Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos Koordinavimo taryba

Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos Koordinavimo taryba 2024 m. balandžio 25 d. vykusio posėdžio metu nusprendė pritarti dėl pneumokokinės 20-valentės vakcinos naudojimo suaugusiųjų vakcinacijai, atsižvelgiant į turimus vakcinos likučius ir pirkimo procedūroms reikalingus terminus. Pradėjus skiepyti kūdikius ir vaikus pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo pneumokokinės infekcijos buvo įsigyta  dešimtvalentė pneumokokinė vakcina, kuri gali apsaugoti  nuo dešimties pneumokokinės infekcijos serotipų t.y.1, 4, 5, 6B, 7F, 9V, 14, 18C, 19F, 23F¹,  o rizikos grupių asmenų skiepijimui buvo nupirkta trylikavalentė pneumokokinė vakcina, kurioje serotipų skaičius pasipildė trimis serotipais 3, 6A, 19A².

Pneumokokinė infekcija, tai ūmi infekcija, kurią sukelia Streptococcus pneumoniae (toliau – S. pneumoniae) bakterija galinti sukelti įvairias ligas. S. pneumoniae bakterija  plinta oro lašeliais ir patekusi į žmogaus apatines kvėpavimo takų dalis, dauginasi,  dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas. Daugiau informacijos apie ligą čia 

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį stebima sergamumo pneumokokine infekcija didėjimo tendencija, nes 2013 m. buvo registruota 17 susirgusių asmenų (0,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), o 2023 m. – 137  asmenys (4,79 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Per šį laikotarpį iš viso registruotos 58 mirtys nuo pneumokokinės infekcijos, tačiau  didžiausias – 18 mirties atvejų skaičius fiksuotas 2023 m.³.

Pneumokokinę infekciją sukeliančių S. pneumoniae padermių žinoma daugiau nei 90 skirtingų serotipų, todėl nuolatinis S.pneumoniae serotipų stebėjimas bei vaikų ir suaugusių vakcinacija leidžia sumažinti šio sukėlėjo paplitimą visuomenėje.

Organizuojantiems ir koordinuojantiems imunoprofilaktinį darbą sveikatos priežiūros specialistams labai svarbu žinoti vakcinomis valdomų infekcijų ne tik sukėlėją bet ir jo  serotipus. Lietuvoje gerėjant laboratorinei diagnostikai, kasmet išskiriama vis daugiau naujų iki šiol necirkuliavusių  S.pneumoniae  serotipų rūšių. Užkrečiamųjų ligų ir jų  sukėlėjų informacinėje sistemoje palyginus paskutinių keturiolikos metų duomenis, gautus iš laboratorijų apie S.pneumoniae serotipus pastebėta, kad daugiausiai kasmet buvo laboratorškai nustatoma 3, 19A, 4, 14, 22F serotipai⁴, kurie yra atsakingi už sunkias ligų formas, pvz. S.pneumoniae 3 serotipas labai dažnai sukelia tiek vaikams, tiek suaugusiems komplikuotas plaučių uždegimo formas, vaikams ūmius vidurinės ausies uždegimus ir mirtingumas nuo šio serotipo sukeltų ligų yra pats didžiausias. Užsikrėtus S.pneumoniae 19A serotipu, galima susirgti meningitu, sunkiu vidurinės ausies uždegimu, kuris gali komplikuotis klausos praradimu, taip pat šis sukėlėjas dažnai yra rezistentiškas daugeliui antibiotikų ir šis rezistentiškumas nuolat auga ir tai yra didžiulis iššūkis asmens sveikatos priežiūros specialistams skiriant gydymą ligoniams.

Vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos, kuriose yra platesnis S.pneumoniae serotipų spektras, gali apsaugoti nuo sunkių šio sukėlėjo ligos pasekmių, nes laboratorijose kasmet patvirtinami  S.pneumoniae serotipų paplitimo pokyčiai visuomenėje.

Nuorodos:

¹Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (nuoroda: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/27693)

²Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (nuoroda: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/26869)

³Statistika: sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje (nuoroda: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/statistika-apie-uzkreciamasias-ligas/)

⁴Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (nuoroda: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/sergamumo-apzvalgos/apzvalgos-2022-m/)

  
NACIONALINĖS IMUNOPROFILAKTIKOS 2024–2028 METŲ PROGRAMOS KOORDINAVIMO TARYBOS DARBO REGLAMENTAS
 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos koordinavimo tarybos darbo reglamentas (toliau – reglamentas) nustato Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos koordinavimo tarybos (toliau – Koordinavimo taryba)funkcijas, Koordinavimo tarybos narių teises ir pareigas, Koordinavimo tarybos darbo organizavimo tvarką.
2. Koordinavimo taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais, kitais teisės aktais ir reglamentu.
3. Koordinavimo taryba sprendimus priima savarankiškai.
 

