Informacija medicinos darbuotojams apie pasirengimą mobilizacijai ir (ar) karui
Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 str. 10 d. nustatyta, kas yra karo prievolininkas, t. y. bet koks Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis, išskyrus šio įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. išvardintus asmenis (neįgaliuosius; asmenis, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai; pagrindinio karinio parengtumo neįgijusius asmenis, kai jiems sukanka 60 metų; taip pat moteris, „išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas“). Išimties priskyrimui karo prievolininkui dėl jo darbovietės nėra.
Jei civilis medikas yra įtrauktas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau – CMPR), į kariuomenę šaukiamas nebus, išskyrus atvejus, kai jo turima specialybė būtų reikalingesnė Lietuvos kariuomenei. Tai priklausytų nuo esamos situacijos, pvz. chirurgas, traumatologas ar kitų specialybių medikai. Beje, ši išimtis taikoma ne tik medicinos darbuotojams, bet ir kitų specialybių asmenims, įrašytiems į CMPR.
Tokiu atveju, dėl tokio asmens šaukimo į kariuomenę, sprendimą priims krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Daugiau informacijos apie asmenis, kuriems tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama, nustatyta Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme (29 str.). Tiesa, civilį mediką pašaukus į kariuomenę, jis karo mediku netaptų, nes tapimas karo mediku apima būtinų karybos žinių įgijimą, prisiekimą Lietuvai, karinio laipsnio suteikimą. Karo medikui ir Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek neapima Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.
Kadangi medicinos darbuotojų veikla yra gyvybiškai svarbi, jeigu jie nebus šaukiami į kariuomenę, tęs savo darbą įprastose funkcijose – kitokios užduotys, nesusijusios su įprastomis, skiriamos nebūtų.
Kiti asmenys, kurie nėra įtraukti į CMPR ir nepatenka į karo prievolininko sąvoką, tęs savo taikos meto funkcijas iki tol, kol nebus gautas kitas tiesioginio vadovo nurodymas. Taip pat savivaldybės administracijos direktorius Lietuvos Respublikos piliečiui, jeigu jis nėra įtrauktas į CMPR, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka vienkartinei užduočiai atlikti, gali skirti būtinuosius darbus, reikalingus teikiant sveikatos, socialines ar kt. paslaugas, o ginkluotųjų pajėgų nariai gali duoti privalomus nurodymus, reikalingus vykdant karines operacijas.
Sveikatos priežiūros specialistas ir toliau turės teikti sveikatos priežiūros paslaugas neviršijant kompetencijos, nurodytos jų kompetenciją reglamentuojančioje Lietuvos medicinos normoje.
Mobilizacija ir karo padėtis yra skirtingi teisiniai režimai.
Mobilizacija – valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų. Mobilizaciją skelbia Seimas, o valstybės ginkluoto užpuolimo atveju – Respublikos Prezidentas. Mobilizacija gali būti visuotinė arba dalinė.
Atkreiptinas dėmesys, kad mobilizacijos paskelbimas – nėra karo padėtis. Paskelbus mobilizaciją, vykdomas valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą, Lietuvos Respublikos piliečiams gali būti skiriami būtinieji darbai, ūkio subjektams – būtinosios užduotys bei taikomos kitos, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nustatytos, priemonės. Tai reiškia, jog civilinis sektorius pradeda įgyvendinti priskirtas mobilizacines užduotis, kurių įgyvendinimui ruošėsi taikos metu. Taip pasirengiama karo padėties įvedimui, prasidėjus kariniams veiksmams.
Karo padėtis – ypatinga teisinė padėtis, įvedama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka, prireikus ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus, kurios metu taikomas specialus įstatymuose nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, veiklos, asmens teisių, laisvių ir pareigų reglamentavimas. Karo padėtį įveda Seimas, o ginkluoto užpuolimo atveju – Respublikos Prezidentas. Karo padėties metu atnaujinama valstybės sienų kontrolė (kontroliuojamas atvykimas ir išvykimas, ribojamas karo prievolininkų išvykimas), atsiranda ūkinės veiklos ribojimų, komendantų veikla ir kt.
