Už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas yra atsakinga Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kuruojantis specialistas, kontaktai: Inga Balčiūnienė, tel.+370 5 219 3332, el. p. [email protected]

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu ir susijusiais teisės aktais, valstybė kompensuoja gydymui skirtų vaistų, medicinos pagalbos priemonių (MPP) išlaidas tam tikroms gyventojų grupėms. 

Pilnai kompensuojama (bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainos, jei vaistai įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą), o medicinos pagalbos priemonės į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C sąrašą): 

  • Vaikams iki 18 metų;
  • Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 % dalyvumo lygis (iki 2023 gruodžio 31 d. – darbingumo lygis);
  • Asmenims, sukakę senatvės pensijos amžių ir kuriems nustatytas 15 % dalyvumo lygis (anksčiau – didelių specialiųjų poreikių lygis);
  • 75 metų ir vyresniems asmenims;
  • Asmenims su negalia arba senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kurių pajamos yra mažesnės nei 100 % minimalių vartojimo poreikių dydžio (2025 m. – 450 Eur/mėn.). 

Dalinė kompensacija:

  • Diagnozuotos ligos, sindromai ar būklės, įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą;
  • Kompensavimo lygis priklauso nuo konkrečios diagnozės ir yra nustatytas teisės aktuose. 

50 % kompensacija (šiems asmenims valstybė kompensuoja pusę vaisto ar MPP bazinės kainos): 

  • Asmenims, gaunantiems socialinio draudimo senatvės pensiją;
  • Asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių ir gaunantiems: šalpos neįgalumo pensiją,  socialinę pensiją, šalpos senatvės pensiją ar kompensaciją;
  • Asmenims, kuriems nustatytas 30–40 % dalyvumo lygis (iki 2023-gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba buvusi II invalidumo grupė).

Vaistus, medicinos pagalbos priemones skiria gydantis gydytojas arba šeimos gydytojas.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-1828  „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“.

Palaikomoji medicininė reabilitacija skiriama vaikams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas neįgalumas, ir suaugusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 0–40 proc. dalyvumo lygis (iki 2024 m. suaugusiems asmenims nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, bei asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, nustatytas didelių arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis). 
Palaikomoji medicininė reabilitacija arba stacionarinės medicininės reabilitacijos kartotinis kursas gali būti skiriamas:

  • vaikams per tuos pačius kalendorinius metus – 2 kartus per metus, atsižvelgiant į FMR gydytojo rekomendaciją dėl judamojo-atramos aparato pažeidimų, nervų sistemos, akių, ausų-nosies-gerklės ar kraujo ir limfos ligų;
  • suaugusiesiems – kartą per kalendorinius metus dėl judamojo-atramos aparato pažeidimų ar nervų sistemos ligų.

Palaikomosios medicininės reabilitacijos ir stacionarinės medicininės reabilitacijos kartotiniam kursui siuntimo galiojimo laikas – 6 mėnesiai.
Stacionarinės reabilitacijos kartotinis kursas dėl judamojo-atramos aparato pažeidimų ar nervų sistemos ligų pirmus dvejus metus po Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyto dalyvumo lygio sumažėjimo ar neįgalumo nustatymo ir po stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų suteikimo galima skirti antrinės (reabilitacija II) ar tretinės (reabilitacija III) stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų kartotinį kursą, vadovaujantis Specialiųjų reikalavimų apraše nurodytais kriterijais.
Atvykus į palaikomosios medicininės reabilitacijos paslaugoms gauti pagal poreikį ASP įstaiga priskiria pacientui asistentą, tos įstaigos darbuotoją, t. y. socialinį darbuotoją ar, jo nesant, slaugytojo padėjėją.

Antirecidyvinis sanatorinis gydymas PSDF apmokamas 90 procentų ir teikiamas tik vaikams dėl lėtinių sergantiems lėtinėmis progresuojančiomis ir recidyvuojančiomis ligomis, ir apimančios natūralių ir apdorotų gamtinių veiksnių taikymą prevenciniu tikslu.

Dėl siuntimo medicininės reabilitacijos paslaugoms gauti reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris prireikus išduos siuntimą pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją.

Techninės pagalbos priemonių centras asmenis aprūpina klausos, regos, judėjimo, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl asmenų aprūpinimo klausos, regos, judėjimo, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašų patvirtinimo“

Teisę gauti nuolat ar laikinai naudoti techninės pagalbos priemones turi asmenys:

  • kuriems nustatytas neįgalumo lygis;
  • kuriems nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023-12-31 - darbingumo lygis);
  • kurie sukakę senatvės pensijos amžių;
  • kurie yra po ūmių traumų ir (ar) ligų ir (ar) turintys judesio raidos sutrikimų, iki neįgalumo ar dalyvumo lygis jiems dar nenustatytas.

