Administracinė byla Nr. TA-636-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04275-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas) atstovų neturtinės žalos atlyginimą: iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) – 670 Eur, iš Higienos instituto (toliau – ir Institutas) – 300 Eur, iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) – 600 Eur.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. su skundu kreipėsi į Ministeriją dėl bausmės atlikimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas; toliau – ir Vilniaus PN). Ministerija persiuntė skundą nagrinėti pagal kompetenciją Centrui. Centras, skundo dalį, kuri nepriskirtina jo kompetencijai, persiuntė nagrinėti pagal kompetencija Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), pažeisdamas 5 darbo dienų terminą. Dėl to, kad skundo persiuntimas buvo užvilkintas 7 dienomis, pareiškėjas turėjo ilgiau kęsti nežmoniškas bausmės atlikimo sąlygas. Vilniaus PN ėmėsi veiksmų tik po to, kai pareiškėjas padavė skundą, t. y. iškėlė jį iš kameros Nr. 17 ir pradėjo šią kamerą remontuoti. Pareiškėjas žalą, patirtą dėl to, jog Centras sutrukdė per kuo trumpesnį laiką pasiekti teisingumą bei apginti teisėtus interesus, vertino 70 Eur.

2.2. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu pateikti informaciją, kokią įtaką žmogaus organizmui daro saulės spinduliai (ar (ir) pati saulė). Ministerija persiuntė prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Centrui. Centras 2022 m. gegužės 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad prašymas nebus nagrinėjamas, nenurodė rašto apskundimo tvarkos. Kadangi Centras prašymo nepersiuntė nagrinėti pagal kompetenciją kitai įstaigai, šis pareiškėjo prašymas liko neišnagrinėtas. Tik po to, kai pareiškėjas pasikreipė į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, Centras informavo jį, jog jo prašymas bus persiųstas Institutui. Centras skundo persiuntimo procedūrą užvilkino 3 mėnesius ir 1 dieną, dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, nes turėjo papildomai kreiptis į Seimo kontrolierių ir, negavęs reikalingos informacijos, negalėjo siekti teisingumo (ginti savo teises teisminiu keliu). Pareiškėjas dėl tokių Centro veiksmų patirtą neturtinę žalą vertino 300 Eur.

2.3. Institutas 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodė, jog saulės spindulių poveikio išaiškinimas nėra priskirtinas jo kompetencijai, nenurodė rašto apskundimo tvarkos (pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. nuostatos), taip pat nepersiuntė pareiškėjo prašymo kitai įstaigai nagrinėti pagal kompetenciją. Dėl tokio Instituto neveikimo pareiškėjui teko kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą, naudoti laiko ir fizinius išteklius bei patirti pinigines išlaidas, taip pat patirti neigiamas emocijas, sunkumus, atlikti advokato kompetencijos darbus. Seimo kontrolierius pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu. Dėl tokių Instituto veiksmų patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 300 Eur.

2.4. Pareiškėjo kreipimasis dėl saulės poveikio žmogaus organizmui Ministerijoje buvo užregistruotas 2022 m. balandžio 25 d. Ministerija privalėjo pateikti atsakymą per 20 darbo dienų, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą. Kadangi pareiškėjas negavo atsakymo ir jo prašymas buvo persiuntinėjamas iš vienos į kitą įstaigą, teko patirti sunkumus, rašyti raštus Seimo kontrolieriaus įstaigai, o iki šio skundo išsiuntimo dienos pareiškėjas negavo informacijos ir nepasiekė savo teisėtų interesų. Kadangi pareiškėjas negalėjo ginti Vilniaus PN pažeidžiamų savo teisių teisme, buvo pažeistos jo konstitucinės teisės. Dėl tokių Ministerijos veiksmų patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 300 Eur.

2.5. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 22 d. pateikė Ministerijai prašymą pateikti informaciją, kokį poveikį žmogaus organizmui daro nepakankamas fizinis aktyvumas. Ministerija persiuntė šį prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Centrui. Centras 2022 m. gegužės 13 d. rašte nurodė, kad jam nėra suteikti įgaliojimai aiškinti gyvensenos veiksmų poveikį sveikatai, taip pat kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) nėra nustatytų reikalavimų dėl žmogaus fizinio aktyvumo, tačiau nepateikė informacijos apie kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas prašymas nagrinėti pagal kompetenciją, nebuvimą. Centras pažeidė 5 darbo dienų terminą persiųsti ir (ar) informuoti pareiškėją apie prašymo persiuntimą (nepersiuntimą) kitai įstaigai dėl objektyvių priežasčių. Dėl šių priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą su skundu dėl pakartotinio Centro neteisėto ir nepagrįsto neveikimo. Centras neužtikrino pareiškėjui tinkamo viešojo administravimo ir taip pažeidė jo konstitucines teises. Dėl tokių Centro veiksmų patirtą žalą pareiškėjas vertino 300 Eur.