Sveikatos sektorius užtikrina gyvybiškai svarbią valstybės funkciją, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarime Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – MPŠPĮ) – gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas. Ši funkcija apima asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą, todėl sveikatos sektorius privalo užtikrinti nepertraukiamą įstaigų funkcionavimą įvairių krizių, grėsmių, ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) ir savivaldybės turi didinti sveikatos sistemos parengtį, taikydamos įvairias parengties priemones ir skatinti įstaigų parengtumą didinančių priemonių taikymą sveikatos sektoriaus įstaigose. Šiuo metu:
• Parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis derinamas įsakymo „Dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais“ projektas. Atsižvelgiant į geopolitines rizikas, adaptuojamas teisinis reglamentavimas, susijęs su asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimu ir veiklos organizavimu įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais, mobilizacijos ir karo metu;
• Stiprinamas 14 asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) atsparumas grėsmėms;
• Parengtas ligoninių evakuacijos algoritmas;
• Rengiama bendra sveikatos priežiūros specialistams mokymų koncepcija, kuri sistemiškai apims sveikatos priežiūros sistemos personalo kompetencijų įgijimą, tobulinimą, mokymo programų parengimą bei vykdytų mokymų ir pratybų stebėseną;
• Identifikuojamos sveikatos sektoriaus specialistų kompetencijos, reikalingos operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ekstremaliosios situacijos ar karo metu;
• Rengiamas ligoninių infrastruktūros pritaikymo įvairioms grėsmėms standartas;
• Kuriamas „Parengties ir prevencijos modulis”, skirtas skaitmenizuoti parengties užtikrinimo procesus;
• Ligoninės, Greitoji medicinos pagalbos tarnyba įtraukiamos į Lietuvos kariuomenės vykdomas pratybas;
• Sertifikuojama Lietuvos skubiosios medicinos komanda (EMT);
• ES civilinės saugos mechanizmo „RescEU“ medicinos priemonių sandėlio steigimas Lietuvoje;
• Patvirtintas Aprūpinimo krauju ir kraujo komponentais ekstremaliųjų situacijų metu priemonių planas;
• Diegiamas saugios ligoninės indeksas. Tai PSO metodas (standartas), skirtas ASPĮ įsivertinti savo parengtį ir tikimybę užtikrinti paslaugų teikimą nelaimės atveju. Indeksas vertina ASPĮ infrastruktūrą, pastatų konstrukcijas, elektros, telekomunikacijų, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo ir kt. sistemas, medicininę įrangą, priemones, sukauptas atsargas;
• Rengiamas valstybės medicinos rezervo sandėlių iškėlimas iš nesaugios lokacijos. Stiprinami sveikatos sistemos CBRN pajėgumai. Parengtas pirminis cheminių ir biologinių grėsmių valdyme dalyvaujančių institucijų modelis, kuriame aprašomas institucijų veiksmų vientisumas reaguojant į neaiškios kilmės radinius.
Vadovaujantis MPŠPĮ, sveikatos sektoriui yra skirtos šios mobilizacinės užduotys:
• Sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – Ministerijai) užtikrinti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose ir sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose ministerija įgyvendina valstybės, kaip sveikatos priežiūros įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas;
• Savivaldybių administracijoms užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savivaldybėse esančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savivaldybėms pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Taigi, sveikatos sistemos institucijos yra civilinės mobilizacijos institucijos ir privalo vykdyti priskirtas mobilizacines užduotis. MPŠPĮ yra įvardintos ir kitos valstybinės mobilizacinės užduotys (toliau – VMU) bei atsakingi vykdytojai.
Ministerijai taip pat pavesta:
1. Užtikrinti valstybės rezervo medicinos atsargų kaupimą, panaudojimą ir atkūrimą;
2. Koordinuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pasitelkiant ministerijai pavaldžių ir nepavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajėgas (Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 4 punktas civilines saugos pajėgas nurodo kaip Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių ir nepriklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos, pajėgas), nustatant stacionarinių aktyvaus gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, šeimos medicinos, slaugos ir medicininės reabilitacijos paslaugų ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų mobilizacijos atveju teikimo organizavimo ir koordinavimo tvarką bei principus;
3. Ministerijai, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija – užtikrinti nukentėjusiųjų ir sužeistųjų medicininę evakuaciją gydymo bei reabilitacijos tikslais užsienio valstybių gydymo įstaigose.
Ministerijos ir savivaldybių mobilizacijos planuose turi būti nustatyti veiksmai ir priemonės, reikalingi ministerijos ir savivaldybių administracijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtoms VMU vykdyti. Šiais planais vadovaujantis bus organizuojama sveikatos sektoriaus veikla. Šiuo metu mobilizacijos planai yra parengti, tačiau yra įslaptinti ir viešai neprieinami (su jais gali susipažinti tik asmenys, turintys slaptumo žymas).
Mobilizacijos ir (ar) karo metu sveikatos priežiūros įstaigoms išlieka pareiga užtikrinti būtinąsias paslaugas tiek savivaldybės, tiek regioniniu mastu.
