Skip to main content

Slauga ir ilgalaikė priežiūra

SLAUGA 

Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.

Slaugos paslaugos asmenims yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos, kitose įstaigose (įmonėse) bei namuose, kur jie gyvena. 

SLAUGA. POLITIKA.

Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 metų gairės nustato nacionalinės slaugos politikos tikslą, kryptis, problematiką, vertinimo kriterijus, rezultatų įgyvendinimą ir koordinavimą, siekiant pagerinti slaugos paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Gairių tikslas – užtikrinti kokybiškas, integruotas, į asmenį orientuotas ir mokslo įrodymais pagrįstas slaugos paslaugas, racionaliai naudojant sveikatos išteklius.

Gairių kryptys:

1. Slaugos kokybės ir pacientų saugos gerinimas;
2. Slaugytojų poreikio planavimas, kompetencijų tobulinimas ir plėtra;
3. Slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas.

Gairės įgyvendinamos pagal Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairių įgyvendinimo priemonių planą, jo įgyvendinimą pagal nustatytus kriterijus vertina sudaryta ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta  darbo grupė.

ESPBI IS Slaugos posistemė_page-0001.jpg

Gavus demencijos diagnozę, žmogui ir jo artimiesiems dažnai kyla daug klausimų, nerimo ir nežinomybės. Kur kreiptis? Kokios pagalbos galima tikėtis? Kaip prisitaikyti prie pokyčių ir išlaikyti orų, prasmingą gyvenimą?

Informacinė brošiūra „Žingsniai po demencijos diagnozės“ parengta siekiant padėti šiuo nelengvu laikotarpiu. Ji skirta asmenims, kuriems diagnozuota Alzheimerio liga ar kita demencijos priežastis, taip pat jų artimiesiems, draugams ir visiems, ieškantiems patikimos, aiškiai pateiktos informacijos.

Leidinyje paprastai ir suprantamai paaiškinama, kas yra demencijos sindromas, kaip jis gali pasireikšti ir progresuoti, kokios emocinės reakcijos yra natūralios po diagnozės. Didelis dėmesys skiriamas praktiniams patarimams kasdienybei, savarankiškumo palaikymui, psichologinei ir emocinei gerovei bei santykių su artimaisiais stiprinimui.

Brošiūroje taip pat pateikiama nuosekli informacija apie Lietuvoje prieinamas sveikatos priežiūros, socialines, psichologines ir finansines paslaugas, ateities planavimą, teisinius sprendimus ir pagalbos galimybes tiek žmogui, gyvenančiam su demencija, tiek jį prižiūrintiems artimiesiems.

Šis leidinys parengtas asociacijos „Demencija Lietuvoje“ ir Higienos instituto ekspertų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, bendradarbiaujant su specialistais ir žmonėmis, turinčiais asmeninę demencijos patirtį. Jo tikslas – suteikti žinių, padrąsinti, padėti susiorientuoti ir priminti, kad gyvenimas su demencijos diagnoze yra įmanomas, o pagalba – pasiekiama.

Informaciją rasite: Brošiūra - Žingsniai po demencijos diagnozės

Tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias sveikatos priežiūros specialistų komanda (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, ergoterapeutas) teikia paciento namuose. Šių paslaugų tikslas sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant atitinkančių sveikatos būklę sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integruotą teikimą, siekiant išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo, atsižvelgiant į asmens ir jo šeimos poreikius ir asmens bei jo šeimos, valstybės galimybes.  

Kiekvienas ambulatorines slaugos paslaugas namuose (toliau - ASPN) teikiantis specialistas paslaugas paciento namuose teikia pagal savo kompetenciją, nurodytą atitinkamoje Lietuvos medicinos normoje.

Siuntimą ASPN gauti išrašo paciento šeimos gydytojas arba pacientui chirurgijos paslaugą suteikęs gydytojas chirurgas.

Gavėjai:
- asmenys, kuriems pagal Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikio vertinimo klausimyną (Aprašo 1 priedas) yra nustatytas mažas, vidutinis ar didelis slaugos paslaugų poreikis;
- asmenys, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir yra reikalinga pooperacinė slauga namuose.

ASPN paslaugos negali būti teikiamos asmenims, kuriems teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos.

Per kalendorinius metus iš PSDF biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už:
52 apsilankymus pas vieną ASPN gavėją, kuriam nustatytas mažas ASPN poreikis;
156 apsilankymus pas vieną ASPN gavėją, kuriam nustatytasvidutinis ASPN poreikis;
365 apsilankymus pas vieną ASPN gavėją, kuriam nustatytas didelis ASPN poreikis.

