportuojamas į kitą ASP įstaigą, tada gydančio gydytojo sprendimu ASP įstaiga organizuoja tiek antrinio lygio gydytojo specialisto konsultaciją, tiek paciento transportavimą, kurių paslaugų išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos bazinę kainą.

Informuojame, kad palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos yra asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmenims, kurių sveikatos būklė atitinka kriterijus, nurodytus Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-393 „Dėl Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E0B9DEA640BA/asr), 6 punkte:

„6. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos gavėjai yra:

• 6.1. asmenys, kuriems pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną (Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 priedas) (toliau – Klausimynas) yra nustatytas  didelis slaugos paslaugų poreikis;
• 6.2. kiti Aprašo 6.1 papunktyje nenurodyti asmenys, kuriems po taikyto aktyviojo stacionarinio gydymo reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra ASPĮ, užtikrinant pagrindinius fiziologinius poreikius (valgymas, asmens higiena, šlapinimasis ir tuštinimasis ir kt.) ir (ar) simptominį gydymą bei slaugą, kai nepakanka ambulatorinių slaugos paslaugų namuose.“

Sprendimą dėl paciento sveikatos būklės atitikties ministro įsakyme nurodytiems kriterijams priima ir siuntimą gauti  palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą išduoda paciento šeimos gydytojas arba pacientą aktyviojo gydymo stacionare gydantis gydytojas (Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo 18 punktas)

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įstaigos, kuri išrašė Jums siuntimą, paskirtas atsakingas asmuo apie tai turi informuoti ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančią įstaigą ir Jus turi aplankyti ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komanda. Pacientui ar jo artimiesiems papildomai kur nors kreiptis nereikia.

Paaiškiname, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymuose, reglamentuojančiuose ambulatorinių slaugos paslaugų namuose ir ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimą, nustatyta, kad asmeniui vienu metu gali būti teikiama tik viena iš šių paslaugų – arba slaugos paslaugos namuose (ASPN), arba paliatyvioji pagalba. Paslaugų poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklės vertinimo rezultatą, nustato gydytojas.

Informuojame, kad šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kasdien – nuo 8 val. iki 20 val. ASPN teikimas pacientų namuose turi būti užtikrinamas vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis. 

Slaugytojo paslaugos, kaip ir visos ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančios komandos (slaugytojo, kineziterapeuto, ergoterapeuto), yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taigi pacientas neturi už jas papildomai mokėti.

Paaiškiname, kad ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikianti asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda ar atskiri jos nariai pas pacientą užtrunka tiek, kiek reikia paslaugai suteikti, t. y., kiek trunka pacientui reikalinga atlikti procedūra (pvz., kol sulaša lašinė, kol sutvarkoma žaizda ar stoma ir pan.). Normatyvo, kiek laiko reikia / galima užtrukti pas pacientą, nėra.

Socialinis darbuotojas ar lankomosios priežiūros specialistas, teikiantys socialines paslaugas pas pacientą gali būti ilgesnį laiką, jų teikiamos paslaugos skaičiuojamos valandomis, tačiau tai jau yra socialinės paslaugos, teikiamos ir apmokamos Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Taip, asmenys, turintys elgesio ir psichikos sutrikimų, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Pats asmuo arba jo artimieji turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar slaugytoją.

Informuojame, kad už paciento gydymą palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų yra mokama ne daugiau nei už 120 dienų per metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, už gydymą moka pats pacientas. Jeigu paslaugos jau buvo teiktos, t. y. išnaudota 120 dienų per metus, o finansinė šeimos situacija neleidžia patiems mokėti už gydymą ir gydymo poreikis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje išlieka, siūlytume kreiptis į Jūsų gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės rūpybos skyrių:
1. Su prašymu finansuoti paciento gydymą palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kol vėl galėsite gauti iš PSDF apmokamas paslaugas.

2. Su prašymu skirti vietą socialinės globos įstaigoje. Socialinės paslaugos teikiamos tada, kai asmeniui būtina intensyvi kitų asmenų pagalba, tačiau ne sveikatos priežiūros specialistų paslaugos. 

Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių  sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus (ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Tokiems pacientams reikalinga simptomų terapija, pagerinanti jų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę.

Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių. Stacionarinė paliatyvioji pagalba apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, neribojant šių paslaugų teikimo trukmės ir nepriklauso nuo to, ar pacientui jau buvo suteiktos stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.

Svarbu tai, kad kai pacientui teikiamos stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos, jam negali būti išrašomos medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.). Šiomis priemonėmis pacientą turi aprūpinti ligoninė.

Paliatyviosios pagalbos paslaugos skirtos tik pacientams, sergantiems pavojinga gyvybei liga, kai ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, spindulinę terapiją, paliatyviąją chemoterapiją, biologinę terapiją, hormonų terapiją ir dializes), o liga progresuoja ir kelia pavojų gyvybei. Šios paslaugos pagal poreikį gali būti teikiamos paciento namuose, paliatyviosios pagalbos dienos stacionare, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje.

Ambulatorinės paliatyvisios pagalbos paslaugos nėra tas pat, kas ambulatorinės slaugos paslaugos namuose.

Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimą savo pacientams. Jei to padaryti pati įstaiga nepajėgi, sudaroma sutartis su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų šias paslaugas užtikrinti.

Ambulatorinė paliatyvioji pagalbą gali būti skiriama pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka tuos pačius kriterijus kaip ir skiriant paliatyviąsias paslaugas stacionare:

1. ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, spindulinę terapiją, paliatyviąją chemoterapiją, biologinę terapiją, hormonų terapiją ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei;
2. paciento sveikatos būklė pagal Rytų kooperatinės onkologijos grupės (angl. Eastern Cooperative Oncology Group, ECOG) skalę įvertinta 1 arba daugiau balų ir (arba) BARTHEL indeksas  – 60 arba mažiau balų, ir (arba) Karnovskio indeksas – 40 arba mažiau balų;
3. pacientui reikalinga simptomų terapija, t.y. ligos simptomų valdymas, kuris gali pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.

Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos iki 3 kartų per dieną vienam asmeniui – suaugusiam ar vaikui. Tiek šių paslaugų apmokama PSDF lėšomis. Paslaugos namuose teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., dienos stacionare – ne trumpiau kaip 4 val. ir ne ilgiau kaip 12 val. per dieną.

Ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai.

Siuntimą ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas).

Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia.

Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientas turi teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose ir gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo.

Ši informacija gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas atsisako šios informacijos.

Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Jeigu terminas nėra nurodytas, tuomet informacija nurodytiems asmenims teikiama paciento buvimo ligoninėje laikotarpiu.

Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

Konfidenciali informacija laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

Pirminė odontologinė pagalba – tai nespecializuotų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas. Šioms paslaugoms priskiriama: dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, vaikų dantų ėduonies profilaktika (silantavimo paslaugos), sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.

