Administracinė byla Nr. eA-599-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04913-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 44.2

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S., skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

1.       Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį  patikslino, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija), atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) ir SAM, 31 743,94 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento 2019 m. kovo 6 d. iki šios bylos iškėlimo teisme dienos; 2) priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Komisija neteisėtai ilgus mėnesius neskyrė pareiškėjai, sergančiai labai reta labai sunkia (mirtina) liga ((duomenys neskelbtini)) kompensacijos už gydymą veiksmingu vaistu „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo padarė pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos. 2018 m. rugsėjo 19 d. jai pradėtas taikyti gydymas kompensuojamuoju vaistu „(duomenys neskelbtini)“, liga agresyviai progresavo, todėl netinkantis gydymas minėtu vaistu nutrauktas, ir, nesant kito efektyvaus kompensuojamo vaisto, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) gydytojų konsiliumas priėmė sprendimą kreiptis į Komisiją su prašymu kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į agresyvią ligos eigą, kompensuoti pacientės gydymą vaistu „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. vasario 21 d. Santaros klinikos pateikė Komisijai prašymą. Laukdama Komisijos sprendimo, pareiškėja skubiai už savo asmenines lėšas įsigijo vaistą „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo gydymą šiuo vaistu. Komisija nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai vaisto „(duomenys neskelbtini)“ kompensaciją 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2020 m. kovo 5 d. ir 2021 m. vasario 1 d. sprendimais, neatsižvelgusi į pareiškėjai palankius 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimus. Komisija priėmė 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą dėl kompensacijos skyrimo tik po 2021 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021, kuriuo panaikinta Komisijos 2021 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. RLK-5 dalis, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų prašymą dėl vaisto „(duomenys neskelbtini)“ kompensavimo, ir Komisija įpareigota tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl vaisto „(duomenys neskelbtini)“ kompensavimo.

3.       Pareiškėja teigė, kad patyrė turtinę žalą, nes negavusi kompensacijos už „(duomenys neskelbtini)“ ir siekdama išgyventi, privalėjo savo ir artimųjų lėšomis pirkti vaistą. Komisijai Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, atlikdama valdžios funkcijas ji veikė kaip valdžios institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Komisijos veiksmai neskiriant gydymo vaistu „(duomenys neskelbtini)“ kompensavimo (2019 m. kovo 18 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2020 m. kovo 5 d. ir 2021 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimai) laikytini neteisėtais, t. y. Komisija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Pagal Farmacijos įstatymo 59² straipsnio 1 dalį ir Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 ir 10.2 punktus, Komisija, svarstydama, ar yra pagrindas skirti vaisto kompensavimą, turėjo nustatyti, ar tenkinamos dvi sąlygos: pacientė serga labai reta liga ir vaistas, kurio kompensavimo buvo prašoma, yra veiksmingas. Nepaisydama reguliavimo ir dviejų įsiteisėjusių teismo sprendimų, Komisija, vertindama pacientės būklės retumą, visuose keturiuose sprendimuose nepagrįstai rėmėsi informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis bei nereprezentatyviais duomenimis, o vaisto veiksmingumo apskritai nevertino. Įsiteisėjusiu VAAT 2021 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021 buvo pripažinta, kad pacientės būklė yra labai reta, o vaistas „(duomenys neskelbtini)“ yra veiksmingas, konstatuota, jog Komisija per 28 mėnesių laikotarpį keturis kartus priėmė objektyviais įrodymais nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, nesilaikydama teismų sprendimų ir pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 9 punktuose nustatytus įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, veikdama priešingai tikslui, dėl kurio įgyvendinimo ji buvo įsteigta (užtikrinti, kad labai reta žmogaus sveikatos būkle sergantis asmuo efektyviai ir skaidriai gautų jo lūkesčius atitinkantį gydymą inovatyviais vaistais). Komisijos 2021 m. vasario 1 d. sprendimo 2 dalis, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl vaisto „(duomenys neskelbtini)“ kompensavimo, VAAT sprendimu panaikinta, o kiti trys Komisijos sprendimai panaikinti ankstesniais teismo sprendimais (konstatuotas veiksmų neteisėtumas). Komisijai nepagrįstai neskiriant vaisto „(duomenys neskelbtini)“ (vienintelio galinčio išgelbėti pacientės gyvybę) kompensacijos, pareiškėja, agresyviai progresuojant ligai, įsigijo vaistą už savo lėšas. Komisijai patvirtinus vaistų kompensavimą, pareiškėja nebūtų patyrusi nuostolių, t. y. nebūtų išleidusi savo pinigų jai įstatymiškai priklausančio vaisto įsigijimui. Patirtos turtinės žalos dydis atitinka pinigų sumą, išleistą įsigyti gydymui reikalingo vaisto, kurio kompensaciją Komisija turėjo patvirtinti dar 2019 metais.

4.       Pareiškėja reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Pacientė serga mirtina liga, gydymas kompensuojamuoju vaistu „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutrauktas 2019 m. vasario 13 d. dėl vaisto neveiksmingumo ir agresyvaus ligos progresavimo, kito kompensuojamojo gydymo šiai pareiškėjos būklei Lietuvoje nėra patvirtinta, ji buvo palikta paliatyviam gydymui (duomenys neskelbtini), nors inovatyvus ir efektyvus imunoterapinis vaistas „(duomenys neskelbtini)“ egzistavo, kurio kompensavimas pareiškėjai net 30 mėnesių nebuvo patvirtintas. Pagal mokslinius duomenis statistiškai, nutraukus gydymą vaistu „(duomenys neskelbtini)“ dėl ligos progresavimo, pacientas išgyvena 3,9 mėnesio, taigi, pareiškėja, nepradėjus gydymo „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. birželį jau būtų mirusi. Pareiškėja, pati būdama šeimos gydytoja, labai gerai suprato savo situacijos beviltiškumą sužinojusi, kad gydymas „(duomenys neskelbtini)“ nutraukiamas, o gydymas „(duomenys neskelbtini)“ nekompensuojamas. Pareiškėja, būdama pensinio amžiaus, patyrė finansinį ir psichologinį nesaugumą, didelį nusivylimą valdžios institucijomis ir bejėgiškumą, nes jai labai ilgai nebuvo sudaryta galimybė gauti jai priklausančio gydymo kompensavimo. Pareiškėja teigė patyrusi didelį stresą, nusivylimą, orumo pažeminimą.

