DUK
Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą
Išrašant e. receptą, svarbu užtikrinti, kad e. recepto galiojimo terminas atitiktų paskirtą gydymo vaistais ar kompensuojamomis MPP vartojimo kursą, išskyrus išimtinius atvejus. Jei recepto galiojimas terminas nurodomas de facto trumpesnis (pvz., 30 d.) nei gydymo kursas (pvz., 180 d.), farmacijos specialistas gali išduoti (parduoti) visą recepte išrašytą vaistų ar kompensuojamųjų MPP kiekį iš karto ar dalimis tik per recepto galiojimo laiką. Tokiu atveju, pacientas priverstas visą išrašytą vaisto / kompensuojamosios MPP kiekį įsigyti per labai trumpą laikotarpį ir praranda galimybę išrašytą vaistą ar kompensuojamąją MPP įsigyti gydymo / vartojimo laikotarpyje, atsižvelgiant į savo finansines galimybes, vaistų tiekimo sutrikimus ar kt. aplinkybes.
Rekomenduojame nurodyti e. recepto galiojimą visai gydymo / vartojimo trukmei, išskyrus taisyklėse nurodytas išimtis (pvz., narkotinius, psichotropinius vaistus, vaistus, kurių pakuotės yra skirtos ilgesniam gydymo kursui ir jų negalima išardyti). Taip pat prašytume įspėti pacientus, kad konkrečius vaistus ar kompensuojamąsias MPP jie turėtų įsigyti per likusį recepto galiojimą laiką.
Sveikatos priežiūros specialistas, išrašydamas mažo terapinio indekso vaistą pirmą kartą, jį turi nurodyti bendriniu pavadinimu Atsižvelgiant į Recepto rašymo taisyklių 8.1.3 papunktį, recepte išrašant mažo terapinio indekso vaistą, kurį pacientas vartojo anksčiau (nepaisant stiprumo ir (ar) farmacinės formos), turi būti nurodomas bendrinis ir konkretus vaisto pavadinimas, t. y., išrašydamas pakartotinai, ‒ turi nurodyti bendrinį ir konkretų vaisto pavadinimą, atsižvelgdamas į pirmo išdavimo (pardavimo) metu įsigytą mažo terapinio indekso vaistą. Jei mažo terapinio indekso vaistas išrašomas elektroniniame recepte, nurodant vaisto bendrinį ir konkretų vaisto pavadinimą, kai jis skiriamas pakartotinai, turi būti pažymima žyma „Skiriamas konkrečiu pavadinimu“.
Jei farmacijos specialistas, įvertindamas sveikatos priežiūros specialisto išrašytą receptą, recepte pastebi netikslumų, jis turi susisiekti su receptą išrašiusiu sveikatos priežiūros specialistu ir paprašyti receptą patikslinti.
Taip, slaugytojai turi teisę išrašyti tvarsčius.
Vadovaujantis Lietuvos medicinos normos MN 28:2025 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28: 2025 „Bendrosios praktikos slaugytojas“ patvirtinimo”, 9.11 papunkčiu - slaugytojai turi teisę skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašo), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 529 „Dėl Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašo) patvirtinimo”, 7 punktu - tvarsčiai priskiriami medicinos pagalbos priemonėms.
Vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 61 “Dėl Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo”, Slaugytojai yra priskiriami asmens sveikatos priežiūros specialistams ir išrašant receptuose (tiek popieriniuose, tiek elektroniniuose) vaistus, kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones ir medicinos prietaisus turi vadovautis Receptų rašymo taisyklėmis, tačiau slaugytojas, suteikdamas sveikatos priežiūros paslaugą, paskirdamas vaistinius preparatus, išrašydamas receptus, turi vadovautis atitinkama Lietuvos medicinos norma, reglamentuojančia atitinkamo asmens sveikatos priežiūros specialisto kompetenciją.
Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio gydytojo profesines pareigas, 6 punkte nustatyta, kad gydytojas savo profesinėje veikloje privalo laikytis profesinės etikos principų. Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 8 punkte nurodyta, kad gydytojai, vykdantys viešojo administravimo funkcijas, turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį gydytojai privalo deklaruoti privačius interesus, o pagal 11 straipsnio 1 dalį deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Privatūs interesai minėtame įstatyme apibrėžti kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Tad sveikatos priežiūros paslaugos teikimas (kurios metu išrašomas receptas) sau pačiam, manytina, būtų interesų konfliktas. Be to, jis būtų dar ir tuo atveju, jei sau receptą išrašiusio specialisto sveikatai kiltų žala, dėl kurios atlyginimo reikia kreiptis į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisiją – šiai komisijai paaiškinimus dėl žalos aplinkybių teikia sveikatos priežiūros paslaugą pacientui suteikusi įstaiga ir ją suteikęs sveikatos priežiūros specialistas, kuris šiuo atveju būtų tas pats asmuo kaip pacientas.