PSDF biudžeto lėšomis apmokamos ne daugiau kaip 2 tą pačią dieną tam pačiam ASPN gavėjui, kuriam nustatytas mažas ar vidutinis ASPN poreikis, suteiktos ASPN ir ne daugiau kaip 3 ASPN, tą pačią dieną suteiktos tam pačiam ASPN gavėjui, kuriam nustatytas didelis ASPN poreikis.

Teisinis reglamentavimas.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1026 „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 

Tai simptominio gydymo, slaugos ir kitas minimalias asmens sveikatos būklės palaikymo paslaugas / priemones apimanti paslauga, teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, asmenims su negalia, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama tuomet, kai pacientui nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia atlikti papildomų tyrimų diagnozei nustatyti, taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų nėra galimybės suteikti paciento namuose arba po taikyto aktyviojo stacionarinio gydymo pacientui reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Siuntimą palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms gauti išrašo paciento šeimos gydytojas arba pacientą stacionare gydantis gydytojas.

Gavėjai. Asmenys, kurių sveikatos būklė atitinka nustatytus ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus atitinkamus reikalavimus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms gauti.

Teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. V-393 „Dėl palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“

Tai paslaugos sunkiausios sveikatos būklės pacientams, sergantiems nepagydoma progresuojančia liga, skirtos paciento ligos sukeltų simptomų bei kitų ligų valdymui ir prevencijai, paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimui, fizinių ir psichologinių kančių palengvinimui, kitų psichosocialinių ir dvasinių problemų sprendimui. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, dienos stacionare arba stacionare.

Siuntimą paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo pacientą gydantis gydytojas.

Gavėjai. Asmenys, kurių sveikatos būklė atitinka nustatytus ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus atitinkamus kriterijus paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti.

Teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-14 „Dėl stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo ir Ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“

Slaugos ligoninės, kurios teikia pirmines stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas:

 

 

Slaugytojų veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas, kuris nustato bendrosios praktikos slaugytojų, išplėstinės praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir atsakomybę, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos valdymą.

 Lietuvoje šiuo metu yra:

- apie  26 000 asmenų, turinčių galiojančias bendrosios slaugos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis slaugos praktika pagal bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją

- 159  asmenys, turintys galiojančias išplėstinės slaugos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis slaugos praktika pagal išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją

 

Specializuotos slaugos sričių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1037 „Dėl Specializuotos slaugos sričių sąrašo patvirtinimo"

Bendrosios praktikos slaugytojas, įgijęs atitinkamą slaugos specializaciją gali verstis specialiąja slaugos praktika šiose slaugos srityse:

1. anestezija ir intensyvioji slauga;
2. bendruomenės slauga;
3. operacinės slauga;
4. psichikos sveikatos slauga;
5. skubioji medicinos pagalba.

Darbo grupė slaugytojų pakopinių kompetencijų modelio įgyvendinimo planui sukurti

Slaugytojų kompetencijas reglamentuoja Lietuvos medicinos normos, kurias savo įsakymais tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras:

 

 

Slaugytojas diabetologas. Paslaugas teikia ambulatorinėse ir (ar) stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas sergančiųjų CD slaugos paslaugas.

 

Tai bendrosios praktikos slaugytojas, išklausęs Slaugytojo diabetologo darbo principų neformalaus mokymo programą ir turintis tai patvirtinantį pažymėjimą.

Slaugytojo diabetologo kompetenciją reglamentuoja Slaugytojo diabetologo kvalifikacinių reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-754 „Dėl Slaugytojo diabetologo kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“

 

Slaugytojo padėjėjas. Savo profesinę veiklą vykdo kartu su slaugytoju ar akušeriu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir bendrosios praktikos slaugytojas arba akušeris, arba slaugytojo padėjėjas.

Slaugytojo padėjėjais gali dirbti ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ar bendrosios praktikos slaugytojo profesinei kvalifikacijai prilyginamą profesinę kvalifikaciją arba akušerio profesinę kvalifikaciją įgiję asmenys arba aukštojoje mokykloje pagal slaugos arba akušerijos studijų programą studijuojantys ir baigę pirmą kursą bei turintys mokymo įstaigos išduotą tai patvirtinantį dokumentą (akademinę pažymą) asmenys, universitete pagal medicinos studijų programą studijuojantys ir baigę antrą kursą bei turi universiteto išduotą tai patvirtinantį dokumentą (akademinę pažymą) asmenys. Svarbu pažymėti, kad prieš pradedant dirbti būtina kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl slaugytojo spaudo numerio suteikimo.

Slaugytojo padėjėjo kompetenciją reglamentuoja Slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1042 „Dėl Slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“

Atnaujinimo data: 2026-06-02