Už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atsako sutartį su ligonių kasa dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga. Todėl paprastai, prireikus gydytis dantis, dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamųjų odontologo paslaugų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims reikia kreiptis į PAASP priežiūros įstaigos, prie kurios jis yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, šias paslaugas privalo užtikrinti sudarydama trišalę sutartį tarp šias paslaugas teikiančios įstaigos, PAASP įstaigos ir ligonių kasos. Taip pat privalo suteikti pacientui visą informaciją – koks odontologijos kabinetas ir kur teikia ligonių kasos kompensuojamas odontologines paslaugas toje įstaigoje prirašytiems pacientams.

Svarbu žinoti, kad ligonių kasa sumoka už gydytojo darbą, o pacientui teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas. Išimtis taikoma – nereikia mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones – vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 m., bei socialiai remtiniems asmenims (tada būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą). Išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas, tada reikia susimokėti patiems.

Pirminė odontologinė pagalba – tai nespecializuotų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas. Šioms paslaugoms priskiriama: dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, vaikų dantų ėduonies profilaktika (silantavimo paslaugos), sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.

Už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atsako sutartį su ligonių kasa dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga. Todėl paprastai, prireikus gydytis dantis, dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamųjų odontologo paslaugų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims reikia kreiptis į PAASP priežiūros įstaigos, prie kurios jis yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, šias paslaugas privalo užtikrinti sudarydama trišalę sutartį tarp šias paslaugas teikiančios įstaigos, PAASP įstaigos ir ligonių kasos. Taip pat privalo suteikti pacientui visą informaciją – koks odontologijos kabinetas ir kur teikia ligonių kasos kompensuojamas odontologines paslaugas toje įstaigoje prirašytiems pacientams.

Svarbu žinoti, kad ligonių kasa sumoka už gydytojo darbą, o pacientui teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas. Išimtis taikoma – nereikia mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones – vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 m., bei socialiai remtiniems asmenims (tada būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą). Išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas, tada reikia susimokėti patiems.

Dėl vaikui reikalingų planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų visų pirma reikia kreiptis pas pasirinktą šeimos gydytoją arba vaikų ligų gydytoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje vaikas yra prirašytas. Prireikus registruotis planinei medicinos pagalbai pas gydytoją specialistą, galima pasirinkti ir kreiptis į gydytoją bei gydymo įstaigą, kurioje laukimo laikas yra trumpiausias.Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, planinė gydytojo specialisto konsultacija turi būti suteikta per 30 kalendorinių dienų nuo paciento registracijos pas šį specialistą. Sužinoti apie asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ), teikiančias reikalingas paslaugas ir turinčias sutartis su teritorinėmis kasomis, galima Valstybinės ligonių kasos prie Ministerijos interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“.

Užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai pacientai (jų atstovai) gali keliais būdais:

1. išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (toliau – IPR IS, https://ipr.esveikata.lt/);

2. ASPĮ elektroninėje registracijos sistemoje, suintegruotoje su IPR IS, jei ASPĮ ją turi;

3. atvykus asmeniškai į ASPĮ registratūrą arba telefonu.

ASPĮ, registruodama pacientą, turi pasiūlyti objektyviai įmanomą šios ASPĮ konkretaus gydytojo specialisto paslaugos suteikimo datą bei laiką ir užregistruoti pacientą IPR IS jo pasirinktu laiku arba, nesant paskelbto paslaugų teikimo grafiko, nustatyta tvarka registruoti į laukiančiųjų sąrašą. Svarbu paminėti, kad visus pacientus, kurie kreipiasi telefonu ar asmeniškai atvykę, ASPĮ privalo registruoti jų kreipimosi į ASPĮ momentu, neribodama registravimosi terminų, nepriklausomai nuo to, ar IPR IS paskelbti paslaugų teikimo grafikai.

Nuolat skelbiame apie vykdomas priemones planinių sveikatos priežiūros paslaugų laukimo laikui mažinti, taip pat prašome gyventojų, kurie negali atvykti į planines gydytojų konsultacijas apie tai pranešti iš anksto.

Pavėžėjimo paslauga teikiama:

• 80 m. ir vyresniems asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
• asmenims, kuriems nustatytas 40 % ar mažesnis dalyvumo lygis ir turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
• asmenims, kuriems nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumas ir turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
• asmenims dėl medicininių priežasčių.

Kokioms paslaugoms gauti galiu vykti pasinaudodamas pavėžėjimo paslauga?

• kai vykstama į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ) gauti planinei pagalbai priskiriamų specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir (ar) grįžtama iš jų į gyvenamąją vietą, pacientams, kurių funkcinio savarankiškumo vertinimas pagal Bartelio kasdienės veiklos skalę yra mažesnis nei 60 balų ir kurie dėl riboto savarankiškumo objektyviai negali naudotis viešuoju transportu arba individualiu transportu be pagalbos, o kelionė į ASPĮ yra būtina, kad pacientas gautų reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
• kai pacientui taikomas onkologinės ligos gydymas (chemoterapija, radioterapija, imunoterapija arba taikinių terapija) ar paliatyvusis onkologinės ligos gydymas (pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) paciento liga žymima kodais C00–C96, D00–D09 arba D45–D47) ir (ar) grįžtama po gydymo į gyvenamąją vietą (įskaitant pacientus, gydomus stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančiose ASPĮ);
• pacientams, kuriuos dėl sveikatos būklės būtina transportuoti gulinčius, t. y. horizontalioje kūno padėtyje (ne sėdinčius), kai vykstama į ASPĮ gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir (ar) grįžtama iš ASPĮ į gyvenamąją vietą;
• kai vykstama į ASPĮ dėl organų transplantacijos, jeigu atsiranda potencialus donoras, arba dėl kaulų čiulpų transplantacijos ir (ar) grįžtama iš ASPĮ į gyvenamąją vietą ir tais atvejais, kai transplantacija neįvyksta, nepriklausomai nuo kitų būklių;
• kai grįžtama iš aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos skyriaus į gyvenamąją vietą po to, kai greitosios medicinos pagalbos budinčios brigados atvežtam arba savarankiškai atvykusiam pacientui buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos (išskyrus atvejus, kai pacientas gali būti gabenamas tik greitosios medicinos pagalbos automobiliu). Ši nuostata netaikoma, kai grįžtama iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miestų savivaldybių teritorijose esančių aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos skyrių į gyvenamąją vietą, esančią atitinkamos miesto savivaldybės teritorijoje;
• kai vykstama po planinei pagalbai priskiriamo stacionarinio gydymo į gyvenamąją vietą;
• kai vykstama iš ASPĮ į kitą ASPĮ paliatyviosios priežiūros paslaugų teikimo tęstinumui užtikrinti.

Prieš kiek laiko galima užsakyti pavėžėjimo paslaugą?

• Vykstant iš namų į ASPĮ gauti specializuotų ambulatorinių paslaugų, medicininei reabilitacijai, į dienos centrus, dienos stacionarą, paslaugą galima užsakyti ne anksčiau kaip 1 mėnuo ir ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki paslaugos gavimo.
• Vykstant namo po stacionarinio gydymo arba kai vykstama iš ASPĮ į kitą ASPĮ paliatyviosios priežiūros paslaugų teikimo tęstinumui užtikrinti, tada ASPĮ darbuotojas gali užsakyti paslaugą ne vėliau kaip 24 val. iki paslaugos gavimo.
• Vykstant namo iš skubiosios pagalbos skyriaus, ASPĮ darbuotojas gali užsakyti paslaugą nedelsiant. Transporto laukimo laikas negali būti ilgesnis kaip 3 val.

Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo dienos iki paciento užregistravimo pas gydytoją specialistą arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti.

Pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos reikia užsiregistruoti per 180 kalendorinių dienų – tiek laiko galioja siuntimas (nuo 2023 m. balandžio 1 d.).

Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 ,,Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13 punkte nurodyta, kad visais atvejais gydytojai specialistai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai atsakymą apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikia ESPBI IS per nustatytą terminą:

„13.1. atsakymas apie suteiktas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo konsultacijos išvadų surašymo pateikiamas elektroniniame medicinos dokumente E027-a „Atsakymas į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui“;

13.2.  atsakymas apie suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po paciento išrašymo iš šias paslaugas suteikusios ASPĮ dienos pateikiamas formoje E003.“

Manome, kad tais atvejais, kai reikia papildomai patvirtinti tėvų pateiktą informaciją, kad mokinys sirgo, reikalingą praleistoms mokymosi dienoms pateisinti, pakanka, kad tėvai, prisijungę prie Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) paciento paskyros, išsaugotų informaciją apie vaiko apsilankymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje laikotarpiu, kai vaikas nelankė mokyklos dėl ligos. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, šios informacijos turėtų pakakti visam su šiuo vizitu susijusiam nepertraukiamam pamokų nelankymo epizodui pateisinti. Manome, kad jeigu tėvams nekyla abejonių, jog vaikas pasveiko, papildomas vizitas pas gydytoją (kontaktinis ar nuotolinis) tik pasveikimui patvirtinti nėra būtinas ir tik didintų administracinę naštą gydytojams, todėl 2 privalomų apsilankymų dėl tos pačios ligos vienam praleistų pamokų laikotarpiui pateisinti neturėtų būti reikalaujama.

Informuojame, kad elektroninis nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas gauti laikinai netekto nedarbingumo išmoką. Jo išdavimo taisykles reglamentuoja Nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533/A1-189, „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

Vadovaujantis Taisyklėmis, už laikinojo nedarbingumo ekspertizės kokybę ir pagrįstumą atsako ją atliekantis gydytojas, todėl jis, siekdamas suteikti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, priima sprendimą, kokiu būdu (tiesioginio kontakto ar nuotolinės konsultacijos) turi suteikti sveikatos priežiūros pasaugas ir, vadovaudamasis gautais apžiūros ir atliktų tyrimų rezultatais, skirti gydymą bei priimti sprendimą dėl laikinojo nedarbingumo pagrįstumo ir nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad gydytojui apžiūrėjus pacientą tiesioginio kontakto metu, yra tiksliau surenkama ligos anamnezė ir skiriamas tikslesnis gydymas, vadinasi, suteikiamos kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos.

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), darbuotojai, mokantys, ugdantys ar auklėjantys vaikus (iki 18 metų), privalo, prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet, pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze, o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis – esant epidemiologinei būtinybei.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.79699/asr

Privalomas krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas 1 kartą per metus darbuotojams, kurie, vadovaujantis Nutarimu, privalo pasitikrinti, ar neserga tuberkulioze, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-837 ,,Dėl Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad šeimos gydytojas, atlikdamas rizikos grupių asmenų (kuriems priklauso ir Nutarime minimi darbuotojai) tikrinimą dėl tuberkuliozės, privalo paskirti krūtinės ląstos dviejų krypčių rentgenogramą.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/31481da0442411e6bd3bfefc575ccac4/asr

                          Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darbuotojams, mokantiems, ugdantiems ar auklėjantiems vaikus (iki 18 metų), 1 kartą per metus yra privaloma atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, o šio sveikatos patikrinimo išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatomis, privalo apmokėti  darbdavys.

Informuojame, kad lėtinėms psichikos ligoms būdingi paūmėjimų ir remisijų laikotarpiai. Šiuolaikinėmis gydymo priemonėmis daugeliu atvejų galima pasiekti reikšmingą šių ligų simptomų sumažėjimą ir ligos kontrolę. Ypač sudėtinga situacija susidaro tais atvejais, kai pacientas nepripažįsta ligos ir atsisako reguliariai vartoti paskirtus vaistus.

Stacionarinis gydymas psichiatrijos ligoninėje paprastai taikomas ūmios būklės metu, kai būtina stabilizuoti paciento sveikatą. Gydymo trukmė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir galiojančius teisės aktus. Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas galimi tik įstatymų nustatyta tvarka, kai asmuo kelia realų pavojų sau ar aplinkiniams. Tokie sprendimai grindžiami medicininiais ir teisiniais kriterijais.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje teikiamos ne tik stacionarinės, bet ir ambulatorinės bei bendruomeninės psichikos sveikatos paslaugos. Pirminio lygio pagalbą organizuoja psichikos sveikatos centrai (toliau – PSC), prie kurių prirašyti visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios PSC teikiamos paslaugos yra nemokamos ir, norint pasinaudoti jomis, siuntimo nereikia. PSC paslaugas teikia specialistų komanda, kurią suaugusiems asmenims sudaro gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir atvejo vadybininkas. PSC kontaktus galite rasti čia: Pagalbos žemėlapis – Pagalba sau. Taip pat šioje svetainėje galite rasti daug naudingos informacijos apie psichikos sveikatą ir galimą pagalbą.

Be PSC teikiamų paslaugų, savivaldybėse plėtojamos kitos bendruomeninės paslaugos – dienos stacionarai, psichosocialinė reabilitacija, atvejo vadyba, mobiliosios komandos.

Esant situacijai, kai artimieji patiria psichologinį ar fizinį smurtą, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas bei savivaldybės socialines tarnybas. Svarbu žinoti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra toleruojamas, nepriklausomai nuo asmens sveikatos būklės.

Taip pat pažymime, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų artimiesiems gali būti teikiama:

• psichologo ar psichiatro konsultacinė pagalba PSC;
• savitarpio pagalbos grupės;
• socialinės paslaugos savivaldybėje (laikino atokvėpio paslaugos, socialinių darbuotojų pagalba);
• galimybė inicijuoti asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo klausimą teisme, jei dėl ligos asmuo negali tinkamai pasirūpinti savimi ar kelia grėsmę aplinkiniams.

Dėl individualios situacijos įvertinimo siūlytume kreiptis į Jūsų gyvenamosios vietos PSC bei savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių.

Informuojame, kad vairuotojų sveikatos patikrinimo tvarką reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, asmenų, vairuojančių B kategorijos transporto priemones ir vairuojančių B kategorijos transporto priemones profesiniais tikslais, sveikatos patikrinimo turinys ir periodiškumas skiriasi. Asmenims, kurie dirba vairuotojais su B kategorijos transporto priemonėmis, taikomi tokie patys sveikatos būklės ir periodiškumo reikalavimai kaip ir 2 grupės (t. y. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų) transporto priemonių vairuotojams. Jeigu asmens, vairuojančio B kategorijos transporto priemones profesiniais tikslais, sveikatos patikrinimas atliekamas dėl darbo, darbdavys, siųsdamas vairuotoją tikrintis sveikatos, turi išduoti jam  Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – forma 048/a), kurioje gydytojas, atlikęs sveikatos patikrinimą, įrašo atitinkamą išvadą dėl galimybės dirbti vairuotojo darbą ir turi išduoti Pažymą. Aprašas nenumato, kad Pažyma privalo būti pateikta darbdaviui, kadangi vairuotojo darbą dirbančiam asmeniui užtenka gydytojo išvados ,,dirbti gali“ formoje 048/a .