Karo metu kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose gali sutrikti tam tikrų medikamentų tiekimas, gali būti greitai išnaudotas įstaigos turimas sukauptas medicininių priemonių ir vaistinių preparatų rezervas, susidaryti darbuotojų trūkumas, reikšmingai padidėti pacientų srautai, gali būti sugriauta arba apgadinta dalis įstaigos infrastruktūros, kas reikšmingai turėtų įtakos sklandžiam įstaigų darbui. Esant šioms aplinkybėms, gali pailgėti darbo valandų skaičius, darbuotojai gali būti perkeliami į kitas gydymo įstaigas. Sveikatos apsaugos sektoriaus funkcionavimą koordinuos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerijos) mobilizacijos valdymo grupė. Konkrečius su įstaigos darbo organizavimu susijusius sprendimus priims įstaigų vadovai, įvertinę pacientų srautus ir kitas įstaigos veiklai svarbias aplinkybes. Visi darbuotojai, įranga ir priemonės galės būti perkeliami visoje Lietuvoje pagal poreikį, esant reikšmingam jų trūkumui. Konkretūs veiksmai priklausys nuo šalyje susidariusios situacijos bei priimamų valdžios sprendimų. Siekiant pasiruošti tęsti įstaigų veiklą, esant išvardintoms aplinkybėms, sveikatos sektorius turi stiprinti savo atsparumą ir parengtį.
Siekdama pateikti metodines rekomendacijas, skirtas padėti sveikatos sektoriaus įstaigoms stiprinti sveikatos sektoriaus parengtį, Ministerija rengia pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais sveikatos apsaugos ministro tvarkos aprašą, kuriame numatytos pagrindinės rekomendacijos, kaip įstaigai pasirengti ir veiklą organizuoti tokių įvykių atvejais. Dokumentas rengtas atsižvelgiant į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) atsako į krizes priemones, NATO Jungtinės sveikatos grupės rekomendacijas, skirtas didinti šalies sveikatos sektoriaus atsparumą. Šiuo metu jis yra paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), derinamas su suinteresuotomis institucijomis.
Gydymo įstaigų darbas ekstremaliųjų situacijų arba karo atveju būtų organizuojamas klasterių arba regioninio bendradarbiavimo principu. Tai reiškia, kad kiekviename regione stacionarinės gydymo įstaigos yra sujungtos į vieną tinklą, kurio darbą koordinuoja organizuojanti gydymo įstaiga:
• Vilniaus regionas – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;
• Kauno regionas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;
• Klaipėdos regionas – Respublikinė Klaipėdos ligoninė;
• Panevėžio regionas – Respublikinė Panevėžio ligoninė;
• Šiaulių regionas – Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Yra identifikuotos pirmo prioriteto stacionarinės gydymo įstaigos – traumų klasterio įstaigos, kurioms tektų didžiausi pacientų srautai:
• Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;
• Klaipėdos universiteto ligoninė;
• Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė;
• Respublikinė Klaipėdos ligoninė;
• Klaipėdos vaikų ligoninė;
• Respublikinė Šiaulių ligoninė;
• Respublikinė Panevėžio ligoninė;
• Utenos ligoninė;
• Tauragės ligoninė;
• Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė;
• Regioninė Telšių ligoninė;
• Marijampolės ligoninė.
Jose, atlikus pagrindines procedūras ir stabilizavus nukentėjusiųjų sveikatos būklę, pacientai būtų perskirstomi į kitas, remiančias stacionarines gydymo įstaigas, įstaigų sąrašą galite rasti paspaudę čia.
Taip pat pažymėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimčių perskirstymas priklausytų nuo konkrečios situacijos. Prioritetas būtų teikiamas gyvybę gelbstinčių paslaugų teikimui, taip pat neatidėliotinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė, teikimui. Esant dideliems pacientų srautams ir įstaigoms viršijant priėmimo pajėgumus, planuojama mažinti apimtis ar atsisakyti planinių paslaugų. Ši valdymo priemonė yra numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerijos) mobilizacijos plane, tačiau galutinius sprendimus priims įstaigų vadovai. Planinių paslaugų teikimas atstatomas vertinant turimus resursus bei sustabdytų paslaugų poreikį. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) veiklą organizuoja atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį.
Karo metu Ministerijos mobilizacijos valdymo grupė, kurią sudaro Ministerijos ir kitų, jai pavaldžių institucijų atstovai, ir kuri yra aktyvuojama valstybėje paskelbus mobilizaciją, koordinuos sveikatos sektoriaus darbą, o visos gydymo įstaigos aktyvuos savo Ekstremalių situacijų valdymo planus (toliau – ESVP) ir pertvarkys įstaigos veiklą pagal ESVP suplanuotus veiksmus – maksimaliai mobilizuos savo išteklius ir organizuos įstaigų darbą. Atkreipiame dėmesį, jog ESVP turi turėti visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nepriklausomai nuo jos pavaldumo ar teisinės formos.