5.       Pareiškėja reikalavimą dėl palūkanų priteisimo grindė tuo, kad negavusi kompensacijos už gydymą, turėjo savo lėšas skirti vaistų pirkimui ir visą vaisto pirkimo iš savo lėšų laikotarpį negalėjo šių pinigų naudoti kitoms savo reikmėms. Valstybė, pakartotinai nepaskyrusi kompensacijos, galėjo laisvai disponuoti pareiškėjos vaistui skirtomis lėšomis. Komisija, atstovaujanti Lietuvos valstybę, nepatvirtinusi kompensacijos, tapo pareiškėjos skolininke (CK 6.210 str. 1 d., 6.261, 6.251 str.). Atsakovas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti pareiškėjai 5 procentų dydžio metines palūkanas už pradelstą įvykdymo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d., kai pareiškėja po Santaros klinikų pateikto Komisijai vaistų kompensavimo prašymo už savo lėšas įsigijo vaistą „(duomenys neskelbtini)“ ir patyrė žalą, o žala didėjo su kiekvienu vaistų pirkimu.

6.       Pareiškėja taip pat prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

7.       Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovas SAM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       SAM nurodė, kad vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² straipsniu, sveikatos apsaugos ministras įpareigotas įsakymu iš 5 asmenų sudaryti Komisiją, į Komisijos sudėtį įeina tik 1 SAM atstovas. Komisija sprendimus priima savo vardu, SAM įgaliojimų priimti sprendimo Komisijos vardu neturi, SAM nėra pavesta tikrinti ar keisti Komisijos priimamų sprendimų teisėtumo, SAM neturi įgaliojimų teikti net rekomendacinio pobūdžio pavedimų Komisijai dėl jos priimamų sprendimų, o Komisija neturi pareigos atsiskaityti SAM dėl savo priimamų sprendimų. Todėl SAM negali būti atsakinga už Komisijos priimtus sprendimus. Nesant SAM neteisėtų veiksmų, SAM atsakomybė negalima. Būklės retumą pagrindžiančių duomenų vertinimo teisė ir sprendimo dėl būklės pripažinimo labai reta bei sprendimo dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo teisė suteikta išimtinai Komisijai, kuri priimdama sprendimus, vadovavosi kompetentingų institucijų pateikta informacija, sistemose esančia oficialia statistika bei tarptautine literatūra. Nuomonę apie pacientės būklės retumą teikusių įstaigų nuomonė taip pat išsiskyrė, ji nebuvo vienareikšmė. Komisijos ir VAAT sprendime atliktas pareiškėjos būklės retumo vertinimas išsiskyrė. Dėl SAM veiksmų neigiamų pasekmių neatsirado. Tvarkos aprašas numato, kad už savo lėšas įsigyti vaistiniai preparatai nėra kompensuojami (35 p.), o pareiškėjos prašymas kompensuoti jos patirtas išlaidas nepagrįstas. Pagrindas kompensuoti pareiškėjai vaistinių preparatų įsigijimo išlaidas atsirado tik po VAAT 2021 m. birželio 14 d. teismo priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021 įsiteisėjimo. Iki to laiko neginčijamo pagrindo, kuriuo remiantis Komisija būtų turėjusi pareigą kompensuoti vaisto įsigijimo išlaidas, nebuvo, todėl pareiškėjos prašymas atlyginti jai 31 743,94 Eur turtinę žalą yra nepagrįstas. Pareiškėjos prašymas atlyginti jai 5 proc. metinių palūkanų nuo žalos atsiradimo momento (2019 m. kovo 6 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos, nepagrįstas, kadangi nei SAM, nei Komisija su pareiškėja nebuvo sudarę jokios sutarties, todėl nei Komisija, nei SAM negali būti laikomos neegzistuojančios sutarties kreditoriumi, o CK atriboja sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Pareiškėja turėjo pagrįsti jai kilusią neturtinę žalą, vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.

9.       Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovas VLK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10.       VLK nurodė, kad pareiškėja neįrodė viešosios atsakomybės sąlygų visumos. Komisija veikė pagal Komisijos veiklą reguliuojančius teisės aktus. Komisija 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4K-2238 „Dėl informacijos teikimo“ informavo Santaros klinikas apie 2019 m. kovo 18 d. posėdyje priimtą sprendimą nekompensuoti pareiškėjos gydymo vaistu „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų, nes pareiškėja neatitinka Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos būklės paplitimo kriterijaus ir nėra pateikta statistiškai patikimų oficialiai skelbiamų duomenų apie vaisto įtaką bendro išgyvenamumo pailgėjimui. Jei būtų nutarta pareiškėjai priteisti žalą, terminas, nuo kurio žala galėjo atsirasti, yra ne pareiškėjos nurodoma 2019 m. kovo 6 d., bet 2019 m. kovo 26 d., kada gydymo įstaiga buvo informuota apie neigiamą sprendimą. Pareiškėja pirmą kartą įsigijo vaisto dar nepateikus Komisijai prašymo dėl kompensavimo (prašymas pateiktas 2019 m. vasario 21 d.), o garantiniai raštai išduodami tik kompensavimui į priekį, todėl pareiškėjos vaisto įsigijimo išlaidos iki prašymo pateikimo neturėtų būti laikomos patirta žala dėl Komisijos veiksmų, jeigu tokie veiksmai būtų pripažinti kaip padarę žalą pareiškėjai. Komisijai 2021 m. rugsėjo 1 d. priėmus teigiamą sprendimą dėl kompensavimo, gydymo įstaigai buvo išduotas garantinis raštas ir pacientė jau galėjo įsigyti kompensuojamąjį vaistą „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“, tačiau, VLK kompensuojamųjų vaistų sistemos duomenimis pareiškėjai nebuvo išrašytas nei vienas receptas ir gydymas nebuvo tęsiamas, tai neatitinka pareiškėjos teiginių, kad vaistas suteikė galimybę gydytis ir gyventi. Pareiškėjos su skundu teikiamuose gydymo įstaigų atsakymuose apie pareiškėjos būklės retumo vertinimą kelios gydymo įstaigos pasisakė, kad pacientės būklė nėra reta, tačiau VAAT priėmus sprendimą, Komisija tenkino gydymo įstaigos prašymą. Tai, kad pareiškėja nesutiko su Komisijos vertinimu, nereiškia, kad Komisijos elgesys buvo neteisėtas, nėra pagrindo atlyginti žalą. Priteisti metines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį nėra pagrindo. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, tik bendro pobūdžio paaiškinimus, nepateikė informacijos, kad šiais vaistais nebėra gydoma jau nuo 2019 m. spalio. Pareiškėjos prašoma neturtinė žala viršija jos prašomos turtinės žalos sumą, todėl ji turėtų būti žymiai sumažinta. Be to, nors pareiškėja teigė buvusi priversta tęsti ne tik kovą su liga, tačiau ir teisinę kovą už teisę į gyvybę, tačiau vaistas jai gydytojų nebeskiriamas jau nuo 2019 m. spalio, taip pat netęstas gydymas ir 2021 metais gavus Komisijos teigiamą sprendimą. Todėl pareiškėja nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos dydžio, nenurodė aplinkybių, kad vaistas jai nebuvo reikalingas po teigiamo Komisijos sprendimo. Tai, kad gydymas vaistu baigtas 2019 m. spalį, patvirtina, kad vaistas nebuvo toks efektyvus pacientei, kaip tai nustatė VAAT, o Komisija buvo tinkamai įvertinusi, jog vaistas nesukelia reikšmingo išgyvenamumo pailgėjimo. Abejotina, kokiu būdu Komisijos sprendimas galėjo sukelti žalą pacientei trejus metus, todėl neturtinė žala nėra įrodyta ir pagrįsta.

