Skip to main content

Slauga ir ilgalaikė priežiūra

Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.

Slaugos paslaugos asmenims yra teikiamos sveikatos priežiūros, socialinės globos, kitose įstaigose (įmonėse) bei namuose, kur jie gyvena. 

SLAUGA. POLITIKA.

Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 metų gairės nustato nacionalinės slaugos politikos tikslą, kryptis, problematiką, vertinimo kriterijus, rezultatų įgyvendinimą ir koordinavimą, siekiant pagerinti slaugos paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Gairių tikslas – užtikrinti kokybiškas, integruotas, į asmenį orientuotas ir mokslo įrodymais pagrįstas slaugos paslaugas, racionaliai naudojant sveikatos išteklius.

Gairių kryptys:

1. Slaugos kokybės ir pacientų saugos gerinimas;
2. Slaugytojų poreikio planavimas, kompetencijų tobulinimas ir plėtra;
3. Slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas.

Gairės įgyvendinamos pagal Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairių įgyvendinimo priemonių planą, jo įgyvendinimą pagal nustatytus kriterijus vertina sveikatos apsaugos ministro sudarytas slaugos komitetas.

Tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias sveikatos priežiūros specialistų komanda (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas) teikia paciento namuose. Šių paslaugų tikslas sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant atitinkančių sveikatos būklę sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integruotą teikimą, siekiant išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo, atsižvelgiant į asmens ir jo šeimos poreikius ir asmens bei jo šeimos, valstybės galimybes.  

Teikdamas slaugos paslaugą namuose, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir lašinę infuziją kateteriu; paima kraują, šlapimą ir kt. laboratoriniams tyrimams; atlieka elektrokardiogramą, žaizdų priežiūrą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų priežiūrą (stomų priežiūrą), enterinį maitinimą ir kt.

Siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose išrašo paciento šeimos gydytojas.

Gavėjai:
- asmenys, kuriems pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną (Aprašo 1 priedas) yra nustatytas mažas, vidutinis ar didelis slaugos paslaugų poreikis;
- asmenys, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir yra reikalinga pooperacinė slauga namuose.

ASPN paslaugos negali būti teikiamos asmenims, kuriems teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos.

 

Per kalendorinius metus skatinamieji priedai iš PSDF biudžeto lėšų mokami už ne daugiau kaip:
52 apsilankymus pas vieną ASPN gavėją, kuriam nustatytas mažas slaugos paslaugų poreikis;
156 apsilankymus pas vieną ASPN gavėją, kuriam nustatytas vidutinis slaugos paslaugų poreikis;
365 apsilankymus pas vieną ASPN gavėją, kuriam nustatytas didelis slaugos paslaugų poreikis.

Teisinis reglamentavimas.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1026 „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 

Tai gydymo, slaugos ir kitas minimalias sveikatos būklės palaikymo paslaugas / priemones apimanti paslauga, teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama tuomet, kai pacientui nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia atlikti papildomų tyrimų diagnozei nustatyti, taip pat tais atvejais kai būtinų slaugos paslaugų nėra galimybės suteikti paciento namuose.

Siuntimą palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms namuose išrašo gydantis gydytojas.

Indikacijos:
Bendrosios indikacijos
- po gydymo ir slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi;
- po gydymo stacionare, teikiančiame aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai reikia palaikomojo gydymo ir slaugos:
- užsitęsusių ligų ir būklių atvejais, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo ir kontraindikuotina medicininė reabilitacija;
- po galvos smegenų operacijų ar kitų susirgimų, kai negalima ankstyva medicininė reabilitacija;
- kai dėl objektyvių priežasčių pacientui netaikytinas radikalus gydymas;
- po medicininės reabilitacijos, nepakitus paciento biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsniui, esant simptominio gydymo ir slaugos indikacijų;
- esant sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių poveikio neigiamų padarinių, kai kontraindikuotina medicininė reabilitacija.

Indikacijos pagal diagnozuotas ligas ar būkles (pagal TLK-10-AM)
- piktybiniai ir gerybiniai navikai (C00–C96, D10–D36), kai esant toliau išvardytiems simptomams taikomas simptominis gydymas:

  • - žarnų nepraeinamumas, kai yra suformuota dirbtinė išangė;
  • - karščiavimas (dėl neoplastinės intoksikacijos);
  • - skausminis sindromas, kai reikalinga nuolatinė narkotikų terapija;
  • - kacheksija;
  • - rijimo sutrikimai;
  • - progresuojantys neurologiniai simptomai dėl metastazių;

- nervų sistemos ligos:

  • - centrinės nervų sistemos uždegiminių ligų (G00–G09) padariniai ar būklės po jų, esant pusiausvyros ir judesių sutrikimų;
  • - sisteminės atrofijos, pirmiausia paveikiančios centrinę nervų sistemą (G10–G13);
  • - degeneracinės nervų sistemos ligos (G30–G32);
  • - ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai (G20–G26);
  • - demielinizuojamosios nervų sistemos ligos (G35–G37);
  • - polineuropatijos ir kiti periferinės nervų sistemos sutrikimai (G60–G64);
  • - cerebrinis paralyžius ir kiti paralyžiniai sindromai (G80–G83);
  • - mikrocefalija ir hidrocefalija (Q02, Q03, G91);
  • - įvairios kilmės lėtinės encefalopatijos (G31.2, G92, G93.8, I67.4);
  • - kitos nugaros smegenų ligos (G95) ir kiti nervų sistemos pakitimai (G99.0–G99.2);
  • - liekamieji cerebrovaskulinių ligų padariniai po galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimų (F01.2, I67.2, I67.8 (esant lėtinei smegenų išemijai), I69);
  • - mioneuralinės jungties ir raumenų ligos (G70–G71), esant aiškių požymių;
  • - būklės po cerebrovaskulinių (smegenų kraujagyslių) ligų ((I60–I65);
  • - vegetacinė būklė;
  • - būklės po sunkių galvos smegenų traumų (S06.1–S06.9);

