Sveikatinamasis fizinis aktyvumas
"Kiekvienas judesys yra svarbus!" (Pasaulio sveikatos organizacija, 2020)
NACIONALINĖS FIZINIO AKTYVUMO REKOMENDACIJOS
Raginame Jus pagal galimybes fiziškai aktyviai leisti laiką individualiai ir su šeimos nariais. Primename, kad sveikatai ypač naudingi aktyvūs užsiėmimai gryname ore, todėl rekomenduojame kuo dažniau išeiti iš namų pasivaikščioti, bėgioti, slidinėti ir kitaip aktyviai leisti laisvalaikį.
Ilgai dirbant sėdimą darbą ir/arba vaikams mokantis, patariame kas 20 minučių atitraukti akis nuo ekranų, atsistoti ir atlikti akių bei bendrus kūno mankštos pratimus:
https://www.youtube.com/watch?v=0xHWmV1_wvU&feature=youtu.be
https://www.youtube.com/watch?v=VCTVj4woytk
https://www.youtube.com/watch?v=G_0-gAq8DG0
https://www.youtube.com/watch?v=xWfj1Rz4Fls.
Lengvai atliekami pratimai mankštinimuisi namuose (rengėjas - Lietuvos sporto universitetas):
Osteoporozė ir fizinis aktyvumas. Nesudėtingi pratimai ligai sustabdyti (video)
Mankšta darbo vietoje. Ar tai įmanoma? (video)
5 nesudėtingi pratimai, kurie padės išvengti nugaros skausmo (video)
Mankšta senjorams ir mažiau fiziškai aktyviems žmonėms (video)
Fizinis aktyvumas dažniausiai apibūdinimas kaip bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių organizmo energijos sunaudojimo veiksnių ir todėl yra svarbus organizmo energijos balansui palaikyti. Tikslinga paminėti, kad fiziškai aktyvūs žmonės paprastai būna geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką, sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Reguliari fizinė veikla gali skatinti kaulų ir raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo – atramos aparato struktūrą ir funkcijas, pagerinti sąnarių sandarą ir funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujospūdį ir t.t.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūlomabūtina kasdieninė, bent jau vidutinio intensyvumo, fizinė veikla, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų (suaugusiems – ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę ir ne mažiau 2 kartų per savaitę jėgos ugdymo pratimų; vaikams – ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizinio krūvio kasdien bei ne mažiau 3 kartų per savaitę jėgos ugdymo pratimų). Fizinis aktyvumas turi būti sveikatą stiprinantis (bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai) ir reguliarus (kad teigiamai paveiktų fizinį pajėgumą ir sveikatos būklę).
Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų bendrasis fizinis aktyvumas yra patenkinamas: Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą fizinio aktyvumo normą pasiekia 40,5 procentų Lietuvos gyventojų. Tačiau naujausi Eurobarometro tyrimo duomenys rodo padidėjusį niekada nesportuojančių ir nesimankštinančių Lietuvos gyventojų skaičių – per keturis metus jis išaugo nuo 46 procentų (2013 metais) iki 51 procento (2017 metais) ir yra didesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį (46 procentai).
Pagrindinės problemos, dėl kurių dalis gyventojų vis dar išlieka fiziškai neaktyvūs, yra pačių gyventojų pasyvumas – žmonės renkasi tai, kas patogu, o ne tai, kas naudinga. Taip pat Lietuvoje vis dar trūksta fiziniam aktyvumui palankios aplinkos, sporto (fizinio aktyvumo) plėtra nepripažįstama kaip esminis valstybės prioritetas, sporto (fizinio aktyvumo) socialinė funkcija nepripažįstama reikšmingu visuomenės raidos veiksniu. Be to, valstybės institucijos ir įstaigos negali iš esmės pakeisti susidariusios padėties be privataus verslo pagalbos. Sportas nepelnytai izoliuojamas kaip atskiras, nedidelis viešojo administravimo sektorius, o sporto (fizinio aktyvumo) plėtra nesiejama su sistemingu sporto infrastruktūros objektų atnaujinimu ir statyba.
Ypač svarbu skatinti vaikų fizinį aktyvumą. Ugdymo įstaigose vaikai turi turėti galimybę kas dieną bent valandą aktyviai pajudėti. Suaugusieji darbo dienos metu taip pat turi turėti galimybę būti fiziškai aktyviais − tam būtina, kad įstaigos įsigytų bent minimalų inventorių, skirtą fizinei veiklai, bei sudarytų tinkamą fiziniam aktyvumui aplinką. Darbdaviai taip pat turėtų remti darbuotojų sporto klubų lankymą.
Neabejotina, kad sveikatos problemos, kurias sukelia toliau augantis visuotinis fizinis pasyvumas ir vaikų bei paauglių nutukimo didėjimas (Lietuvoje 21 procentas vaikų turi antsvorio (įskaitant ir nutukimą), gali būti laikomos vienu didžiausių iššūkių, susijusių su visuomenės sveikata 21 amžiuje.
Fizinio aktyvumo skatinimo srityje vykdoma veikla:
- siekiant tinkamai skatinti fizinį aktyvumą visose asmens gyvenimo veiklos srityse, Lietuvos Respublikoje vyksta glaudus tarpinstitucinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas;
- įvairios su fizinio aktyvumo skatinimu ir didinimu susijusios veiklos yra įtrauktos į Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programą, 2011–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, tarpinstitucinį veiklos planą „Sveikata visiems“, Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires ir kitus strateginius šalies dokumentus;
- institucijos pagal savo kompetenciją rengia ir skleidžia fizinį aktyvumą ir sportavimą skatinančią socialinę informaciją, informaciją apie teigiamą fizinio aktyvumo bei sportavimo poveikį asmens sveikatai, teikia moksliškai pagrįstą informaciją su praktiniais patarimais;
- organizuojamos įvairios tarptautinės ir nacionalinės konferencijos, seminarai ir kiti renginiai fizinio aktyvumo skatinimo klausimais įvairioms gyventojų grupėms;
- kiekvienais metais yra atnaujinama sporto ir fizinio aktyvumo infrastruktūra, pradedant mokyklų stadionų ir sporto salių renovacijomis ar statybomis, baigiant treniruoklių aikštelių įrengimais savivaldybių, seniūnijų ir pan. parkuose ar kitose paskirtose vietose;
- ypatingas dėmesys 2015 metais buvo skirtas fizinio aktyvumo skatinimui darbo vietose – pagal europines gaires buvo parengtos Nutukimo prevencijos darbo vietoje rekomendacijos, Higienos institutas parengė metodinę, informacinę medžiagą „10 svarbiausių patarimų, kaip stiprinti sveikatą darbe“ bei surengė kelias tam skirtas konferencijas;
- 2006 metais Lietuvoje pradėtas kurti ir nuolat plečiamas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų tinklas, kuris savivaldybėse vykdo visuomenės sveikatos stiprinimo ir gyventojų informavimo veiklą, organizuoja renginius sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos temomis, atlieka sveikatos stebėseną, dirba vaikų ugdymo įstaigose. Biurų veikla labai aktyvi, tą galima matyti iš kasmet organizuojamų renginių skaičiaus (2018 metais visuomenės sveikatos biurai surengė apie 15000 fizinio aktyvumo renginių, kuriuose dalyvavo apie 400000 dalyvių). Pažymėtina, kad visuomenės sveikatos biurai apie fizinį aktyvumą ir jo teikiamą naudą informaciją teikia tiek plačiajai visuomenei, tiek ir siauresnėms grupėms, pavyzdžiui, darbdaviams ir darbuotojams, informuodami apie fizinio aktyvumo darbo vietoje teikiamą naudą;
- 2019 metais pradėtas mokinių fizinio pajėgumo nustatymas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytą ir su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministru suderintą tvarką (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. V-1153 „Dėl mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“).
- 2019 metais pradėta nauja iniciatyva - „Aktyvi mokykla", įgyvendinama kartu su Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikla (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. V-651/V-665 „Dėl mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos aprašo patvirtinimo“).
- Vaikų sveikatos stiprinimo įvairiuose sektoriuose priemonės pateikiamos 2019-ųjų metų apžvalgoje.
- Lietuva dalyvauja Europos Komisijos programos Erasmus+ projekte VANGUARD
Atnaujinimo data: 2023-12-03