Teisės aktuose yra numatyta, kad sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pacientui, kuris Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme apibrėžtas kaip asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis. Tam, kad būtų suteikta sveikatos priežiūros paslauga, turi būti užregistruotas paciento vizitas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi sau sveikatos priežiūros paslaugą teikiantis sveikatos priežiūros specialistas šiuo aspektu nebūtų laikomas pacientu. Be to, daugelis sveikatos priežiūros specialistų teisių ir pareigų yra suformuluotos kito asmens – paciento – atžvilgiu (pvz., atsisakyti teikti paslaugas, suteikti būtinąją pagalbą, jei jos poreikis iškyla sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metu, suteikti informaciją prieš duodant informuoti paciento sutikimą ir kt.). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti paciento ir sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros įstaigų santykių principai. Taip pat apibrėžta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Tad sveikatos priežiūros specialistas negali būti laikomas pacientu ir negali sau išrašyti recepto.
Sveidros ID yra suteikiamas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ), nepriklausomai nuo to, ar jos yra pasirašiusios sutartį su Valstybine ligonių kasa, ar ne.
Jeigu ASPĮ yra sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa, jos Sveidros ID nurodomas sutartyje.
Tais atvejais, kai ASPĮ nėra sudariusi sutarties su Valstybine ligonių kasa įstaigos Sveidros ID galima sužinoti prisijungus prie Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos. Daugiau informacijos apie prisijungimą prie šios platformos galima rasti paspaudus nuorodą Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platforma https://kplatforma.vaspvt.gov.lt/, o kilus klausimų – kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.
Sveikatos priežiūros specialistai savo darbovietės (ar darboviečių) Sveidros ID gali pasitikrinti prisijungę prie ESPBI IS aplinkos – joje matomi visų įstaigų, kuriose specialistas dirba, Sveidros ID.
Nuo 2025 m. spalio 1 d., skiriant vardinį vaistą ir išrašant popierinį ar elektroninį receptą, Vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimo (deklaracijos) pildyti nereikia. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su Vardinių vaistų taisyklių pakeitimu nuo spalio 1 d. įsigalioja ir įsakymo Nr. 112 pakeitimai, susiję su vardinių vaistų rašymu. Įsakymą galite rasti čia: 2025 m. rugsėjo 15 d. Nr. V-812.
Pacientui vienu kartu galima išrašyti ne daugiau kaip dvi skirtingas psichotropines veikliąsias medžiagas, išskyrus atvejus, jeigu kitaip numatyta diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašuose, sveikatos apsaugos ministro įsakymuose, reglamentuojančiuose vaistinių preparatų skyrimą ir išrašymą, diagnostikos ir gydymo metodikose, diagnostikos ir gydymo protokoluose (jei jie yra). Jei išrašomos daugiau nei dvi psichotropinės veikliosios medžiagos, skyrimas turi būti pagrįstas įrašais paciento medicinos dokumentuose. Informaciją, kurios medžiagos priskiriamos psichotropinėms veikliosioms medžiagoms, t. y. yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų Narkotinių, psichotropinių medžiagų sąrašų III sąrašą “Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams”, galite rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7B3B40DCD13A/asr
Planuojama, kad nuo 2026 m. vasario 2 d. bus galima išrašyti elektroninius receptus optiniams lęšiams vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Optinių lęšių recepto išrašymo ir optinių lęšių išdavimo optikose pagal receptą tvarkos aprašu (Įsakymas dar rengiamas).
Vaistai recepte išrašomi vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka arba pakuotės lapeliu (toliau – vaistinio preparato informaciniai dokumentai), Taisyklėmis, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašais ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais, reglamentuojančiais vaistų skyrimą ir išrašymą, diagnostikos ir gydymo metodikomis, diagnostikos ir gydymo protokolais (jei jie yra), ir, jei vaistas kompensuojamasis, pagal į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše (A sąrašą), patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – A sąrašas), nustatytas vaistų kompensavimo sąlygas, išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 5.5 papunktyje, taip pat, jei vaistas yra vardinis, vadovaujantis Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklėmis.
Vaistas, skirtas vartoti nesilaikant šio vaisto registracijos sąlygų (angl. off-label use), išrašomas vadovaujantis diagnostikos ir gydymo aprašais ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais, reglamentuojančiais vaistų skyrimą ir išrašymą, diagnostikos ir gydymo metodikomis ir, jei vaistas kompensuojamasis, A sąrašu, jei juose yra reglamentuotas vaisto, nesilaikant vaisto informacinių dokumentų nurodymų, skyrimas ir išrašymas, arba jei juose tai nėra reglamentuota arba šių dokumentų ar teisės aktų nėra, turi būti gautas teigiamas ASPĮ gydytojų konsiliumo (toliau – GK) sprendimas, kuriuo turi būti moksliškai pagrįstas leidžiamo konkrečiam pacientui išrašyti vaisto vartojimas, nesilaikant jo informacinių dokumentų nurodymų. GK priėmus sprendimą konkrečiam pacientui išrašyti konkretų vaistą, vaistas išrašomas visam gydymo laikotarpiui (pakartotinio GK sprendimo nereikia).
Psichotropinių vaistų leidžiama išrašyti ūmių ligų atvejais iki 10 dienų laikotarpiui, kitais atvejais ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui. Vienu kartu į benzodiazepinus panašių vaistų 30 dienų gydymo kursui gydytojas gali išrašyti 30 dozuočių formų (pvz.: tablečių, kapsulių ar pan.)
Farmacijos specialistas, kilus neaiškumų dėl recepte, išrašytame laikantis Taisyklių reikalavimų, nurodyto vaisto, kompensuojamosios MPP ar MP pavadinimo, vaisto stiprumo, dozuočių skaičiaus, vaistų ar veikliųjų medžiagų suderinamumo ir kt., privalo juos išsiaiškinti su receptą išrašiusiu sveikatos priežiūros specialistu. To padaryti nepavykus, ar išduoti (parduoti) vaistų, kompensuojamųjų MPP ar MP, sprendžia vaistininkas. Jei vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) nepavyksta išsiaiškinti neaiškumų su receptą išrašiusiu sveikatos priežiūros specialistu, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) dėl vaistų ir (ar) kompensuojamųjų MPP išdavimo turi konsultuotis su jį prižiūrinčiu vaistininku.
Taip. Psichotropinių vaistų veikliųjų medžiagų ar veikliųjų medžiagų grupių kiekius, nurodytus Taisyklių 19.4 papunktyje, leidžiama viršyti ne daugiau kaip 3 kartus tik esant medicininių indikacijų, skyrimą pagrindžiant įrašais paciento medicinos dokumentuose ir recepte nurodant žymą „Ypatingas paskyrimas“.
Psichotropinį ar narkotinį vaistą galima išduoti dalimis, tik jei jis išrašytaselektroniniame recepte, popieriniame 2 formos, 3 formos ar 3 formos (išimties atvejams) recepto blanke išrašytų narkotinių ar psichotropinių vaistų išduoti (parduoti) dalimis negalima.
Papildoma informacija: Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklėse, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (toliau – Taisyklės) nėra numatyta jokių apribojimų išdavimui (pardavimui) dalimis nei psichotropiniams, nei narkotiniams vaistams, tačiau svarbu pažymėti, kad tik tais atvejais, kai šie vaistai yra išrašomi el. receptuose. Taisyklių 46.2.1. papunktyje yra numatyta, kad farmacijos specialistas, išduodamas (parduodamas) vaistinius preparatus ar kompensuojamąsias MPP, atitinkamai išrašytus popieriniuose 2 formos, 3 formos ir 3 formos (išimties atvejams) receptuose, turi išduoti (parduoti) visą recepte išrašytą vaistinių preparatų ar kompensuojamųjų MPP kiekį.
Vaistai, turintys veikliąją medžiagą semagliutidas, priskiriami biologinių vaistų grupei. Biologiniai vaistai, kaip ir vardiniai, išskyrus kompensuojamuosius, mažo terapinio indekso vaistai, kuriuos pacientas vartojo anksčiau (nepaisant stiprumo ir (ar) farmacinės formos), retieji, kai jie išrašomi pagal terapines indikacijas, kurioms taikomas rinkos išimtinumo laikotarpis pagal 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (rinkos išimtinumo laikotarpį galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje adresu https://vvkt.lrv.lt/lt/svarbi-informacija/retuju-vaistiniu-preparatu-kai-jie-turi-buti-israsomi-pagal-terapines-indikacijas-kurioms-taikomas-rinkos-isimtinumo-laikotarpis-pagal-reglamenta-eb-nr-1412000-sarasas/), nurodomi bendriniais pavadinimais ir konkrečiais vaistų pavadinimais.
Pasitikrinti ar vaistas priskiriamas biologinių vaistų grupei galima šiuo būdu:
1. Atsidaryti informacinę sistemą VAPRIS VVKT - Vaistai
2. Paspausti nuorodą „Pilnas vaistinių preparatų sąrašas pakuočių lygmenyje“
3. Excel lentelėje susirasti norimą vaistą pagal bendrinį ar konkretų vaisto pavadinimą ir H stulpelyje ieškoti informacijos kokiai vaistų grupei priskirtas Jūsų ieškomas vaistas.
Farmacijos specialistas yra sveikatos sistemos, bet ne sveikatos priežiūros specialistas, jis negali skirti receptinių vaistų, o gali tik juos išduoti (parduoti), kai yra gydytojo išrašytas receptas arba jei pacientas gali įrodyti, kad tam tikras sąlygas atitinkantį konkretų receptinį vaistą vartoja ne trumpiau nei 3 mėnesius. Farmacijos specialistas gali šią sąlygą patikrinti naudodamasis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos priemonėmis, paciento kompensuojamųjų vaistų pase, pacientui išrašytame 1 formos recepte ar kitoje valstybėje išrašytame recepte.