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 1 priedo ,,Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys ir apmokėjimo tvarka“ 5.2 papunkčio nuostatomis, periodinių sveikatos tikrinimų išlaidos (taip pat ir asmenų, dirbančių vairuotojais) apmokamos iš darbdavio lėšų, todėl reikalauti atlikti šį sveikatos patikrinimą iš darbuotojo lėšų nėra teisinio pagrindo.

Informuojame, kad, baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.

Norint sužinoti, ar medicininė pažyma yra vis dar galiojanti, tai galima padaryti vienu iš dviejų būdų:

1.   identifikavus save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“; 
2.   suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą „Regitros“ el. sistemoje. 

Vairuotojo sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs, arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Pasitikrinusiems sveikatą pas medikus žmonėms nieko papildomai daryti nereikia – „Regitra“ automatiškai gaus duomenis ir pratęs vairuotojo pažymėjimo galiojimą. 

Informuojame, kad vairuotojų sveikatos patikrinimą reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Aprašas). Aprašo 3 lentelės 7.6 papunktyje nustatyta, kad dėl asmenų, kuriems yra diagnozuoti afektiniai sutrikimai esant psichozės simptomams (F30.2, F31.2, F31.5, F32.3, F33.3), galimybės vairuoti tiek 1 grupės (t. y. AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų), tiek 2 grupės (t. y. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų) transporto priemones sprendžiama individualiai remisijų metu, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją ir  skiriamą medikamentinį gydymą. Pažymėtina, kad Apraše nėra nustatyto privalomo 3 metų remisijos laikotarpio asmenims, kuriems buvo diagnozuoti pirmiau išvardyti afektiniai sutrikimai, todėl individualus sprendimas dėl konkretaus asmens galimybės vairuoti gali būti priimtas ir anksčiau, atsižvelgus į gydytojo psichiatro išvadą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše nėra nustatyta ribojimų vairuoti lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos arba sunkios depresijos be psichozės simptomų atvejais.

Aprašo 29 punkte nustatyta, jog sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba Sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK). Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-1237 „Dėl Stabiliojo jodo preparatų paskirstymo savivaldybėms, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, priimtas sprendimas aprūpinti kalio jodido tabletėmis ir profesinio mokymo bei aukštojo mokslo įstaigų studentus, kurie studijuoja vienoje iš savivaldybių, esančių 100 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, tačiau kurių nuolatinė gyvenamoji vieta registruota savivaldybėje, nepatenkančioje į šią zoną.

Nacionalinė švietimo agentūra atnaujino studentų sąrašus, todėl buvo pakartotinai išrašyti nauji elektroniniai receptai kalio jodidui. Receptai išrašomi automatiškai nuo 2025 m. spalio 20 d.

Patikrinti, ar receptas jau išrašytas, galite prisijungę prie Elektroninės sveikatos paslaugų informacinės sistemos www.esveikata.lt. Dėl techninių priežasčių sistemoje bus matomas įrašas apie apsilankymą pas gydytoją VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos — tai nėra apmokamas vizitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o tik techninis žingsnis, būtinas receptui išrašyti.

Norėtume informuoti, kad skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-430 „Dėl Skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašas buvo rengtas kartu su gydytojais specialistais jame nurodant konkrečias diagnozes, kurioms esant, pacientams teikiamos specializuotos skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugos.

Vadovaujantis Aprašu specializuotos skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugos teikiamos pacientams, sergantiems ligomis ar sveikatos sutrikimais, nurodytais Aprašo 3 priede, tarp kurių yra kodai G50–G59 pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija) (toliau – TLK-AM) ir M00–M99 pagal TLK-AM.

Vadovaujantis Aprašu, specializuoto skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugoms pacientai siunčiami šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto (įskaitant ir gydytoją neurologą), o minėtas paslaugas turi teisę teikti ir gydytojai neurologai.

Vadovaujantis Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktu gydytojas, išduodamas siuntimą, privalo suteikti informaciją apie ne mažiau kaip tris asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ), kuriose teikiamos atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Be kitos informacijos, siuntime turi būti nurodytas pacientui taikytas gydymas ir jo efektyvumas, siuntimo tikslas ir gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, kuriam konsultuoti ar toliau gydyti siunčiamas pacientas, profesinė kvalifikacija, siuntimo priežastys ir jų pagrindimas (atsižvelgiant į paciento esamą sveikatos būklę ir numatomą ligos eigą).

Atsakydami į 2025 m. liepos  9 d. el. paštu gautą paklausimą „Dėl LR SADM ir SAM 2005 m. kovo 21d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 ,,Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo“, patvirtiname, kad šį įsakymą pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

Sveikatos apsaugos ministerija atsakinga už asmens sveikatos paslaugų teikimo dalį ir medicininius dokumentus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už socialinių paslaugų teikimo dalį, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros veiklą ir Individualios pagalbos poreikio klausimyną, kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui.

Informuojame, kad pakartotinis dantų protezavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) lėšų galimas tik po to, kai bus konstatuotas faktas, kad darbai atlikti nekokybiškai. Nustačius, kad dantų protezavimo darbai atlikti nekokybiškai, darbus atlikusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ) turės grąžinti gautas PSDF lėšas bei Jūs galėsite protezuotis iš naujo pasinaudodami Jums skirta kompensacijos suma.

Pirmiausia, dėl nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientas turi kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 261 5177) (toliau – VASPVT).

Gavus išvadą iš VASPVT, kad paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, reikia kreiptis į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kad ASPĮ grąžintų gautas lėšas už nekokybiškai suteiktas paslaugas bei galėtumėte pasinaudoti Jums skirta kompensacija kitoje ASPĮ.

Taip pat informuojame, kad jeigu ASPĮ patyrėte žalą, galite kreiptis dėl žalos atlyginimo į VASPVT Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją bei pažymime, kad jeigu manote, kad žala susijusi su gydytojo kompetencijos trūkumu, galite kreiptis ir dėl gydytojo kompetencijos vertinimo.

Pacientas turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos.

Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.

Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo  –  į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.

