Pasaulio sveikatos organizacija

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – tai specializuota Jungtinių Tautų (JT) institucija, didžiausia tarptautinė sveikatos organizacija. Jos pagrindinis tikslas – siekti aukščiausio sveikatos priežiūros lygio visose pasaulio valstybėse.

 

Pagal PSO įstatus, ši institucija vadovauja ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą sveikatos apsaugos srityje, skatina valstybių narių techninį bendradarbiavimą, siekia suvienodinti ir nustatyti bendrus sveikatos apsaugos standartus, bendradarbiauti su vyriausybėmis, stiprinant nacionalines sveikatos sistemas, plėtoti ir suteikti valstybėms tinkamas sveikatos apsaugos technologijas, informaciją ir standartus.

 

Bendroji PSO strategija:

 

• Mažinti sergamumą ir mirtingumą, ypač vargingai gyvenančiųjų ir socialiai neapsaugotųjų;

• Kovoti su pagrindiniais ligų rizikos veiksniais;

• Stiprinti sveikatos sistemas;

• Paversti sveikatos stiprinimą pagrindiniu valstybių plėtros tikslu.

  

Pasaulio sveikatos organizacijos būstinė yra Ženevoje (Šveicarijoje). PSO šiuo metu priklauso 193 valstybės, tarp jų visos 185 Jungtinių Tautų narės. Lietuva tikrąja PSO nare tapo 1991 m. lapkričio 25 dieną. Ji, kartu su kitomis 52 valstybėmis, JT narėmis, priklauso PSO Europos regiono biurui.

 

Vienas iš strateginių PSO tikslų - užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros technologijų, ypač medicinos priemonių (prietaisų), prieinamumą, saugą, kokybę bei tinkamą ir efektyvų naudojimą. PSO rekomendacijose pabrėžiama, kad nacionalinė medicinos priemonių (prietaisų) tiksli duomenų (informacijos) apskaita yra esminė efektyvios sveikatos priežiūros technologijų valdymo sistemos dalis. Informacija apie medicinos prietaisus šalyje turi būti kaupiama ir reguliariai (nuolat) atnaujinama.

 

2014 m. gegužės 24 d. 67-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimta rezoliucija dėl Sveikatos intervencijų ir sveikatos technologijų vertinimo (WHA 67.23), akcentuojanti sveikatos priežiūros technologijų vertinimo naudą ir reikšmę. Rezoliucijoje pabrėžiama įrodymais pagrįstos sveikatos politikos formavimo svarba, raginama diegti ir stiprinti nacionalinį sveikatos priežiūros technologijų vertinimą ir šalių bendradarbiavimą šioje srityje. Akcentuojama, kad tokiu būdu galima užtikrinti sveikatos politikos sprendimų aiškumą ir pagrįstumą, efektyviai naudoti šalyje turimas sveikatos priežiūros technologijas bei racionaliai planuoti ir paskirstyti sveikatos sistemos resursus.

Daugiau skaitykite http://www.who.int/en/

www.euro.who.int

Kas yra Pandemijų sutartis, koks jos tikslas?

  • Atsižvelgdamos į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo patirtį ir jos metu kilusius iššūkius, 2021 m. gruodžio mėn. specialiojoje Pasaulio sveikatos asamblėjos sesijoje PSO valstybės narės nusprendė įsteigti tarpvyriausybinį derybų organą (toliau – INB), kuris parengtų ir derėtųsi dėl PSO konvencijos, susitarimo ar kito tarptautinio dokumento, susijusio su pandemijų prevencija, pasirengimu joms ir reagavimu į jas (toliau – Pandemijų sutartis).
  • Pandemijų sutarties tikslas – stiprinti pandemijų prevenciją bei pasirengimą ir reagavimą į pandemijas  pasauliniu lygiu. Siekiama užtikrinti, kad bendruomenės, vyriausybės ir visi visuomenės sektoriai šalyse ir visame pasaulyje būtų geriau pasirengę ir apsaugoti, kad būtų galima užkirsti kelią būsimoms pandemijoms ir į jas reaguoti.
  • Derybų metu akcentuojami lygybės, teisingumo ir solidarumo aspektai, kad paslaugos ir priemonės turi būti prieinamos visiems, nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje asmuo gyvena.

 

Kada bus baigtos derybos dėl Pandemijų sutarties?

  • Per pastaruosius deryboms skirtus dvejus metus pasiektas ženklus progresas ir sutarta dėl daug Pandemijų sutarties nuostatų, planuota, kad suderintas Pandemijų sutarties tekstas bus pristatytas ir priimtas 2024 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. įvykusios 77-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos metu, tačiau tapo akivaizdu, kad galutiniam sutarties projekto parengimui bei suderinimui laiko nepakako.
  • Atsižvelgiant į tai, PSO valstybės narės 77-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos metu vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria sutarė pratęsti INB mandatą, siekiant parengti galutinį Pandemijų sutarties projektą ir pateikti jį svarstyti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip  78-ajai Pasaulio sveikatos asamblėjai 2025  m. gegužės mėn.
  • Artimiausia derybų sesija suplanuota 2024 m. rugsėjo 9-20 d.

 

Kokia yra šios sutarties nauda?