2.6. Ministerija privalėjo pateikti atsakymą per 20 darbo dienų, tačiau to nepadarė ir pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą. Kadangi pareiškėjas negavo atsakymo iki pat šio skundo išsiuntimo dienos ir jo prašymas buvo persiuntinėjamas iš vienos įstaigos į kitą, pareiškėjas patyrė sunkumus – rašė raštus į Seimo kontrolierių įstaigą, kad raštas būtų persiųstas pagal kompetenciją, tačiau nepasiekė teisėtų tikslų, ir, negavus informacijos, buvo pažeistos jo teisės, jis negalėjo tinkamai ginti savo teisių prieš Vilniaus PN. Dėl tokių Ministerijos veiksmų patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 300 Eur.

3. Higienos institutas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Institutas nėra viešojo administravimo subjektas, jis nepriima administracinių sprendimų, nevykdo teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūros, neteikia administracinių paslaugų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į tai, Institutas negali būti atsakovo šioje byloje.

3.2. Institutas 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte savo kompetencijos ribose atsakė pareiškėjui į jo prašymą apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui, persiųstą Centro. Pareiškėjo prašymas priskirtinas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 35.4 punkte nurodytai prašymų grupei, į kurią galima atsakyti laisva forma. Rašte pateiktas paaiškinimas laikytinas atitinkančių VAĮ 3 straipsnyje nurodytus viešojo administravimo principus. Pareiškėjo teisė į visapusišką ir objektyvų jo prašymo išnagrinėjimą, Institutui jo kompetencijos ribose raštu atsakant į prašymą, nebuvo pažeista.

3.3. Seimo kontrolieriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymoje nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte nebuvo pateikta informacija apie apskundimo tvarką, bei rekomenduota ateityje asmenims pateikiamuose atsakymuose pateikti šią informaciją. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį, kuriuo buvo siekiama ne pažeistų teisių gynimo, o tik tam tikrų pareiškėjui turinčių reikšmę aplinkybių išaiškinimo, atsakymas į šį prašymą negalėtų būti laikomas sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui, t. y. jis neturėtų galimybės jo skųsti administraciniam teismui. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad Institutas pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Net jei šiuo atveju būtų nustatytos visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo vertinti, jog Instituto veiksmai sukėlė pareiškėjui tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

4. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Centras 2022 m. balandžio 26 d. gavo persiųstą iš Ministerijos pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. paklausimą dėl prašymo pateikti informaciją apie saulės spindulių poveikį. Centras išnagrinėjo 2022 m. balandžio 19 d. paklausimą ir pateikė atsakymą 2022 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 2-27223, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Centrui nėra suteikta įgaliojimų aiškinti aplinkos veiksnių (t. y. saulės spindulių) poveikį sveikatai; nurodyta, kad Centras kontroliuoja, kaip laikomasi Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, tačiau šiame teisės akte nėra nustatytų reikalavimų dėl saulės spindulių poveikio žmogaus organizmui bei buvimo saulėje trukmės ar režimo. Centras pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. paklausimo nepersiuntė kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui, kadangi nebuvo nustatytas kompetentingas viešojo administravimo subjektas, kuris būtų įgaliotas spręsti jame nurodytą klausimą. Nors Centro 2022 m. gegužės 17 d. rašte apskundimo tvarka nebuvo nurodyta (nenurodytas konkretus administracinis teismas), tačiau šis trūkumas negali būti laikomas esminiu, leidžiančiu abejoti 2022 m. gegužės 17 d. rašto pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi bet kokio administracinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą apsprendžia jo turinio visuma.

4.2. Centras informavo Seimo kontrolierių, kad 2022 m. balandžio 19 d. paklausimas nebuvo persiųstas, nes nagrinėjimo metu nenustatytas kompetentingas viešojo administravimo subjektas, kuris būtų įgaliotas spręsti jame nurodytą klausimą, taip pat kad Centras nedelsdamas persiųs 2022 m. balandžio 19 d. paklausimą Institutui (ne viešojo administravimo subjektui). Centras 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu persiuntė 2022 m. balandžio 19 d. paklausimą Institutui ir apie tai informavo pareiškėją bei Seimo kontrolierių.

4.3. Centras 2022 m. balandžio 7 d. gavo persiųstą iš Ministerijos pareiškėjo 2022 m. balandžio 4 d. skundą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų Vilniaus PN. Centras, nustatęs, kad negali spręsti visų 2022 m. balandžio 4 d. skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl visų išdėstytų klausimų, 2022 m. balandžio 21 d. raštu šį skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją kitam viešojo administravimo subjektui – Kalėjimų departamentui, tačiau tai padarė praleisdamas VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą. Tai lėmė tuo metu visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 506), dėl kurios buvo ypač padidėjusios Centro specialistų darbo apimtys bei vykdomos neatidėliotinos užduotys, susijusios su nepalankios epideminės situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymu.