II  SKYRIUS
KOORDINAVIMO TARYBOS FUNKCIJOS

4. Koordinavimo tarybos funkcijos:
4.1. koordinuoti Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-192 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), tikslų, uždavinių ir priemonių įgyvendinimą;
4.2. apibendrinti, vertinti Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos nepriklausomų ekspertų (patarėjų, konsultantų) grupės teikiamą medžiagą, išvadas, siūlymus imunoprofilaktikos, skiepijimais valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros klausimais bei, esant poreikiui, teikti informaciją šiais klausimais suinteresuotiems asmenims;
4.3. užtikrinti Programos tęstinumą, parengiant Nacionalinės imunoprofilaktikos 2029–2033 metų programą;
4.4. teikti siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, savivaldybėms, įstaigoms, kurių savininko arba dalininko teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su kitais subjektais arba savivaldybės, dėl Programos įgyvendinimo, tęstinumo ir imunoprofilaktikos vykdymo šalyje;
4.5. kasmet iki balandžio 1 d. teikti sveikatos apsaugos ministrui Programos įgyvendinimo ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie programos tikslų, uždavinių ir priemonių rezultatų, rodiklių pasiekimą.
 

III SKYRIUS
KOORDINAVIMO TARYBOS NARIŲ PAREIGOS IR TEISĖS
 

 5. Koordinavimo tarybos narių pareigos:
5.1. laikytis skaidrumo, nešališkumo, konfidencialumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų;
5.2. dalyvauti Koordinavimo tarybos posėdžiuose;
5.3. iki Koordinavimo tarybos posėdžio pradžios susipažinti su Koordinavimo tarybos sekretoriaus pateikta medžiaga;
5.4. vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupių, komisijų, komitetų, tarybų ar kitų darinių, neturinčių viešojo administravimo įgaliojimų ir nepriimančių trečiųjų asmenų atžvilgiu privalomų sprendimų, pirmininkų, narių ir išorės ekspertų (specialistų) interesų deklaravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1406 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupių, komisijų, komitetų, tarybų ar kitų darinių, neturinčių viešojo administravimo įgaliojimų ir nepriimančių trečiųjų asmenų atžvilgiu privalomų sprendimų, pirmininkų, narių ir išorės ekspertų (specialistų) interesų deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Deklaravimo aprašas), nustatytas pareigas.
6. Koordinavimo tarybos narių teisės:
6.1. teikti pasiūlymus dėl Koordinavimo tarybos posėdžio darbotvarkės;
6.2. inicijuoti neplanuotą Koordinavimo tarybos posėdį;
6.3. gauti informaciją, reikalingą Koordinavimo tarybos veiklai iš Sveikatos apsaugos ministerijos struktūrinių padalinių ir biudžetinių įstaigų, kurių savininko arba dalininko teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, ar Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos nepriklausomų ekspertų (patarėjų, konsultantų) grupės.
7. Koordinavimo tarybos pirmininkas:
7.1. vadovauja Koordinavimo tarybai ir organizuoja jos darbą;
7.2. šaukia Koordinavimo tarybos posėdžius ir jiems vadovauja.