Keičiant polikliniką, medicinos centrą ar kliniką, kurioje žmogus prisirašęs ir turi šeimos gydytoją, nereikia apie tai informuoti esamos gydymo įstaigos ir pačiam rūpintis ligos istorijos perdavimu. Tereikia vieno – pasirinktai naujajai gydymo įstaigai pateikti prašymą leisti joje gydytis. Šį prašymą pateikęs pacientas iškart įrašomas į naujos gydymo įstaigos pacientų sąrašą, o iš ankstesnės automatiškai išregistruojamas. Ankstesnė gydymo įstaiga pasirinktajai pati per 3 darbo dienas turi perduoti paciento sveikatos istoriją. Prašymą galima pateikti įvairiais būdais: su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu atvykus į pasirinktą gydymo įstaigą, su tapatybės dokumento kopija atsiunčiant paštu ar gydymo įstaigos nurodytu elektroniniu paštu (prašymą pasirašius elektroniniu kvalifikuotu parašu) arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portale epaslaugos.lt. Kai kurios gydymo įstaigos taip pat suteikia galimybę šį prašymą pateikti jų elektroninėse sistemose. Už nepilnamečius vaikus prašymą pateikia tėvai ar globėjai. Žmonės dažnai nežino, kad prisirašydami poliklinikoje renkasi ir tai, kur prireikus jiems būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos paslaugos. Jie gali pasirinkti gauti šias paslaugas savo poliklinikoje, tačiau ne visos turi psichikos sveikatos centrą. Tokiu atveju poliklinika pasiūlo kitą įstaigą, su kuria yra sudariusi sutartį dėl psichikos sveikatos paslaugų teikimo. Be abejo, galima rinktis ir bet kurį kitą su ligonių kasa sutartį turintį psichikos sveikatos centrą, tačiau tik gyvenamojoje savivaldybėje. Jeigu toje savivaldybėje tokių įstaigų nėra, galima rinktis iš kaimyninių savivaldybių psichikos sveikatos centrų savo teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Be to, žmonės turi teisę nesutikti prisirašyti jokiame psichikos sveikatos centre – tai irgi nurodoma minėtame prašyme. Psichikos sveikatos centrą galima pakeisti taip pat kaip polikliniką – pateikiant prašymą ten, kur norima gydytis. Apdraustieji prireikus gali paprastai pasikeisti ir savo šeimos gydytoją. Naujai pasirinktoje gydymo įstaigoje konkretus šeimos gydytojas nurodomas pildant prašymą dėl prisirašymo, toje pačioje gydymo įstaigoje (kai ji nėra keičiama) – pateikiant prašymą leisti gydytis pas kitą šeimos gydytoją. Keičiantis polikliniką pacientas moka 0,29 euro už dokumentų tvarkymą, tačiau jei poliklinika ar psichikos sveikatos centras keičiamas anksčiau nei per 6 mėn. nuo prisiregistravimo, mokestis yra 2,90 euro. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviai bei aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, keisdami gydymo įstaigą anksčiau nei po pusmečio, šio didesnio mokesčio nemoka, kol mokosi ir kai grįžta baigę mokslus. Šeimos gydytojo keitimas neapmokestinamas. Gydymo įstaiga ar šeimos gydytojas gali būti keičiami ir ne pacientų pageidavimu. Pavyzdžiui, šeimos gydytojui nutraukus ar ilgam sustabdžius darbą, pasikeitus jo darbo krūviui arba gydymo įstaigą reorganizuojant, uždarant, keičiant jos veiklos adresą ir pan. Apie šiuos pokyčius gydymo įstaigos turi informuoti jose prirašytus pacientus ne vėliau nei prieš mėnesį. Tokiose situacijose pacientai taip pat gali patys pasirinkti kitą gydymo įstaigą ar šeimos gydytoją, o nepasirinkus jie perrašomi naujam šeimos gydytojui įstaigos nuožiūra.

Informuojame, kad vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka, norėdami gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše  nustatyta tvarka turite kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. 
Prašymas gali būti pateikiamas tiesiogiai (atvykus į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius ir per atstumą (registruotu paštu, adresuojant Komisijai adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; per kurjerį pateikiant Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; siunčiant elektroniniu paštu [email protected]; kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę. 
Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai). Prie prašymo taip pat pridedami, jeigu pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą). Išsamius prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, keliamus reikalavimus nustato Reikalavimų prašymui dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo“.
Detalią prašymų pateikimo, nagrinėjimo, Komisijos sprendimų priėmimo ir žalos atlyginimo dydžio nustatymo bei jo išmokėjimo tvarką nustato Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
 

Norime informuoti, kad vairuotojų sveikatos patikrinimą reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Tvarkos aprašas). 
Norime atkreipti dėmesį, kad Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, o Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Susipažinti su Tvarkos aprašu, galite paspaudę šią nuorodą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.102647/asr 
 

Atkreipiame dėmesį, kad Ministerija pagal kompetenciją nevertina Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtų sprendimų ir jų teisėtumo, taip pat nedaro įtakos Komisijos priimamiems sprendimams. Komisija nėra Ministerijos struktūrinis padalinys bei nėra pavaldi Ministerijai. Komisija yra nepriklausoma privaloma ikiteisminė institucija dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, veikianti prie Ministerijos. Komisija sprendimus priima savarankiškai Komisijos vardu bei asmenine Komisijos narių atsakomybe. Komisijos priimtų sprendimų apskundimo tvarka yra nurodyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tuo atveju, jei pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, jie turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Jei asmuo nesutinka su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau − Agentūros) teritorinio skyriaus sprendimu, jis per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos gali būti apskųstas Agentūros direktoriui.

Jei su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu nesutinka pensiją ar išmoką mokanti institucija, jis Agentūros direktoriui gali būti apskųstas per 60 darbo dienų nuo pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo apie sprendimą dienos.

Agentūra, gavusi visus pakartotiniam neįgalumo vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų nuo visų vertinimui atlikti reikalingų dokumentų gavimo Agentūroje dienos. Apie sprendimą asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas, pateikiant jo kopiją.

Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo sprendimu (išnagrinėjus skundą), jis per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Šios komisijos sprendimą asmuo ar jo įgalioti asmenys įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.

• Nuo 2020 m. liepos mėnesio valstybės biudžeto lėšomis padengiama vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) priemokos 75-erių metų ir vyresniems asmenims. 
• Taip pat priemokos padengiamos, kai kompensuojamųjų vaistų ir MPP pagal receptus įsigyja senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys ir žmonės su negalia, kurių pensijų, šalpos pensijų, kompensacinių išmokų, rentų suma yra mažesnės kaip 100 proc. einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio 468 Eur per mėnesį).
• Nuo 2023 m. liepos mėnesio valstybės biudžeto lėšomis padengiama kompensuojamųjų vaistų (kurie priskiriami vaistams su mažiausia priemoka) paciento priemoka asmenims, sukaupusiems priemokų krepšelį.  

Šių gyventojų grupių mokamą paciento priemoką vaistinėms padengia ligonių kasos valstybės biudžeto lėšomis, todėl patiems gyventojams, pagal elektroninius receptus vaistinėje atsiimantiems kompensuojamuosius vaistus, nieko primokėti nereikia.

Žinotina: vaistinės apie sukauptą priemokų krepšelį informuojamos automatiškai, o pacientas informaciją apie savo sukauptą priemokų krepšelį gali pasitikrinti e. sveikatos portale

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones padengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). 