4.4. Centras 2022 m. balandžio 26 d. gavo Ministerijos persiųstą pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą pateikti informaciją, kokią įtaką žmogaus organizmui daro nepakankamas fizinis aktyvumas. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2-26997 buvo informuotas, kad Centrui nėra suteikta įgaliojimų aiškinti gyvensenos veiksnių poveikio sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu nenustatytas kompetentingas viešojo administravimo subjektas, kuris būtų įgaliotas spręsti pareiškėjo iškeltus klausimus, šis skundas nebuvo persiųstas nagrinėti kompetentingam subjektui.

4.5. Pareiškėjo teiginiai apie dėl Centro veiksmų patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Centras 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu persiuntė pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. paklausimą Institutui, ir šis faktas buvo žinomas pareiškėjui (pateikta rašto kopija), tačiau pareiškėjas skunde atsakovu nurodo ir Institutą, kaip nepateisinusį jo lūkesčių ir savo veiksmais taip pat sukėlusį žalą. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodomų Centro raštų turinys ir administracinės procedūros veiksmai galėjo nulemti jo bausmės atlikimo sąlygas (perkėlimą į kitą kamerą, perkėlimą į kitus pataisos namus ar pan.). Byloje taip pat nėra duomenų, kaip informacija apie saulės spindulių poveikį, fizinį aktyvumą, jeigu jis būtų ją gavęs iš Centro, būtų paveikusi pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas ir (ar) jo savijautą.

5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1. Ministerijoje gautas pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymas pateikti informaciją apie tai, kokią įtaką žmogaus organizmui daro nepakankamas fizinis aktyvumas. Prašymas buvo persiųstas vykdyti Centrui. Ministerijoje 2022 m. rugpjūčio 31 d. gautas Seimo kontrolieriaus raštas, kuriuo Ministerijos paprašyta iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie nepakankamo fizinio aktyvumo poveikį žmogaus organizmui. Ministerija, iš naujo įvertinusi pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą, 2022 m. spalio 6 d. raštu pateikė pareiškėjui informaciją apie nepakankamo fizinio aktyvumo daromą poveikį žmogaus sveikatai.

5.2. Ministerijoje 2022 m. balandžio 25 d. gautas pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymas, kuriame prašoma pateikti paaiškinimą, kokią įtaką žmogaus organizmui daro saulės spinduliai. Šis prašymas buvo persiųstas vykdyti Centrui. Ministerijoje gautas Seimo kontrolieriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. raštas, kuriuo Ministerija įpareigota imtis priemonių, kad pareiškėjui būtų pateikta prašoma informacija. Ministerija 2022 m. spalio 7 d. raštu pateikė pareiškėjui informaciją apie saulės poveikį.

5.3. Pareiškėjas atsakovu byloje įvardijo Lietuvos Respublikos valstybę, vienu iš atsakovo atstovų nurodė Ministeriją. Ministerijos vertinimu, informacinio pobūdžio informacijos nesavalaikis pateikimas nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje, todėl prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą neturėtų būti tenkinamas. Ministerija informaciją pagal pareiškėjo pateiktus prašymus pateikė 2022 m. spalio mėnesį, todėl pareiškėjo kreipimasis į teismą, gavus prašytą informaciją, laikytinas nepagrįstu.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo E. V. skundą, t. y. pripažino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nagrinėdama pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą pateikti informaciją apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą nuo prašymo gavimo dienos; pripažino, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nagrinėdamas pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą pateikti informaciją apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą nuo prašymo gavimo dienos; pripažino, kad Higienos institutas, nagrinėdamas pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą pateikti informaciją apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą nuo prašymo gavimo dienos; pripažino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nagrinėdama pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą pateikti informaciją apie nepakankamo fizinio aktyvumo įtaką žmogaus organizmui, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą nuo prašymo gavimo dienos; pripažino, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nagrinėdamas pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą pateikti informaciją apie nepakankamo fizinio aktyvumo įtaką žmogaus organizmui, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą nuo prašymo gavimo dienos; pripažino kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nagrinėdamas pareiškėjo 2022 m. balandžio 7 d. skundą dėl kalinimo sąlygų, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą nuo skundo gavimo dienos.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, VAĮ, CK, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-864 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje taisyklių, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058 patvirtintų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1142 patvirtintų Higienos instituto nuostatų bei Instituto direktoriaus 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Higienos institute taisyklių nuostatas.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Ministerijai 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame prašė suteikti informaciją, t. y. išsamų paaiškinimą, kokią įtaką žmogaus organizmui daro saulės spinduliai (ir (ar) pati saulė), ar jie yra reikalingi sveikatos priežiūrai, ar žmogaus organizmui kyla kokia nors žala visiškai negaunant saulės spindulių. Ministerija šį prašymą persiuntė Centrui, kuriame prašymas gautas ir užregistruotas 2022 m. balandžio 26 d.

