DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
Ar gali tik privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) sukurti SC, jei tam pritartų savivaldybės taryba?
Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gegužės 22d. įsakymu Nr. V-589 „Dėl sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 11.5 papunktyje pateiktos lentelės 7 eilutėje nurodyta, kad jeigu savivaldybėje iš savivaldybės ASPĮ SC nesteigiamas, savivaldybės taryba motyvuotu sprendimu gali pritarti SC tik iš privačių ASPĮ steigimui. Iš privačių ASPĮ steigiamas SC turi užtikrinti visas sveikatos centro apraše išvardytas paslaugas.
Ar ASPĮ, pirmuoju kvietimu nepateikusios pageidavimo prisijungti prie SC galės tai padaryti bet kuriuo metu ateityje, pagal pageidavimą ar galės prisijungti tik tuo atveju, jeigu centras neužtikrins paslaugų poreikio ir masto?
Įstaigos, nepateikusios prašymo jungtis į SC jo kūrimo pradžioje, galės jungtis vėliau, jeigu teiks Aprašo 1 priede nurodytas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir atitiks Aprašo 9 punkte nustatytus reikalavimus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Kuriant sveikatos centrą pagal įstatymą (ir pagal aprašą) galimas vienas iš dviejų modelių – struktūrinis centras arba funkcinis centras. Funkcinis centras privalo būti kuriamas, kai norą jame dalyvauti pareiškia bent viena privati gydymo įstaiga. Kaip veiktų modelis kai savivaldybė kuria struktūrinį centrą ir prie jo kviečia jungtis privačias įstaigas, koks turėtų būti sveikatos centro kūrimo veiksmų eiliškumas?
Jei savivaldybė SC kuria struktūrinio bendradarbiavimo būdu , t. y. pertvarkant ASPĮ, kurių savininkė yra savivaldybė, į vieną juridinį asmenį (toliau – reorganizavimo etapas) ir kartu planuoja pasitelkti kitas sveikatos priežiūros įstaigas (išskyrus visuomenės sveikatos biurus), pavyzdžiui, privačias sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – funkcinio pasitelkimo etapas), reorganizavimo etapas ir funkcinio pasitelkimo etapas vykdomi lygiagrečiai (tuo pačiu metu). Šiuo atveju SC laikomas įsteigtu, kai yra įvykdyti (užbaigti) reorganizavimo ir funkcinio pasitelkimo etapai.
Ar viena bendradarbiavimo sutarties šalis (ASPĮ), gali būti kelių sveikatos centrų dalyve?
Pakankamus pajėgumus turinti ASPĮ gali sudaryti bendradarbiavimo sutartį su keliose savivaldybėse esančiais sveikatos centrais. SC kuriančioms savivaldybėms pagal jų gyventojų skaičių yra leidžiama pasitekti besiribojančioje savivaldybėje esančią ASPĮ, o jeigu besiribojančioje savivaldybėje šių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinti nėra galimybės, leidžiama pasitelkti toje pačioje regioninės funkcinės sveikatos priežiūros teritorijoje veikiančią ASPĮ (ši nuostata numatyta aprašo keitimo projekte).
Ar mažos savivaldybės gali kurti bendrą sveikatos centrą funkciniu pagrindu tarp kelių besiribojančių savivaldybių?
Pagal teisės aktus SC priskiriamas savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrai. Sprendimą dėl centro kūrimo priima savivaldybė, kurioje kuriamas centras. Savivaldybės gali kviesti gretimoje savivaldybėje arba, jei aprašo 1 priede išvardytų paslaugų teikimas tokiu būdu vis tiek nėra užtikrinamas, toje pačioje regioninės funkcinės sveikatos priežiūros teritorijoje veikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (tai numatyta aprašo keitimo projekte), kuri priima sprendimą dėl bendradarbiavimo, jei į ją yra kreipiamasi. Bendro kelių savivaldybių centro kurti nenumatyta.
Jeigu savivaldybė kurs struktūrinį sveikatos centrą (sujungs savo polikliniką ir ligoninę kaip viešąsias įstaigas), kaip šiame centre ir kokiu pagrindu dalyvaus VSB (biudžetinė įstaiga)?
Visuomenės sveikatos biurai nėra priskiriami ASPĮ nomenklatūrai, todėl į SC sudėtį negali būti prijungiami. Vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti steigia visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas – savivaldybių visuomenės sveikatos biurus. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras savivaldybių bendradarbiavimo sutarties pagrindu turi teisę teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kitų savivaldybių gyventojams.
Ar galime kviesti dalyvauti Sveikatos centro veikloje (Sveikatos centro kūrimo inicijavimas Savivaldybės taryboje patvirtintas) kitas (nesiribojančių savivaldybių) įstaigas?
Nesant galimybės sudaryti bendradarbiavimo sutartį su toje pačioje savivaldybėje veikiančia ASPĮ, paslaugos gali būti teikiamos besiribojančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jei dėl šių paslaugų teikimo šalys sutaria sudarant bendradarbiavimo sutartį. Jeigu besiribojančioje savivaldybėje šių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinti nėra galimybės, savivaldybei leidžiama dėl tokių paslaugų teikimo bendradarbiavimo sutarties sudarymo kreiptis į toje pačioje regioninės funkcinės sveikatos priežiūros teritorijoje veikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (tai numatyta aprašo keitimo projekte).