Norime Jums paaiškinti, kad kompensuojama yra ne faktinė vaisto pardavimo kaina, o valstybės nustatyta bazinė kaina. Taigi, iš PSDF kompensuojama tik bazinė vaisto kaina, o likusią vaisto kainos dalį turi sumokėti pacientas. Bazinė kaina nustatoma pagal pigiausio tos pačios veikliosios medžiagos vaisto gamintojų siūlomą kainą. Vaistai vaistinėse yra parduodami už tam tikrą mažmeninę kainą, kurią sudaro bazinė kaina (dengiama PSDF lėšomis) ir paciento mokama priemoka. Atėmus iš mažmeninės vaisto kainos bazinę kainą, gausime priemoką, kurią turi sumokėti pacientas.

Mažmeninė kaina susideda iš:

• gamintojo deklaruotos kainos.
• didmeninio platinimo antkainio: kompensuojamųjų - nuo 0,51 iki 5,79 Eur, nekompensuojamųjų - nuo 18 iki 5 proc., atsižvelgiant į vaisto kainą.
• mažmeninio platinimo antkainio: kompensuojamųjų – nuo 1 iki 14,48 Eur, nekompensuojamųjų - nuo 30 iki 15 proc.
• PVM (kompensuojamiesiems ir  nekompensuojamiems receptiniams vaistams - 5 proc., nereceptiniams - 21 proc.).

Kompensuojamųjų vaistų mažmeninė kaina (pagal tai, kas moka) susideda iš:

• kompensuojamoji (bazinė) kaina - apmoka VLK.
• paciento priemoka.

Vaistų kainos ir priemokos už kompensuojamuosius vaistus  priklauso nuo:

• Gamintojo deklaruotos kainos Lietuvai.
• Gamintojo deklaruotos kainos Europos Sąjungos valstybėse narėse.
• Kitų (jei yra) to paties bendrinio pavadinimo vaistų deklaruotų kainų referencinėse šalyse.
• Gamintojo taikomų nuolaidų  paciento priemokai (deklaruotų  VLK).
• Vaistinių taikomų nuolaidų (taikomų mažesnių antkainių).

Kai rinkoje atsiranda  pigesnis generinis vaistas:

• tada  visų grupėje esančių vaistų  kompensuojamoji kaina (bazinė) sumažėja. Tokiu atveju atsiranda naujas ! vaistas su mažesne priemoka, tačiau priemokos už kitus grupėje esančius vaistus gali padidėti.

Kai gamintojas sumažina deklaruotas kainas Lietuvai:

• jei tai nepigiausias grupėje vaistas, sumažėja tik priemoka už jį,  kitų vaistų kainos nesikeičia;
• jei tai pigiausias grupėje vaistas, sumažėja  priemoka už jį, sumažėja kitų tos grupės vaistų kompensuojamosios kainos,  tačiau padidėja paciento priemoka už kitos tos grupės brangesnius vaistus.

Kai sumažėja kainos referencinėse šalyse, bet gamintojas deklaruotos kainos LT nesumažina:

• jei tai nepigiausias grupėje, tada padidėja priemoka tik  už jį;
• jei tai pigiausias grupėje, priemoka už kitus  grupėje esančius brangesnius vaistus taip pat padidėja.

• Vaistai, kaip ir kitos cheminės medžiagos, ypač netinkamai naudojamos ar blogai tvarkomos, gali kelti grėsmę mūsų sveikatai ir neigiamai veikti aplinką. Dažnai tos pačios savybės, kurios daro vaistą naudingu, netinkamai tvarkant, jį gali padaryti ir pavojingu. Saugojimas nereikalingų ar pasibaigusio tinkamumo vartoti laiko vaistų namuose padidina apsinuodijimų riziką. Šių atliekų išmėtimas į šiukšliadėžę, o vėliau  palaidojimas po žeme gali sukelti aplinkosauginių problemų bei apsinuodijimo galimybę (juos gali suvartoti benamiai žmonės), išpylimas į kanalizaciją reiškia, kad jos galiausiai pateks į mūsų vandentiekį, padidindamos aplinkos užterštumą.Siekiant apsaugoti mūsų aplinką, Jums nereikalingus ar pasibaigusio tinkamumo vartoti vaistus prašome atiduoti vaistinėms, kurios perduotų šias atliekas tvarkančiom įmonėm.Jei vaistinės šių atliekų nepriima, galite skųstis Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

• Medicininiai termometrai nepriskiriami vaistams, todėl vaistinės neturi priimti šių atliekų. Pažymėtina, kad medicininiai termometrai yra pavojingos atliekos. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, o organizuodamos šias sistemas, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą, turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas (šio įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktas). Buities pavojingąsias atliekas, taip pat ir gyvsidabrio termometrus, gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Vilniaus mieste, iš gyventojų, termometrus surenka nemokamai. UAB „Grinda“ .   Pasiteiravimui - tel. 1355; +370 5 215 2112; +370 650 99267 arba el. p.: [email protected]

Gyventojai turi žinoti, kad vaistinėse jie gali įsigyti pigesnių vaistų. Tokie vaistai paprastai yra generiniai. Natūralu, kad žmonėms kyla pagrįsti klausimai: kas yra tie generiniai vaistai ir kuo jie skiriasi nuo originalių vaistų? Kas juos gamina? Ar jie yra kokybiški?

Vaistus galima būtų suskirstyti į 3 rūšis: originalius patentinius, originalius nepatentinius ir generinius.

• Originalūs patentiniai vaistai –  tai naujų veikliųjų medžiagų preparatai arba jau žinomų veikliųjų medžiagų naujos farmacinės formos ar nauji deriniai. Juos gamina tik vienas gamintojas iki patentinės apsaugos laikotarpio pabaigos, jiems nėra konkurencijos. 
• Originalūs nepatentiniai vaistai - kurių patentas jau pasibaigęs, todėl yra ir kitų gamintojų, kurie gamina analogiškus, t.y. generinius vaistus.
• Generiniai vaistai – originalių vaistų kopijos, juos gamina daug gamintojų, yra konkurencija, todėl jų kainos mažesnės.

Tam, kad būtų suprantama, kas yra generinis vaistas, reiktų žinoti vaistų sukūrimo (vystymo) etapus. Vaistų rinkoje veikia dviejų rūšių įmonės, kurios gamina vaistus. Vadinamosios originalių vaistų įmonės vykdo aktyvią veiklą naujų vaistų mokslinių tyrimų, kūrimo srityse, atlieka išsamius naujų vaistų tyrimus su bandomaisiais gyvūnais (taip vadinami ikiklinikiniai tyrimai) ir tyrimus su žmonėmis (taip vadinami klinikiniai tyrimai), kurių metu ištiriamas vaisto saugumas ir veiksmingumas. Kol originalus vaistas patenka pas vartotoją jis turi nueiti ilgą ir sudėtingą sukūrimo ir ištyrimo kelią.