Išvadą dėl atitinkamų techninės pagalbos priemonių, kreipiantis pirmą kartą ar po ūmių traumų ir (ar) ligų ir (ar) turint raidos sutrikimų, iki neįgalumo ar dalyvumo lygis nenustatytas, ar pasikeitus asmens antropometriniams duomenims ir (ar) medicininiams poreikiams ar kreipiantis pakartotinai dėl tos pačios priemonės skyrimo, praėjus daugiau kaip 10 metų nuo paskutinio kreipimosi pateikia:
• Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar ergoterapeutas;
• Asmenį gydantis gydytojas, šeimos gydytojas arba šeimos gydytojo komandos narys;
• Ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančios komandos narys;
• Paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose teikiančios komandos narys.

Išvadoje nurodoma asmeniui reikalinga techninės pagalbos priemonė, asmens negalios priežastis ir pobūdis, liga ar fizinė būklė, dėl kurios tikslinga naudoti techninės pagalbos priemonę.

Įsigyjant dalį techninės pagalbos priemonių, gydytojo išvados pateikti nereikia.

Techninės pagalbos priemonių centras turi galimybę medicinos dokumentus (formas E027, E003, E025)  peržiūrėti ESPBI IS, todėl popierinių siuntimų rašyti ir nešti nereikia.

Jei asmuo dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis kreipiasi į savivaldybės įstaigą, tuomet asmuo turi pateikti atspausdintą informaciją iš esveikata.lt arba pateikti popierinį siuntimą.

Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose yra teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos: 
1. asmenims, kuriems pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną (ASPN aprašo 1 priedas) yra nustatytas mažas, vidutinis ar didelis slaugos paslaugų poreikis; 
2. asmenims, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir yra reikalinga pooperacinė slauga namuose. 

Svarbu: Asmenims, kuriems teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos, ASPN paslaugos negali būti teikiamos.

Dėl poreikio gauti ambulatorinės slaugos paslaugas namuose kreipkitės į šeimos gydytoją.

Psichikos sveikatos slaugos paslaugos namuose regalmentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. V-861 „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Psichikos sveikatos slaugos paslaugos namuose teikiamos asmenims, dėl somatinės ir (ar) psichikos sveikatos būklės negalintiems atvykti į psichikos sveikatos centrą, ir kitais psichikos sveikatos centro vadovo nustatytais atvejais.
Norint gauti psichikos slaugos paslaugas namuose, reikia kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą.

Šeimos gydytojo vizitą į namus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2014 m. sausio 30 d. įsakymas  Nr. V-133 "„Dėl šeimos medicinos paslaugų teikimo namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Šeimos gydytojo vizitacija galima:

  • Naujagimiams, sergantiems vaikams iki vienerių metu arba sunku neįgalumą turintiems vaikams; 
  • Asmenims, kuriems ūmiai sutriko judėjimo funkcija ir jie negali savarankiškai judėti; 
  • Visiems pacientams, jei pakilo aukštesne nei 38,5 C temperatūra ir jos neveikia temperatūra mažinantys vaistai ar karščiavimo metu atsirado nauju odos bėrimų. 

Dėl šeimos gydytojo vizito į namus kreiptis į  šeimos gydytoją.

Klinikinio logopedo palsaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl klinikinio logopedo veiklos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Klinikinis logopedas paslaugas gali teikti savarankiškai ir, tik esant poreikiui, kartu su medicininės reabilitacijos komanda.
Siuntimą klinikinio logopedo paslaugoms gauti turi teisę išduoti bet kurios specialybės gydytojas, įtaręs paciento kalbos sutrikimus. 

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-788  „Dėl psichosocialinės reabilitacijos paslaugų psichikos sutrikimų turintiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Psichosocialinė reabilitacija – procesas, kuris suteikia asmenims, turintiems psichikos bei elgesio sutrikimų, galimybę pasiekti optimalų savarankiško funkcionavimo bendruomenėje lygį.  Psichosocialinės reabilitacijos tikslas – padėti asmenims, sergantiems lėtinėmis ir sunkiomis psichikos ligomis, vystyti emocinius, socialinius ir pažintinius įgūdžius, kad asmuo galėtų gyventi, mokytųsi ir dirbtų bendruomenėje, esant kuo mažesnei specialistų pagalbai. 

