Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra

Šeimos gydytojo komandos paslaugos – tai nespecializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas, teikiamas ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (t. y. įstaigose, neteikiančiose stacionarinių paslaugų), pacientų namuose bei socialinės globos įstaigose. Šios paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis medicinos normomis: Šeimos gydytojo, Bendrosios praktikos slaugytojo, o prireikus – ir Bendruomenės slaugytojo, Akušerio, Išplėstinės praktikos slaugytojo, Slaugytojo padėjėjo, Kineziterapeuto medicinos normomis, taip pat Socialinio darbuotojo veiklos nuostatais sveikatos priežiūros įstaigose bei Gyvensenos medicinos specialisto veiklos reikalavimais.

Šeimos gydytojo komandą gali sudaryti šie specialistai:

• Šeimos gydytojas
• Bendrosios praktikos slaugytojas
• Išplėstinės praktikos slaugytojas
• Akušeris
• Slaugytojo padėjėjas
• Kineziterapeutas
• Gyvensenos medicinos specialistas
• Socialinis darbuotojas
• Atvejo vadybininkas
• Apylinkės administratorius

Komandos sudėtis priklauso nuo konkrečios gydymo įstaigos galimybių bei pacientų poreikių – siekiama, kad kiekvienas komandos narys pagal savo kompetenciją prisidėtų prie visapusiškos, prieinamos ir kokybiškos paciento priežiūros.

Šeimos gydytojo komandos plėtra

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija siekia stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, todėl iki 2030 metų planuojama reikšmingai išplėsti šeimos gydytojo komandą. Šiuo metu vienam šeimos gydytojo etatui tenka vidutiniškai 1,9 komandos nario etato, o iki 2030 m. šis skaičius turėtų padidėti iki 3,8.

Numatoma, kad išplėstą komandą sudarys:

• 2 slaugytojai
• Akušeris
• Gyvensenos medicinos specialistas
• Kineziterapeutas
• Socialinis darbuotojas
• Atvejo vadybininkas
• Apylinkės administratorius

Komandos plėtra leis efektyviau paskirstyti darbo krūvį, sumažins administracinę naštą šeimos gydytojams bei pagerins paslaugų prieinamumą pacientams. Komandos nariai, veikiantys pagal savo kompetenciją, prisidės prie prevencinių programų vykdymo, lėtinių ligų valdymo, slaugos procedūrų atlikimo, medicininės dokumentacijos tvarkymo bei glaudaus bendradarbiavimo su pacientais ir socialiniais partneriais.

Šie pokyčiai yra platesnės sveikatos sistemos reformos dalis, kuria siekiama sukurti integruotą, paciento poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros sistemą.

Lietuvos Respublikoje kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PAASPĮ) bei jam paslaugas teikiančią šeimos gydytojo komandą (ŠG).

Prašymas gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.Forma Nr. 025-025-1/a.

Prašymas gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Forma Nr. 025-025-1/a.

Prašymas leisti gydytis pas kitą pasirinktos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar psichikos sveikatos centro gydytoją. Forma Nr. 025-025-2/a.

Teisės  aktą, reglamentuojantį gyventojų prisirašymo prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarką rasite čia:

Ilgalaikis sveikatos būklės stebėjimas – reguliarus paciento, sergančio lėtine liga, nurodyta „Ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo“, patvirtinto  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-288 „Dėl ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ prieduose, sveikatos būklės stebėjimas. Ilgalaikį sveikatos būklės stebėjimą nustatytu periodiškumu vykdo gydytojas specialistas, pagal poreikį skirdamas pacientui tyrimus, gydymą ir teikdamas išvadą bei rekomendacijas šeimos medicinos paslaugas teikiančiam gydytojui (ŠG) dėl tolesnės paciento sveikatos priežiūros. Ilgalaikis paciento sveikatos būklės stebėjimas skiriamas po aktyvaus gydymo.

Ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo poreikį pacientui gali nustatyti šeimos gydytojas ar kitas šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas ir (ar) gydytojas specialistas.