11.       Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Komisijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, palaikė atsakovo atstovo SAM atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VLK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13.       VLK palaikė atsakovo atstovo SAM poziciją ir nurodė, kad VLK techniškai aptarnauja Komisiją pagal Komisijos darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 „Dėl Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašo ir šių išlaidų kompensavimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, taip pat jos darbuotojai yra Komisijos nariai, tačiau VLK neturėtų kilti materialinės pasekmės dėl Komisijos priimamų sprendimų. Kitu atveju tokios pasekmės turėtų kilti visų institucijų, kurių atstovai yra Komisijos nariai, darboviečių atžvilgiu ir turėtų būti taikoma kolektyvinė visos Komisijos atsakomybė.

 

II.

 

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjos L. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovaujamos SAM, 14 735,96 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 500 neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovaujamos VLK, 14 735,95 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 500 neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią skundo dalį atmetė.

15.       Teismas nustatė, kad Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. SR-682 „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo“ kreipėsi į VLK, prašydamos kompensuoti gydymą vaistu ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai. Komisija 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4K-2238 „Dėl informacijos teikimo“ informavo apie 2019 m. kovo 18 d. posėdyje priimtą sprendimą nekompensuoti pareiškėjos gydymo vaistu „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų. Santaros klinikos 2019 m. balandžio 5 d. Apeliacinei komisijai pateikė raštą Nr. SR-1228 „Apeliacinis skundas dėl Labai retų žmogaus sveikatos būklių išlaidų kompensavimo komisijos priimto sprendimo“, prašydamos įpareigoti Komisiją pakartotinai svarstyti jų 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl vaisto kompensavimo. Apeliacinė komisija 2019 m. gegužės 10 d. posėdyje nutarė patenkinti Santaros klinikų apeliacinį skundą ir pavedė Komisijai pakartotinai, laikantis teisės aktuose nustatytų sprendimo priėmimo terminų, svarstyti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą, priimant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 53 punkto reikalavimus atitinkantį sprendimą bei tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka labai retos žmogaus sveikatos būklės, aiškiai nurodyti tokio sprendimo motyvus. Santaros klinikos 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. SR-1668 „Dėl vaisto „(duomenys neskelbtini)“ kompensavimo“ kreipėsi į Komisiją, prašydama, be kita ko, atsižvelgti ir į Apeliacinės komisijos raštą, kuriame pavedama pakartotinai svarstyti šį prašymą. Komisija 2019 m. gegužės 16 d. posėdyje nutarė nekompensuoti vaisto „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo išlaidų pareiškėjos gydymui. Apie šį posėdyje priimtą sprendimą Santaros klinikos buvo informuotos 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 4K-3726 „Dėl informacijos pateikimo“.

16.       Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė skundą VAAT, prašydama panaikinti Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto „(duomenys neskelbtini)“ kompensavimo“ dėl kompensavimo pareiškėjos gydymo išlaidų ir įpareigoti Komisiją atlikti veiksmus – skubiai iš naujo, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos, išnagrinėti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma kompensuoti pareiškėjai gydymo išlaidas, ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl šio prašymo. VAAT 2019 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4118-596/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02279-2019-5) atsisakė priimti skundą nurodydamas, jog pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) 5 dalimi, prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo šį sprendimą apskųsti Apeliacinei komisijai. Kadangi pareiškėja nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo dėl Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) 5 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Komisijos atlikti veiksmus nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjos skundą teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-555-602/2019 VAAT 2019 m. birželio 25 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą VAAT nagrinėti iš naujo. Pareiškėja skundą dėl 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimo 2019 m. liepos 8 d. pateikė Apeliacinei komisijai, prašydama pavesti Komisijai pakartotinai svarstyti Santaros klinikų prašymą ir priimti motyvuotą sprendimą. Apeliacinė komisija, 2019 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio metu nutarė atmesti pareiškėjos 2019 m. liepos 8 d. skundą dėl Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo, kadangi Farmacijos įstatyme nenumatyta paciento teisė tiesiogiai kreiptis dėl labai retos būklės nustatymo ir gydymo išlaidų kompensavimo ar apskųsti tokį sprendimą apeliacine tvarka.

17.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į VAAT su skundu, prašydama: 1) panaikinti Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo“, kuriuo prašoma kompensuoti pareiškėjai gydymo išlaidas; 2) panaikinti Apeliacinės komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. vykusiame posėdyje priimtą sprendimą (protokolą), kuriuo atmestas pareiškėjos skundas; 3) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma kompensuoti pareiškėjos gydymo išlaidas ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino. Teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad Komisijos sprendimas nėra išsamus, nenurodytos objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys, ypatingai susijusios su pareiškėjos sveikatos būklės nepriskyrimo prie labai retų žmogaus sveikatos būklių. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog Komisija nepagrįstai vadovavosi tik VLK duomenimis, be kita ko, informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, nes jie neatsako į klausimus apie pareiškėjos  sveikatos būklę. Teismas, panaikinęs Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo“, įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma kompensuoti pareiškėjos gydymo išlaidas ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