Ar dėl trūkstamos paslaugos teikimo galima pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su besiribojančioje savivaldybėje esančia ASPĮ šiai vienai paslaugai prieš ASPĮ reorganizavimą (SC steigimą struktūriniu būdu)?
Jeigu savivaldybė nusprendžia steigti SC struktūriniu būdu, ASPĮ reorganizuojamos ir tampa vienu juridiniu asmeniu – sveikatos centru. Jeigu prie struktūrinio bendradarbiavimo pagrindu veikiančio SC ketinama bendradarbiavimui pakviesti kitas, įskaitant ir už savivaldybės ribų veikiančias ASPĮ, įstaigoms privalo būti išsiųsti kvietimai ir gautas jų susitikimas bendradarbiauti funkciniu pagrindu taip, kaip reikalaujama Apraše. Reorganizavimo veiksmai struktūriniam centrui sukurti ir kvietimo bendradarbiauti sveikatos centre funkciniu pagrindu procesai gali vykti lygiagrečiai. Šiuo atveju gretimoje savivaldybėje esanti įstaiga pasirašys bendradarbiavimo sutartį su struktūriškai įsteigtu centru.
Ar reikalinga kviesti privačius odontologijos kabinetus, kurie sudarę sutartis su TLK tik dėl kompensuojamojo dantų protezavimo, į Sveikatos centro veiklą bendradarbiavimo pagrindu? Ar šios įstaigos priskiriamos prie pirminės ambulatorinės odontologijos paslaugas teikiančių įstaigų?
Aprašo 1 priede (Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos) kaip privalomos teikti nurodytos tik pirminės ambulatorinės odontologijos paslaugos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-483 „Dėl pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, masto (sudėties) patvirtinimo“, dantų protezavimo paslaugos nėra įvardytos kaip pirminės ambulatorinės odontologijos paslaugos, todėl jeigu savivaldybės sveikatos centre neplanuoja tekti kitų nei Pirminės ambulatorinės odontologijos paslaugų, jos privačių odontologijos kabinetų, kurie sudarę sutartis su TLK tik dėl kompensuojamojo dantų protezavimo, kviesti bendradarbiauti neprivalo.
Ar reikalinga į SC kviesti įstaigas, teikiančias tik hemodializių paslaugas. Apraše šios paslaugos nėra atskirai išskirtos. Gal Apraše šios paslaugos priskiriamos prie kažkurių kitų paslaugų?
Teikiant hemodializės paslaugas privalo konsultuoti gydytojas nefrologas. Kadangi Aprašo 1 priede (Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos) nefrologijos paslaugos nėra numatytos, tuo atveju, jeigu centre nenumatoma teikti hemodializės paslaugų, įstaigų, teikiančių tik hemodializės paslaugas, kviesti nereikia.
Ar galima būtų kurti sveikatos centrus (jei savivaldybėje kuriami keli centrai) savivaldybės teritoriniu principu (išskyrus stacionarias įstaigas, visuomenės sveikatos biurus, tik ambulatorines slaugos paslaugas teikiančias namuose įstaigas)? Pvz., jei būtų priimtas sprendimas Vilniaus mieste steigti 5 centrus (Antakalnio poliklinikos, Centro poliklinikos, Šeškinės poliklinikos, Karoliniškių poliklinikos, Naujosios Vilnios poliklinikos) su kuriais privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) galės pasirašyti bendradarbiavimo sutartis. Jei sveikatos centrai būtų kuriami šiuo teritoriniu principu, ar bendradarbiavimo sutartyse galima būtų susitarti, kad toje pačioje arba aplinkinėje seniūnijoje esančios privačios ASPĮ turėtų jungtis su artimiausioje seniūnijoje esančiu sveikatos centru, negalėtų rinktis kito tolimesnio centro? Jei privati ASPĮ yra Antakalnio seniūnijoje, ji turėtų bendradarbiauti su Antakalnio poliklinika, negalėtų bendradarbiauti su Karoliniškių poliklinika ir pan.
Savivaldybė, siekdama užtikrinti efektyviausiai veikiančius ir labiausiai pacientų interesus užtikrinančius sveikatos centrus, teisės aktų nustatyta tvarka juos gali steigti savo nuožiūra, atsižvelgiant į savivaldybės ypatumus, t.y. priimant sprendimus, kad savivaldybėje sveikatos centrai bus steigiami teritoriniu principu.
Pabrėžtina, kad ASPĮ, dalyvaujanti kelių centrų veikloje, privalo užtikrinti sveikatos centro paslaugų, dėl kurių įsipareigoja bendradarbiavimo sutartyje, teikimą. Atsižvelgiant į tai, ASPĮ, ketindama dalyvauti ne viename sveikatos centre, privalo įvertinti įstaigos pajėgumus užtikrinti PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų teikimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Ar ta pati įstaiga, turinti keletą padalinių, gali dalyvauti kelių centrų veikloje? Jei Vilniaus miesto savivaldybė nusprendžia kurti keletą centų (pagal aukščiau minėtą teritorinį principą), ar, pvz., InMedica, turėdama daug padalinių Vilniuje per šiuos savo padalinius, galėtų jungtis prie kelių centrų?