8.2. Centras 2022 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (10-12 1.9 Mr) 2-27223 nurodė pareiškėjui, kad Centro kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnyje, kuriame nėra suteikta įgaliojimų Centrui aiškinti aplinkos veiksnių poveikio sveikatai. Centras kontroliuoja, kaip laikomasi Higienos normos reikalavimų, bet Higienos normoje nėra nustatytų reikalavimų dėl saulės poveikio sveikatai. Centras šiame rašte nenurodė kitos įstaigos, turinčios kompetenciją pateikti prašomą informaciją, ir nepersiuntė pareiškėjo prašymo kitai įstaigai. 2022 m. gegužės 17 d. rašto paskutinėje pastraipoje nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. subjektai, kuriems gali būti pateikiamas skundas, pagrindas – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), ir skundo pateikimo terminas.

8.3. Pareiškėjas 2022 m. birželio 23 d. pateikė Seimo kontrolieriui skundą dėl Centro veiksmų (neveikimo) atsakant į jo prašymą paaiškinti apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui, o 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė skundą, papildantį raštą dėl Instituto darbuotojų netinkamų veiksmų (neveikimo) atsakant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro persiųstą pareiškėjo prašymą.

8.4. Centras 2022 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. (10-12 4.80 Mr)2-39004 nurodė, kad, įgyvendindamas Seimo kontrolierių įstaigai 2022 m. liepos 22 d. rašte teiktą įsipareigojimą, siunčia pareiškėjo paklausimą Institutui ir prašo pagal kompetenciją suteikti pareiškėjui informaciją jam rūpimais klausimais.

8.5. Institutas 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. (1.14) 01-586 nurodė, kad pataisos namų sveikatos saugos reikalavimus nustato Higienos norma, kurios 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Centras vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę įstaigose, atlieka natūralaus apšvietimo ir insoliacijos patalpose vertinimą. Saulės spindulių poveikio sveikatai išaiškinimas nėra Instituto kompetencija. Institutas šiame rašte nenurodė, koks viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas atsakyti į pareiškėjo prašymą, taip pat nenurodė rašto apskundimo tvarkos ir termino.

8.6. Seimo kontrolierius 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-764 konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Centro ir Instituto veiksmų (neveikimo) yra pagrįstas. Seimo kontrolierius rekomendavo Centro direktoriui imtis priemonių, kad ateityje asmenims pateikiamuose atsakymuose būtų informacija apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant konkrečios institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimą ir adresą, taip pat terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas. Seimo kontrolierius rekomendavo Instituto direktoriui imtis priemonių, kad ateityje asmenims pateikiamuose atsakymuose būtų informacija apie tokio atsakymo apskundimo tvarką. Seimo kontrolierius rekomendavo sveikatos apsaugos ministrui užtikrinti, kad ateityje gavus asmens kreipimąsi, susipažinus su jo turiniu ir nustačius, kad kreipimesi nurodytų aplinkybių nagrinėjimas nepriskirtas Ministerijos kompetencijai, toks kreipimasis būtų persiunčiamas nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui; išsiaiškinti tarp pavaldžių įstaigų, kuri iš įstaigų yra kompetentinga atsakyti pareiškėjui į jo klausimus apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui, bei imtis priemonių, kad pareiškėjui būtų pateikta prašoma informacija.

8.7. Seimo kontrolierius 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymos 8.1 ir 16 punktuose pažymėjo, kad, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, atsakymus į prašymus viešojo administravimo subjektas parengia atsižvelgdamas į jo turinį, t. y. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tai padaryti. Pažymos 19.1 punkte konstatuota, kad Ministerijos pareigūnai, persiųsdami pareiškėjo prašymą nekompetentingam viešojo administravimo subjektui – Centrui – veikė netinkamai, ypač atsižvelgiant į tai, kad Centras yra Ministerijai pavaldi įstaiga, todėl Ministerijai turėtų būti neabejotinai žinoma Centro kompetencija nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus bei tai, jog Centras nėra kompetentingas atsakyti į pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui. Neigiama įvertinta ir tai, kad Ministerija, kuri be kitų funkcijų yra atsakinga už visuomenės sveikatos saugos ir priežiūros reikalavimų nustatymą, organizavimą ir jų įgyvendinimą aplinkos rizikos veiksnių sveikatai valdymą bei visuomenės sveikatos saugos kontrolę, negalėjo pateikti pareiškėjui informacijos apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui, nors tokia informacija yra skelbiama pačios Ministerijos interneto svetainėje.