Pagrindinės paslaugų teikimą organizuojančių ASPĮ funkcijos:
• Ministerijos pavedimų vykdymas visais klausimais, susijusiais su paslaugų mobilizacijos atveju teikimo organizavimu;
• suderinus su Ministerija, paslaugų teikimo jos veikimo teritorijoje organizavimas ir koordinavimas bei suderintų nurodymų veikimo teritorijoje esančioms ASPĮ davimas;
• priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėsena veikimo teritorijoje ir informacijos pateikimas Ministerijai;
• veikimo teritorijoje esančių ASPĮ konsultavimas ir metodinis vadovavimas joms;
• pacientų srautų valdymas veikimo teritorijoje, prireikus – derinimas su koordinatoriumi;
• suderinus su Ministerija, klausimų, susijusių su personalo srautų valdymu, pasitelkimu, sprendimas;
• veikimo teritorijoje esančių kitų ASPĮ konsultavimas ir metodinis vadovavimas joms;
• iš valstybės rezervo gautų asmeninių apsaugos priemonių, diagnostikai ir gydymui reikalingų medicinos priemonių paskirstymo veikimo teritorijoje esančioms ASPĮ, organizavimas.
Šiuo metu yra rengiama ir valstybės rezervo sandėlių decentralizavimo koncepcija. Valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, o duomenų apsaugą organizuoja ir atlieka valstybės rezervo koordinatorius, valstybės rezervo tvarkytojai ir valstybės rezervo atsakingieji saugotojai. Detalesnę informaciją apie valstybės rezervo valdymą galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo priimtame LR valstybės rezervo įstatyme, kurį rasite paspaudę čia.
SPĮ veiklą organizuos atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį. ASPĮ turi būti pasiruošusios: išrašyti pacientus, kuriems aktyvus gydymas ASPĮ nėra būtinas, atlaisvinant vietą nukentėjusiems; pasiruošti sutelkti, įtraukti ir valdyti skubiosios medicinos pagalbos išteklius; pasiruošti įrengti papildomus hospitalizacijos pajėgumus ten, kur yra vietos ir išteklių; ASPĮ turi numatyti galimą priimti nukentėjusiųjų skaičių (raudoni ir geltoni pacientai) per pirmą valandą ir per parą. Planuojama, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, esant dideliems pacientų srautams Traumų klasterio įstaigose, perims pacientus, kurių sveikatos būklė nereikalauja skubių medicininių intervencijų (žali pacientai). Tai reiškia, jog pacientai bus kreipiami į pirminį lygį, vykimas pas juos į namus priklausys nuo situacijos.
Asmens sveikatos priežiūros specialistai teiktų sveikatos priežiūros paslaugas, neviršijant kompetencijos, nurodytos jų kompetenciją reglamentuojančioje Lietuvos medicinos normoje.
Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) ir aukštųjų mokyklų atstovais, vertina, kokių kompetencijų reikia sveikatos sektoriaus darbuotojams, kad būtų pasirengę operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas karo metu ar esant kitai grėsmei, dalyvauja bendrose karinėse pratybose – vien šiemet planuojamos šešios gydymo įstaigų ir LK pratybos.
Ministerijos sudaryta ekspertų darbo grupė, kurios sudėtyje yra visų aukštųjų mokyklų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai, šiuo metu rengia kritinių kompetencijų sąrašą, kurias privalu ugdyti, siekiant sveikatos sistemą parengti karo ir kitoms grėsmėms. Išgrynintas kompetencijas planuojama integruoti į studijų programas ir podiplominį ugdymą. Planuojamas ir reikiamų gebėjimų ugdymo finansavimas – Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje numatytas sveikatos sektoriaus specialistų specialiųjų kompetencijų ir kompetencijų, reikalingų operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ekstremaliosios situacijos, krizės ar karo metu, stiprinimas.
Stiprinant visos šalies gydymo įstaigų personalo parengtį iki 2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Planuojami taktinės medicinos mokymai bei mokymai, orientuoti į sunkių traumų ir intensyvios terapijos klasterių veiklos organizavimą, kokybės rodiklių stebėseną ir vertinimą, pacientų sveikatos būklės vertinimą, pervežimą tarp klasterio sveikatos priežiūros įstaigų, traumų centrų pacientų, patyrusių sunkią traumą, gyvybei grėsmingų būklių atpažinimo, diagnostikos, gydymo ikistacionariniu laikotarpiu ir stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įgyvendinant ,,auksinės valandos“ ir traumų integruotos sveikatos priežiūros principus.
