Odontologija

Tai nespecializuotų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas. Šioms paslaugoms priskiriama: dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, vaikų dantų ėduonies profilaktika (silantavimo paslaugos), sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.

Už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atsako sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga. Todėl paprastai, prireikus gydytis dantis, dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamųjų odontologo paslaugų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, reikia kreiptis į PAASP priežiūros įstaigos, prie kurios jie yra prisirašę, gydytoją odontologą. Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, šias paslaugas privalo užtikrinti sudarydama trišalę sutartį tarp šias paslaugas teikiančios įstaigos, PAASP įstaigos ir TLK. Taip pat suteikti pacientui visą informaciją – koks odontologijos kabinetas ir kur teikia ligonių kasų kompensuojamas odontologines paslaugas toje įstaigoje prirašytiems pacientams.

Svarbu žinoti, kad ligonių kasos sumoka už gydytojo darbą, o pacientui teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas. Išimtis taikoma (nereikia mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones) vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (tada būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą).

Reglamentuojantys teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V-483 „Dėl Pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, masto (sudėties) patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. V-713 „Dėl Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo bei vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“

Tai paciento apsilankymas pas gydytoją odontologą specialistą, turint šeimos gydytojo, gydytojo specialisto, gydytojo odontologo arba gydytojo odontologo specialisto išduotą siuntimą.

Gydytojo odontologo specialisto konsultaciją pagal kompetenciją teikia:

• gydytojas endodontologas,
• gydytojas ortodontas,
• gydytojas odontologas ortopedas,
• gydytojas periodontologas,
• gydytojas burnos chirurgas,
• gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas,
• gydytojas vaikų odontologas.

Turint siuntimą dėl konsultacijos pas gydytoją specialistą reikia užsiregistruoti per 180 dienų.

Teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. V-462 „Dėl gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo specialisto konsultacijos teikimo organizavimo ir apmokėjimo už ją tvarkos aprašo patvirtinimo“ 
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. V-468 „Dėl gydytojo vaikų odontologo išplėstinių konsultacijų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 329 „Dėl gydytojų specialistų teikiamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. V-388 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“

Tai odontologinės paslaugos, kurios, kaip ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, yra teikiamos stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, t. y., ligoninėse.

Stacionarinės odontologinės paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos tik tuo atveju, jei pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, turi gydytojo siuntimą, o šias paslaugas teikianti ligoninė yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.

Reglamentuojantys teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-1229 „Dėl Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų bei Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašų patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-553 „Dėl Specialiųjų vaikų ir suaugusiųjų veido, žandikaulių ir burnos chirurgijos stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“.

Tai dantų protezavimo paslauga, kurios metu yra atkuriami prarasti paciento dantys, stengiantis sugrąžinti visavertę dantų kramtymo funkciją. Šiuo metu galioja nustatyta dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarka. Pagal šią tvarką teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi šių kategorijų apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD):

• asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius;
• vaikai iki 18 metų;
• asmenys, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais;
• asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

Asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius bei  kurie yra pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais paslaugos kompensuojamos iš PSDF biudžeto:

• kurie turi mažiau kaip 10 funkciškai visaverčių kontaktuojančių natūralių ar kokybiškų protezuotų antagonistinių dantų porų nuo pirmojo krūminio danties iki kitos pusės pirmojo krūminio danties;
• kuriems diagnozuotas didesnis nei II laipsnio patologinis visų dantų nudilimas (nudilusi daugiau kaip 1/3 danties vainiko);
• kurių bedantis apatinis žandikaulis 4, 5 ir 6 dantų srityje yra mažesnio nei 12 mm aukščio (matavimas atliekamas pagal Aprašo 3 priede nurodytą metodiką. Reikalinga gydytojų odontologų konsiliumo išvada).

Norėdami gauti dantų protezavimo paslaugas, asmenys turi kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios yra prirašyti (gydymo įstaiga turi būti sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Arba į kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir yra sudariusi sutartį su TLK dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Konsultacijos metu gydytojas odontologas (arba retesniais ir sudėtingesniais atvejais gydytojų konsiliumas), nustatęs teisę ir dantų protezavimo pagrįstumą bei įvertinęs dantų būklę, protezuojamus dantis ir tai, kad burnos būklė yra tinkama dantims protezuoti (atliktos gydomosios ir profilaktinės procedūros, sanuota burnos ertmė, užplombuoti karioziniai dantys ir kt.), – turi suvesti duomenis į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI) ir užpildyti formą Nr. E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ir elektroninio siuntimo formą Nr. E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“ bei asmenį tą pačią dieną užregistruoti Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje (EVIS DP).

Taigi visi duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu vietoje, o asmuo papildomai jokių prašymų gydymo įstaigai ar TLK rašyti ir teikti neturi. Konsultacijos metu asmuo iš karto informuojamas apie teisės gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas įgijimą arba neįgijimą. Įstaiga privalo išduoti tai patvirtinantį informacinį pranešimą.

Asmuo, turintis teisę gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir užregistruotas EVIS DP, turi pasirinkti ir kreiptis į gydymo įstaigą, kuri dėl dantų protezavimo paslaugų yra sudariusi sutartį su bet kuria TLK. Dantų protezavimo paslaugų teikimo išlaidos apmokamos paslaugas suteikusiai įstaigai. Jeigu gydymo įstaiga sutarties dėl minėtų paslaugų su TLK neturi, tuomet dantų protezavimo paslaugos nebus kompensuojamos ir už jas asmuo turės susimokėti savo lėšomis. Dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per 3 metus nuo šios teisės įgijimo – asmens užregistravimo EVIS DP posistemyje. Pakartotinai kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas pacientas galės gauti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.

Reglamentuojantys teisės aktai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pirminės ambulatorinės odontologinės priežiūros paslaugos vaikams yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, dėl šių paslaugų reikia kreiptis į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) įstaigos, prie kurios vaikas yra prisirašęs, gydytoją odontologą ar burnos higienistą.

Taip pat Ligonių kasos iš PSDF kompensuoja vaikų gydytojų odontologų specialistų konsultacijų, ortodontinių aparatų, dantų protezavimo, stacionarinių odontologinių paslaugų išlaidas.

Turint siuntimą kreiptis pas gydytoją odontologą specialistą galima visoje Lietuvoje, atsilaisvinusias vietas rekomenduojama pasitikrinti Laisvų laikų išankstinei registracijai paieškos sistemoje, kurią galite rasti šioje nuorodoje https://ipr.esveikata.lt/

Siuntimai gydytojų odontologų specialistų konsultacijoms galioja iki 180 dienų.

Ortodontinius aparatus teikiančių įstaigų sąrašą galite rasti čia.

Dantų silantavimas

Vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.) sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais. Tai – dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, mechaniškai uždengiančios dantų vageles ir įdubas, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantais hermetizuojamos nuolatinių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų vagelės, o jei ėduonies rizika didelė – hermetizuojamos kaplių vagelės ir gilios viršutinių lateralinių kandžių aklosios duobelės.

Vaikų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių dengimą silantais vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Šią procedūrą atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.

Silantavimas – visiškai neskausminga procedūra. Dantų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir padengiamas silantu, kuris sukietinamas panaudojant specialią šviesą. Padengus dantis silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą, kad šis įvertintų būklę, o vėliau – pasitikrinti kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Reglamentuojantys teisės aktai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. V-713 „Dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo bei vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V-483 „Dėl pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, masto (sudėties) patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. V-462 „Dėl gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo specialisto konsultacijos teikimo organizavimo ir apmokėjimo už ją tvarkos aprašo patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. V-890 „Dėl dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“

• Lietuvos Respublikos odontologų rūmai
• Lietuvos periodontologų draugija
• Lietuvos burnos higienistų draugija
• Lietuvos vaikų odontologų draugija
• Gydytojų odontologų draugija
• Lietuvos ortodontų sąjunga
• Lietuvos odontologų ortopedų draugija
• Lietuvos endodontologų draugija
• Lietuvos veido ir žandikaulių bei burnos chirurgų draugija
• Lietuvos dantų technikų sąjunga
• Lietuvos gydytojų odontologų padėjėjų asociacija

Elektroninį nedarbingumo pažymėjimą po odontologinių procedūrų pacientui gali išduoti tik paslaugas suteikęs gydytojas, t. y., odontologas arba gydytojas odontologas specialistas. Šią teisę turi tiek privačios, tiek viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tam jos privalo būti sudariusios sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniais skyriais dėl šių pažymėjimų išdavimo.
Pacientams, planuojantiems sudėtingesnes odontologines procedūras, prieš pasirenkant gydymo įstaigą, rekomenduotume pasidomėti, ar įstaiga turi galimybę išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamos turėti galimybę pacientams išduoti nedarbingumo pažymėjimus, turėtų kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl tokios sutarties sudarymo.

Laikinojo  nedarbingumo  pažymėjimų išdavimą reglamentuoja:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533/A1-189  „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“