  • Siūlomo susitarimo esmė – būtinybė visiems žmonėms užtikrinti lygias galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis pandemijų metu ir pandemijų prevencijai ir valdymui reikalingomis priemonėmis (įskaitant vakcinas, asmens apsaugos priemones, informaciją ir reikalingas žinias).
  • Svarbiausi Pandemijų sutarties teigiami aspektai:
    • įsitraukia šalių iš viso pasaulio atstovai;
    • bus nustatyti pandemijų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo principai, tikslai ir uždaviniai;
    • sustiprintas nacionalinis, regioninis ir pasaulinis atsparumams būsimoms pandemijoms ir pajėgumai reaguoti į jas;
    • užtikrinamos lygios galimybės naudotis medicininėmis priemonėmis (vakcinomis, vaistais ir diagnostikos priemonėmis);
    • nustatytas dalijimasis epidemiologinės priežiūros duomenimis, sukėlėjo genetine informacija ir ėminiais, sveikatos technologijomis ir kita aktualia informacija ir medžiaga;
    • visame pandemijų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo procese taikomas Vienos sveikatos principas, apimantis žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos aspektus ir jų sąveiką.

 

Kas dalyvauja derybose?

  • Derybose dalyvauja PSO šalys narės, kurių dabartiniai pajėgumai ir patirtis COVID-19 pandemijos metu labai skiriasi, todėl žiūrima į tą pačią problemą iš skirtingų pozicijų. Susitarimui pasiekti ieškoma visoms pusėms tinkamų kompromisinių sprendimų.
  • Pandemijų sutarties rengimo procese sudaromos galimybės dalyvauti ir kitoms Jungtinių Tautų sistemos įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, palaikančioms oficialius santykius su PSO. Taip pat, organizuotos viešos sesijos, kuriose dalyvavo suinteresuotos institucijos, įskaitant tarptautines organizacijas, visuomenę, privatųjį sektorių, labdaros organizacijas, mokslo, sveikatos, viešosios politikos ir akademines institucijas bei kitus subjektus, turinčius atitinkamų žinių, patirties ir (arba) kompetencijos.

 

Ar Lietuva dalyvauja derybose?

  • Europos Komisija (toliau – EK) yra įgaliota Europos Sąjungos vardu, jos kompetencijai priklausančiais klausimais, derėtis dėl Pandemijų sutarties. Derybų metu vadovaujamasi ES Tarybos 2022  m. kovo 3  d. sprendimo 2022/451 papildyme išdėstytais derybiniais nurodymais (https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6133-2022-ADD-1/lt/pdf). Šie nurodymai atitinkamai peržiūrimi bei toliau plėtojami priklausomai nuo derybų proceso eigos. EK derybinė grupė išsako sutartą diskusijose, bendrai su Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, atstovais priimtą poziciją.
  • Lietuvos pozicijos formavimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM). Kadangi Pandemijų sutarties tekstas apima įvairias sritis, Pandemijų sutarties teksto projektai ir EK siūlymai teksto tobulinimui derinami su Lietuvos Respublikos suinteresuotomis institucijomis (ministerijomis, SAM pavaldžiomis įstaigomis) pagal kompetenciją.
  • Pandemijų sutarties tekstas, vykstant deryboms, nuolat kinta, galutinė Lietuvos pozicija dėl pritarimo ar nepritarimo Pandemijų sutarties nuostatoms bus suformuota gavus galutinį teksto variantą.

 

Kokia nauda Lietuvai iš Pandemijų sutarties?

  • COVID-19 pandemija išryškino pagrindinius iššūkius, susijusius su pasirengimu pandemijoms ir atsaku į jas pasauliniu lygiu. Siekiant išvengti panašių krizių ateityje ir pasimokyti iš šios patirties, labai svarbu vykdyti suderintus veiksmus pandemijų prevencijai ir įgyvendinti atsaką globaliu mastu. Todėl iš esmės pritariame Pandemijų sutarties rengimui.
  • Pandemijų sutartyje turėtų būti nustatytos pagrindinės pandemijų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo gairės, kurios padės visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, įsivertinti savo parengtį, įdiegti trūkstamas priemones bei prisidėti prie nacionalinio ir pasaulinio atsparumo pandemijoms. Nuostatos, dėl kurių deramasi, taip pat turėtų paspartinti reikalingų medicininių priemonių kūrimą ir pagerinti tiek jų, tiek sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pandemijų metu.

 

Ar vadovaujantis Pandemijų sutartimi PSO galės įvesti privalomą vakcinaciją ar kitas priemones?

  • Sutarties projekte numatoma, kad nė viena PSO susitarimo dėl pandemijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti PSO sekretoriatui, įskaitant PSO Generalinį Direktorių, bet kokių įgaliojimų vadovauti, įsakyti, keisti ar kitaip nustatyti bet kurios Šalies nacionalinius ir (arba) nacionalinius įstatymus arba politiką, arba įpareigoti ar kitaip nustatyti bet kokius reikalavimus, kad Šalys imtųsi konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, uždraustų ar priimtų keliautojus, įpareigotų skiepytis arba imtųsi terapinių ar diagnostinių priemonių arba įvestų karantiną.

 

Daugiau informacijos

  • Pasaulio sveikatos organizacija

Pandemic prevention, preparedness and response accord (who.int)

Intergovernmental Negotiating Body (INB) (who.int)

  • Europos Komisija

An international agreement on pandemic prevention and preparedness - Consilium (europa.eu)

  • Pandemijų sutarties paskutinė versija, pateikta 2024 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. įvykusiai 77-ajai Pasaulio sveikatos asamblėjai

Proposal for the WHO Pandemic Agreement

Atnaujinimo data: 2024-08-09