Planuojama stiprinti visų medikų bendrąsias žinias apie taktinę mediciną ir specialiąsias žinias tokių specialybių sveikatos sektoriaus darbuotojų, kurios kritiškai svarbios valdant trauminių pacientų srautus (chirurginės, skubiosios pagalbos, reanimacijos (anesteziologijos), ortopedijos, intensyvios terapijos, skubios medicinos, toksikologijos, bendrosios praktikos slaugos). Šiems medikams į pagalbą planuojama telkti kitus sveikatos sektoriaus specialistus pagalbai, valdant pacientų srautus, atliekant rūšiavimą, asistuojant operacijos metu. Ministerija šiais klausimais bendradarbiauja tiek su Izraelio, tiek su Ukrainos specialistais.
Mobilizacijos ir (ar) karo metu, išaugus pacientų srautams, gali būti ribojamos arba stabdomos tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos. Prioritetas būtų teikiamas gyvybę gelbstinčių paslaugų teikimui, taip pat neatidėliotinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė, teikimui.
Paskelbus mobilizaciją, planinių paslaugų teikimas būtų laikinai stabdomas. Šių paslaugų teikimas atstatomas vertinant turimus resursus bei sustabdytų paslaugų poreikį.
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos sunkios būklės pacientams, kurių negalima transportuoti į kitose savivaldybėse atitinkamas paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ). Pacientai, kurių sveikatos būklė leidžia užtikrinti reikiamą priežiūrą namuose, evakuojami bendrąją tvarka arba, esant galimybei, perkeliami į kitoje savivaldybėje veikiančią ir atitinkamas paslaugas teikiančią ASPĮ.
Medicininės reabilitacijos paslaugos – nutraukiamos. Lengvesni pacientai iš medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų išleidžiami į namus. Nutraukiamas pacientų priėmimas į medicinines reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas iš namų.
Atsižvelgiant į situaciją ir poreikius, Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija, organizuos nukentėjusiųjų ir sužeistųjų medicininę evakuaciją gydymo bei reabilitacijos tikslais užsienio valstybių gydymo įstaigose.
Tikėtina, kad darbo krūvis išaugtų visiems civilinės saugos sistemos subjektams, taip pat ir sveikatos sektoriaus įstaigoms. Gali reikšmingai padidėti pacientų srautai į visų lygmenų sveikatos priežiūros įstaigas, o tai sąlygotų darbo krūvių augimą. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas yra atsakingas už Ekstremalių situacijų valdymo planus (toliau – ESVP) ir funkcijų perorganizavimą įstaigoje.
Karo metu Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupė, atsižvelgdama į situaciją ir poreikius, turės galimybę perskirstyti tiek žmogiškuosius, tiek kitus resursus tarp įstaigų, taip atliepiant didelius darbo krūvius.
Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 22 str. numatyta:
3. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, koordinuodamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, priima sprendimus:
1) perkelti asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalą ir išteklius į kitą iš anksto numatytą vietą;
2) perkelti sveikatos priežiūros specialistus iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą;
3) perskirstyti medicinos priemones (prietaisus), medicinos pagalbos priemones, vaistus (vaistinius preparatus) tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų;
4) perkelti pacientus iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą;
5) teikti siūlymus savivaldybių administracijų direktoriams dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigoms reikalingo turto laikinojo paėmimo ar rekvizavimo ir būtinųjų darbų šiose įstaigose skyrimo;
6) teikti Vyriausybei siūlymus dėl asmens sveikatos priežiūrai reikalingų išteklių poreikio.
Laikinasis turto paėmimas ar rekvizavimas būtų taikomas visoms gydymo įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos.
Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK) planuoja sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) krizių metu procesą. Planuojama, kad už mobilizacijos ir karo metu suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas VLK apmokės iš PSDF. Įstaigos iš šių gautų lėšų darbuotojams mokės darbo užmokestį, o sprendimus, kaip jis bus mokamas, atsižvelgdami į įstaigų darbo apmokėjimo tvarkas, priims įstaigų vadovai.
Vienas pagrindinių pasirengimo mobilizacijai siekių – paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį, užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, todėl medicinos personalo vaidmuo yra itin reikšmingas. Sveikatos priežiūros sektoriaus mobilizacinių užduočių vykdymas yra kritiškai svarbus Lietuvos valstybei. Gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas apima asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą.