Psichosocialinės reabilitacijos rūšys:

  • Stacionarinė psichosocialinė reabilitacija skiriama tik po stacionarinio gydymo, kai pacientui pagal Bendro veiklos vertinimo skalę skiriama nuo 21 iki 40 balų (sergantiems priklausomybės ligomis pacientams – 31–50 balų) ir pacientų psichikos būklė nėra pakankamai stabili, kad pacientas galėtų savarankiškai atvykti į psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą, bei reikalinga aktyvi priežiūra visą parą stacionare. Į stacionarines psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas pacientai privalo atvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o priklausomybės ligomis sergantys asmenys – ne vėliau kaip per 14 dienų nuo stacionarinio gydymo pabaigos. Stacionarinė psichosocialinė reabilitacija trunka iki 15 kalendorinių dienų, suteikiama iki 50 val. reabilitacijos paslaugų.  
  • Trumpalaikė ambulatorinė psichosocialinė reabilitacija skiriama po stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos arba iš karto po stacionarinio gydymo ar ambulatorinio gydymo metu, kai pacientams pagal Bendro veiklos vertinimo skalę skiriama nuo 41 iki 60 balų (sergantiems priklausomybės ligomis pacientams – 51–70 balų).  Ambulatorinė trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija trunka iki 40 kalendorinių dienų, skiriama iki 12 apsilankymų, suteikiama iki 50 val. reabilitacijos paslaugų. 
  • Ilgalaikė ambulatorinė psichosocialinė reabilitacija skiriama po trumpalaikės psichosocialinės reabilitacijos, kai per trumpalaikę psichosocialinę reabilitaciją pasiekta mažiau kaip 70 proc. pacientui iškeltų psichosocialinės reabilitacijos tikslų.  Ambulatorinė ilgalaikė psichosocialinė reabilitacija trunka iki 9 mėn., skiriama iki 25 apsilankymų ir suteikiama iki 100 val. reabilitacijos paslaugų.

Vaikų ir paauglių psichosocialinę reabilitaciją galima skirti ne tik po stacionarinio, bet ir po ambulatorinio, dienos stacionaro vaikų ir paauglių psichiatrinio gydymo.

Gestų kalba neįgaliesiems 
ASPĮ turi būti įstaigos vadovo patvirtintas ir viešai skelbiamas dokumentas, nustatantis informacijos apie teisę gauti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas skelbimo ir šių paslaugų organizavimo bei užtikrinimo klausos negalią turintiems pacientams tvarką, kurioje būtų numatytos ASPĮ ir paciento teisės ir pareigos ir aprašyti nuoseklūs lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos organizavimo ir teikimo veiksmai. 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir bendrųjų specializuotų vidaus ligų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 2008 m. gruodžio 9 d. Nr. V-1242.

ASPĮ, teikiančios ambulatorines, stacionarines akušerines ir ginekologines paslaugas, privalo turėti bent vieną ginekologinę kėdę, pritaikytą negalią turinčioms pacientėms.

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. V-527„Dėl Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“
3.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. V-900 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo ir Perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros stebėsenos komiteto sudarymo“
4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programos  organizavimo, vykdymo ir kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 
5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. V-527 „Dėl ambulatorinių antrinio ir (ar) tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo įsakymas“

Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimas 7 straipsnis. 2 dalis. Asmens su negalia teisė į sveikatos priežiūrą 

ASPĮ pareigos:

  • užtikrinti asmens su negalia teisės įgyvendinimą, kad paslaugų teikimo metu su pacientu galėtų būti jį lydintis asmuo;
  • iki 2024-01-01 patvirtinti vidaus tvarką, reglamentuojančią asmenų su negalia lydėjimą/buvimą kartu;
  • įvertinti įstaigos infrastruktūrą ir kitas galimybes, stacionarių paslaugų metu su pacientu būti lydinančiam asmeniui visą paslaugų teikimo laikotarpį . 

Riboto judumo asmenims palanki sveikatos priežiūros įstaiga nauja įsigaliojusia tvarka nuo 2025 m gegužės 1 d.:

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl Įgyvendinant Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas, 2024 m. buvo pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga. Šia paslauga siekiama, kad asmenis, atsidūrusius krizinėje situacijoje dėl galimos negalios, laiku pasiektų reikalinga ankstyvoji pagalba. 2025 m. toliau tęsiamas šios paslaugos teikimas, 10 asociacijų pasirinko įgyvendinti ankstyvosios pagalbos teikimo asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ardalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, veiklą.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengė informaciją apie asociacijas (jų sąrašą, kontaktus ir paslaugos turinį), kurios 2025 m. teikia ankstyvosios pagalbos paslaugą.

Į nurodytas asociacijas gali kreiptis asmenys, turintys akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis (toliau – asmuo, turintis negalios požymių), ir (ar) jų šeimos nariai. Vykdant ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo veiklą, teikiamos šios paslaugos:

  • asmens, turinčio negalios požymių, ir (ar) jo šeimos narių informavimas (konsultavimas);
  • emocinė ir (ar) psichologinė pagalba;
  • atstovavimas.

Ankstyvosios pagalbos paslauga vienam asmeniui, turinčiam negalios požymių, ir (ar) jo šeimos nariams teikiama pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kiekvienam paslaugos gavėjui suteikiamos ne mažiau nei 4 paslaugos. Paslaugos teikiamos nemokamai, įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros finansuojamus 2025 m. Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus.

Atnaujinimo data: 2025-05-27