18.       Komisija 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. 4K-2096 informavo Santaros klinikas ir pareiškėją apie tai, kad 2020 m. kovo 5 d. posėdyje nutarė nekompensuoti vaisto „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo išlaidų pareiškėjai. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimu, pateikė skundą VAAT. VAAT 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Komisijos posėdyje 2020 m. kovo 5 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 10 dalį, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto „(duomenys neskelbtini)“ kompensavimo“, kuriuo prašoma kompensuoti pacientei L. S. gydymo išlaidas ir įpareigojo Komisiją iš naujo šį Santaros klinikų prašymą. Komisijai nevykdant įsiteisėjusio 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo, pareiškėja 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas 2021 m. sausio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą. Komisija 2021 m. vasario 1 d. posėdyje, vykdydama VAAT 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020, pakartotinai išnagrinėjo Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo”, kuriame nusprendė nekompensuoti vaisto įsigijimo išlaidų pareiškėjos gydymui. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2021 m. vasario 1 d. sprendimu, pateikė skundą VAAT. VAAT 2021 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021 pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Komisijos posėdyje 2021 m. vasario 1 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 dalį, kuria atsisakyta Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo“, ir įpareigojo Komisiją tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo“ ir šiuo klausimu priimti atitinkamą sprendimą. Komisijai vykdant teismo sprendimą ir priėmus teigiamą sprendimą dėl kompensavimo 2021 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. RLK-34 2021 m. rugsėjo 2 d. gydymo įstaigai buvo išduotas garantinis raštas pareiškėjai įsigyti kompensuojamąjį vaistą ,,(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)).

19.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja žalą kildina iš Komisijos ir SAM neteisėtų veiksmų. Komisija nėra juridinis asmuo, todėl teismas jos atstovais įtraukė SAM ir VLK (pagal SAM pateiktą įgaliojimą).

20.       Teismas aptarė CK nuostatas dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir nurodė, kad Komisija, priimdama sprendimus dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo, privalo vadovautis Farmacijos įstatymu ir Tvarkos aprašu.

21.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 21 d. Santaros klinikoms raštu Nr. SR-682 „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo“ kreipusis į VLK prašant kompensuoti gydymą vaistu (duomenys neskelbtini) pareiškėjai, teisės aktų nustatytais terminais turėjo būti priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas. Teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas priimtas Komisijos 2021 m. rugsėjo 1 d. posėdyje. Iki tol priimti sprendimai buvo panaikinti kaip neteisėti.

22.       Teismas sutiko su pareiškėja, kad Komisijos neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (VAAT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019, VAAT 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020, VAAT 2021 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021) ir Apeliacinės komisijos 2019 m. gegužės 10 d. posėdyje priimtu sprendimu. Minėtais Apeliacinės komisijos ir teismų sprendimais buvo panaikinti Komisijos 2019 m. kovo 18 d. posėdyje, 2019 m. gegužės 16 d. posėdyje, 2020 m. kovo 5 d. posėdyje, 2021 m. vasario 1 d. posėdyje priimti sprendimas nekompensuoti vaisto įsigijimo išlaidų pareiškėjos gydymui.

23.       Teismas vertino, kad neteisėti Komisijos veiksmai konstatuoti, jie pasireiškė teismų sprendimuose nurodytų Farmacijos įstatymo, Tvarkos aprašo ir VAĮ 3 straipsnio 4 ir 9 punktų, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų pažeidimu, kai Komisija pareiškėjos atžvilgiu priimdavo neteisėtus sprendimus, kurie buvo naikinami kaip neteisėti, nemotyvuoti.

24.       Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi Santaros klinikų prašymo padavimo metu, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d.) 19 punktas nustato, jog prašymą kompensuoti labai retos būklės gydymo išlaidas Komisijai pateikia pacientą gydanti gydymo įstaiga, teikianti atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Prašymas Komisijai teikiamas per VLK. Komisija, gavusi prašymą kompensuoti labai retos būklės gydymo išlaidas, sprendimą priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos. Prašymo gavimo diena laikoma diena, kai šį prašymą su visais Tvarkos aprašo 19 punkte nurodytais dokumentais gauna VLK. Per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Komisijos sprendimas persiunčiamas VLK ir šio sprendimo pagrindu per 3 darbo dienas išduodamas VLK garantinis raštas gydymo įstaigai, kuriame nurodoma paciento, sergančio labai reta būkle, gydymo išlaidų kompensuojamoji suma pagal VLK suteikiamą garantiją ir šios garantijos galiojimo terminas arba gydymo įstaiga raštu informuojama apie sprendimą nekompensuoti atitinkamų vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų arba neduoti sutikimo gydymo įstaigai teikti atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir jo motyvus. Jei trūksta duomenų sprendimui priimti, Komisija skiria papildomą terminą reikiamiems duomenims pateikti ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos (bet ne vėliau, negu leidžia paciento būklė) (Tvarkos aprašo 22 punktas).

25.       Teismas sprendė, kad neteisėti Komisijos veiksmai konstatuotini taip pat ir tuo aspektu, kad Komisija pirmąjį sprendimą (Komisijos 2019 m. kovo 18 d. posėdyje priimtas sprendimas nekompensuoti pareiškėjos gydymo vaistu „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų) priėmė praleidusi Tvarkos aprašo 22 punkte nustatytus terminus. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad terminai buvo pratęsti ir, kad šis pratęsimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kaip buvo išspręstas prašymas skubiai spręsti dėl vaistų kompensavimo.

26.       Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad neteisėtus veiksmus atliko SAM. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti Komisijos, o ne SAM veiksmai. Neteisėtų SAM veiksmų taip pat nenurodyta ir patikslintame skunde.

27.       Teismas atmetė VLK ir SAM argumentus, kad Komisija neatliko neteisėtų veiksmų, nes jie nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

28.       Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo priteisti 31 743,94 Eur turtinės žalos, kurią patyrė įsigyjant vaistą ,,(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis, atlyginimą, į bylą pateikė įrodymus (kvitų kopijas ir pareiškėjos sutuoktinio A. S. bei pareiškėjos banko sąskaitos išrašus). Byloje nėra ginčo, kad A. S. yra pareiškėjos sutuoktinis ir jis piniginę prievolę atsiskaityti už vaistus įvykdė už pareiškėją. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino, kad sutuoktinių turtui taikytinas teisės aktuose nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimas, paaiškino, kad už pareiškėjos vaistus mokėjo sutuoktinis arba pati pareiškėja. Teismo posėdyje SAM ir VLK atstovės patvirtino, kad ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