Sveikatos sistemos įstaigos yra civilinės mobilizacijos institucijos ir privalo vykdyti priskirtas mobilizacines užduotis. Užduotims įgyvendinti yra būtina suformuoti civilinį mobilizacinio personalo rezervą (toliau – CMPR). CMPR sudaromas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu patvirtintu Civilinio mobilizacinio personalo rezervo sudarymo ir apskaitos tvarkos aprašu, įrašant į jį Lietuvos Respublikos piliečius, paskirtus (priimtus) į pareigas, deleguotus į subjektus, sudaromus mobilizacijai valdyti, nurodytus Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, taip pat kitus Lietuvos Respublikos piliečius, atliekančius funkcijas, būtinas mobilizacijos planuose numatytiems veiksmams ir (ar) priemonėms įgyvendinti.
Darbuotojo įrašymas į CMPR reiškia, kad darbuotojas yra reikalingas, siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą mobilizacijos, karo atveju. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos į CMPR įtraukia ne tik medicinos personalą, bet ir kitus darbuotojus, kurie reikalingi siekiant užtikrinti įstaigos funkcionavimą. Dažnu atveju sveikatos priežiūros įstaigos į CMPR įtraukia praktiškai visus įstaigos darbuotojus. Atkreipiame dėmesį, jog, jei darbuotojas išeina iš darbo, jo CMPR nebelieka. Asmuo į CMPR įrašomas ir jame būna iki tol, kol jis atlieka tas funkcijas, dėl kurių yra įrašytas. Pavyzdžiui, jei angiochirurgė persikvalifikavo į IT specialistus, kaip gydytoja iš CMPR turi būti išbraukta. Ar į CMPR bus įrašyta kaip IT specialistė, priklauso nuo to, ar institucija, kurioje dabar dirba, turi mobilizacinę užduotį ir ar tos užduoties atlikimui ši specialistė reikalinga.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos šiuo metu peržiūri ir vertina 14 stacionarinių traumų klasterio įstaigų CMPR sudėtis. Identifikuojami medicinos darbuotojai, kurie dirba ne vienoje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į šią informaciją, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su įstaigomis įvertins, kuri sveikatos priežiūros įstaiga turėtų būti pagrindinė, į kurią mobilizacijos ar karo atveju turėtų prisistatyti darbuotojas. Apie tai bus informuoti šiose įstaigose dirbantys darbuotojai.
Nors planuojama, kad prioritetas bus teikiamas darbui 14 traumų klasterio įstaigose, visos institucijos, įskaitant sveikatos sektorių, turės užtikrinti savo veiklos tęstinumą.
Tiek mobilizacijos metu, tiek paskelbus karo padėtį (kaip ir taikos metu), galioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Vadovaujantis Darbo kodekso 58 str., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Taip pat tam tikri darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 str. 12 p. bei Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 16 str., kurie įsigalioja nuo mobilizacijos paskelbimo ar karo padėties įvedimo šalyje.
Dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties, nebuvimo darbe, atsisakymo dirbti ar netinkamo funkcijų vykdymo mobilizacijos metu numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Baudžiamoji atsakomybė atsirastų tuo atveju, jei priešingas teisei asmens veikimas ar neveikimas sukeltų sunkias pasekmes, kurios numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Pavyzdžiui, slaugytoja arba gydytojas gauna įsakymą nedelsiant atvykti į savo darbo vietą, kad galėtų padėti susidariusios kritinės situacijos metu, tačiau nusprendžia likti namuose ir ignoruoti šį įsakymą. Darbuotojai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamojo kodekso 3161 straipsnį: ,,Mobilizacijos ar karo padėties metu būtinų funkcijų neatlikimas. Tas, kas būdamas įrašytas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą mobilizacijos ar karo padėties metu vengė atlikti jam nustatytas funkcijas arba jas atliko netinkamai, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.”
Jeigu įstaiga, kurioje dirba darbuotojas, dalyvauja gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų ir valstybinių mobilizacinių užduočių, paskirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, vykdyme ir yra laikoma mobilizacijos sistemos subjektu, šios įstaigos vadovas sudaro šios įstaigos civilinio mobilizacinio personalo rezervą. Jei darbuotojas yra įtrauktas į šios įstaigos civilinio mobilizacinio personalo rezervą, pasirašytinai (pasirašant Supažindinimo su funkcijomis, privalomomis paskelbus mobilizaciją ar teikiant priimančiosios šalies paramą, aktą) supažindinami su jų funkcijomis, atliekamomis mobilizacijos metu. Atsisakius pasirašyti Supažindinimo aktą, šis faktas pažymimas minėtame akte. Piliečiai, kurie nėra mobilizacijos sistemos dalis, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, gali būti pasitelkiami į pagalbą jiems skiriant būtinuosius darbus.
Lietuvos Respublikos karo padėties 22 str. numatyta, kad karo padėties atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupė, o sprendimai privalomi visoms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, išskyrus ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą.
