Informacija epilepsija sergantiems asmenims ir jų šeimoms

​​​​

Sergančiųjų epilepsija asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo etapai

EtapasPaslaugosPaslaugų teikimo lygisSveikatos priežiūros specialistai
PrevencijaŽalingo alkoholio vartojimo, galvos snegenų traumų prevencija

Pirminis
Antrinis

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai,
šeimos gydytojai,
kiti sveikatos priežiūros specialistai
DiagnostikaBūdravimo EEG,
Miego EEG,
EEG monitoravimas
Pirminis
Antrinis
Gydytojai neurologai
GydymasMedikamentinis,
Chirurginis
Pirminis
Antrinis
Tretinis

Šeimos gydytojai,
Gydytojai neurologai,
Gydytojai neurohirurgai

ReabilitacijaReabilitacijaPirminis
Antrinis
Gydytojai reabilitologai
StebėjimasStebėjimasPirminis
Antrinis
Šeimos gydytojai,
Gydytojai neurologai

Epilepsijos diagnostikos ir gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato epilepsijos ligų grupei priskiriamų ligų, pagal TLK-10-AM, žymimų kodais G40.00–G40.91 (toliau – Epilepsija), diagnostikos ir gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, tęsimo ir efektyvumo vertinimo bei stebėjimo tvarką.

Aprašas numato, kad:

  1. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PAASP) paslaugas teikiantis gydytojas – gydytojas (šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas, vidaus ligų gydytojas) įvertinęs paciento nusiskundimus ir įtaręs epilepsiją, pacientą siunčia atitinkamai gydytojo neurologo arba gydytojo vaikų neurologo konsultacijos.
  2. Epilepsijos diagnozę patvirtina, jos formą nustato ir skiria tolesnį gydymą gydytojas neurologas arba gydytojas vaikų neurologas įvertinęs paciento anamnezę ir atlikęs objektyvų paciento neurologinį ištyrimą.
  3. Patvirtinus epilepsijos diagnozę gydytojas neurologas arba gydytojas vaikų neurologas paskiria gydymą.
  4. Paskyrus gydymą pacientui suteikiama informacija apie paciento savistabą ir Paciento epilepsijos priepuolių dienoraščio pildymą.
  5. Paskirtą gydymą gali tęsti gydytojas neurologas, gydytojas vaikų neurologas arba PAASP paslaugas teikiantys gydytojai, kurie, tęsdami gydytojo neurologo ar gydytojo vaikų neurologo paskirtą gydymą, pacientui sutikus, gali pakartotinai paskirti to paties bendrinio pavadinimo vaistą.
  6. PAASP paslaugas teikiantis gydytojas dėl paciento gydymo konsultuojasi su gydytoju neurologu ar gydytoju vaikų neurologu Aprašo 19 punkte nurodytais atvejais.
  7. Gydymo efektyvumo vertinimas:
    7.1. atliekamas PAASP paslaugas teikiančiam gydytojui, susipažinus su Paciento epilepsijos priepuolių dienoraštyje pažymėta informacija ir įvertinus priepuolių dažnį, sunkumą, pobūdį, gydymo toleravimą, sprendžiama dėl gydytojo neurologo arba gydytojo vaikų neurologo konsultacijos būtinumo;
    7.2. gydytojas neurologas arba gydytojas vaikų neurologas, susipažinęs su Paciento epilepsijos priepuolių dienoraštyje pažymėta informacija ir įvertinęs priepuolių dažnį, sunkumą, pobūdį, gydymo toleravimą, sprendžia dėl tolesnio ištyrimo ir gydymo (jei gydymas efektyvus, t. y. epilepsijos priepuoliai nesikartoja 3 kartus ilgesnį laikotarpį nei ilgiausias periodas tarp epilepsijos priepuolių prieš gydymą (vertinant paskutiniuosius 12 mėnesių), bet ne trumpesnį kaip 12 mėnesių, sprendžia dėl gydymo vaistais tęsimo ar keitimo; jei gydymas iš dalies efektyvus, t. y. epilepsijos priepuoliai retėja ir (ar) lengvėja jų pobūdis, tačiau visiškai neišnyksta, sprendžia dėl gydymo vaistais tęsimo ar keitimo).
  8. Dėl gydymo vaistų nuo epilepsijos užbaigimo sprendžiama individualiai, ne anksčiau nei praėjus 2–5 metams nuo paskutinio epilepsijos priepuolio. Gydymas vaistais nuo epilepsijos užbaigiamas gydytojo neurologo ar gydytojo vaikų neurologo sprendimu.
  9. Ilgalaikis stebėjimas pacientui paskiriamas diagnozavus bet kurios formos epilepsiją vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-288 „Dėl ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Epilepsija sergantiems gali būti skiriamos šios medicininės reabilitacijos paslaugos:

  • pradinės stacionarinės ar pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos skiriamos esant biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų, tiek ambulatoriškai, tiek stacionare skiriamos pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos, pavyzdžiui, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, gydomasis masažas, o tik stacionare – psichoterapija, klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt. Ambulatoriškai gydomiems pacientams gali būti skiriama iki 25 pradinės ambulatorinės reabilitacijos procedūrų, iš kurių bent 10 teikiamos individualiai.
  • ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos suaugusiems teikiamos esant galvos, nugaros smegenų trauminiams ir netaruminiams pažeidimams, cerebrovaskulinėms ligoms ir sisteminėms NS ligoms, polineuropatijoms, radikulopatijoms ir nervų pažeidimams, kai yra ūmus atvejis arba lėtinės ligos paūmėjimas, kai išlieka bent vienas iš šių funkcijų sutrikimų: stambios ir (ar) smulkios motorikos pakenkimas, sąlygotas raumenų jėgos ir (ar) tonuso sutrikimo, koordinacijos, pusiausvyros sutrikimas, sensorikos sutrikimas, kalbos, kalbėjimo, rijimo, kognityvinių funkcijų sutrikimas (trumpas protinės būklės tyrimas 11–30 balų, dubens organų funkcijos sutrikimas. Vaikams šios paslaugos skiriamos esant kompensuotai traukulių eigai, nuolat vartojant priešepilepsinius vaistinius preparatus.

Vaikams dar gali būti skiriamos:

  • stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams (esant kompensuotai traukulių eigai, nuolat vartojant priešepilepsinius vaistinius preparatus ar po operacinio epilepsijos gydymo);
  • vaikų antirecidyvinis sanatorinis gydymas (po paūmėjimo praėjus ne mažiau kaip 1,5–2 mėn. arba esant remisijai).

Daugiau informacijos: Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas ir Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašai

Lietuvos neurologų draugija
Lietuvos neurologų asociacija
Lietuvos vaikų neurologų asociacija
Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjunga
Retų epilepsijų kompetencijos centras

Paslaugas teikiančios įstaigos – kompetencijų centrai 
 

Tarptautinės konferencijos „Epilepsijos problematika ir pažangūs jos gydymo sprendimai“ vykusios 2024 metų kovo 27 d. programa
Konferencijos pranešimai:
Situacija ir problematika: gydytojo požiūris
Situacija ir problematika: paciento požiūris
Chirurginis gydymas ir pacientų atranka
EpiCARE (Europos retų epilepsijų tinklas) veikla ir svarba
PSDF suteikiamos galimybės sergantiems epilepsija
Negalios nustatymas asmenims sergantiems epilepsija. Pokyčiai nuo 2024 m. sausio 1 dienos
Paciento kelio sveikatos sistemoje tobulinimas
Vaikų turinčių sveikatos sutrikimus ugdymas mokyklose
 

Atnaujinimo data: 2025-05-02