 
IV SKYRIUS
KOORDINAVIMO TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS

8. Koordinavimo tarybos veiklos forma yra posėdžiai, kuriems vadovauja Koordinavimo tarybos pirmininkas. Posėdžiai rengiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Koordinavimo tarybos pirmininko laikinai (dėl ligos, komandiruotės, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių) nesant, jo funkcijas vykdo Koordinavimo tarybos narių bendru sutarimu posėdyje išrinktas kitas Koordinavimo tarybos narys.
9. Koordinavimo tarybos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Koordinavimo tarybos narių.
10. Koordinavimo tarybos pirmininko sprendimu skubiems klausimams spręsti Koordinavimo tarybos posėdis gali būti vykdomas apklausos būdu – apklausiant visus Koordinavimo tarybos narius elektroniniu paštu arba organizuojamas neplanuotas posėdis.
11. Posėdis apklausos būdu elektroniniu paštu organizuojamas tokia tvarka:
11.1. Koordinavimo tarybos sekretorius Koordinavimo tarybos nariams elektroniniu paštu išsiunčia posėdžio medžiagą ir protokolo projektą ir paprašo pritarti arba nepritarti (balsuoti „už“ arba „prieš“) siūlomiems sprendimams;
11.2. Koordinavimo tarybos nariai elektroniniu paštu informuoja Koordinavimo tarybos sekretorių apie savo sprendimą pritarti arba nepritarti siūlomiems sprendimams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo posėdžio medžiagos ir protokolo projekto išsiuntimo dienos. Koordinavimo tarybos nariai gali pateikti savo atskirąją nuomonę, kuri turi būti įtraukiama į protokolą arba pridedama prie jo;
11.3. balsavimas elektroniniu paštu yra teisėtas, jeigu elektroniniu paštu balsavo ne mažiau kaip pusė Koordinavimo tarybos narių.
12. Koordinavimo tarybos nariai gali elektroniniu paštu teikti Koordinavimo tarybos pirmininkui motyvuotą pasiūlymą šaukti neplanuotą posėdį. Pasiūlymas turi būti pateiktas atsižvelgus į laiką, kurio reikės posėdžiui pasiruošti bei jam organizuoti, kartu pateikiant Koordinavimo tarybos sekretoriui dokumentus, reikalingus pasiūlytam klausimui svarstyti. Koordinavimo tarybos pirmininkas sprendimą dėl pasiūlymo šaukti posėdį priima ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
13. Koordinavimo tarybos pirmininko sprendimu klausimai į Koordinavimo tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukiami Koordinavimo tarybos narių, Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos nepriklausomų ekspertų (patarėjų, konsultantų) grupės narių siūlymu.
14. Į Koordinavimo tarybos posėdžius ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki posėdžio dienos elektroniniu paštu, nurodant posėdžio datą, laiką, vietą, posėdžio darbotvarkę, Koordinavimo tarybos pirmininko vardu kviečia Koordinavimo tarybos sekretorius.
15. Koordinavimo tarybos sekretorius Koordinavimo tarybos posėdžiui reikalingą medžiagą Koordinavimo tarybos nariams ir kitiems į posėdį kviečiamiems asmenims išsiunčia elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio dienos.
16. Jei Koordinavimo tarybos narys negali dalyvauti posėdyje, ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki posėdžio dienos jis turi apie tai pranešti elektroniniu paštu Koordinavimo tarybos sekretoriui. Koordinavimo tarybos narys taip pat gali elektroniniu paštu Koordinavimo tarybos sekretoriui pateikti savo poziciją dėl numatomo svarstyti klausimo. Iš anksto pateikta pozicija („už“ arba „prieš“) pridedama prie posėdžio metu pareikštų Koordinavimo tarybos balsų skaičiaus.
17. Koordinavimo tarybos pirmininko sprendimu į Koordinavimo tarybos posėdžius gali būti kviečiami Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos nepriklausomų ekspertų (patarėjų, konsultantų) grupės pirmininkas ir nariai, kitų institucijų ir įstaigų atstovai ir kiti asmenys. Posėdžiuose dalyvaujantys asmenys privalo vykdyti Deklaravimo apraše nustatytas pareigas ir turi teisę pasisakyti posėdyje svarstomais klausimais.
18. Koordinavimo tarybos pirmininkas, nariai, sekretorius, į posėdžius kviečiami asmenys privalo užtikrinti posėdžiams pateiktos konfidencialios informacijos slaptumą.
19. Koordinavimo tarybos sprendimai priimami bendru sutarimu arba, jei jo negalima pasiekti, Koordinavimo tarybos nariams balsuojant. Balsuojant Koordinavimo tarybos nariai turi po vieną balsą. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu jam pritarė ne mažiau kaip pusė Koordinavimo tarybos posėdyje dalyvavusių Koordinavimo tarybos narių. Jeigu Koordinavimo tarybos narys nesutinka su sprendimu, jis gali pateikti savo atskirąją nuomonę. Ši nuomonė turi būti įrašyta į Koordinavimo tarybos posėdžio protokolą arba pridėta prie jo.
20. Koordinavimo tarybos posėdžiai protokoluojami.
21. Koordinavimo tarybos posėdžio protokole nurodoma:
21.1. posėdžio data;
21.2. posėdžio eilės numeris;
21.3. posėdžio dalyviai;
21.4. svarstyti klausimai;
21.5. balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai;
21.6. prie posėdžio protokolo gali būti pridedami posėdyje nagrinėti dokumentai, Koordinavimo tarybos narių atskirosios nuomonės.
22. Koordinavimo tarybos posėdžio protokolo projektas elektroniniu paštu išsiunčiamas Koordinavimo tarybos nariams derinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dienos. Jei Koordinavimo tarybos narys nepateikia pastabų per 3 darbo dienas, laikoma, kad Koordinavimo tarybos narys pastabų posėdžio protokolo projektui neturi.
23. Koordinavimo tarybos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Pasirašytas protokolas ir jo priedai siunčiami elektroniniu paštu Koordinavimo tarybos nariams,  Koordinavimo tarybos posėdyje dalyvavusiems asmenims. Informacija apie Koordinavimo tarybos sprendimus skelbiama viešai Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
 

V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24. Su Koordinavimo tarybos veikla susiję dokumentai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi Sveikatos apsaugos ministerijos Dokumentų valdymo sistemoje.
25. Koordinavimo taryba yra atskaitinga sveikatos apsaugos ministrui.