Atkreipiame dėmesį, kad Mobilizacijos įstatyme ar kituose mobilizaciją ar karo padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose Supažindinimo akto nepasirašymas nėra numatytas kaip pagrindas atleisti asmenį iš darbo, tačiau asmens atsisakymas pasirašyti Supažindinimo aktą neatleidžia nuo jam skirtų pareigų vykdymo mobilizacijos metu – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5174 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, funkcijų neatlikimą mobilizacijos metu.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas
5174 straipsnis. Asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, funkcijų neatlikimas ar netinkamas atlikimas mobilizacijos ar karo padėties metu
1. Asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, jam nustatytų funkcijų neatlikimas ar netinkamas atlikimas mobilizacijos ar karo padėties metu, jeigu dėl to neatsirado sunkių padarinių, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Ambulatorinės grandies specialistai teiks būtinąsias paslaugas gyventojams savo darbovietėse – pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ). Pirminės ASPĮ veiklą organizuos atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį (būtinoji medicinos pagalba, lėtinių ligų paūmėjimas, kaip cukrinio diabeto ir kt.). Esant dideliems pacientų srautams, numatoma stabdyti nebūtinųjų paslaugų, tokių kaip profilaktiniai darbuotojų patikrinimai, vaikų sveikatos patikrinimai ir pan., teikimą. Pirminės grandies funkcijos yra labai svarbios, nes sumažins stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų apkrovą.
Pirminės ASPĮ taip pat turi aktyvuoti savo Ekstremalių situacijų valdymo planus ir veiklą pertvarkyti pagal juose numatytus veiksmus.
Darbo tvarka karo padėties metu priklausys nuo susiklosčiusios situacijos bei saugumo šalyje, o sprendimą konkrečiu atveju, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupės (toliau – MVG) nurodymais, priims įstaigos vadovas, tad bet kokiu atveju pirmiausia reiktų kreiptis į savo tiesioginį vadovą.
MVG sprendimai privalomi visoms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, išskyrus ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą.
Kaip jau minėta kitų klausimų atsakymuose, tam tikri veiksmai numatomi Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių mobilizacijos planuose, o darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 str. 12 p. bei Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 16 straipsnyje, kurie įsigali nuo mobilizacijos paskelbimo ar karo padėties įvedimo šalyje.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas (toliau – MPPD) administruoja civilinių mobilizacijos institucijų, ūkio mobilizacijos subjektų pasirengimą mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai teikti, administruoja mobilizacijos ir demobilizacijos vykdymą, administruoja civilinių mobilizacijos institucijų, ūkio mobilizacijos subjektų dalyvavimą teikiant priimančiosios šalies paramą, organizuoja ir koordinuoja krašto apsaugos sistemos, valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų ir (ar) nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą pilietinio pasipriešinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje. MPPD kontaktinę informaciją galite rasti paspaudę čia.
Nepriklausomai nuo sveikatos priežiūros įstaigos nuosavybės formos, karo metu įstaigoms išlieka pareiga ir toliau užtikrinti būtinąsias paslaugas tiek savivaldybės, tiek regioniniu mastu. Esant įprastiniams pacientų srautams, darbuotojai vykdo savo funkcijas darbovietėje ir teikia paslaugas atvykusiems pacientams. Esant žmogiškųjų išteklių trūkumui pagrindinėse įstaigose dėl didelių pacientų srautų, gali būti priimtas sprendimas darbuotojus perkelti į kitas įstaigas, kuriose prisijungs prie šių įstaigų darbuotojų komandų. Šį sprendimą priimtų Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupė.
Priėmus Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą (jį galima rasti čia) (toliau – KVCSĮ), privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos tapo civilinės saugos pajėgomis – įgavo prievolę rengti Ekstremalių situacijų valdymo planus ir juose nusimatyti persitvarkymo veiksmus.
KVCSĮ 16 straipsnyje numatyta, kad civilinės saugos pajėgas sudaro Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių ir nepriklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos.
Į Civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau – CMPR), vadovaujantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo (toliau – MPŠPĮ) 14 straipsnio nuostatomis, įrašomi Lietuvos Respublikos piliečiai, paskirti (priimti) į ministro, viceministro, ministerijos kanclerio, savivaldybės administracijos direktoriaus, kitas mobilizacijos sistemos subjektų vadovų pareigas, išskyrus Lietuvos kariuomenės vado pareigas, taip pat deleguoti į Valstybės mobilizacijos operacijų centrą ir civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos valdymo grupes bei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių atliekamos funkcijos būtinos mobilizacijos planuose numatytiems veiksmams ir (ar) priemonėms įgyvendinti.