29.       Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais įrodymais, teismas konstatavo, kad pareiškėja, įsigydama vaistą (duomenys neskelbtini), dėl kurio kompensacijos buvo kreiptasi į Komisiją, išleido: 1) 2019 m. vasario 19 d. 2 104,56 Eur (2019 m. vasario 9 d. kvito Nr. 417662/16 kopija), 2) 2019 m. kovo 6 d. 2 152,18 Eur (2019 m. kovo 6 d. kvito Nr. 421857/49 kopija), 3) 2019 m. kovo 19 d. 2 152,18 Eur (2019 m. kovo 19 d. kvito Nr. 425807/33 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. kovo 21 d.), 4) 2019 m. balandžio 2 d. 2 104,56 (2019 m. balandžio 2 d. kvito Nr. 428903/21 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. balandžio 4 d.), 5) 2019 m. balandžio 9 d. 2 104,56 Eur (2019 m. balandžio 9 d. kvito Nr. 429976/33 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašo, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. balandžio 10 d.), 6) 2019 m. balandžio 26 d. 2 108,11 Eur (2019 m. balandžio 26 d. kvito Nr. 434152/47 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. balandžio 28 d.) (mokėjimo kvite nurodyta 9,15 Eur suma (su nuolaida) išleista perkant ne (duomenys neskelbtini) vaistus, todėl ji minusuojama iš bendros kvito sumos), 7) 2019 m. gegužės 13 d. 2 108,11 Eur (2019 m. gegužės 13 d. kvito Nr. 159070/98 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. gegužės 15 d.) (mokėjimo kvite nurodyta 28,62 Eur suma (su nuolaida) išleista perkant ne (duomenys neskelbtini) vaistus, todėl ji minusuojama iš bendros kvito sumos), 8) 2019 m. gegužės 14 d. 2 108,11 Eur (2019 m. gegužės 14 d. kvito Nr. 437474/12 kopija ir pareiškėjos banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. gegužės 16 d.), 9) 2019 m. birželio 11 d. 2 108,11 Eur (2019 m. birželio 11 d. kvito Nr. 442076/47 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. birželio 13 d.), 10) 2019 m. birželio 25 d. 2 108,11 Eur (2019 m. birželio 25 d. kvito Nr. 172000/95 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. birželio 27 d.), 11) 2019 m. birželio 27 d. 2 108,11 Eur (2019 m. birželio 27 d. kvito Nr. 176207/12 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. birželio 29 d.), 12) 2019 m. liepos 17 d. 2 092,39 Eur (2019 m. liepos 17 d. kvito Nr. 4452306/14 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. liepos 19 d.), 13) 2019 m. rugpjūčio 5 d. 2 092,39 Eur (2019 m. rugpjūčio 5 d. kvito Nr. 447726/1 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. rugpjūčio 7 d.), 14) 2019 m. rugpjūčio 19 d. 2 092,39 Eur (2019 m. rugpjūčio 19 d. kvito Nr. 4451076/23 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. rugpjūčio 21 d.) (mokėjimo kvite nurodyta 20,29 Eur suma (su nuolaida) išleista perkant ne (duomenys neskelbtini) vaistus, todėl ji minusuojama iš bendros kvito sumos), 15) 2019 m. rugsėjo 4 d. 2 092,39 Eur (2019 m. rugsėjo 4 d. kvito Nr. 456047/73 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. rugsėjo 6 d.) (mokėjimo kvite nurodytos 14 Eur, 2,52 Eur, 11,12 Eur, 0,43 Eur, 0.92 Eur, 12, 35 Eur, 12,67 Eur, 2, 44 Eur sumos (su nuolaida) išleistos perkant ne (duomenys neskelbtini) vaistus, todėl jos minusuojamos iš bendros kvito sumos), 16) 2019 m. spalio 8 d. 2 092,39 Eur (2019 m. spalio 9 d. kvito Nr. 461614/28 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. spalio 10 d.).

30.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog 1 ir 2 sumos ji neprašo priteisti, tačiau iš skunde nurodytos sumos galima vertinti, kad prašo (bendra suma gauta sudėjus visas). Teismo vertinimu, 1 ir 2 suma, išleistos 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. kovo 6 d., t. y. dar iki tada, kai buvo atlikti neteisėti Komisijos veiksmai, todėl ši žala priežastiniu ryšiu nėra susijusi su neteisėtais Komisijos veiksmais. 2019 m. vasario 19 d. nebuvo kreiptasi į Komisiją, o 2019 m. kovo 6 d. nebuvo suėjęs terminas Komisijos sprendimui priimti. Todėl šios sumos, išleistos vaisto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, priežastiniu ryšiu nėra susijusios su neteisėtais Komisijos veiksmais. Iš viso nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. spalio 8 d. pareiškėja išleido 29 471,91 Eur (2 152,18 Eur + 2 104,56 Eur + 2 104,56 Eur + 2 108,11 Eur + 2 108,11 Eur + 2 108,11 Eur + 2 108,11 Eur + 2 108,11 Eur + 2 108,11 Eur + 2 092,39 Eur + 2 092,39 Eur + 2 092,39 Eur + 2 092,39 Eur + 2 092,39 Eur). Ši suma išleista pagrįstai: vaisto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, dėl kurio kompensavimo pareiškėjai Santaros klinikos buvo kreipęsi 2019 m. vasario 21 d. Dėl Komisijos neteisėtų veiksmų (sprendimo nepriėmimo laiku ir neteisėtų sprendimų priėmimo) pareiškėjai vaisto (duomenys neskelbtini) įsigijimui garantinis raštas surašytas 2021 m. rugsėjo 2 d. Jei nebūtų buvę neteisėtų Komisijos veiksmų, pareiškėja nebūtų patyrusi turėtų išlaidų vaisto (duomenys neskelbtini) įsigijimui.

31.       Teismas sprendė, kad nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, turtinė žala ir priežastinis ryšys. Dėl to pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja SAM ir VLK, lygiomis dalimis priteisiamas turtinės žalos atlyginimas: pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja SAM, priteistina 14 735,96 Eur (29 471,91 Eur / 2 + 0,005 Eur apvalinimui) ir pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja VLK, priteistina 14 735,95 Eur (29 471,91 Eur / 2 – 0,005 Eur apvalinimo).

32.       Teismas atmetė VLK ir SAM argumentus, kad žalos atlyginimo momentas turi būti po 2019 m., t. y. kai pareiškėja baigė vartoti vaistus. Teismas žalos atsiradimo momentą siejo su neteisėtų veiksmų pradžia, todėl 2019 m. kovo 19 d. pareiškėjai įsigyjant vaistus ši suma įskaitoma į žalą.

33.       Teismas atmetė ir VLK bei SAM argumentus, kad turtinė žala neturėtų būti atlyginama, nes vaistas pareiškėjai nebuvo veiksmingas. Šie argumentai išeina už nagrinėjamo ginčo ribų. Teismas vadovavosi nurodytais Apeliacinės komisijos sprendimu, teismo sprendimais ir galiojančiu 2021 m. rugsėjo 1 d. Komisijos posėdžio sprendimu, todėl vaisto veiksmingumo argumentai šioje byloje jokios teisinės reikšmės neturi.

34.       Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, konstatavo, jog pareiškėja, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų. Tokią išvadą teismas darė iš pareiškėjos paaiškinimų, kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų byloje (skundų, teismų sprendimų, kreipimųsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir t.t.). Pareiškėja, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, aktyviai gynė savo teises visuose minėtuose teismo procesuose. Tai rodo klausimo svarbą jai, jos sugaištą laiką, pastangas, domėjimąsi, suinteresuotumą, aktyvias pastangas ir dėl to patirtus pergyvenimus, nusivylimą valdžia ir bandymą teisinėmis priemonėmis spręsti ginčą. Atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes (pareiškėjos sunkią ir retą ligą, procedūros dėl vaistų kompensavimo trukmę, Komisijos elgesį, neteisėtų veiksmų gausą, klausimo svarbą ir reikšmę – susijęs su asmens sveikata, gyvybe), teismas sprendė, kad Komisijos neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė pareiškėjai didelę neturtinę žalą.

35.       Teismas vertino, kad priežastinis ryšys tarp Komisijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos egzistuoja: dėl neteisėto termino Komisijos sprendimui priimti praleidimo, neteisėtų ir panaikintų Komisijos sprendimų pareiškėja patyrė neturtinę žalą, pergyveno, ji pasireiškė greta su kitomis sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis, staiga, netikėtai, pakankamai intensyviai. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje sunku (galbūt neįmanoma) atriboti išgyvenimus, nulemtus ligos, ir išgyvenimus, nulemtus Komisijos neteisėtų veiksmų, tačiau neturtinė žala neabejotinai pasireiškė.

36.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018), sprendė, kad pareiškėja neturtinę žalą patyrė nuo tada, kai turėjo būti priimtas sprendimas dėl Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymo, bei kai sužinojo apie neigiamus sprendimus, kurie vėliau buvo panaikinti.

37.       Teismas vertino, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl 50 000 Eur atlyginimo. Atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio nuostatas, į konstatuotą pareiškėjos teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką, įrodymus, esančius byloje dėl neturtinės žalos dydžio, neturtinės žalos trukmę, teismas pareiškėjos skundo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

38.       Teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė lygiomis dalimis iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja SAM ir VLK. 

39.       Teismas pareiškėjos prašymo priteisti 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento 2019 m. kovo 6 d. iki šios bylos iškėlimo teisme dienos netenkino, nes pareiškėjos ir Komisijos 2019 m. kovo 6 d. nesiejo sutartinės prievolės ar piniginės prievolės santykiai, todėl pagrindo taikyti CK 6.210 ir 6.261 straipsnius nėra.

40.       Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priteisė pareiškėjai 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 22 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

        

III.

 

41.       Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovas VLK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą nustatant, kad VLK nėra tinkama atsakovas, atstovaujantis Komisiją.

42.       VLK teigia, kad nėra tinkamas atsakovas. Be to, VLK procese buvo nustatytos dvi procesinės padėtys – kaip trečiojo suinteresuoto asmens ir kaip atsakovą Komisiją atstovaujančios institucijos. Pareiškėja patikslintame skunde kaip atsakovą, atstovaujantį Lietuvos valstybę ir Komisiją, nurodė SAM. Pareiškėja neskundė VLK veiksmų. VLK buvo įtraukta į procesą kaip atsakovas, nors tam ir prieštaravo pagrįsdama argumentais.

43.       VLK nurodo, kad bylos nagrinėjimo ribas nulemia byloje pareikšti skundo reikalavimai. Byla turėjo būti nagrinėjama skundo ribose, ir sprendimas pasekmes galėjo sukelti tik pareiškėjo įvardintiems atsakovams. Teismas skundžiamame sprendime nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl VLK nustatyta atsakovo Komisijos atstovo procesinė padėtis, nepagrindė, kodėl SAM prašymas yra pagrįstas. VLK atstovauti Komisiją buvo įpareigota 2022 m. balandžio 4 d. 13 val. vykusio teismo posėdžio metu. VLK pateikė prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, tačiau minėto teismo posėdžio metu įvertinus prašymą buvo prijungta prie bylos ir kaip Komisijos atstovas (atsakovas) ir kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. VLK neturėjo pasirinkimo tik pateikti procesinius dokumentus kaip Lietuvos valstybę ir Komisiją atstovaujantis atsakovas, nes šie sprendimai buvo priimti teismo posėdžio metu, VLK jų skųsti negalėjo, nes tai neatitinka nei vieno ABTĮ 152 str. 1 d. numatyto atvejo. Teismas neargumentavo, kodėl peržengė skundo ribas ir nutarė atsakovais laikyti abu subjektus, nors Komisijos nariais yra ir kitų juridinių asmenų darbuotojai, tačiau šie juridiniai asmenys nelaikyti atsakovais kaip VLK ir net pareiškėja skunde VLK nebuvo įtraukusi kaip atsakovės. Susidarė dviprasmiška teisinė situacija, kas turėtų atstovauti Komisiją teisme, nes ji sudaryta iš kelių institucijų atstovų ir kas turėtų materialiai atsakyti už Komisijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Teismams ankstesniais teismo sprendimais pripažinus, jog Komisijos veiksmai buvo neteisėti – VLK veiksmų neteisėtumo, už kurį VLK turėtų atsakyti, nebuvo nustatyta, todėl VLK negali būti taikoma materialinė atsakomybė.

44.       VLK nurodo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų ar surinkta duomenų, kaip VLK galėjo pažeisti pareiškėjos teises ar interesus. Priešingai, VLK kaip trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime buvo nurodyta, kad Komisijai priėmus teigiamą sprendimą VLK atliko veiksmus priskirtus jos kompetencijai pagal teisės aktus – išdavė garantinį raštą, o tą galima padaryti tik po teigiamo Komisijos sprendimo. Teismas nenustatė, kad VLK, atlikdama veiksmus pagal savo kompetenciją (veiksmais ar neveikimu), pažeidė pareiškėjos teises ar lėmė Komisijos sprendimą / veiksmus, kuriais buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

45.       VLK vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, tinkama proceso šalimi – atsakovu – turėjo būti tik Komisiją sudariusi SAM, nes ji įstatymu įpareigota ją sudaryti. Farmacijos įstatymo 59² straipsnis 3 dalis nustato, kad Komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu; Komisiją sudaro 5 asmenys, iš jų bent 2 asmenys turi būti praktikuojantys universiteto ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistai; Komisijos sudėties, komisijos narių kvalifikacijos, patirties reikalavimus ir veiklos reglamentą nustato sveikatos apsaugos ministras; Komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį; skubiais atvejais, kai pacientą būtina nedelsiant gydyti, Komisija į posėdį renkasi nedelsdama, gavusi prašymą. Taigi įstatyme niekur nepaminėta, kad šią Komisiją atstovauja tam tikra institucija, t. y. VLK. Be to, kaip minėta, reikalavimo byloje, kad atsakovu, atstovaujančiu Komisiją, turėtų būti VLK, nebuvo pareikšta. Teismas nusprendė VLK įtraukti SAM prašymu, kuris buvo nemotyvuotas ir nenusijęs su tuo, kad VLK turėtų materialiai atsakyti už Komisijos sprendimus.

46.       VLK pažymi, kad SAM VLK kaip Komisijos atstovo įtraukimą į procesą grindė tik tuo, kad VLK Komisiją techniškai aptarnauja, tai nėra pakankamas pagrindas, kad VLK būtų nustatyta atsakomybė už Komisijos veiksmus (Tvarkos aprašo 8 ir 13 p.). VLK atkreipia dėmesį, kad techninis aptarnavimas tokiose komisijose dažniausiai vykdomas pavaldžių ministerijai institucijų darbuotojų, to priežastis – žmogiškųjų išteklių trūkumas. Todėl tai nėra laikytina teisėtu ir tinkamu pagrindu į bylą įtraukti institucijas, iš kurių Komisija yra sudaroma. Už šias komisijas, įskaitant ir Komisiją, atsakinga SAM, nes ji įstatymu įpareigota tokią Komisiją sudaryti. VLK atsakovu buvo pripažinta nepagrįstai ir negali atsakyti už kito juridinio asmens sudarytos Komisijos prievoles. Tinkamas atsakovas turėjo būti tik SAM, kitu atveju galima aiškinti taip, kad atsakovais gali būti bet kurio Komisijos nario darbovietė (pvz., gydymo įstaigos). VLK nėra institucija, suteikusi Komisijai viešojo administravimo įgaliojimus. VLK niekada neatsisakė pagal kompetenciją dalyvauti Komisijos darbe, vykdo Komisijos sprendimus. Tai, kad VLK yra techniškai aptarnaujanti Komisiją pagal Komisijos darbo reglamentą, negali jai sukelti materialinių pasekmių, nurodytų teismo sprendime. VLK neturi įgaliojimų ir negali lemti Komisijos sprendimo, iš kurio kyla pareiškėjos reikalavimas. VLK vykdo Komisijos sprendimus, tačiau Farmacijos įstatyme nėra nustatyta, kad VLK materialiai atsako už Komisijos veiksmus.

47.       Pareiškėja L. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

48.       Pareiškėja nurodo, kad Farmacijos įstatymas suteikia Komisijai specifinius – viešojo administravimo subjekto įgaliojimus – priimti teisinius padarinius sukeliantį privalomą sprendimą. Todėl Komisija, atlikdama valdžios funkcijas veikė kaip valdžios institucija CK 6.271 straipsnio prasme. Byloje atsakovu yra Lietuvos valstybė, pagal pareiškėjos patikslintą skundą jai atstovauja Komisija, priėmusi neteisėtus sprendimus, kurie teismų buvo panaikinti ir jos steigėja SAM. Pareiškėjai kilusią žalą privalo atlyginti valstybė, kuriai atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Atsižvelgiant į Komisijos specifinį statusą – ji yra viešojo administravimo subjektas, tačiau nėra juridinis asmuo, atsakovu atstovu turi būti ir SAM. Visuose teisminiuose procesuose, kuriuose buvo sprendžiamas Komisijos veiksmų teisėtumo klausimas priimant sprendimus dėl vaisto kompensavimo pareiškėjai, atsakovais buvo Komisija ir jos steigėja SAM. Visi teismų sprendimai yra įsiteisėję. Todėl ir žalos atlyginimo byloje, nesant specialaus reguliavimo, valstybės atstovais turi būti SAM ir Komisija. Įsakymu Nr. V-867 VLK yra įgaliota atstovauti Komisiją. Pagal SAM pateiktus rašytinius paaiškinimus teismo sprendimas gali turėti įtakos VLK teisėms ir pareigoms, todėl siekiant teisingo ir operatyvaus sprendimo ir vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, teismas įtraukė į bylą VLK tiek kaip trečiąjį asmenį, tiek kaip Komisijos atstovą. Vieninteliu atsakovu byloje yra Lietuvos valstybė, atstovais yra Komisija ir SAM. Komisijos atstovu yra VLK. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarime Nr. 497 yra nustatyta tvarka kaip sprendžiamas netinkamo Lietuvos valstybės atstovo klausimas, jeigu toks iškyla byloje (6 p.). VLK apeliaciniame skunde nurodyta informacija, kad VLK įtraukta kaip atsakovas, yra iš esmės klaidinga, vienintelis atsakovas yra Lietuvos valstybė. Nesant sutarimo tarp institucijų, jos savo ginčą dėl atstovavimo perkėlė į teisminį procesą, nors galėjo išsispręsti minėtame Nutarime nurodyta tvarka. Pareiškėjos vertinimu, kadangi  Komisijai jos steigėjo SAM sprendimu turi atstovauti juridinis asmuo – VLK, atstovavimas yra tinkamas, Įsakymas Nr. V-867 yra galiojantis. Pareiškėja, būdama silpnesniąja puse, negali patirti nepatogumų ar net papildomos žalos dėl institucijų neapsisprendimo, kas mokės žalos atlyginimą. Atsakinga už sukeltą žalą yra Lietuvos valstybė, o institucijos, nesutariančios dėl to, kas yra atsakingas už sprendimus ir iš kieno biudžeto turi būti atlyginta žala, šį klausimą gali išspręsti tarpusavyje, nevilkindamos ir taip jau labai ilgai besitęsiančių ikiteisminių ir teisminių procesų. Pareiškėjos teisminiai ginčai dėl vaistų trunka ilgai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, tikslingas kuo greitesnis jos patirtos žalos atlyginimas. Valdžios institucijoms yra taikomi aukštesni standartai, todėl jos negali teisintis neveikimu, nežinojimu ir vilkinti procesus ir už nieką neatsakyti.

49.       Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovas SAM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

50.       SAM nurodo, kad 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. 10AD-69 „Dėl papildomų paaiškinimų administracinėje byloje Nr. eI2-2168-1047/2022 pateikimo“ VAAT pateikė sveikatos apsaugos ministro 2021 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. V-867 „Dėl Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos atstovavimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-687), kuriuo VLK direktoriui pavesta įgalioti VLK atstovą atstovauti Komisijos interesus teismuose (apylinkės, apygardos, apygardos administraciniuose, Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme) ir kitose valstybės bei savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, teikti visus reikalingus procesinius dokumentus, atliekant atstovaujamojo vardu šiuos procesinius veiksmus: atsiliepimų ir informacijos pateikimą, ieškinio (skundo) ar priešieškinio pareiškimą, pareikšto ieškinio (skundo) atsisakymą, ieškinio (skundo) pripažinimą, ieškinio (skundo) reikalavimų sumažinimą ar padidinimą, ieškinio (skundo) pagrindo arba dalyko pakeitimą, bylos užbaigimą taikos sutartimi, teismų sprendimų, nutarčių, nutarimų, antstolių veiksmų apskundimą, prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimą, vykdomųjų raštų gavimą ir jų pateikimą vykdymui, dokumentų pateikimą ir gavimą. SAM, vadovaudamasi Įsakymu Nr. V-687 bei motyvuodama tuo, kad Komisija yra savarankiška tarpinstitucinė komisija, aptarnaujama VLK, pateikė prašymą į administracinę bylą Lietuvos Respublikos atstovu įtraukti VLK. VAAT 2022 m. kovo 25 d. priėmė rezoliuciją: „Komisijos atstovu laikyti VLK.“ 2022 m. balandžio 4 d. VAAT gautas 2022 m. balandžio 4 d. VLK prašymas Nr. 4K-2784 dėl ginčo šalies pakeitimo byloje. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. balandžio 4 d., metu, teismas, išklausęs pareiškėjos atstovės nuomonę dėl Komisijos atstovų tinkamumo byloje, nutarė Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Komisijos, atstovais byloje laikyti tiek SAM, tiek ir VLK. Ministerija papildomai nurodyta ir kaip Lietuvos Respublikos atstovė. Atstovauti Komisijos interesus teismuose ir kitose valstybės bei savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose Įsakymu Nr. V-687 pavesta VLK. SAM, kaip sveikatos politiką formuojanti įstaiga, privalo atstovauti tiek pacientų, tiek valstybės interesus, todėl siekdama užtikrinti tinkamą pacientų ir valstybės interesų atstovavimą, SAM neturi nei teisinio pagrindo, nei suinteresuotumo ginti Komisijos priimtus sprendimus teisme. SAM kompetencija Komisijos veiklos atžvilgiu apsiriboja tuo, kad sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Farmacijos įstatymo 59² straipsnio nuostatomis, sudaro Komisiją ir nustato Komisijos veiklos tvarką.

51.       SAM pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo 8 ir 9 punktą, Komisija, priimdama sprendimą dėl sveikatos būklės pripažinimo labai reta būkle, atsižvelgia į VLK nuomonę apie sveikatos būklės retumą (naujai diagnozuotų sveikatos būklės atvejų skaičių per metus), pagrįstą privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ (toliau – ir „Sveidra“) duomenimis arba Sprendimų priėmimo tvarkos aprašo 5 punkte nurodytais atvejais – interneto portale „Orphanet“ arba kitais tarptautinėje mokslinėje literatūroje skelbiamais duomenimis, ir į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos nuomonę. Pagal Tvarkos aprašo 22 punktą, Komisijai priėmus sprendimą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Komisijos sprendimas persiunčiamas VLK ir šio sprendimo pagrindu per 3 darbo dienas išduodamas VLK garantinis raštas gydymo įstaigai. Pagal minėtas bei kitas Tvarkos aprašo nuostatas visi pareiškėjų prašymai bei su prašymų nagrinėjimu susiję dokumentai valdomi VLK, SAM šių dokumentų nevaldo, Komisija sprendimus priima savo vardu, SAM nevaldo duomenų apie jų įgyvendinimą. Būtent Komisijos, kaip savarankiško subjekto, o ne SAM sprendimai, yra skundžiami teisme, todėl VLK argumentas, kad SAM yra vienintelis tinkamas Komisijos atstovas byloje, nėra pagrįstas. Pagal VLK nuostatus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-35 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir VLK nuostatai), Įsakymą Nr. V-687, VLK yra kompetentinga atstovauti Komisiją, komentuoti Komisijos priimtus sprendimus, kurie grindžiami VLK valdoma informacija, pateikti VLK turimus dokumentus iš informacinių sistemų, todėl VLK buvo pasitelkta kaip tinkamas Komisijos atstovas atstovauti Komisijos interesus teismuose.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

IV.

 

52.       Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovas VLK prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą (žr. nutarties 41 p.), nes, mano, kad nepagrįstai įtrauktas į procesą (žr. nutarties 42 – 46 p.).

53.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipia dėmesį, jog apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovaujamos SAM, buvo priteista 14 735,96 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 500 neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat pareiškėjai priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovaujamos VLK, 14 735,95 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei palūkanos buvo priteistos iš atsakovo Lietuvos valstybės.

54.       Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kad neteisėtai priteista žala ar nepagrįstas žalos dydis. Iškeltas tik procesinės teisės normos klausimas (dėl atsakovo atstovo). 

55.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla – tokia aplinkybė nenustatyta, todėl tai iš esmės lemia ir apeliacinio skundo atmetimą.

56.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje administracinio ginčo šalys yra pareiškėja ir atsakovas Lietuvos valstybė (ABTĮ 46 str. 1 d.), kurią atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus (ABTĮ 47 str. 2 d.). Teismo sprendimo įvykdymo naštos paskirstymas / pasidalijimas, atiteksiantis valstybės institucijoms, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Skundo reikalavimas buvo pareikštas tinkamam atsakovui ir dėl to ginčo nėra.

57.       Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

58.       Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas priteisti 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: PVM sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimo kopija. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

59.       Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, VLK apeliacinis skundas atmetamas, todėl pareiškėja įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Pareiškėjos prašoma išlaidų suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punkte nustatytą dydį, todėl prašymas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai priteistina 2 470,39 Eur suma, neviršijanti minėto dydžio (1,3 (koeficientas) x 1 900,30 Eur (2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nurodyta suma priteisiama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, atstovaujamos VLK.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai L. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų trisdešimtdevynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

 

 

        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Arūnas Sutkevičius