Teisės aktą, reglamentuojantį pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis sveikatos  būklės  stebėjimą, rasite čia:

Šeimos medicinos ir skubios pagalbos paslaugų organizavimas

Lietuvoje pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugos teikiamos šeimos gydytojo komandų – šeimos gydytojų, slaugytojų ir gydytojo padėjėjų – ir yra pagrindinis gyventojų sveikatos priežiūros kontaktas. Šios paslaugos apima ligų prevenciją, diagnostiką, gydymą, stebėseną bei siuntimą tolimesniam gydymui.
Vadovaujantis teisės aktais, visos PAASP paslaugas teikiančios įstaigos, priklausančios Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS), privalo užtikrinti paslaugų prieinamumą savo pacientams ne trumpiau kaip 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Ši pareiga taikoma visoms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ar nuosavybės formos.
Tais atvejais, kai įstaigoje bendrai dirbančių šeimos gydytojų krūvis nesiekia 3 etatų vienoje veiklos vietoje, ji gali sudaryti bendradarbiavimo sutartį su kita PAASP įstaiga, veikiančia toje pačioje ar greta esančioje savivaldybėje, kad kartu užtikrintų paslaugų prieinamumą pagal nustatytus reikalavimus.

Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas po darbo valandų

Pacientų sveikatos poreikiai dažnai kyla ne tik įprastomis darbo valandomis. Atsižvelgiant į tai, siekiama užtikrinti galimybę gauti skubią šeimos gydytojo lygio pagalbą vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis, kai įprastos įstaigos nedirba.
Tam tikslui sveikatos centruose veikia arba bus steigiami skubiosios medicinos pagalbos (SMP) kabinetai, ypač didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), kur jų steigimas yra privalomas. Kitose savivaldybėse SMP kabinetai gali būti steigiami pagal poreikį, atsižvelgiant į pacientų srautus ir vietos sąlygas.
SMP kabinetuose pacientai gali gauti greitą pagalbą dėl ūmios, bet gyvybei negrėsmingos sveikatos būklės. Tai apima būklės įvertinimą, būtinus tyrimus, paskirtą gydymą arba nukreipimą tolimesnei pagalbai. Šios paslaugos bus teikiamos tiek prirašytiems pacientams, tiek, esant būtinybei, ir neprirašytiems bei nedraustiems, turintiems teisę į būtinąją medicinos pagalbą.
Paslaugos bus apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, jeigu jos atitinka nustatytas skubios pagalbos indikacijas ir yra suteiktos ne trumpiau kaip 6 valandas per poilsio ar švenčių dienas.

Greitoji medicinos pagalba

Svarbu atskirti SMP kabinetuose teikiamas paslaugas nuo greitosios medicinos pagalbos, kuri kviečiama skubiais, gyvybei pavojingais atvejais (pvz., sąmonės netekimas, stiprus kraujavimas, kvėpavimo sutrikimai). Tokiais atvejais būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Informacija apie konkrečių gydymo įstaigų darbo laiką, SMP kabinetų veikimą, vietą ir registracijos tvarką skelbiama gydymo įstaigų bei savivaldybių interneto svetainėse.
Tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas gautų reikalingą pagalbą laiku, jam artimiausioje įstaigoje, net ir už įprasto darbo valandų ribų.
 

Teisės aktai:

1. Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo (V-943 Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių pasla...)
2. Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo (V-1073 Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos sk...)

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d įsakymas Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. Nr. įsakymas V-1013 “Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „šeimos gydytojas“ patvirtinimo”;

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“ patvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. V-852 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 160:2017 „išplėstinės praktikos slaugytojas“ patvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-650 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 57:2011 „Bendruomenės slaugytojas. teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo";

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-170 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:2018 „Gydytojas akušeris ginekologas“ patvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 220 „Dėl slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 432/77 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų socialinių darbuotojų veiklos sveikatos priežiūros įstaigose nuostatų patvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. V-308 „Dėl gyvensenos medicinos specialisto veiklos reikalavimų tvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-184 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 124:2016 „Kineziterapeutas. teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V-288 „Dėl ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“;