Vadovaujantis MPŠPĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įstaigos vadovas turi sudaryti įstaigos civilinio mobilizacinio personalo rezervą. Į CMPR įrašomi asmenys su jų funkcijomis, atliekamomis mobilizacijos metu ir (ar) teikiant priimančiosios šalies paramą, supažindinami pasirašytinai (MPŠPĮ 14 str. 6 d.), pasirašant Supažindinimo aktą. Supažindinimo aktas, skirtas supažindinti asmenis apie jų įtraukimą į CMPR, jų mobilizacijos metu atliekamas funkcijas, pareigas, atsakomybes bei galimas pasekmes.
Jeigu į CMPR įrašytas asmuo atsisako pasirašyti Supažindinimo aktą, šis faktas pažymimas minėtame akte. MPŠPĮ ar kituose mobilizaciją ar karo padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose šio supažindinimo akto nepasirašymas nėra numatytas kaip pagrindas atleisti asmenį iš pareigų, tačiau asmens atsisakymas pasirašyti supažindinimo aktą neatleidžia nuo jam skirtų pareigų vykdymo mobilizacijos metu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5174 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, funkcijų neatlikimą mobilizacijos metu.
Atkreipiame dėmesį, jog visos sveikatos apsaugos sektoriaus įstaigos turi prievolę turėti CMPR, tačiau kitoje įstaigoje dirbantis darbuotojas galėjo negauti pasirašyti šio dokumento dėl kelių priežasčių:
- jis nebuvo įtrauktas į CMPR, nes jo atliekamos funkcijos nėra būtinos siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą mobilizacijos ar karo metu; arba
- įstaiga dar nėra suformavusi CMPR ir įvykdžiusi CMPR narių informavimo ir konsultavimo procedūros.
Jeigu darbuotojas yra įrašytas į Civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau – CMPR), į Lietuvos kariuomenę šaukiamas nebus, išskyrus atvejus, kai darbuotojo turima specialybė būtų reikalingesnė ginkluotosioms pajėgoms. Tokiu atveju dėl darbuotojo šaukimo į kariuomenę sprendimą priims krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
Darbuotojo įrašymas į CMPR reiškia, kad darbuotojas yra reikalingas mobilizacinėms užduotims vykdyti toje įstaigoje, į kurios CMPR yra įtrauktas. Daugiau informacijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 29 str., kurį rasite paspaudę čia.
Vyriausybė 2022 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo” 2.4 papunkčiu yra patvirtinusi Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašą, kurio 4.6.7 papunktyje yra numatyta valstybinė mobilizacinė užduotis savivaldybių administracijoms – užtikrinti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių)) iki 14 metų (dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) dienos priežiūrą, įskaitant maitinimą ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, kai dėl objektyvių priežasčių į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti asmenys negali to užtikrinti patys, savivaldybių administracijų numatytose savivaldybių mokyklose. Taip pat nutarimo 4.7 punktu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta koordinuoti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių)) iki 14 metų (dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) dienos priežiūrą, įskaitant maitinimą ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, savivaldybių mokyklose, nustatant dienos priežiūros organizavimo tvarką.
Vadovaujantis šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, visos savivaldybės planuoja ir savo mobilizacijos planuose nusimato minėtai užduočiai atlikti reikalingus veiksmus ir priemones (galimas dienos priežiūros vietas, personalą ir kt.).
Ministerijos sudaryta ekspertų darbo grupė, kurios sudėtyje yra visų aukštųjų mokyklų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai, kariškiai, šiuo metu rengia kritinių kompetencijų sąrašą, kurias privalu ugdyti, siekiant sveikatos sistemą parengti karo ir kitoms grėsmėms. Išgrynintas kompetencijas planuojama integruoti į studijų programas ir po diplominį ugdymą.
Stiprinant gydymo įstaigų personalo parengtį iki 2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Planuojami taktinės medicinos mokymai bei mokymai, orientuoti į sunkių traumų ir intensyvios terapijos klasterių veiklos organizavimą, kokybės rodiklių stebėseną ir vertinimą, pacientų sveikatos būklės vertinimą, pervežimą tarp klasterio ASPĮ, Traumų centrų pacientų, patyrusių sunkią traumą, gyvybei grėsmingų būklių atpažinimo, diagnostikos, gydymo iki stacionariniu laikotarpiu ir stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įgyvendinant ,,auksinės valandos“ ir traumų integruotos sveikatos priežiūros principus.
Tu esi reikalingas (-a) valstybei_A3 (spalvotas)
Tu esi reikalingas (-a) valstybei_A3 (nespalvotas)