8.8. Ministerija 2022 m. spalio 11 d. rašte Nr. 10-4316 pateikė pareiškėjui Instituto Sveikatos stiprinimo centro parengtą ir šios institucijos tinklalapyje paskelbtą informaciją. Rašte nurodoma, kad vienas iš Instituto tikslų – pagal kompetenciją informuoti visuomenę ir teikti žinias tikslinėms grupėms. Institutas, siekdamas savo nuostatuose numatytų veiklos tikslų, pagal kompetenciją konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis, teisės aktų tvarka organizuoja ir vykdo neformalųjį švietimą ir informacijos sklaidą.

9. Teismas konstatavo, kad Ministerija, vertindama, kad kompetenciją atsakyti į pareiškėjo prašymą apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui turi Centras, prašymą persiuntė Centrui nepažeisdama VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyto 5 darbo dienų terminą. Centras į pareiškėjo prašymą atsakė 2022 m. gegužės 17 d. raštu, t. y. praėjus 15 darbo dienų. Nors VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos, tačiau nagrinėjamu atveju Centras, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, padarė išvadą, kad neturi kompetencijos nagrinėti prašymo, todėl privalėjo vadovautis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi ir per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai pranešti pareiškėjui. Be to, Centras 2022 m. gegužės 17 d. rašte pareiškėjui nenurodė, koks kitas viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas spręsti prašymą ir prašymo nepersiuntė. Centras persiuntė pareiškėjo prašymą Institutui tik 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu, Seimo kontrolieriui pradėjus tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl Ministerijos ir Centro neveikimo. Pareiškėjo prašymas Institutui persiųstas praėjus 3 mėnesiams nuo jo gavimo dienos, todėl Centras, per įstatyme nustatytą terminą nepersiųsdamas pareiškėjo prašymo pateikti informaciją apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui kitai kompetentingai įstaigai, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

10. Teismas pažymėjo, kad Centras persiuntė pareiškėjo prašymą Institutui 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu, prašymas persiųstas elektroniniu paštu, todėl laikytina, kad jis Institutui įteiktas 2022 m. rugpjūčio 5 d. Institutas atsakymą pareiškėjui parengė 2022 m. rugpjūčio 12 d. Institutas 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodė, kad saulės spindulių poveikio išaiškinimas nėra jo kompetencija, tačiau nenurodė, kokia kita įstaiga yra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo prašymą. Taigi, Institutas, 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte nenurodydamas kompetentingos įstaigos pareiškėjo prašymui nagrinėti ir nepersiųsdamas pareiškėjo prašymo pagal kompetenciją, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas.

11. Teismas akcentavo, kad Ministerija pareiškėjo prašymą iš karto persiuntė Centrui, tačiau po Seimo kontrolieriaus tyrimo ir pažymos priėmimo pati Ministerija 2022 m. spalio 11 d. pateikė pareiškėjui Instituto Sveikatos stiprinimo centro parengtą ir jo tinklalapyje skelbiamą informaciją apie saulės spindulių poveikį žmogaus sveikatai. Ministerija nei 2022 m. spalio 11 d. rašte, nei atsiliepime į skundą nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji nepateikė pareiškėjui šios informacijos iš karto gavusi jo prašymą, taip pat nepaaiškino, kodėl prašymas pagal kompetenciją per VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą nebuvo persiųstas Institutui. Nors, kaip minėta, Institutas pareiškėjui nurodė, kad saulės spindulių poveikio išaiškinimas nėra jo kompetencija, tačiau šį argumentą paneigia tiek Ministerijos 2022 m. spalio 11 d. rašte nurodyta ir kartu su juo pateikta informacija, tiek Instituto nuostatuose nustatyti jo paskirtis ir tikslai, tarp jų – informacijos sklaidos vykdymas, fizinių ir juridinių asmenų konsultavimas pagal kompetenciją.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo kontrolieriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymoje nurodyta, jog Ministerijos interneto svetainėje yra viešai skelbiamas straipsnis pavadinimu „Kodėl reikėtų žinoti apie saulės poveikį mūsų organizmui?“. Nustatyta, kad šis straipsnis paskelbtas 2013 m. gegužės 9 d. ir iki šiol yra viešai prieinamas visiems interneto vartotojams. Straipsnio pabaigoje nurodoma, kad jį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė. Pastebėtina, kad sveikatos apsaugos ministro 2022 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-610 1 punktu nuspręsta nuo 2022 m. liepos 1 d. reorganizuoti biudžetines įstaigas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrą ir Valstybinį psichikos sveikatos centrą, jungimo būdu prijungiant juos prie Higienos instituto, kuriam pereitų visos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro bei Valstybinio psichikos sveikatos centro teisės, pareigos ir funkcijos. Instituto Sveikatos stiprinimo centro tinklapyje kaip viena iš veiklos sričių nurodoma aplinkos ir klimato kaitos poveikio žmogaus sveikatai analizavimas ir pasiūlymų, kaip sumažinti jų neigiamą poveikį, teikimas. Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro nuostatų, patvirtintų Instituto direktoriaus 2022 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-18, 5 punkte nustatyta, kad Centro veiklos tikslas – plėtoti aplinkos sveikatinimo intervencijas ir organizuoti jų įgyvendinimą. Remiantis šių nuostatų 6.6 punktu, Centras, įgyvendindamas nurodytą tikslą, be kita ko, pagal kompetenciją informuoja visuomenę ir teikia žinias tikslinėms grupėms.