Šis procesas trunka ilgai, net iki 10 metų, išlaidos vieno vaisto sukūrimui siekia nuo vieno iki kelių milijardų dolerių. Žymią šių išlaidų dalį sudaro išlaidos klinikiniams tyrimams, kurių atlikimas per pastarąjį dešimtmetį pabrango dešimteriopai. Todėl tokiems vaistams nustatytą laikotarpį (iki 20 ir net 25 metų.) taikoma patentinė apsauga, kurios metu kiti gamintojai be originalaus gamintojo leidimo negali gaminti patentuoto vaisto. Patentinės apsaugos pagrindinis tikslas užtikrinti, kad įdėtos kompanijos investicijos atsipirktų ir kad gamintojas vėl būtų skatinamas imtis kitų mokslinių tyrimų siekiant sukurti naujus inovatyvius vaistus. Dėl to tokie vaistai pagrįstai yra brangūs. Praėjus patentinės apsaugos laikotarpiui originalių vaistų įmonės praranda išimtines teises juos gaminti, tada ir kiti vaistų gamintojai gali pradėti gaminti analogiškus to paties bendrinio pavadinimo vaistus, kurie vadinami generiniais.

Trumpai tariant, generiniai vaistai yra originalių vaistų kopijos. Prekiniai šių vaistų pavadinimai skirtingi, bet bendrinis pavadinimas (veiklioji medžiaga) yra tas pats visų nežiūrint į tai, kas gamina vaistą. Pakankamai dažnai pasitaiko, kad tiek generinių, tiek originalių vaistų gamintojai veikliąsias medžiagas įsigyja iš tų pačių veikliųjų medžiagų gamintojų.

Gyventojai turėtų žinoti, kad kokybės reikalavimai visiems vaistams yra vienodi. Generinių vaistų atitikimas originaliam vaistui tikrinamas registracijos metu. Lietuvos rinkoje esantys vaistai turi būti registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre ar Bendrijos vaistinių preparatų registre arba įrašyti į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.

Atitinkamai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos arba Europos vaistų agentūros ekspertai atlieka išsamią pateiktos vaisto dokumentacijos ekspertizę ir įvertina pateiktų duomenų apie vaisto kokybę, saugumą ir veiksmingumą priimtinumą .

Registracijos metu turi būti įrodyta, kad veikliosios medžiagos kokybė yra tinkama ir atitinka keliamus reikalavimus; registruoti pateiktas generinis preparatas farmaciniu požiūriu yra ekvivalentiškas (lygiavertis) originaliam vaistui. Tai reiškia, kad: 1) generinio vaisto sudėtyje turi būti tokia pati veiklioji medžiaga ir toks pat jos kiekis, kokie yra originaliame vaiste (pagalbinės medžiagos gali skirtis); 2) generiko farmacinė forma turi būti tokia pati, kaip originalaus vaisto (greito atpalaidavimo geriamosios farmacinės formos, t. y. tabletės, kapsulės, geriamoji suspensija, laikomos tokia pačia farmacine forma); 3) generinis vaistas yra bioekvivalentiškas originaliam vaistui, t.y. generinis vaistas žmogaus organizme įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir originalus vaistas.

Jeigu klinikiniu tyrimu įrodoma, kad generinis vaistas yra bioekvivalentiškas originaliam, tai tokiu atveju abu vaistiniai preparatai saugumo ir veiksmingumo atžvilgiu yra laikomi lygiaverčiais bei vienas kitu keistinais.

Generiniai vaistai turi pereiti visas reikalingas registracijos procedūras ir, jei ekspertai nustato, kad vaisto kokybė, saugumas ir veiksmingumas neatitinka reikalavimų, vaistas neregistruojamas ir į rinką nepatenka.

Remiantis reikalavimais, kurie keliami generinių vaistinių preparatų patekimui į rinką, galima daryti išvadą, kad registruotas generinis vaistinis preparatas nuo originalaus skiriasi tik tuo, kuo jam skirtis leidžiama pagalbinėmis medžiagomis, nedarančiomis reikšmingos įtakos jo veiksmingumui ir saugumui bei, be abejo, mažesne kaina, nes generinio vaisto gamintojui nereikia atlikti išsamių ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų, kuriems atlikti, kaip minėta, reikia daug investicijų.

Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina, kad generinis vaistas yra analogiškas originaliam vaistui, todėl pacientui daugeliu atvejų nėra būtinybės gydytis brangiausiu vaistu, už kurį priemoka yra didžiausia.

Ką turi žinoti pacientas atėjęs į vaistinę?

• Farmacijos specialistas turi suteikti išsamią informaciją apie Jums reikiamus vaistus. Jis negali atsisakyti pateikti prašomos informacijos, motyvuodamas informacijos, laiko trūkumu ar nežinojimu.
• Jei Jums iki šiol vartotam vaistui priemoka padidėjo, greičiausiai yra galimybė įsigyti dar pigesnį generinį vaistą, negu iki šiol.
• Vaistinėje Jums privalo pasiūlyti to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą, už kurį priemoka yra mažiausia.
• Vaistinės monitoriaus ekrane Jums turi pateikti vaizdinę informaciją apie Jums reikiamų receptinių vaistų (tai pat ir kompensuojamųjų MPP) kainas ir paciento priemokos dydžius;

Informacijos pateikimo vaistinėse monitoriaus ekrane:

• Pigiausias vaistas ar MPP rodoma pirmoje eilutėje, išskirtoje iš kitų eilučių kita spalva ar paryškintomis raidėmis.
• Pigiausias vaistas rodomas atsižvelgiant į dozuotę (vienos tabletės, kapsulės, ampulės kainą).
• Renkantis nekompensuojamąjį receptinį vaistą rodoma informacija apie visus to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo registruotus vaistus, kurių kainos deklaruotos kainos didėjimo tvarka, o krenkantis kompensuojamą vaistą – priemokos dydžio didėjimo tvarka.
• Informacija rodoma ne trumpiau kaip 15 sek.

• Didžiausias leistinas vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas galima pasitikrinti internete www.sam.lt „Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieška“. Vaistinėse vaistai (ar MPP) gali kainuoti mažiau, bet jokiu būdu šių kainų negali viršyti.
• Jei vaistinėje nėra reikiamo vaisto (ar MPP), tačiau jį turi bent vienas didmeninio platinimo licencijos turėtojas, vaistinėje Jums turi pasiūlyti jį užsakyti. Užsakyti vaistai ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės mieste pristatomos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, miestelyje ir kaime – ne vėliau kaip per 4 darbo dienas.
• Jeigu turite nusiskundimų ar siūlymų dėl aptarnavimo, abejonių dėl vaisto ar medicinos pagalbos kokybės, norite pasitikslinti kainą, galima kreiptis į vaistinės farmacinės veiklos vadovą ar jo įgaliotą farmacijos specialistą.
• Jei vaistinės siūlomi sprendimai netenkina, galite kreiptis į VVKT. Kontaktinė informacija turi būti nurodyta kiekvienoje vaistinėje (Studentų g. 45A, LT-08107 Vilnius, Lietuva el. paštas [email protected], tel. +370 5 263 9264 bei darbo laikas)
• Prie įėjimo į vaistinę turi būti nurodyta Jums naudinga informacija: artimiausios visą parą dirbančios vaistinės registruotas pavadinimas, adresas, telefono numeris bei artimiausios gamybinės vaistinės registruotas pavadinimas, adresas, telefono numeris ir darbo laikas.