Sveikatos centrų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta ribojimų, numatančių keliuose sveikatos centruose tai pačiai ASPĮ dalyvauti. ASPĮ, ketindama būti ne vieno sveikatos centro dalyvė, privalo įvertinti įstaigos pajėgumus užtikrinti PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų pasaugų teikimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Aprašo 11.1 papunktyje nurodyta, kad „Informaciją apie iniciatyvą kurti sveikatos centrą savivaldybėje paskelbia viešai ir raštu kreipiasi į visas privačias įstaigas“. Ar gerai suprantame, kad neturime kreiptis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžias ASPĮ? Ar kito pavaldumo ASPĮ sveikatos centro veikloje dalyvauti negali?
Kito pavaldumo (ne savivaldybės) įstaigos sveikatos centro veikloje dalyvauti gali funkcinio bendradarbiavimo pagrindu, jei savivaldybėje nėra savivaldybei pavaldžių įstaigų ir privačių įstaigų, galinčių užtikrinti visą sveikatos centro privalomą teikti paslaugų paketą.
Ar toks turėtų būti eiliškumas savivaldybės veiksmuose: 1) Tarybos sprendimas dėl centro kūrimo inicijavimo; 2) ASPĮ kvietimai dėl dalyvavo; 3) Gavus ASPĮ atsakymus rengiamas posėdis dėl sveikatos centro veiklos ir bendradarbiavimo sutarties projekto sudarymo; 4) ASPĮ susitarus dėl sutarties sąlygų pateikiamas sutarties projektas bei posėdžio protokolas (Kas jį pateikia ir kam jis turi būti pateikiamas?); 5) Motyvuotas ir pagrįstas savivaldybės tarybos sprendimas dėl sveikatos centrui priskiriamų teikti sveikatos priežiūros paslaugų, sprendime nurodomos centro veikloje dalyvaujančios ASPĮ; 6) Po savivaldybės tarybos sprendimo ASPĮ pasirašo bendradarbiavimo sutartį.
Eiliškumas savivaldybės veiksmuose išvardytas teisingai. Tiksliname 3,4,ir 5 punktus:
3) Gavus ASPĮ atsakymus rengiamas posėdis dėl sveikatos centro veiklos ir bendradarbiavimo sutarties projekto sudarymo. Esant poreikiui, rengiama tiek posėdžių, kiek būtina, siekiant išdiskutuoti bendradarbiavimo sutarties dalyką, ir abipusius sutarimu priimti bendrus sprendimus.;
4) ASPĮ susitarus dėl sutarties sąlygų parengiamas sutarties projektas bei posėdžio protokolas, kurį pasirašo visos, į kvietimą atsiliepusios ir bendradarbiauti centre norą išreiškusios įstaigos. Šie dokumentai teikiami savivaldybės tarybos sprendimui dėl sveikatos centro sukūrimo ir sveikatos centrui priskiriamų teikti sveikatos priežiūros paslaugų paketo.
5) Motyvuotas ir pagrįstas savivaldybės tarybos sprendimas dėl Sveikatos centro sukūrimo ir sveikatos centrui priskiriamų teikti sveikatos priežiūros paslaugų, sprendime nurodomos centro veikloje dalyvaujančios ASPĮ;
Aprašo 6 punkte numatyta nuostata: Tarybos sprendime dėl centro kūrimo iniciavimo reikėtų pavesti savivaldybės institucijai pagal kompetenciją sukurti sveikatos centrą. Kas turėta omenyje, kad institucija turi centrą ,,sukurti”?
Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą inicijuoti sveikatos centro kūrimą reiškia sveikatos centro steigimo veiksmų inicijavimą, kuriuos pavedama atlikti savivaldybės tarybos sprendime nurodytiems subjektams.
Apraše nenumatyta, kokia valdymo struktūra (valdymo organai, jų kompetencijos, atstovavimas valdymo organuose) ir sprendimų priėmimo tvarka bus formuojamuose SC.
Formuojamų SC valdymo struktūra nustatoma vadovaujantis gerosios valdysenos principais, esant poreikiui, tarpusavio sutarimu šalys gali apibrėžti valdymo organus ir jų kompetencijas, atskaitomybes ir atsakomybes, sprendimų priėmimo principus ir kitus aspektus. Šalys, ketinančios sudaryti bendradarbiavimo sutartį (būsimos šios sutarties šalys), turi teisę papildyti, patikslinti bendradarbiavimo sutarties sąlygas, nekeičiant sutarties esmės ir pritaikant jas konkretaus funkcinio sveikatos centro organizavimo bei vykdymo modeliui. Prie sutarties projekto gali būti pridedami detalizuoti sutarties 4 punkte nurodomi sutarties šalių įstaigų įsipareigojimai (kaip sutarties projekto priedas).
Kokie nuostoliai kitai sutarties šaliai? Kaip jie apskaičiuojami?
Nuostolių įrodinėjimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygoje (Prievolių teisė).
Kas atsitinka kai sutartis netenka galios?
Sutarčiai netekus galios savivaldybė bet kokiu atveju privalo užtikrinti pirminės ir jai deleguotos II lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašo 14 p. numatyta, kad sveikatos centro paslaugų teikimą organizuojant funkcinio bendradarbiavimo būdu, sveikatos centro paslaugos teikiamos pagal 5 metų laikotarpiui sudarytą bendradarbiavimo sutartį.