- būklės po nervų ir nugaros smegenų sužalojimo šiose stuburo srityse:

  • - širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, esant II–IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumui (I50), išskyrus ūmines būkles; 
  • - kvėpavimo organų ligos, esant lėtiniam kvėpavimo nepakankamumui (J96.1); 
  • - lėtinės kepenų ligos, esant lėtinio kepenų nepakankamumo B-C funkcinei klasei pagal Child-Pugh arba esant daugiau kaip 10 balų pagal MELD (K72.1); 
  • - lėtinės virškinamojo trakto ligos, lydimos organų funkcijų sutrikimų (K59, K66.0, K66.8, K91.1-91.5);
  • - lėtinės inkstų ligos, esant lėtiniam inkstų nepakankamumui (III, IV laispnio inkstų funkcijos sutrikimas, IV–V stadija) (N18.4, N18.5); 

- komplikuotas cukrinis diabetas, kitos endokrininės sistemos ligos, esant III laipsnio funkcijos sutrikimui, kai nereikia stacionarinio aktyvaus gydymo

  • - jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos, esant III laipsnio funkcijos sutrikimui (M05.8, M05.9, M06.4, M06.8, M06.9, M07–M12, M14–M17, M19, M24.5–M24.9, M32–M36, M41–M42, M43.5–M43.9, M45–M47, M60–M62, M80, M84); 

- įvairios etiologijos pragulos, trofinės opos

  • - būklės po netrauminės galūnės (-ių) amputacijos (Z89); 
  • - būklės po juosmeninės stuburo dalies ir dubens lūžių bei po galūnių ar kitų kūno sričių sužalojimų (S32, S68, S72, S78, S88, S98);
  • - sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių poveikių padariniai (T90–T98);
  • - išplitusi ir nepatikslinta aterosklerozė (I70.9).

Teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. V-393 „Dėl palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“

Tai slaugos paslaugos patiems sunkiausiems (dažniausiai sunkia onkologine liga sergantiems) pacientams, sergantiems nepagydoma progresuojančia liga, skirta paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybei gerinti, palengvinti fizines ir psichologines kančias, padėti spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, dienos stacionare arba stacionare.

Siuntimą paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas.

Gavėjai. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytos indikacijos vaikams ir suaugusiems.

Teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-14 „Dėl stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo ir Ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“

Slaugos ligoninės, kurios teikia pirminės stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas:

Slaugytojų veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas, kuris nustato bendrosios praktikos slaugytojų, išplėstinės praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir atsakomybę, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos valdymą.

 Lietuvoje šiuo metu yra:

- beveik 27 000 asmenų, turinčių galiojančias bendrosios slaugos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis slaugos praktika pagal bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją

- beveik 40  asmenų, turinčių galiojančias išplėstinės slaugos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis slaugos praktika pagal išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.

 

Specializuotos slaugos sričių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1037 „Dėl Specializuotos slaugos sričių sąrašo patvirtinimo"

Bendrosios praktikos slaugytojas, įgijęs atitinkamą slaugos specializaciją gali verstis specialiąja slaugos praktika šiose slaugos srityse:

1. anestezija ir intensyvioji slauga;
2. bendruomenės slauga;
3. operacinės slauga;
4. psichikos sveikatos slauga;
5. skubioji medicinos pagalba.

 

Slaugytojų kompetencijas reglamentuoja Lietuvos medicinos normos, kurias savo įsakymais tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras:

 

Lietuvos medicinos normų rengimo ir peržiūrėjimo planai

 

Slaugytojas diabetologas. Paslaugas teikia ambulatorinėse ir (ar) stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas sergančiųjų CD slaugos paslaugas.

Tai bendrosios praktikos slaugytojas, išklausęs Slaugytojo diabetologo darbo principų neformalaus mokymo programą ir turintis tai patvirtinantį pažymėjimą.

Slaugytojo diabetologo kompetenciją reglamentuoja Slaugytojo diabetologo kvalifikacinių reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-754 „Dėl Slaugytojo diabetologo kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“

 

Slaugytojo padėjėjas. Savo profesinę veiklą vykdo kartu su slaugytoju ar akušeriu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir bendrosios praktikos slaugytojas arba akušeris, arba slaugytojo padėjėjas.

Slaugytojo padėjėjais gali dirbti ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ar bendrosios praktikos slaugytojo profesinei kvalifikacijai prilyginamą profesinę kvalifikaciją arba akušerio profesinę kvalifikaciją įgiję asmenys arba aukštojoje mokykloje pagal slaugos arba akušerijos studijų programą studijuojantys ir baigę pirmą kursą bei turintys mokymo įstaigos išduotą tai patvirtinantį dokumentą (akademinę pažymą) asmenys, universitete pagal medicinos studijų programą studijuojantys ir baigę antrą kursą bei turi universiteto išduotą tai patvirtinantį dokumentą (akademinę pažymą) asmenys. Svarbu pažymėti, kad prieš pradedant dirbti būtina kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl slaugytojo spaudo numerio suteikimo.

Slaugytojo padėjėjo kompetenciją reglamentuoja Slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1042 „Dėl Slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“

Atnaujinimo data: 2024-05-08