13. Teismas pažymėjo, kad Instituto savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija. Šiuo atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Ministerija persiuntė pareiškėjo prašymą neturinčiam kompetencijos jį nagrinėti subjektui, kuris jį perdavė Institutui, pažeisdamas VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Institutas nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui prašomos informacijos, nors, vadovaudamasis VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Higienos instituto nuostatų 10.10 ir 10.11 punktais ir Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro nuostatų 6.6 punktu, privalėjo ją suteikti, t. y. raštu atsakyti į pareiškėjo prašymą, arba Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Higienos institute taisyklių 28 punkto pagrindu per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo nurodyti, kad prašymas nebus nagrinėjamas, nes prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta, ir nurodyti pareiškėjui informacijos šaltinį. Kaip minėta, informacija apie saulės poveikį žmogaus sveikatai buvo paskelbta viešai tiek Ministerijos tinklalapyje, tiek Instituto tinklalapyje. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių Ministerija arba Institutas per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą negalėjo pareiškėjui raštu suteikti prašomos informacijos arba pateikti nuorodų į viešai skelbiamą informaciją.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad Institutas, turėdamas kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir atsakyti į jį, tačiau 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodydamas, kad saulės spindulių poveikio sveikatai išaiškinimas nėra jo kompetencija, pažeidė VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Higienos instituto nuostatų 10.10 ir 10.11 punktų, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro nuostatų 6.6 punkto ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Higienos institute taisyklių 28 punkto nuostatas, taip pat VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą. Ministerija, kuriai, kaip savininkės teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, yra žinomi ir aiškūs tiek Centro, tiek Instituto paskirtys, veiklos tikslai ir funkcijos, t. y. abiejų įstaigų kompetencijų ribos, nagrinėjamu atveju netinkamai įgyvendino VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą persiųsti pareiškėjo prašymą kompetentingai įstaigai. Taigi, pareiškėjo teisės nagrinėjant jo prašymą suteikti informaciją apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui buvo pažeistos.

15. Teismas pažymėjo, kad Centras 2022 m. gegužės 17 d. rašte išaiškino pareiškėjui rašto apskundimo tvarką, todėl pareiškėjo argumentas dėl nenurodytos apskundimo tvarkos nepagrįstas. Institutas 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte nenurodė jo apskundimo tvarkos, tačiau šis raštas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie Higienos normos nuostatas gyvenamųjų patalpų bendrai dirbtinei apšvietai, todėl šis raštas negali būti administracinio ginčo objektu ir skundžiamas teismui arba administracinių ginčų komisijai, nes jis nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, jame neįtvirtinti nurodymai pareiškėjui, vadinasi, atmestini ir pareiškėjo teiginiai, kad, šiame rašte nenurodžius jo apskundimo tvarkos, buvo pažeistos jo teisės.

16. Teismas taip pat nustatė, kad:

16.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Ministerijai 2022 m. balandžio 22 d. prašymą, kuriame prašė pateikti informaciją, kokią įtaką žmogaus organizmui daro nepakankamas fizinis aktyvumas.

16.2. Ministerija persiuntė šį prašymą Centrui. Centras 2022 m. gegužės 13 d. rašte Nr. (10-12 1.9 Mr)2-26997 nurodė, kad, pagal Visuomenės sveikatos priežiūros 15 straipsnį, kuriame apibrėžta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencija, jam nėra suteikti įgaliojimai aiškinti gyvensenos veiksnių poveikio sveikatai, ir pažymėjo, jog Centras kontroliuoja, kaip laikomasi Higienos normos reikalavimų, bet Higienos normoje nėra nustatytų reikalavimų dėl žmogaus fizinio aktyvumo.

16.3. Pareiškėjas, negavęs atsakymo į prašymą, 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Seimo kontrolierių, kuris priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, tačiau tarpininkauti kreipiantis į Ministeriją. Seimo kontrolierius įpareigojo Ministeriją pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakyti į jo keliamus klausimus, išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Ministerijos atsakingi pareigūnai persiuntė pareiškėjo prašymą nagrinėti nekompetentingam viešojo administravimo subjektui, iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą ir, esant pagrindui, persiųsti šį prašymą nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui.