Baigiantis sutarties galiojimui turi būti inicijuojami ir priimami sprendimai dėl sveikatos centro bazinio paslaugų paketo užtikrinimo, sprendžiant sveikatos centro veiklos tęstinumą funkciniu ar (ir) struktūriniu pagrindu.
Aprašo 14 punkte nurodytas bendradarbiavimo sutarties projektas. Prie bendradarbiavimo sutarties projekto gali būti pridedami detalizuoti sutarties 4 punkte nurodomi sutarties šalių įsipareigojimai (kaip sutarties projekto priedas). Kas gali būti detalizuojama sutarties projekto priede?
Siekiant efektyvios sveikatos centrų veiklos, papildomai bendradarbiavimo sutartyje gali būti susitariama dėl:
- aplinkybių, kurioms esant gali būti pasitelkiami asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai sveikatos centro paslaugoms užtikrinti;
- sveikatos priežiūros specialistų pasitelkimo tvarkos;
- sveikatos centrą Koordinuojančios įstaigos papildomų funkcijų ir (ar) šių funkcijų vykdymo finansavimo šaltinių;
- asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo tvarkos;
- pacientų srautų valdymo tarp sveikatos centro dalyvių;
- paslaugų kokybinių rodiklių;
- kt.
- Bendradarbiavimo sutartys bus pasirašomos tik gavus savivaldybės pritarimą ir suderinimą. Savivaldybė nėra sutarties šalis ir iš principo negali turėti jokios įtakos sutarties turiniui, toks reikalavimas pažeidžia sutarties laisvės principą. Kaip bus užtikrinama, kad sutartys atitiks tikruosius šalių ketinimus ir nebus nepagrįstų savivaldybių reikalavimų?
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad kuriant SC, turi būti motyvuotas savivaldybės tarybos sprendimas. Savivaldybės taryba į sutarties pasirašymą gali kištis tik pagal kompetenciją, t. y. jei prisijungiant naujai įstaigai bazinis paslaugų paketas nekinta – savivaldybės tarybos pritarimo nereikia, jei bazinis paslaugų paketas kinta – savivaldybės taryba turi priimti sprendimą.
Ar sutartis gali būti keičiama, tikslinama ir koreguojama pagal kuriamo funkcinio centro poreikius, faktines aplinkybes, dalyvių skaičių ir t.t.
Apraše pateikta pavyzdinė bendradarbiavimo sutartis yra vadybinė sutartis. Šalys, ketinančios sudaryti bendradarbiavimo sutartį (būsimos šios sutarties šalys), bendru sutarimu turi teisę papildyti, patikslinti bendradarbiavimo sutarties sąlygas, nekeičiant sutarties esmės ir pritaikant jas konkretaus funkcinio sveikatos centro organizavimo bei vykdymo modeliui.
Ar savivaldybė yra tik koordinatorius ir sutarties sąlygų aptarime nedalyvauja, nes nėra sutarties šalis? Jei taip, kas rengia preliminarią sutartį?
Savivaldybės taryba:
- priima sprendimą per 60 kalendorinių dienų nuo bendradarbiavimo sutarties projekto pateikimo savivaldybės institucijai dienos;
- priima sprendimus dėl veiksmų, kai nėra užtikrinamas bazinių paslaugų paketas sveikatos centre.
Koordinuojanti įstaiga:
- koordinuoja centro veiklą bazinių paslaugų paketo ribose (jei nekinta bazinis paslaugų paketas): t. y. ji yra atsakinga už bendradarbiavimo sutarties sąlygų keitimą, prisijungiant ar atsisakant bendradarbiavimo, ar keičiant sutartį kitais pagrindais. Šiais atvejais koordinuojančioji įstaiga tik informuoja savivaldybę apie sutarties pasiteikimą.
- vadovaudamasi gerosios valdysenos principais organizuoja susitikimus bendriems sprendimas priimti ir pasiektiems rodikliams aptarti.
- informuoja savivaldybę dėl bazinio paslaugų paketo pasikeitimo (neužtikrinimo).
Bendradarbiavimo sutarties pavyzdinė forma yra patvirtinta Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašo 2 priedu.
Aprašo 11.5 papunktyje nurodyta, kad posėdis (dėl sveikatos centro veiklos ir bendradarbiavimo sutarties projekto sudarymo) turi būti protokoluojamas. Ar protokoluojantis asmuo gali būti nebūtinai įstaigų, ketinančių dalyvauti centro veikloje atstovas, o, pvz., savivaldybės deleguotas asmuo? Ar tai yra posėdyje dalyvaujančiųjų ASPĮ susitarimo reikalas?
Kadangi sveikatos centras yra savivaldybės nomenklatūros subjektas, savivaldybei yra palikta apsisprendimo teisė dėl visų su sveikatos cento kūrimu ir steigimu susijusių veiksmų: pvz., kaip organizuoti susirinkimą, kas jam pirmininkaus, sekretoriaus ar atliks kitus su susirinkimo organizavimu ir jo dokumentavimu susijusius veiksmus.
Aprašo 22 punkte nurodyta, kad sveikatos centras turi sudaryti koordinacinę grupę, Sutarties 4.7. papunktyje nurodyta, kad reikia „sudaryti Sutarties šalių įstaigų koordinacinę grupę“. Ar ji yra sudaroma iš kiekvienos sveikatos centro veikloje dalyvaujančios ASPĮ atstovo?