• Farmacijos specialistas turi suteikti išsamią informaciją apie Jums reikiamus vaistus. Jis negali atsisakyti pateikti prašomos informacijos, motyvuodamas informacijos, laiko trūkumu ar nežinojimu.
• Jei įsigaliojus kainynui Jums iki šiol vartotam vaistui priemoka padidėjo, greičiausiai yra galimybė įsigyti dar pigesnį vaistą, negu iki šiol.
• Vaistinėje Jums privalo pasiūlyti to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą, už kurį priemoka yra mažiausia.
• Vaistinės monitoriaus ekrane Jums turi pateikti vaizdinę informaciją apie Jums reikiamų receptinių vaistų (tai pat ir kompensuojamųjų MPP) kainas ir paciento priemokos dydžius (žiūr. filmuotą medžiagą);
• Didžiausias leistinas vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas galima pasitikrinti: „Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieška“.
• Jei vaistinėje nėra reikiamo vaisto (ar MPP), tačiau jį turi bent vienas didmeninio platinimo licencijos turėtojas, vaistinėje Jums turi pasiūlyti jį užsakyti. Užsakyti vaistai ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės mieste pristatomos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, miestelyje ir kaime – ne vėliau kaip per 4 darbo dienas.
• Jeigu turite nusiskundimų ar siūlymų dėl aptarnavimo, abejonių dėl vaisto ar medicinos pagalbos kokybės, norite pasitikslinti kainą, galima kreiptis į vaistinės farmacinės veiklos vadovą ar jo įgaliotą farmacijos specialistą.
• Jei vaistinės siūlomi sprendimai netenkina, galite kreiptis į VVKT. Kontaktinė informacija turi būti nurodyta kiekvienoje vaistinėje (Studentų g. 25A, LT-08107 Vilnius, Lietuva el. paštas [email protected], tel. +370 5 263 9264 bei darbo laikas).
• Prie įėjimo į vaistinę turi būti nurodyta Jums naudinga informacija: artimiausios visą parą dirbančios vaistinės registruotas pavadinimas, adresas, telefono numeris bei artimiausios gamybinės vaistinės registruotas pavadinimas, adresas, telefono numeris ir darbo laikas.

Slaugytojų pritraukimui skirtos priemonės:

• aukštųjų mokyklų studentų bendrosios praktikos slaugos, slaugos studijų kainos finansavimas. Asmuo pasirašant sutartį įsipareigoja sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria pasirašė sutartį, išdirbti ne trumpiau nei dvejus metus;
• aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems bendrosios praktikos slaugą, slaugą, mokėti stipendijas. Asmuo pasirašant sutartį įsipareigoja sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria pasirašė sutartį, išdirbti ne trumpiau nei dvejus metus.

Gydytojams rezidentams ir kt. specialistų pritraukimui skirtos priemonės:

• mokėti priedą prie darbo užmokesčio tiems gydytojams rezidentams, gydytojams odontologams rezidentams, kurie rezidentūros studijų ciklus atliks rezidentūros bazėje, esančioje ne Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybėse. Priedas skiriamas tik tuo atveju, jei gydytojas rezidentas pasirinktoje rezidentūros bazėje išdirba ne trumpiau nei 6 mėn. (nepertraukiamai), atlikdamas rezidentūros studijų ciklus;
• gydytojų rezidentų, gydytojų odontologų rezidentų rezidentūros studijų, aukštųjų mokyklų studentų išplėstinės praktikos slaugos, odontologinės priežiūros studijų, slaugos specializacijų neformaliojo švietimo programų, profesinio mokymo įstaigų mokinių slaugytojo padėjėjo modulinės profesinio mokymo programos kainos finansavimas. Asmuo pasirašant sutartį įsipareigoja sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria pasirašė sutartį, išdirbti ne trumpiau nei dvejus metus;
• vidaus ligų gydytojų antrosios profesinės kvalifikacijos įgijimo (persikvalifikavimo), baigiant trumpesnę šeimos medicinos arba skubiosios medicinos rezidentūros studijų programą, rezidentūros studijų programos kainos apmokėjimas.  Asmuo pasirašant sutartį įsipareigoja sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria pasirašė sutartį, išdirbti ne trumpiau nei dvejus metus;
• gydytojams rezidentams, gydytojams odontologams rezidentams, kurie mokosi tose rezidentūros studijų programose, į kurias sunkiausia pritraukti norinčius studijuoti (geriatrija, teismo medicina, vaikų odontologija), bei profesinio mokymo mokiniams (slaugytojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa, paramediko modulinė profesinio mokymo programa), pirmosios pakopos studijų studentams (odontologinė priežiūra), antrosios pakopos studijų studentams (išplėstinės praktikos slauga) mokėti stipendijas.  Asmuo pasirašant sutartį įsipareigoja sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria pasirašė sutartį, išdirbti ne trumpiau nei dvejus metus.

Taip, tokia galimybė yra. Poreikius reikėtų išreikšti sveikatos priežiūros įstaigai su kuria ketinate pasirašyti sutartį. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1080, gali taikyti ir kitas skatinamąsias priemones.

Taip, asmuo, kuris studijas baigė ne anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d. gali dalyvauti projekte.

Taip, galima. Svarbu, kad asmuo studijas baigtų ir įgytų kvalifikaciją ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio  31 d.

Taip, galima. Svarbu, kad asmuo studijas baigtų ir įgytų kvalifikaciją ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio  31 d., t. y. įstojus 2025 m. studijos negali trukti ilgiau nei 4 metus.

Taip, galite. Studijavimas valstybės finansuojamoje vietoje dalyvavimui projekte įtakos neturi.

Sutartį pasirašęs asmuo privalo dvejus metus išdirbti iki 2031 m. rugpjūčio 31 d. 

Asmuo gali išeiti nėštumo ir gimdymo / vaiko priežiūros atostogų, bet privalo studijas baigti ir įgyti kvalifikaciją ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio  31 d. ir išdirbti dvejus metus sveikatos priežiūros įstaigoje iki 2031 m. rugpjūčio 31 d.

Rekomenduojame naudoti sutarties šabloną, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1080.

Papildomas pritarimas nėra reikalingas, nes visos savivaldybės 2024 m. liepos-rugsėjo mėnesiais pateikė poreikį ir planuojamas taikyti priemones bei ministerija 2024 m. rugsėjo mėnesį visos savivaldybėms pateikė pritarimus ir prašymus pakoreguoti Projekto įgyvendinimo planus. Taigi skaitytina, kad planuojamos priemonės yra suderintos.

Taip, galima. Jei asmuo įstaigoje dirba slaugytojo padėjėju, tokiam asmeniui projekto lėšomis galima apmokėti už bendrosios praktikos slaugos studijų kainą ir / ar skirti stipendiją.

Taip, su mokėjimo prašymu turi būti deklaruojama visa išlaidų suma, t. y. tiek kiek bus sumokama asmeniui ir visi su šiuo išmokėjimu susiję priklausantys mokesčiai.

Taip, su mokėjimo prašymu turi būti deklaruojama visa išlaidų suma, t. y. tiek kiek bus sumokama asmeniui ir visi su šiuo išmokėjimu susiję priklausantys mokesčiai.

Taip, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. V-988 priedu Nr. 25, stipendiją šiuo metu studijuojantiems galima mokėti atbuline data – už praėjusius kursus.