16.4. Ministerija 2022 m. spalio 6 d. raštu Nr. 10 AD-267 informavo pareiškėją ir Seimo kontrolierių, kad Ministerija yra gavusi iš viso 158 pareiškėjo skundus (prašymus), vienaip ar kitaip susijusius su visuomenės sveikata ar higienos normų įgyvendinimu. Minėtais atvejais atsakymai buvo rengiami bendradarbiaujant su Centru. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašoma suteikti informacija nėra specifinė, pakankamai bendro pobūdžio, į šį prašymą atsakyti taip pat buvo pavesta Ministerijai pavaldžiai institucijai – Centrui. Ministerijos 2022 m. spalio 6 d. rašto paskutinėje pastraipoje pateikiamas atsakymas į pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą dėl informacijos apie nepakankamą fizinį aktyvumą.

17. Teismas pažymėjo, kad Centras, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, padarė išvadą, kad neturi kompetencijos nagrinėti prašymo, todėl jis privalėjo vadovautis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi ir per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui bei apie tai pranešti pareiškėjui. Šiuo atveju Centras 2022 m. gegužės 13 d. rašte pareiškėjui nenurodė, koks kitas viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas spręsti prašymą, ir prašymo nepersiuntė, taip pat raštą priėmė ne per 5 darbo dienas, o per 13 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos. Teismas konstatavo, kad Centras, 2022 m. gegužės 13 d. rašte nenurodydamas kompetentingos įstaigos pareiškėjo prašymui nagrinėti ir nepersiųsdamas pareiškėjo prašymo pagal kompetenciją per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas.

18. Teismas pakartojo, kad Ministerijai yra žinomi ir aiškūs Centro veiklos tikslai ir funkcijos, t. y. kompetencijų ribos. Ministerija nagrinėjamu atveju netinkamai įgyvendino VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą persiųsti pareiškėjo prašymą kompetentingai įstaigai. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių Ministerija per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą negalėjo pareiškėjui raštu suteikti prašomos informacijos dėl nekankamo fizinio aktyvumo poveikio žmogaus organizmui. Be to, Ministerija atsakymą į prašymą pareiškėjui pateikė praėjus 5 mėnesiams nuo prašymo gavimo dienos, todėl ji tokiais veiksmais pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje taisyklių 32 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą.

19. Teismas nustatė ir tai, kad:

19.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 7 d. pateikė Ministerijai skundą dėl kalinimo sąlygų Vilniaus PN. Ministerija pareiškėjo skundą 2022 m. balandžio 7 d. persiuntė Centrui, kuris, nustatęs, jog dalis skunde keliamų klausimų nepriskirti jo kompetencijai, 2022 m. balandžio 21 d. raštu skundo dalį persiuntė Kalėjimų departamentui.

19.2. Centras 2022 m. balandžio 28 d. Vilniaus PN atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir pateikė pareiškėjui atsakymą 2022 m. gegužės 12 d. raštu. Bylos duomenys patvirtina, kad Centras išnagrinėjo kitą pareiškėjo skundo dalį per 24 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

19.3. Pareiškėjas Centro veiksmus apskundė Seimo kontrolieriui, kuris 2022 m. liepos 28 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-487 konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis Kalėjimų departamentui buvo persiųsta pažeidžiant 5 darbo dienų terminą, kuris yra procedūrinis, tiesiogiai nesukėlęs pareiškėjo teisių pažeidimo, todėl laikytinas mažareikšmiu. Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad Centras, persiųsdamas skundo dalį Kalėjimų departamentui, elgėsi tinkamai. Seimo kontrolierius rekomendavo Centro direktoriui imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų prašymai ir skundai būtų persiunčiami laikantis VAĮ nustatytų terminų.

20. Teismas nurodė, jog Centras, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, padarė išvadą, kad jis neturi kompetencijos nagrinėti dalies skundo reikalavimų, todėl privalėjo vadovautis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi ir per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešti pareiškėjui. Centras atsiliepime į skundą teigė, kad 5 darbo dienų terminą praleido dėl to, kad tuo metu visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės, todėl ypač padidėjo jo specialistų darbo apimtys bei vykdomos neatidėliotinos užduotys. Teismas konstatavo, kad Centras, persiųsdamas pareiškėjo skundo dalį Kalėjimų departamentui po 9 dienas nuo skundo gavimo dienos, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą skundo persiuntimui kompetentingam viešojo administravimo subjektui.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pažymėjo, jog byloje nustatytos pareiškėjo prašymų ir skundo nagrinėjimo procedūros neatitiktys teisės aktų nustatytiems reikalavimams, todėl pareiškėjas dėl to patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, tačiau šie pažeidimai savaime nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog būtent dėl padarytų pažeidimų jam kilo kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir jo teisės pažeistos tiek, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo faktą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad dėl pareiškėjo prašymų ir skundo nagrinėjimo procedūrinių terminų pažeidimų Ministerijoje, Centre ir Institute pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų būti įvertinti pinigais. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pažeidimų pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimus nagrinėjant jo prašymus ir skundą.