Į Koordinacinės grupės sudėtį turi būti deleguojami visų bendradarbiavimo sutartį pasirašiusių įstaigų atstovai, nes tik atstovai geriausiai galėtų žinoti savo įstaigose kylančias problemas, bei bendru sutarimu priimti geriausius jų sprengimo variantus bendradarbiavimo Centre būdu (patikslintas 4.7 punktas).
Ar teisingai suprantame, kad jei šalys sudarys tipinę bendradarbiavimo sutartį, jos papildomai tvirtinti taryboje nereikia, taip pat taryboje nereikėtų tvirtinti bendradarbiavimo sutarties pakeitimų, išskyrus šį atvejį: Naujos sveikatos priežiūros įstaigos prisijungimas prie jau pasirašytos bendradarbiavimo sutarties likusiam bendradarbiavimo sutarties galiojimo laikotarpiui, kai visos apimties Centro paslaugų teikimas nėra (nebegali būti) užtikrinamas (dėl atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos (-ų) pasitraukimo iš Centro, sveikatos priežiūros įstaigų, dalyvaujančių Centre, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nutraukimo arba kitų objektyvių priežasčių), galimas savivaldybės tarybos sprendimu?
Savivaldybė taryba turi tvirtinti bendradarbiavimo sutartį, parengtą pagal pavyzdinę bendradarbiavimo sutarties formą (Aprašo 14 p.).
Ar privačios ASPĮ, dalyvaujančios sveikatos centre bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, galės teikti pacientams jų pasirinktas papildomas ir brangesnes sveikatos priežiūros paslaugas?
Vadovaujantis Aprašo 11.3 punktu, sveikatos centre turi būti sudaroma galimybė pacientams gauti valstybės laiduojamas (nemokamas) SC asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei pacientas atitinka teisės aktuose nustatytas tokių paslaugų gavimo sąlygas, todėl, įstaigos, besijungiančios bendradarbiauti ir sudarančios bendradarbiavimo sutartį, pirmiausia turi tartis dėl baziniame paslaugų pakete nustatytų sveikatos priežiūros paslaugų, kurios turi būti teikiamos nemokamai, laikantis Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje apibrėžtų nuostatų.
Abipusiu sutarimu sudarant bendradarbiavimo sutartis taip pat galima teikti kitas, Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatas atitinkančias paslaugas.
Kaip bus skirstomos paslaugų teikimo apimtys ir jų pasidalinimas tarp visų SC veikiančių ASPĮ? Kaip bus užtikrinama sąžininga konkurencija bei konkurencijos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas – nesukuriant konkurenciją ribojančių susitarimų?
Sveikatos centro tikslas – skatinti įstaigas bendradarbiauti, bet ne konkuruoti, o asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos centrui priskiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, bendradarbiavimo sutartis yra vadybinė sutartis, todėl paslaugų teikimo apimčių nereguliuoja.
Ar privati ASPĮ, dalyvaujanti SC veikloje, galės teikti SC nepriskiriamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas komercinėmis kainomis, dėl kurių ši ASPĮ neturi sutarties su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK)?
Privati įstaiga sutartis bendradarbiauti sveikatos centre sudaro tik sutartyje išvardytoms paslaugoms. Kitos įstaigos teikiamos paslaugos, jos darbo ir veiklos nuostatos įstaigoje lieka nepakitusios, todėl sutartyje neaptartos paslaugos įstaigoje galės būti teikiamos ta pačia tvarka kaip ir iki centro sukūrimo.
Ar galima tartis su privačiomis ASPĮ tik dėl tų paslaugų, kurių nepakaktų savivaldybei pavaldžiose ASPĮ? Ar turime sutikti bendradarbiauti su visomis pageidaujančiomis privačiomis ASPĮ dėl visų jų teikiamų paslaugų? Aprašo sutarties 2.2. papunktyje yra nurodyta, kad tam tikra ASPĮ teikia tam tikras sutartyje nurodytas paslaugas.
Kadangi Aprašas reikalauja raštu kreiptis į visas privačias įstaigas, kurios toje savivaldybėje teikia sveikatos centrui privalomas užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas, į bendradarbiavimą sveikatos centre privaloma priimti visas pageidaujančias bendradarbiauti įstaigas ir sudaryti galimybę teikti tas paslaugas, kurios yra privalomos teikti sveikatos centre.
Sveikatos centro bendradarbiavimo sutartyje nurodoma kiekvienos įstaigos teikiamų paslaugų, kurias įstaiga įsipareigoja teikti, nomenklatūra.
Aprašo projekto 1 priedo lentelėje 7.1 papunktyje nurodytos „Skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, įskaitant stebėjimo paslaugas“. Ar gerai suprantame, kad jei sveikatos centre nebus teikiamos stacionarinės vidaus ligų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tai šiame centre turės būti užtikrinama tik „būtinoji medicinos pagalba pagal šeimos gydytojo Lietuvos medicinos normoje nustatytą kompetenciją“?
Sveikatos centrui, kuris neteikia stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų:
- privaloma būtinoji medicinos pagalba pagal SAM įsakymą Nr. V-208 ir šeimos gydytojo Lietuvos medicinos normoje nustatytą kompetenciją.
- galima skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, įskaitant stebėjimo paslaugas, teikti A1 tipo skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, kai savivaldybės teritorijoje nėra antrinio lygio stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos pagal SAM įsakymą Nr. V-1073, SAM įsakymą Nr. V-208 ir įsakymą Nr. V-1111.
Aprašo 20 punkte numatyta, kad teikiant sveikatos centro paslaugas, dėl šių paslaugų teikimo sudaroma galimybė visoms sveikatos centro veikloje pagal funkcinį bendradarbiavimą dalyvaujančioms ASPĮ turėti prieigą prie paciento medicinos duomenų elektroninėje erdvėje. Ar ši nuostata reikalauja papildomų teisinių susitarimų dėl asmens duomenų teikimo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, ar būtina pranešti ir gauti visų, prie ASPĮ kuri veiks kaip sveikatos centras, prisirašiusių pacientų sutikimus dėl asmenių duomenų teikimo?
Kadangi asmens sveikatos duomenys yra laikomi ypatingai jautriais duomenimis, Sveikatos centre dirbantis personas privalo laikytis tų pačių prieigos prie paciento sveikatos domenų reikalavimų, todėl papildomi susitarimai yra reikalingi tiek, kiek jie yra būtini bendradarbiavimo sutarčiai užtikrinti. Šis punktas reikalauja, kad sveikatos duomenys, bendradarbiaujant sveikatos centre, privalo būti teikiami elektroninėje erdvėje, taip pat, kuriant sveikatos centrą, ir siekiant sklandžiau pasiekti duomenis, išvengiant delsimo laike sinchronizuojant duomenis tarp įstaigos naudojamos informacinės sistemos ir ESPBI IS, rekomenduojame apsvarstyti galimybę dėl vieningos sistemos, tame tarpe ir ESPBI IS portalo, naudojimo.
Dėl teisės aktų kolizijos 29.3 punkte, kuris apriboja dienos chirurgijos paslaugų teikimą iki I-IV grupių nors 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. V-668 „Dėl Dienos chirurgijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“ leidžia įstaigai teikti Dienos chirurgijos paslaugas iki V grupės, turint atitinkamą licenciją: "5.1.1. turinčioje licenciją teikti dienos chirurgijos I–IV ir (ar) V paslaugų grupių, nurodytų Sąraše (toliau – I–IV ir (ar) V grupės), paslaugas". Šalinant koliziją reiktų palikti tik įstaigos licencijos apimtis, nes atsiras "Trojos arklys" paslaugų redukavimui, t. y. įstaigoms bus atimta teisė teikti V gr. paslaugas.
Sveikatos centro apraše patektas tik bazinių paslaugų sąrašas, t. y išvardytos paslaugos, kurias yra būtina teikti centre. Aprašas taip pat leidžiama teikti ir kitas, sąraše neišvardytas paslaugas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ viešojoje įstaigoje Vilkaviškio pirminiame sveikatos priežiūros centre pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikia šie gydytojai: šeimos, vidaus ligų , vaikų ligų, akušerei – ginekologai, chirurgai. Ar šie gydytojai ir toliau galės teikti pirmines sveikatos priežiūros paslaugas įsteigus Centrą (žinoma, kad iki 2030 metų keisis komanda)?
Taip galės, tačiau siūloma jau dabar planuoti veiksmus pereinant prie šeimos gydytojo paslaugų teikimo.
Šiuo metu siunčiant pacientą antrinio lygio konsultacijai didelė dalis pacientų patys išreiškia norą, į kokią gydymo įstaigą vykti. Esant funkciniam centrui, sudarant bendradarbiavimo sutartis dėl kai kurių paslaugų teikimo (aprašo 16 punktas) su antrinio l. gydymo įstaiga, jeigu pacientas atsisako vykti į šią gydymo įstaigą ar jis su siuntimu galės vykti į kitos savivaldybės gydymo įstaigą paslaugoms gauti? Kas apmokės už suteiktas paslaugas kitoje savivaldybėje? Ar siunčianti įstaiga antrinio l. konsultacijai ar ta įstaiga, su kuria sudarytos bendradarbiavimo sutartys dėl antrinio lygio paslaugų, bet pacientas atsisako šių paslaugų?
Funkcinio bendradarbiavimo būdu sukurtas centras suteikia pacientui aiškumo, kokias paslaugas ir kur arčiausiai gyvenamosios vietos pacientas gali gauti reikiamas paslaugas. Paciento teisė rinktis asmens sveikatos priežiūros įstaigą nėra ribojama.
Nuvykus Centro pacientui į gydymo įstaigą, su kuria sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl antrinio lygio paslaugų teikimo, ar jiems atsiranda pirmumas gauti reikiamas paslaugas? Ar ta gydymo įstaiga matys sistemoje, kad tai yra Centro pacientas?
Informaciją apie paciento priklausymą sveikatos centrui ESPBI informacinėje sistemoje bus galima matyti, nes joje yra duomenys apie paciento prisirašymą prie pirminės ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Pacientai antrojo lygio konsultacijoms registruosis bendrąja tvarka, tačiau šiai problemai spręsti centrui suteikiama galimybė ieškoti savų tik centrui pritaikomų sprendimų.
Savivaldybėms kyla klausimas, ką reikėtų daryti tokiu atveju, jei besiribojančios savivaldybės ASPĮ atsisakys pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Jeigu atsisakytų, būtų neužtikrintos privalomos paslaugos ir Sveikatos centras negalės būti įkurtas ar toliau veikti?
Savivaldybei negalint užtikrinti bazinio paslaugų paketo, savivaldybėje esančių ASPĮ pagalba, yra leidžiama kreiptis besiribojančios savivaldybės ASPĮ arba toje pačioje regioninės funkcinės sveikatos priežiūros teritorijoje esančią ASPĮ. Atsižvelgdami į tai, kad yra keletas klausimo sprendimo alternatyvų, mažai tikėtina, kad susitarti neapvyks.
Centrui priskiriama paslauga – ,,Pagalba pacientui užsiregistruoti pavėžėjimo paslaugai gauti” Ar reikia sutarties su vežėju? Kas mokės už paslaugą, iš kokių lėšų?
Šiuo metu vykdomas pilotinis „Pacientų pavėžėjimo paslaugos modelio sukūrimas ir išbandymas“ projektas, kuriame dalyvauja 11 savivaldybių. Pasibaigus pilotiniam projektui (2024- 06-30) pavėžėjimo paslaugą numatoma diegti Lietuvos mastu. Numatoma, kad pavėžėjimo paslauga bus savivaldybės vykdoma funkcija, taip pat tam tikras pavėžėjimo paslaugos bus teikiamos valstybės mastu. Pavėžėjimo paslaugai bus būtinas gydytojo siutimas, o sveikatos centrui yra numatyta tik pagalba užsiregistruoti pavėžėjimo paslaugai.
Koks tas kuo trumpesnis terminas? Pacientas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją. Kaip reiks valdyti srautus visose įstaigose, nes bus pacientui reikalingų paslaugų teikiamų gretimoje savivaldybėje?
Terminai, per kuriuos turi būti suteiktos paslaugos nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnyje.
Dėl 1 priedo 4 p. nurodytų Dienos stacionaro paslaugų teikimo: vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, Sveikatos centrai kuriami nuo 2023-08-01 bei tuo siekiama nuimti didelius krūvius nuo stacionarinių įstaigų, tačiau ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos, neteikiančios stacionarinių paslaugų, šių paslaugų šiuo metu teikti negali. Įsakymo pakeitimas, leidžiantis specializuotoms ambulatorinėms įstaigoms teikti Dienos stacionaro paslaugas, įsigalios tik 2024-01-01 (dar po šios datos reikalingas bus papildomas laikas ambulatorinėms įstaigoms gauti licenciją ir pan.). Todėl šios paslaugos užtikrinimas kaip privalomos sveikatos centro bazinio paslaugų paketo dalies yra labai apsunkintas. Vėl reikia prašyti, kad stacionarai dalyvautų SC tinkle (ypatingai dideliuose miestuose ir esantys SAM pavaldumo; o jei jie nesutiks – neužtikrinsime viso bazinio paslaugų paketo dėl šios paslaugos nebuvimo ir SC tada nebus) ir teiktų šią paslaugą (tokioms didelių miestų ligoninėms darbo krūvis nemažės, o dar padidės, jei jos dalyvaus SC tinkle). Vėliau ambulatorinei įstaigai susitvarkius licencijas ir įgijus teisę teikti dienos stacionaro paslaugas, bus vėl būtina visą tinklą keisti (perorganizuoti), perdėlioti bendradarbiavimo sutarties nuostatas iš naujo, perdėlioti vėl pacientų srautus. Atsižvelgiant į tai, prašome Apraše įrašyti, kad Savivaldybėms, turinčioms daugiau nei 21 tūkst. gyventojų, dienos stacionaro paslaugas privaloma teikti tik nuo 2024-07-01. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad LR SAM 2004 m. gegužės 14 d. Nr. V-364 įsakyme „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ į sąrašus nėra įtrauktos dienos stacionaro I-IX grupės paslaugos.
Dienos stacionaro paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-660 ,,Dėl Dienos stacionaro paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nauja redakcija (2023 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-761) įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, ASPĮ (tarp jų ir specializuotas ambulatorines paslaugas teikiančios) vadovaujantis minėtu Aprašu gali ruoštis licencijuotis teikti atitinkamų grupių dienos stacionaro paslaugas ir jau nuo šių metų spalio mėn. pabaigos kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (toliau – VASPVT). VASPVT įvertins ASPĮ pasirengimą teikti dienos stacionaro paslaugas pagal Apraše nustatytus reikalavimus ir priims atitinkamą sprendimą dėl licencijos išdavimo nuo 2024 m. sausio 1 d.
Taip pat pažymėtina, kad siekiant teisinio suderinamumo, atitinkamai yra pakeistas Licencijuojamų bendrųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (2023 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. V-908), kuris taip pat įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Kaip bus apmokamos ASPĮ paslaugos, jei dalį paslaugų ASPĮ teiks kaip SC dalyvė, o kitą dalį – ne kaip SC dalyvė? Su kuo ir kokia tvarka kiekvienu atveju reikės pasirašyti sutartis dėl paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų?
Sudarius bendradarbiavimo sutartis paslaugų apmokėjimas nepakis. Už suteiktą paslaugą bus mokama ta pačia tvarka, kaip buvo mokama iki bendradarbiavimo sutarties sudarymo. Bendradarbiavimo sutartis skirta pagelbėti ASPĮ viena kitai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tokiu būdu siekiant išlyginti pacientų srautus ir centre dirbančių specialistų darbo krūvius.
Kaip bus finansuojami koordinuojančios ASPĮ patiriami kaštai, atliekant centro koordinavimo veiksmus?
Finansavimas koordinuojančios ASPĮ patiriamiems kaštams nėra numatytas.
Kaip bus vykdomas ASPP teikimas ir apmokėjimas tose ASPĮ, kurios nedalyvaus SC veikloje – t. y., kaip bus skirstomos paslaugų kvotos ir ar centruose nedalyvaujančios ASPĮ turės realią galimybę teikti PSDF lėšomis kompensuojamas paslaugas?
Įstaigoms, nepasirašiusioms bendradarbiavimo sveikatos centre sutarties, paslaugų teikimas ir sutarčių su Teritorine ligonių kasa sudarymas nesikeis, t.y. jei atitinkamoje teritorijoje esamų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų nebus, nebus taikoma poreikio analizė, ir sutartys galės būti sudaromos ir su kitomis (ne sveikatos centre esančiomis) ASPĮ.
Kaip turėtų veikti specialistų pasitelkimas iš kitos bendradarbiavimo sutartį pasirašiusios sveikatos priežiūros įstaigos?
Šalys gali susitarti tarpusavyje dėl darbuotojų pasitelkimo vadovaujantis Darbo kodekso ir sveikatos priežiūros specialistų praktiką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, darbuotojų pasitelkimas, trūkstant specialistų vienoje iš bendradarbiavimo sutartį pasirašiusių ASPĮ, gali būti tik įstaigų abipusiu sutarimu, darbuotojui sutikus jį laikinai įdarbinti įstaigoje, kurioje trūksta specialistų. Sąlygos dėl darbuotojų pasitelkimo gali būti aptariamos rengiant bendradarbiavimo sutartį.
- Ar bendradarbiavimo sutarties sudarymas neįpareigoja sutarties šalis pasirašyti paraišką, kurią teiktų savivaldybė dėl ES finansavimo suteikimo, jeigu paraiškos sąlygos ar nuostatos prieštarautų sutarties sąlygoms?
Bendradarbiavimo sutarties sudarymas neįpareigoja dalyvauti ES lėšomis finansuojamame projekte. Bendradarbiavimo sutartį pasirašiusi ASPĮ galės dalyvauti ES investicijų fondų lėšomis finansuojamo Sveikatos centro sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros modernizavimo projekto įgyvendinime kaip pareiškėjo (savivaldybės) partneris ir turės sudaryti partnerystės sutartį, kurioje turi būti nustatytos tarpusavio teisės, lėšų paskirstymas, vykdomos veiklos, šalių pareigos ir atsakomybės įgyvendinant projektą.
Pareiškėjas teikdamas projekto įgyvendinimo planą (paraišką) Centrinei projektų valdymo agentūrai turės pateikti savivaldybės sprendimo dėl SC organizavimo funkcinio bendradarbiavimo būdu kopiją bei ASPĮ posėdžio protokolo, kuriame įvardytos bendradarbiaujančios įstaigos, kai Centras veiks funkcinio bendradarbiavimo būdu, kopiją.
Savivaldybėms kyla klausimų dėl projekto 21 p. – ar bus įmanoma nutraukti bendradarbiavimo sutartį su šalimi, kuri nevykdo įsipareigojimų, jei ši šalis jau bus gavusi lėšų ir bus pradėjusi įgyvendinti struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą kaip projekto partneris, o projekto pareiškėjas bus savivaldybė. Ar bus numatyta šios šalies atsakomybė dėl galimų nuostolių, nebaigus įgyvendinti projekto?
Aprašas skirtas sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos reglamentavimui. Jis neapima ES finansavimo, ir sutarčių projektų dėl ES skiriamos paramos sudarymo. Tai du skirtingi reglamentavimo objektai. Sudarant Europos paramos finansavimo sutartį, partneriai įsipareigoja atvejais, kai nėra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, grąžinti paramai skirtas lėšas.
Ką reiškia sąvoka „privaloma pačiame sveikatos centre“?
Sąvoka „privaloma pačiame sveikatos centre“ reiškia, kad paslaugos turi būti teikiamos savivaldybėje sukurtame sveikatos centre. Jeigu Centras yra kuriamas tik struktūrinio bendradarbiavimo pagrindu, sukuriamas vienas juridinis asmuo, galimai išsidėstęs skirtinguose pastatuose, ir šiame juridiniame asmenyje – sveikatos centre turi būti užtikrinamos aprašo 1 priede nurodytos SC privalomos teikti sveikatos priežiūros paslaugos.
Jeigu Centras yra kuriamas funkcinio bendradarbiavimo pagrindu, t. y. ASPĮ pasirašant bendradarbiavimo sutartį, sąvoka „privaloma pačiame sveikatos centre“ reiškia, kad paslaugos turi būti užtikrinamos į savivaldybės SC susijungusiose sveikatos priežiūros įstaigose, nesikreipiant į gretimoje savivaldybėje ar į toje pačioje regioninės funkcinės sveikatos priežiūros teritorijoje veikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Atnaujinimo data: 2024-03-22