Vaikų mityba
.jpg)
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja palaikyti optimalų svorį ir kasdien pakankamai suvalgyti šviežių vaisių ir daržovių, pilno grūdo produktų ar bulvių, rinktis liesą mėsą bei vengti maisto, kurio sudėtyje daug sočiųjų riebalų rūgščių, trans-riebalų rūgščių, cukraus ir druskos. Taip pat svarbu maitintis reguliariai ir įvairiai, nes tuomet labiau tikėtina, kad organizmo poreikiai bus patenkinti ir sumažės lėtinių neinfekcinių ligų rizika.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba. Atlikus ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų anketinę apklausą, skirtą įvertinti vaikų mitybą savaitgaliais ir švenčių dienomis (t. y. tuomet, kai vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos) išaiškėjo, kad daugelis tėvų nepakankamai dėmesio skiria sveikatai palankiai mitybai, o šeimose vyrauja konservatyvus požiūris į vaikų maitinimą. Pagrindinės vaikų mitybos problemos yra tos, kad vaikai valgo per mažai daržovių, vartoja greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius, saldikliais pasaldintus gėrimus ir nesilaiko mitybos režimo (nepusryčiauja).
Mokinių mityba. Mokinių mitybos situaciją reikšmingai pagerino visose Lietuvos ugdymo įstaigose įdiegta vaikų sveikatai palankaus maitinimo tvarka, įteisinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuri yra peržiūrima, atsižvelgiant į aktualius klausimus.
Vegetarinis ir veganinis maitinimas vaikams nerekomenduojamas, tačiau jei jis skiriamas dėl religinių, etninių ar kitų priežasčių, turi atitikti Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas vaikams, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Subalansuota mityba būtina normaliai fizinei ir protinei vaiko raidai, užtikrinant vaikų energijos ir maisto medžiagų fiziologinius poreikius. Nevartojant gyvūninės kilmės maisto produktų (mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių) organizmui, ypač vaikų, gali trūkti pagrindinių maisto medžiagų, sumažėti apsauginės organizmo savybės ir padidėti įvairių ligų bei sutrikimų išsivystymo rizika. Todėl maitinantis vegetariškai ar veganiškai rekomenduojama 2 kartus per metus konsultuotis su gydytoju. Siekiant užtikrinti, kad vaikų mityboje netrūktų visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kt., pasitarus su gydytoju, siūloma vartoti maisto papildus.
PAGRINDINAI ES POLITINIAI DOKUMENTAI, SKIRTI VAIKŲ MITYBAI GERINTI
ES Tarybos išvados „Sveika vaikų mityba - sveika Europos ateitis“, 2018
SVARBIAUSIOS LIETUVOS PRIEMONĖS, SKIRTOS VAIKŲ MITYBAI GERINTI
1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2012 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. V-1251 „Dėl stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal Naujagimiams palankios ligoninės reikalavimustvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2014 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. V−249 „Dėl Žindymo skatinimo komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“, kurie plėtoja naujagimiams palankių ligoninių (NPL) tinklą Lietuvoje, sprendžia kitus žindymo skatinimo klausimus. Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą 1990 metais paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su UNICEF. Šio žingsnio buvo imtasi dėl nepavykusių bandymų atgaivinti žindymo kultūrą. Naujagimiui palanki ligoninė – tai ligoninė, kuri turi žindymo rėmimo programą ir jos priemonės įgyvendinamos tam, kad kuo daugiau motinų savo naujagimius žindytų nuo pirmos jų gyvenimo dienos. Lietuvoje pripažintų naujagimiams palankių ligoninių sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
2. Atliekami mokinių mitybos įpročių tyrimai, apklausus virš 1000 ,,Sveikatiados“ projekte dalyvaujančių mokyklų 6–7 klasių mokinių. Išsiaiškinta, kad vaikai suvalgo per mažai daržovių, vartoja menkavertį, daug riebalų ir cukraus turintį maistą bei maitinasi nereguliariai. Higienos institutas 2016 m. visose Lietuvos savivaldybėse atliko Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimą, jo metu vertinti ir mokinių mitybos įpročiai. Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras 2019 m. atliko Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimą. Šio tyrimo metu nustatyta, kad daržovių vartojimo dažnumas yra beveik toks pat kaip ir vaisių ir uogų: juos kasdien (vieną ir kelis kartus per dieną) vartoja tik du trečdaliai visų vaikų ir beveik trečdalis tiek daržoves, tiek vaisius ir uogas vartoja tik kelis kartus per savaitę. Nors stebimas nežymus saldumynų vartojimo mažėjimas, juos kasdien (vieną ir kelis kartus per dieną) dar vartoja 39,3 proc. vaikų ir tik kas penktas juos valgo labai retai – kelis kartus per mėnesį. Nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, kas ketvirtas vaikas kasdien (vieną ir kelis kartus per dieną) geria įvairius gazuotus ir/ar saldžius gėrimus ir tik 41,9 proc. juos vartoja retai ir labai retai (kelis kartus per mėnesį) arba nevartoja.
3. Siekiant efektyviai pagerinti vaikų, esančių organizuotuose kolektyvuose maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, kurio nauja redakcija patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Juo nustatyta, kad vaikai, būdami ugdymo įstaigose, privalo gauti tik šviežią (tą pačią dieną pagamintą), kokybišką bei sveikatai palankų maistą. Į vaikų įstaigas uždrausta tiekti riebius, saldžius, daug druskos turinčius ir kitokius menkaverčius bei sveikatai nepalankus maisto produktus ir gėrimus, įskaitant kavą bei produktus, turinčius tam tikrų maisto priedų bei GMO. Nustatyta, kad vaikai gautų daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų, kitų sveikatai palankių maisto produktų. Tiekiant maistą vaikų ugdymo įstaigoms, pirmenybė taikoma produktams iš ekologinės gamybos ūkių, išskirtinės kokybės produktų gamintojų bei produktų, atitinkančių „Rakto skylutės“ ženklo kriterijus. Šios tvarkos vykdymo priežiūrai paskirti vietiniai stebėtojai (visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ar kiti įgalioti asmenys ugdymo įstaigoje), taip pat atliekama išorinė kontrolė, kurią vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
4. Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose gautų subalansuotą maitinimą, Sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje paskelbti pavyzdiniai valgiaraščiai ir patiekalų receptūros, atitinkantys rekomenduojamas energijos ir maistinių medžiagų normas.
5. Kad vaikai geriau suprastų sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos prasmę ir naudą, Sveikatos apsaugos ministerija padėjo Švietimo ir mokslo ministerijai parengti bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose taikomą „Sveikatos ugdymo bendrąją programą“. Ja siekiama užtikrinti sėkmingą vaikų sveikatos ugdymą mokykloje. Didelė dalis šioje programoje skirta mitybos ir sveikos gyvensenos ugdymui.
6. Formuojant sveikatai palankios mitybos įpročius bei gerinant vaikų mitybą, koordinuojant Žemės ūkio ministerijai, vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa. Jos metu jaunesniojo amžiaus vaikams ugdymo įstaigose, nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės, jų sultys, pienas ir pieno produktai.
7. „Sveikatiada“– tai ilgalaikis sveikos gyvensenos ugdymo projektas, kuris suteikia vaikams žinių ir praktinių įgūdžių apie sveikatai palankią mitybą, fizinį aktyvumą bei tvarią gyvenseną. Projektas gyvuoja jau 12 metų, todėl ilgalaikė praktika leidžia pažinti besikeičiančius vaikų poreikius bei naudoti labiausiai vaikus įtraukiančias sveiką gyvenseną skatinančias priemones. Šis projektas –bendra valstybinių institucijų, socialiai atsakingo verslo bei nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. Su projekto „Sveikatiada“ vykdoma veikla kviečiame susipažinti internetinėje svetainėje – www.sveikatiada.lt
8. Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse, geriamajam vandeniui gauti naudojama nemažai individualių šulinių, kurių maždaug pusė užteršta nitratais, kiek mažiau – nitritais. Todėl pasitaiko naujagimių apsinuodijimų šiomis medžiagomis, jei toks vanduo naudojamas kūdikių maistui gaminti. Siekiant išvengti naujagimių apsinuodijimų, sveikatos apsaugos ministras 2011 m. liepos 7 d. patvirtino įsakymą Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, nustatantį individualių šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios arba naujagimių turinčios motinos, priežiūros bei apsinuodijimų nitritais ir nitratais profilaktikos tvarką. Pagal šią tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos renka informaciją iš kokio šaltinio nėščiosios geria vandenį bei praneša Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris patikrina vandenį ir pateikia nėščiajai rekomendacijas. Šios nuolatinės priemonės dėka kas metai išgelbėjama daug kūdikių gyvybių.
9. Saugant vaikų sveikatą nuo psichiką veikiančių medžiagų, Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komitetu parengiant LR maisto įstatymo pakeitimą, kuriame nustatytas draudimas vaikams iki 18 metų pardavinėti energinius gėrimus.
10. Energetinius gėrimus taip pat draudžiama reklamuoti visose vietose, kuriose dalyvauja asmenys, jaunesni kaip 18 metų: ugdymo įstaigose, koncertų, sporto, labdaros, paramos bei kituose renginiuose, teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų demonstravimo vietose ir jų reklamoje, jaunimui skirtose visuomenės informavimo priemonėse, akcijose, konkursuose ir pan.
11. Siekiant padėti įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas, kurios Lietuvoje perkeltos į -Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (39 straipsnio 9 dalis) dėl sveikatai nepalankių maisto produktų ir gėrimų reklamos vaikų programose, Sveikatos apsaugos ministerija dalyvauja Bendruosiuose veiksmuose Best-ReMaP, kuriuose planuojama sukurti ir išbandyti ES maistinių medžiagų profilio modelį, pagrįstą PSO Europos maistinių medžiagų profilio modeliu, pagal kurį bus nustatyti maisto produktai, kurie negali būti reklamuojami ar kitomis rinkodaros priemonėmis siūlomi vaikams.
Naudingos nuorodos
Švediško stalo principo diegimo ir maisto švaistymo mažinimo priemonių įgyvendinimo rekomendacijos
Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos
Vegetarinių valgiaraščių sudarymo rekomendacijos
Atnaujinimo data: 2023-12-03