III.

22. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo atstovų pareiškėjui sukeltus nepatogumus, juos sumenkino. Pareiškėjas išreiškia nepasitenkinimą dėl Lietuvoje įsigalėjusio biurokratizmo ir pan., ir teigia, kad teismas nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nepaisant to, kad valstybės tarnautojams yra mokami atlyginimai už netinkamai atliktus darbus ir biurokratizmą. Pareiškėjas akcentuoja savo laiką ir pastangas, skirtus prašymams, skundams rengti, ir mano, kad advokatui už tai būtų buvę sumokėta daugiau nei 1 000 Eur, bet pareiškėjo veiksmai nebuvo įvertinti.

24. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Centras teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visiškai neargumentuotas, o Centro motyvai jau yra išdėstyti atsiliepime į skundą.

25. Higienos institutas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Institutas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Ministerija neginčija, jog ji atsakymus pareiškėjui pateikė praleisdama VAĮ nustatytus terminus, bet nesutinka, kad konstatuotas pažeidimas yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai kilti. Ministerija nesukėlė pareiškėjui neigiamų padarinių, kurie turėtų būti šalinimai priteisiant piniginį atlygį, o teismas pagrįstai nusprendė, kad pažeidimų pripažinimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui dėl Ministerijos, Centro ir Instituto veiksmų, nepagrįstai persiunčiant ir laiku neatsakant pareiškėjui į jo prašymus ir skundą, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atsakant į pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą suteikti informaciją apie tai, kokią įtaką žmogaus organizmui daro saulės spinduliai (ir (ar) pati saulė), Centras, per 5 darbo dienas nepersiųsdamas pareiškėjo prašymo nagrinėti kompetentingai institucijai, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalį; Institutas, turėdamas kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir atsakyti į jį, tačiau 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodydamas, kad saulės spindulių poveikio sveikatai išaiškinimas nėra Instituto kompetencija, pažeidė VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Higienos instituto nuostatų 10.10 ir 10.11 punktų, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro nuostatų 6.6 punkto ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Higienos institute taisyklių 28 punkto nuostatas, taip pat VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą; Ministerija netinkamai įgyvendino VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą persiųsti pareiškėjo prašymą kompetentingai įstaigai. Teismas konstatavo, kad, atsakant į pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą pateikti informaciją apie tai, kokią įtaką žmogaus organizmui daro nepakankamas fizinis aktyvumas, Centras, nenurodydamas kompetentingos įstaigos pareiškėjo prašymui nagrinėti ir nepersiųsdamas pareiškėjo prašymo pagal kompetenciją per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas; Ministerija, atsakymą į prašymą pateikdama praėjus 5 mėnesiams nuo prašymo gavimo dienos, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje taisyklių 32 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą. Teismas nusprendė, kad, atsakant į pareiškėjo 2022 m. balandžio 7 d. skundą dėl kalinimo sąlygų Vilniaus PN, Centras, persiųsdamas pareiškėjo skundo dalį Kalėjimų departamentui po 9 dienų nuo skundo gavimo dienos, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad kai kuriuose Centro ir Instituto raštuose nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka. Teismas priėjo prie išvados, kad pažeidimų pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimus nagrinėjant jo prašymus ir skundą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino jo patirtus nepatogumus, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį į tai, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

32. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio argumentus, kuriais grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kurie būtų pagrįsti teisės aktais ir bylos įrodymais bei kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

33. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo parinkta neturtinės žalos atlyginimo forma, bet nereiškia pretenzijų dėl konkrečių nustatytų (nenustatytų) pažeidimų, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, nepasisako dėl tikrinamame teismo sprendime pateikto atsakovo atstovų Ministerijos, Centro ir Instituto veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.

34. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

37. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

38. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytus pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimus, jų trukmę ir mastą, taip pat tai, kad pareiškėjas neįvardijo konkrečių atvejų, kai jis dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) susidūrė su esminiais sunkumais veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą (praleido procesinius terminus ar pan.), o iš bylos medžiagos matyti, kad pagal pareiškėjo skundą Centras atliko patikrinimą Vilniaus PN, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir jo teisės nebuvo pažeistos tiek, kad joms apginti nepakaktų konstatuoti paties pažeidimo faktą.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai apeliaciniame skunde nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo patirtą neturtinę žalą nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis