BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo tvarkos aprašo įgyvendinimo rekomendacijos (konsultacijų bankas)

 

SVEIKOS MITYBOS IR SVEIKATINAMOJO FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMO TVARKOS APRAŠO

ĮGYVENDINIMO REKOMENDACIJOS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

     Žmogaus sveikata didžiausia dalimi priklauso nuo mitybos ir fizinio aktyvumo. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ir Europos Komisijos strateginiai dokumentai, skirti gyventojų mitybai ir sveikatai gerinti, ragina valstybes imtis veiksmų maisto produktų sudėčiai ir gyventojų mitybai stebėti bei keisti, taikant efektyvias lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos priemones visoje mitybos grandinėje.

     Iki šiol savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (toliau – VS biuras) sveikatos stiprinimą sveikos mitybos, taip pat ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo srityse vykdė improvizuodami, vadovaudamiesi turimų specialistų kompetencija ir paskiromis metodikomis. Kai kurie tai atlikdavo geriau, tačiau dauguma (ypač sveikos mitybos srityje) tokią veiklą vykdė nepakankamai efektyviai, apimdami ne visą mitybos grandinę, dėmesį skirdami tik jos pabaigai, kovodami su pasekmėmis, skaitydami pavienes paskaitas, samdydami abejotinos kvalifikacijos lektorius (dažnai tik reklamuojančius savo verslą), skelbdami paskirus įrašus VS biuro interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje bei platindami kuklią leidybinę medžiagą. Deja, pagal poveikio priemonių efektyvumo skalę, šios priemonės yra žemiausiose pozicijose.

     Tokių veiksmų neefektyvumą patvirtina ir Lietuvos gyventojų neinfekcinio sergamumo bei mirštamumo statistikos duomenys – pagal daugumą kurių mūsų šalis yra tarp labiausiai atsiliekančių ES. Ypač neramina viena trumpiausių gyvenimo trukmė, didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės, trumpi sveiko gyvenimo metai, aukščiausias ES mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sparčiai didėjantis 2-jo tipo cukrinio diabeto ir didelis onkologinis segamumas, aukštas antsvorio bei nutukimo lygis, nuolat stebimas vaikų svorio didėjimas bei kitos, susijusios sveikatos problemos.

     Bendradarbiaujant su aktyviausiais VS biurais, buvo nuspręsta ryžtingai keisti veiklos modelį – nustatyti vieningą sveikatos stiprinimo minėtose srityse tvarką, skaidrius veiklos prioritetus, jų įgyvendinimo gaires, įvesti privalomus veiklos rodiklius ir pasiekimų stebėseną. Taip, atsižvelgiant į Europos Komisijos ir PSO rekomendacijas bei kitų šalių patirtį, buvo parengtas Sveikos mitybos ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kiti susiję teisės aktai. Apraše išdėstytos priemonės skirtos perorientuoti ir struktūrizuoti VS biurų praktiką, vietoj pasyvių ir mažo efektyvumo veiklų, dėmesį skiriant proaktyvioms organizacinėms veikloms, problemų priežasčių nustatymui bei valdymui, vadybinei veiklai, aktyvesniam bendradarbiavimui su savivaldybės administracija, maisto įmonėmis, ugdymo įstaigomis ir kitais socialiniais partneriais.

     Pirmuosius gerus pokyčių požymius stebime jau 2020 m. (pvz., ryškų sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų "Rakto skylutės" simboliu, skaičiaus didėjimą, aktyvų švediško stalo principo diegimą vaikų ugdymo įstaigose ir kt. srityse), dar ryškesni pokyčiai prasidėjo 2021 m., įsiteisėjus Aprašui.

      Šios Sveikos mitybos ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo tvarkos aprašo įgyvendinimo komendacijos (toliau – Rekomendacijos) parengtos klausimų ir atsakymų forma, atsižvelgiant į gautus ir nuolat gaunamus klausimus iš savivaldyvių visuomenės sveikatos biurų. Tai  nuolat pildomas konsultacijų bankas, nes tai, ko teiraujasi kuris nors VS biuras, dažniausiai būna aktualu ir kitiems.

 

II SKYRIUS

APRAŠO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

 

8.1.2. p. Apraše rašoma, kad gyventojų mokymai gali būti vienkartiniai arba tęstiniai. Ar privalomi abiejų rūšių mokymai?

     Mokymai gali būti vienkartiniai arba tęstiniai, arba abiejų tipų. Kiekvienas VS biuras pasirenka tai pagal savo situaciją. Efektyvesni, keičiantys gyvenseną ir sveikatą, yra tęstiniai, kai daug kartų pakartotos tiesos ir atliktos praktinės užduotys labiau įsisąmonina. Nes po vienkartinių paskaitų klausytojai jau kitą dieną būna pamiršę didžiąją dalį informacijos. Todėl labiau rekomenduotini tęstiniai. Užsiėmimų skaičiaus apskaita yra bendra.

 

8.1.2. p. Ar galima mokymų dalyviams išduoti pažymėjimus apie mokymų išklausymą?

     Tai Apraše nenumatyta, nes susiję su papildomomis išlaidomis, tačiau VS biurai tai gali spręsti vietose.

 

8.1.2. p. Ar reikia vykdyti sveikos mitybos mokymus „sveikatos netolygumų“ grupei priskirtose savivaldybėse?

     Savivaldybėse, kuriose įgyvendinamas ES projektas pagal „Tikslinių gyventojų grupių sveikos mitybos ir sveikatai palankaus maisto gaminimo mokymų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, organizavimo tvarkos aprašą“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1088, mokymai neatliekami projekto vykdymo laikotarpiu tik toms tikslinėms grupėms, kurios nurodytos šiame teisės akte – t. y. vaikų tėvų ir globėjų, mokytojų (pradinių klasių, bendrojo ugdymo technologijų ir biologijos mokytojų), mokyklų virėjų ir savivaldybių administracijų darbuotojų, dalyvaujančių viešuosiuose maisto pirkimuose.

 

8.1.2.1. p. Jei organizuojami vienkartiniai mokymai, koks turi būti paskaitų dažnumas.

     Vienkartinių užsiėmimų dažnumas ir tarpai tarp jų nereglamentuojami, nes juose dalyvauja skirtingi asmenys.

 

8.1.2.2. Ar mokiniams taikytina tęstinė Sveikos mitybos mokymo programa?

     Jaunesniojo amžiaus mokiniams sunku pravesti tęstinius mokymus. Tačiau vyresniems sveikos mitybos mokymui (priklausomai nuo amžiaus) galima taikyti normalios trukmės arba sutrumpintus tęstinius mokymus pagal 8.1.2.2 papunkčio išimtį „Jei tam tikrų tikslinių (profesinių) grupių atstovai neturi galimybės išklausyti visos SMM programos, SMM programa gali būti dėstoma sutrumpinta, pagrindinį dėmesį skiriant šiai profesinei veiklai aktualioms temoms“. Taigi, galimi 2 variantai – arba vienkartiniai mokymai, arba sutrumpinta SMM programa. Paskaitų temos temos turi būti tokios, kaip nurodyta Aprašo 1 priede. Pageidautina, kad mokiniai išklausytų visas temas, kad ir trumpesne forma, nes tai vienintelis būdas jiems išdėstyti nuoseklias, būtiniausias, su sveika mityba susijusias žinias, kadangi formaliojo bendrojo ugdymo programos to nenumato.

 

8.1.2.2. Ar VS biuras turi pasitvirtinti savo mokymo programas, ar naudotis Aprašo 1 priede nurodyta programa?

     Programas VS biuras gali pasitvirtinti arba nepasitvirtinti, priklausomai nuo to, kaip jam reikia. Tačiau dalyviams skaitomos paskaitų temos temos turi būti tokios, kaip nurodyta Aprašo 1 priede. Negali būti jokių "žolinininkių" paskaitų, taip pat "grybų naudos", "maisto papildų sportininkams" ar pan. paskaitų, kurios nenurodytos 1 priede.

 

8.1.2.2.1. p. Ar VS biurai gali papildyti ar keisti klausimus klausimynuose?

     Klausimynai naudojami mokymų efektyvumo savikontrolės tikslais. Juose įdėti pagrindinių temų aktualiausi klausimai. Siekiant išlaikyti palyginamumą, SAM rekomenduojami klausimai negali būti keičiami. Tačiau, esant poreikiui, jie gali būti papildomi. Klausimynai yra standartizuoti ir trumpi – tik 10 klausimų. Tokią apklausą rekomenduojama atlikti ne kiekviename užsiėmime, o tik 10 proc. užsiėmimų. Papildomų klausimų atsakymai į žinių vertinimo ar gerėjimo apskaitą neįtraukiami. Objektyvumo tikslais, klausimai ir jų atsakymai mokymų dalyviams iš anksto neatskleidžiami.

 

8.1.2.2.1. Kaip apmokomi maisto įmonių darbuotojai?

     Jie apmokomi vienkartiniais užsiėmimais arba tęstine programa, arba sutrumpinta programa pagal šiame punkte nurodomą išimtį „Jei tam tikrų tikslinių (profesinių) grupių atstovai neturi galimybės išklausyti visos SMM programos, SMM programa gali būti dėstoma sutrumpinta, pagrindinį dėmesį skiriant šiai profesinei veiklai aktualioms temoms“.

     Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad trumpinimas visada susijęs su mokymų kokybės praradimu. Nes dalyviai geriau ir ilgiau prisimena tai, ką girdėjo ilgesnį laiką, ir kas buvo pakartota keletą kartų, kai patys dalyvavo procese, sprendė praktines užduotis, tikrinosi žinias ir pan. Todėl vykdant mokymus būtina dalyvius aktyviai įtraukti, kad paskaita nebūtų vien tik lektoriaus monologas. Siekiamas galutinis efektas – ne išklausiusių asmenų skaičius, o asmenų įgijusių tvirtas žinias, pakeitusių įpročius, skaičius, kad rezultate mažėtų gyventojų sergamumas. Taikydama panašius metodus, didelio efektyvumo pasiekė Suomija, vykdydama Šiaurės Karelijos projektą. Internete yra daug informacijos kaip organizuoti efektyvias paskaitas.

 

8.1.2.2.1. p. Rekomenduojama mokymų dalyvių žinias matuoti apklausos būdu 10 proc. mokymų. Kaip apskaičiuoti tuos 10 procentų?

     Apklausa skirta VS biurų veiklos savikontrolei - įvertinti žinių pokyčius ir mokymo efektyvumą. Todėl viena apklausa susideda iš dviejų dalių – žinių patikrinimo mokymų užsiėmimo (ar užsiėmimų ciklo) pradžioje ir pabaigoje. Apskaičiuoti 10 proc. užsiėmimų galima taip:

     jei įvyko 100 užsiėmimų - atliekama 10 apklausų;

     jei įvyko 50 užsiėmimų - 5 apklausos;

     jei įvyko 20 užsiėmimų - 2 apklausos;

     jei įvyko 10 užsiėmimų - 1 apklausa.

Šis principas galioja fizinio aktyvumo, mitybos ir mikrobiologinio atsparumo žinių įvertinimo apklausoms.

 

8.3.1. p. Ar maisto produktų sudėties stebėsena ir darbas su maisto įmonėmis yra naujos, teisės aktais nepriskirtos VS biurams, funkcijos? Joms reikės žmogiškųjų, finansinių, administracinių išteklių ir nežinoma ar numatytas papildomas finansavimas naujos funkcijos vykdymui.

     Tai nėra naujos funkcijos. Apie jas rašoma visose PSO mitybos gerinimo strategijose. Tai neatsiejama sveikatos stiprinimo funkcijos dalis, užpildanti trūkstamas grandis sveikos mitybos skatinimo veiklų grandinėje. Šios grandys iki šiol Lietuvoje buvo nepagrįstai ignoruojamos, nors jos yra vienos svarbiausių, žymia dalimi lemiančios gyventojų mitybą, lėtinių ligų atsiradimo priežastis bei mirtingumą. Todėl šiuo teisės aktu siekiama iki šiol buvusią nenuoseklią ir pasyvią sveikatos mitybos skatinimo veiklą pertvarkyti į proaktyvią organizacinę ir vadybinę veiklą, siekiančią keisti nesveikos mitybos priežastis ir kitus veiksnius (tai apima rinkoje esančio maisto produktų sudėties stebėjimą, bendradarbiavimą su atsakingais maisto įmonių specialistais, produktų sudėties keitimą bei maitinimosi aplinkos gerinimo skatinimą, vartotojų informavimą ir sveikos mitybos mokymą).

     Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2019 m. VS biurams skirtas dvigubai didesnis finansavimas. Manome, kad minėtoms veikloms papildomų išteklių neprireiks, nes reglamentavus ir struktūrizavus sveikatos stiprinimo veiklą, VS biuruose bus atsisakyta kai kurių savarankiškai vykdytų nepagrįstų veiklų bei perteklinių mokymų (pvz., „mitybos joga“, „grybų nauda“, „vaistažolių naudojimas“, „maisto papildai sportininkams“ ir pan. temomis), daugiau dėmesio skiriant situacijos keitimui ir vadybinei veiklai.

 

8.3.1. p. Ar maisto produktų sudėties stebėsena yra visuomenės sveikatos stebėsenos dalis, ar tai visuomenės sveikatos stiprinimo dalis?

     Tai yra visuomenės sveikatos stiprinimo dalis. Tai matosi ir iš paties Aprašo pavadinimo. Šią veiklą vykdo mitybos (visuomenės sveikatos stiprinimo) specialistai.

 

8.3.1. p. Kur rasti produktų sudėties duomenų bazę? Kur rasti metodinius nurodymus? Apie kokių produktų grupių vidurkių pokyčius kalbama?

     Maisto produktų sudėties duomenų bazė, tai Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) parengta Excel formato lentelė, kurioje surašyti rajonai, juose veikiančios maisto įmonės, jų gaminami maisto produktai bei šių produktų sudėtis. Jei neaišku kaip su ja dirbti, bus organizuojamos konsultacijos bei mokymai, nors viskas gana paprasta.

     SMLPC parengti metodiniai nurodymai šia tema paskelbti SMLPC ir SAM interneto svetainėse: http://www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/maisto__produktu_sudeties_stebesena/

http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/visuomenes-sveikatos-prieziura-savivaldybese/metodikos

 

8.3.1. p. Kaip rinkti maisto produktų etikečių (produkto sudėties) informaciją?

     Maisto produktų etikečių informacija yra vieša. SVSB darbuotojas gali su ja susipažinti prekybos centruose arba gauti šią informaciją iš savivaldybės teritorijoje esančių maisto gamybos įmonių. Įmonės turi šią informaciją, vadovaujantis SVSB nuostatais, pateikti kaip reikalingą „SVSB uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti“. Pradinė etikečių informacija yra įvesta į SMLPC sudarytą duomenų bazę. Todėl VS biurams reikia tik ją patikslinti ar papildyti.

 

8.3.1.2. p. Ar yra nustatytas laikotarpis kada teikti etikečių informaciją SMLPC, ar teikti ją tik įvykus pasikeitimams?

     Informacija teikiama tik apie pokyčius, kiekvienais metais iki kovo 1 d., pagal SMLPC parengtą metodiką.

 

8.3.1.4. punktas nurodo teikti SMLPC informaciją apie stebimų maisto produktų rodiklių ir jų vidurkių pokyčius. Ar tai yra produktų įtraukimas į SMPLC lentelę? Jeigu, pavyzdžiui, metų pradžioje, įtraukiant į lentelę, duona neatitiks reikalavimų, o metų eigoje gamintojas nuspręs sumažinti cukrų, druską, sočiuosius riebalus – kada reiks pakeisti lentelėje esančius duomenis? Ar tik kitais metais iki kovo 1 dienos? Kiek kartų per metus reikės teikti informaciją (4 priedą), ar ten turės atsispindėti visi skaičiai?

     Kovo 1 diena yra galutinė kasmetinė informacijos pateikimo SMLPC diena. Nėra svarbu kokią dieną bus įvertinti produktai ir kada vyks koregavimo skatinimas, nes maisto produktų sudėties gerinimo skatinimo veikla turi būti vykdoma nuolat. Pradžioje reikia sužinoti savivaldybėje esančius stambesnius maisto gamintojus (per internete esančius įmonių katalogus ar paklausti savivaldybėje), išsiaiškinti kokios jų prekės yra prekyboje, pažiūrėti jų sudėtį, palyginti su SMLPC lentele. Jei reikia, pakoreguoti ar papildyti naujomis prekėmis lentelę, bet tik tomis, kurios atitinka sudėties kriterijus, ir apie korekcijas pranešti SMLPC iki kovo 1 d. Rekomenduojama iš karto įrašyti visus reikiamus produktus, nepaliekant dalies jų ateičiai. Nesvarbu, jei kitiems metams neatsirastų naujų koreguotinų produktų, galima dirbti su esamais, skatinant toliau gerinti jų sudėtį. Tačiau naujų produktų vis vien atsiranda, nes gamintojai, nenorėdami nusibosti vartotojams, produktus nuolat atnaujina ir keičia.

 

8.3.2. p. Kas ves mokymus apie maisto produktų sudėties keitimą? Ar visuomenės sveikatos specialistas gali išmanyti visus technologinius gamybos procesus ir konsultuoti technologus, rinkodaros specialistus ir t. t. Gal galėtų būti pasirašytas Ministerijos įsakymas įmonėms dėl produktų sudėties gerinimo su privalomais nurodymais dėl sveikesnių produktų, nes vien tik „įkalbėti“ įmonę dėl sveikesnių produktų gamybos užduotis sunkiai įgyvendinama.

     Mokymus veda SVSB specialistai arba kiti specialistai, atitinkantys projekto 1 priede nurodytus kriterijus.  Maisto sudėties keitimas vykdomas pagal PSO, Europos Komisijos ir Europos Tarybos strateginius dokumentus visoje ES. Jis vykdomas mokymo ir informavimo principu bet ne prievartinio reguliavimo. Lietuva negali išsiskirti, nes maisto produktų teisė visoje ES vieninga.  Maisto gamybos technologijų VS biuro specialistams išmanyti nebūtina (nors dietistai tokių žinių turi). Pakanka gerai ir įtikinamai išaiškinti gamintojams (jie šioje srityje yra VS biurų socialiniai partneriai) produktų sudėties keitimo (sveikatinimo) poreikį ir naudą įmonei bei visuomenei, konsultuoti juos, pagal kompetenciją padėti, suteikti žinių apie sveiką mitybą, išaiškinti kaip maisto sudėtis įtakoja sveikatą, akcentuoti jos ryšį su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

     Be to, VS biurai turi bendradarbiauti su savivaldybe, spręsdami su maistu ir mityba susijusias gyventojų sveikatos problemas. Sveikatai nepalankus maistas yra pirminė gausaus lėtinio neinfekcinio sergamumo priežastis, be kurios suvaldymo, kovojant vien tik su pasekmėmis, problema nebus išspręsta.

     Be to, sveikatos stiprinimo specialistai bus papildomai tobulinami pagal mitybos mokymo programą, kurią rengia SMLPC.

 

8.3.3. p. Kaip pasirašomi SAM susitarimai su įmonėmis dėl maisto sudėties gerinimo? Ar reikia VS biurui kontroliuoti ar įmonės laikosi susitarimo?

     VS biurai, bendraudami su įmonėmis, turi pasiūlyti joms pasirašyti susitarimus su SAM. Tai nemokama įmonių savireklamos galimybė, kartu padarant ir naudą visuomenei. Susitarimai su įmonėmis jau buvo pasirašomi ne kartą. Vykdymo kontrolės VS biurui daryti nereikia, nes viešasis susitarimas tai garbės dalykas, nufilmuotas TV kameromis. Įmonės paprastai nerizikuoja savo reputacija dėl pvz., cukraus kiekio nesumažinimo kokiame nors produkte, nes tai gali paviešinti žiniasklaida. Kad VS biuro dėka įmonė pasirašė susitarimą, apie tai gali iš anksto informuoti ministeriją pats VS biuras, nes tokių pažangių įmonių yra nedaug.

 

8.4. p. Sveikai mitybai palankios aplinkos plėtros skatinimas yra reikšminga ir svarbi veikla, tačiau vis dar trūksta rekomendacijų kaip ji turėtų būti įgyvendinama savivaldybėje ir kur yra VS biurų kompetencijų ribos? Manome kad šioje dalyje turi būti tiksliau surašytos VS biurų kompetencijų ribos, vykdoma veikla įvedant standartą.

     SVSB yra savivaldybei pavaldi įstaiga, kuri veikdama pagal savo nuostatus turi bendradarbiauti su savivaldybe ir teikti jai informaciją ir pasiūlymus bei konsultuoti, teikti idėjas dėl priemonių, reikalingų visuomenės sveikatai gerinti, įskaitant urbanistinę plėtrą. Standartas tam nereikalingas. Tokiu pat principu dirbama ir su švietimo bei kitomis įstaigomis. SVSB savo lėšomis neplėtoja sveikai mitybai palankios aplinkos, o tik bendradarbiavimu, organizaciniais ir vadybiniais būdais skatina tokią plėtrą. Tai daroma VS biurui inicijuojant dialogą su savivaldybe, maisto gamybos ir prekybos įmonių vadovais, atsakingais darbuotojais, pateikiant jiems gerųjų užsienio pavyzdžių, atkreipiant jų dėmesį į būtinybę steigti daugiau tokių objektų, aktyviai siūlant idėjas dalyvauti darbo grupėse, organizuojant susitikimus su kitų sričių atstovais, dalyvaujant sveikų miestų plėtros projektuose, dalyvaujant tokio pobūdžio projektuose, ieškant entuziastų, rėmėjų ir pan.

     Registruojant per ataskaitinius metus atsiradusių sveikai mitybai palankių objektų, kurių atsiradimą inicijavo VS biuras, skaičių, kartu nurodomi ir šių objektų pavadinimai bei adresai (pvz., „Sveiko maisto kavinė „Vasara“, Naujakurių g. 9).

 

8.4 p. Siūlome numatyti priemones, kaip nacionaliniu mastu būtų atpažįstamos maitinimo įstaigos, kurios prisideda prie sveikatai palankesnių patiekalų, užkandžių, gėrimų gaminimo ir kur tokia informacija turėtų būti skelbiama ar kaupiama.

     Remiantis užsienio šalių patirtimi, atskira valstybinė viešojo maitinimo įmonių, taikančių sveikatai palankesnės mitybos praktiką, priežiūra (atpažinimo sistemos taikymas, įmonių sertifikavimas, sveikatingumo įsipareigojimų laikymasis, informacijos kaupimas, tvarkymas ir skelbimas) netaikoma, nes tai įmonių savanoriška veikla, o jos priežiūra reikalauja papildomų finansinių resursų ir personalo. Todėl tokios sistemos kurti valstybės mastu nenumatoma. Tačiau tokią veiklą gali vykdyti privačios organizacijos. VS biurams pakanka vesti registraciją savivaldybės mastu bei įregistruotų įmonių sąrašą skelbti internete.

 

11 p. Ar gali visuomenės sveikatos specialistai vesti fizinio aktyvumo pratybas biure?

     Pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 11 str. 1 dalies nuostatą – „Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar sporto specialistai ir instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų“, todėl nesvarbu ar fizinio aktyvumo pratybos vyks biure, ar sporto klube, jas turi vesti ir teoriją dėstyti išmanantys specialistai. Todėl galimi keli variantai: 1) biuras gali samdyti Įstatymą atitinkančius specialistus; 2) kadangi visuomenės sveikatos specialistai gauna tik mažą dalį fizinio aktyvumo kompetencijų studijų metu, vesti fizinio aktyvumo pratybas jie gali tuo atveju, kai atitinka Įstatymo 11 straipsnio reikalavimus; 3) kineziterapeutams ŠMSM gal būt numatys jų kompetencijų pripažinimo tvarką, kad laikyti juos ir fizinio aktyvumo specialistais, tačiau kol kas to nėra, todėl jiems taip pat galioja Įstatymo 11 straipsnyje nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai.

 

11.5.1. p. Ar tiems VS biurams, kurie vykdo tikslinių grupių fizinio aktyvumo skatinimo projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, reikia papildomai organizuoti apraše numatytą fizinio aktyvumo skatinimo programą?

      Jei fizinio aktyvumo ar sveikos mitybos skatinimo veikla vykdoma už ES lėšas ar yra finansuojama iš bet kokio kito šaltinio, vykdyti Apraše nurodytas priemones vis vien būtina, nes dėl dalyvavimo ES ar kitokiame projekte, VS biurui valstybės finansavimas nesumažinamas.

     Be to, kaip yra nurodyta Apraše, projektinių veiklų, atliktų už papildomą finansavimą, rezultatai į aprašo ataskaitas neįtraukiami. Jas reglamentuoja kiti teisės aktai ar sutartys.

 

11.5.1 p. Konkrečios SFA programos užsiėmimų skaičius turi būti ne mažiau kaip 10. Kaip elgtis su asmenimis, kurie baigs vieną ar kitą programą? Suprantame, kad siekiamybė yra kuo daugiau žmonių apmokyti, kad jie galėtų vėliau užsiimti saviugda, tačiau patirtis rodo, kad tik labai maža dalis asmenų norės patys vieni praktikuoti ir vėl pageidaus prisijungti prie VS biuro organizuojamų užsiėmimų.

     Nurodyta programos apimtis – 10 pratybų, yra minimumas. Tai reiškia, kad gali būti vykdomos ilgesnį laiką trunkančios programos. Pabaigęs vieną programą, asmuo gali dalyvauti kitoje, taigi tikrai nebūtina jo greitai „paleisti“. Suprantama, biurams keliama užduotis išugdyti savarankiško mankštinimosi įgūdžius ir suformuoti šiuos įpročius, todėl galima programą sudėlioti taip, kad intensyvus praktinis mokymas biure vyktu apie 2-3 savaites, po to asmuo dirba savarankiškai, po kurio laiko (pvz., po mėnesio) atvyksta, pasitaria, pasimatuoja progresą, ir dirba toliau, jei reikia, o jei gerai sekasi – atsisveikina iki kito karto, kai dalyvaus jau kitokių įgūdžių mokymo programoje. Tačiau, reikia prisiminti, kad VS biuras nėra nemokamas sporto klubas. VS biuro paskirtis – apmokyti žmogų, kad šis galėtų toliau stiprinti sveikatą savarankiškai.

 

11.5.2 p. Nurodoma, kad SFA mokymai (užsiėmimai) gali būti ir vienkartiniai, skirti proginėms dienoms paminėti. Tačiau, suprantama, kad siekiamybė yra, jog asmenys dalyvautų tęstiniuose užsiėmimuose, atitinkamoje FA programoje. Kaip elgtis su tais asmenimis, kurie nenorės lankyti programose? Ar galima organizuoti vienkartinių užsiėmimų veiklas?

     Taip, vienkartiniai užsiėmimai išlieka, nes suprantama, kad ne visi žmonės turi laiko ir galimybių reguliariam lankymuisi biure (nors tokia būtų siekiamybė). Bet koks gyventojo įtraukimas į biuro veiklas yra sveikintinas. Tačiau rekomenduojama, kad tokie pavieniai užsiėmimai būtų labiau skirti populiarinti, viešinti fizinio aktyvumo naudą, kaip apraše ir nurodoma – skirti proginių datų paminėjimui, gyventojų sudominimui ir įtraukimui. Tai būtų tarsi būdas sužadinti apetitą, kad pasibandžius norėtųsi dar kartą atvykti ir gauti sveikatai naudingesnį ilgalaikį poveikį dalyvaujant programose.

 

11.6.3. p. Asmeniui sveikatos patikrinimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vadovaujantis Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Klausimas: ar informacija apie profilaktinį sveikatos patikrinimą (atliktas/neatliktas) turi būti registruojama, kaupiama? Ar tai yra asmeninė dalyvio atsakomybė?

Jokios informacijos apie asmens sveikatą ar jos tikrinimą SVSB neregistruoja ir nekaupia. Pasitikrinti sveikatą – tai paties dalyvio atsakomybė.

 

13 p. Ar profilaktinis sveikatos pasitikrinimas nesumažins asmenų motyvacijos? Koks periodiškumas rekomenduojamas sveikatos patikrinimo, kaip tai fiksuoti ar tai nėra perteklinis asmens duomenų kaupimas?

     Profilaktinis sveikatos tikrinimas tik rekomenduojamas, jo dažnumas nereglamentuojamas, o asmens sveikatos duomenys VS biure nekaupiami.

 

14 p. - Siekiant dalyvių bei mokymų organizatorių patogumo, siūlome numatyti galimybę dalyviams Sutikimo dalyvauti mokymuose formą užpildyti ir elektroninėmis priemonėmis.

     Sutikimo formos pildymo būdos nereglamentuojamas, todėl gali būti atliekamas tiek paprastu, tiek elektroniniu būdu.

 

16.2 p. Kaip išmatuoti kiekybinius kūno rodiklius, jei užsiėmimai vykdomi nuotoliniu būdu?

     Kiekybinių pokyčių rodikliai skirti žmogui, kad šis matytų savo kūno pokyčius ir tai jį motyvuotų. Dirbant nuotoliniu būdu (karantino metus), kiekybiniai pokyčiai nematuojami. Dalyvis gali, jei turi sąlygas, pats nusistatyti savo KMI pagal svorio ir ūgio rodiklius (apmokytas biuro specialisto), tačiau tai neprivaloma. Organizuojant dalį nuotolinių mokymų įprasto darbo sąlygomis, visi kiekybiniai rodikliai turi būti nustatomi pagal atitinkamo aprašo tvarką.

 

16.2 p. SFA rodiklių rinkimas gali trukdyti ir mažinti gyventojų motyvaciją. Siekiant padidinti žmonių fizinio raštingumo lygį, turime įgalinti žmogų būti aktyviu dalyviu ir būti suinteresuotu pačiam savarankiškai išmokti / stebėti savo fizinę būklę praktinių užsiėmimų metu. Specialistas tik kontroliuoja iš šalies, padeda ir pataria.

     SFA rodiklių matavimas žmonių motyvacijos nemažina. Matydami savo rodiklių gerėjimą, dalyviai geriau pajunta mokymų ir pratimų naudą sveikatai ir tai juos motyvuoja. Asmens SFA duomenų VS biuras neviešina ir nerenka. 6 priede aprašyta trumpa apklausa, skirta parinkti dalyviams optimalius fizinius krūvius. Specialistai dalyviams padeda įgyti SFA žinių ir jas taikyti savarankiškai bei stebėti savo fizinę būklę.

 

16.2 p. Būtų tikslinga nustatant asmens fizinio aktyvumo lygį pasidomėti ir buvusiomis traumomis, persirgtomis ligomis, taikytomis intervencijomis. Tai būtų galima ir įrašyti į sutikimą (7 priedas). Tokiu atveju būtų galima tiksliau sudaryti pratybas lankančių asmenų grupes.

     Asmens sveikatos duomenys VS biure nerenkami. Esant abejonių dėl buvusių traumų, dalyvis turi konsultuotis su savo gydytoju.

 

16.2 p. Kiekybiniai rodikliai, atspindintys asmens kūno kompoziciją, fizinį pajėgumą ir kt. parametrus, nustatomi pagal SVSB pasirinktą metodiką. Ar šie rodikliai turi būti kaupiami ir registruojami?

Šių rodiklių SVSB nekaupia ir neregistruoja. Jie skirti tik asmeniškai dalyviui.

 

16.2 p. Rekomenduojamas mažiausias užsiėmimų skaičius (10) gali būti per mažas pasiekti pamatuojamus dalyvių kiekybinių rodiklių pokyčius.

     Pokyčių rodikliai ir pokyčių lygiai nereglamentuojami. Vienkartiniuose užsiėmimuose jie nematuojami. Dalyvis turi dirbti savarankiškai namie, nes VS biuras tik paaiškina ir parodo, t. y. suteikia mokymo paslaugą.

 

16.2 p. Ar kiekybinius rodiklius matuoti privaloma? Nenumatyta atsiskaitymo už dalyvių kiekybinių rodiklių pokyčius tvarka.

     Kiekybinių pokyčių matavimas tęstiniuose užsiėmimuose privalomas, tačiau centralizuotas atsiskaitymas už šiuos pokyčius netaikomas.

 

16.5 p. Siūloma neapibrėžti mokymų apimties, kuri gali vykti nuotoliniu būdu dėl šių priežasčių: šalyje susiklostančių situacijų, kuomet yra nerekomenduojami masiniai susibūrimai

     Aprašas papildytas nuostata, kad ši apimties norma netaikoma valstybės mastu įvykusiais nenumatytais atvejais, kai žmonių fiziniai susibūrimai nerekomenduojami.

 

18 p. Kaip VS biuras turi skatinti sveikatai palankios aplinkos kūrimą ir kokios jo kompetencijų ribos.

     SVSB yra savivaldybei pavaldi įstaiga, kuri dirbdama pagal savo nuostatus turi bendradarbiauti su savivaldybe ir teikti jai informaciją ir pasiūlymus (įskaitant sveikatai palankios aplinkos kūrimo ir urbanistinės plėtros planavimo ir tobulinimo) bei konsultuoti kitais susijusiais visuomenės sveikatos gerinimo klausimais. Tokiu pat principu dirbama ir su švietimo bei kitomis įstaigomis. SVSB savo lėšomis neplėtoja SFA palankios aplinkos, o tik bendradarbiavimu, organizaciniais ir vadybiniais būdais skatina tokią plėtrą.

 

20 p. Ar reikia teikti ataskaitas SMLPC pagal 20 punktą ir 4 bei 10 priedus?

     Atskiros ataskaitos apie Aprašo vykdymą teikti SAM ar SMLPC nereikia, nes tai yra rekomenduojami savikontrolės rodikliai, skirti vidinei biuro veiklos stebėsenai - tam, kad biuro specialistai ir vadovai viename trumpame dokumente (tarsi žemėlapyje) matytų kaip biure vykdoma stiprinimo veikla, kuriose srityse padaryta daugiau, o kuriose srityse - mažiau arba nieko. Atsižvelgiant į tai ir siekiant veiklas subalansuoti, kitais metais planuojant darbus, galima pasikoreguoti, pvz., kad būtų mokomos kitos tikslinės grupės, kurios nebuvo apimtos, atliekami darbai, kurie nebuvo pernai vykdyti ir pan. Savikontrolė būtina ir tam, kad tikrinant auditui, matytųsi konkreti biuro veikla, o ne tik abstrakčios  suvestinės. Visi veiklos skaičiai turi būti pagrįsti susietais dokumentais, dalyvių sąrašais, klausimynų atsakymais ir pan., saugomais biure.  Apie tai išsamiai rašoma aprašo V skyriuje.

     Ataskaitos teikiamos kitu būdu - per atsiskaitymus už VSB veiklos Prioritetų vykdymą. Svarbiausi atsiskaitomi rodikliai Prioritetuose ir VS biurų savikontrolės formose sutampa. Todėl tie veiklos rodikliai, kurių reikia, siunčiami su Prioritetų ataskaitomis į SMLPC, kiti lieka VS biure.

 

21 p. Ar fizinių užsiėmimų dalyvių sąrašų apskaitą ir saugojimą galima vykdyti elektroninėmis priemonėmis?

     Apskaitos objektyvumo tikslais, fiziniuose užsiėmimuose dalyvis turi pasirašyti įprastu būdu. Tačiau nuskenuoti dalyvavusiųjų sąrašai gali būti saugomi elektroninėse laikmenose. Dalyvių apskaita elektroninėmis priemonėmis taikoma tik organizuojant nuotolinius užsiėmimus (žr. 21 punktą).

 

21 p. Kaip skaičiuojami mokymuose dalyvavę asmenys?

     Pagal dienos dalyvių skaičių skaičiuojama:

1) Vienkartiniuose sveikos mitybos užsiėmimuose;

2) Tęstinėje SMM programoje;

3) FA pratybose.

T. y. vienos dienos užsiėmime (-uose) dalyvavęs asmuo laikomas 1 dalyviu.

     Pagal unikalius asmenis, baigusius programas skaičiuojama:

1) ŠKLCD programoje;

2) FA programoje skirtoje 65+ m. amžiaus asmenų grupei.

Jei vienas asmuo baigtų 3 programas, įskaičiuojami 3 dalyviai.

 

21. p. Kaip dokumentuose identifikuojami užsiėmimų dalyviai?

     Dalyviai identifikuojami pagal tęstinių užsiėmimų mokymų grupei suteiktą unikalų kodą ir dalyvio vardą.

 

21 p. Ar galima dalyvių dalyvavimą registruoti planšetėje, o ne popieriuje?

     Dalyvavimo registravimas planšetėje yra nepatikimas būdas, kadangi dalyvis gali pasakyti ne savo vardą, siekdamas dalyvauti kelis kartus (tai nepageidautina, nes VS biuras nėra nemokamas sporto klubas). Be to, išlieka nedalyvavusiųjų prirašinėjimo galimybė, nes planšetėje nesunku pažymėti dalyvavimą kai žmonės nedalyvauja. Todėl fiziniuose užsiėmimuose laikomasi klasikinių dalyvių sąrašų su vardais ir parašais. Mokiniams, dalyvavusiems mokymuose, pasirašyti nereikia - nurodoma mokykla, klasė ir dalyvavusių mokinių skaičius, o pasirašo klasės auklėtojas, ar kitas su renginio organizavimu susijęs pedagogas.

 

21 p. Jei organizuojami tęstiniai užsiėmimai įmonėse, ar taip pat būtina sudarinėti dalyvių sąrašus ir kas kartą rinkti dalyvavusiųjų parašus?

Jei tęstiniai užsiėmimai vykdomi kontaktiniu būdu, pakanka įmonės pateikto ketinančių dalyvauti asmenų sąrašo su jų telefonų numeriais.

Jei užsiėmimai vykdomi nuotoliniu būdu - viskas atliekama taip, kaip nurodyta Apraše ir šiose rekomendacijose.

 

21 p. Kaip fiksuoti nuotolinio mokymo dalyvių skaičių?

     Galimi įvairūs nuotolinio užsiėmimo dalyvių skaičiaus fiksavimo būdai. Svarbu, kad vienoje nuotraukoje matytųsi renginio data ir dalyvių skaičius. Pačių dalyvių vardai nebūtini.

     1. Tuo tikslu reikia padaryti kompiuterio ekrano ar jo srities kopiją (su Snippets, Iškarpos arba Print screen funkcija), įjungus konferencinės programos režimą, kuriame matosi dalyvių skaičius. Kopijuojama spaudžiant kartu Windows+Shift+S klavišus bei pele pažymint reikiamą kopijuoti sritį su dalyviais (ar dalyvių skaičiumi) bei kompiuterio sistemine data bei laiku (jie yra ekrano apatiniame dešiniajame kampe). Dalyvių veidų nuotraukų nereikėtų kopijuoti, tačiau ikonos gali būti.

     2. Jeigu vyko gyva paskaitos transliacija per Facebook arba Youtube (gali būti su pastoviai įkeltu vaizdo įrašu), ekrano kopijoje turi matytis dalyvių skaičius, nesvarbu ar jie stebėjo gyvai ar iš įrašo. Keliose skirtingose platformose rodyto to paties įrašo žiūrovų skaičius sumuojamas.

      3. Jei vykdoma skatinamoji akcija per FaceBook, pvz., "10 dienų vaikščiojimo iššūkis", prašoma dalyvių kas dieną fotografuoti žingsniamačio rodmenis ir kartą per dieną juos skelbti po pagrindiniu FaceBook įrašu. Po šiuo įrašu matoma komentarų skaičiaus reikšmė, kurią galima nukopijuoti kartu su kompiuterio sistemine data paskutinę akcijos dieną. Tokiu atveju laikoma, kad įrašų skaičius lygus dalyvių skaičiui, nors tai nėra labai tikslu. Tačiau būtina informuoti dalyvius, kad akcijos metu vyks dalyvių skaičiaus apskaita, todėl kol nepasibaigs akcija jie neturėtų pateikti daugiau įrašų nei 1 per dieną, o plačiau padiskutuoti jie galės pasibaigus akcijai.

     4. Ekrano vaizdo kopijos (nuotraukos) saugomos įdedant jas į tam skirtą WORD failą (metinės veiklos registravimo žurnalą) arba saugomos kaip atskiri datuoti paveikslėliai tam skirtame aplanke. Svarbu, kad prireikus, reikiamos dienos dalyvių skaičiaus įrodymas būtų lengvai randamas.

 

21 p. Kaip fiksuoti didesnių renginių dalyvių skaičių ekstremaliosios situacijos metu?

    Paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, kai teisės aktai leidžia vykdyti mokymus ar renginius dalyvaujant didesniam dalyvių skaičiui, šie registruojasi nuotoliniu būdu. Renginio dieną, siekiant išvengti papildomų kontaktų ir žmonių būriavmosi pasirašant dalyvių sąrašuose, dalyvių neprašoma juose pasirašyti. Įrodymui apie vykusį renginį VS biurui pakanka išsaugoti užsiregistravusių dalyvių sąrašą bei turėti bendrą nuotrauką, kurioje matytųsi, kad dalyvavo panašus kaip sąraše nurodyta dalyvių skaičius. Nuotrauka padaroma telefone ar fotoaparate įjungus datos rodymo režimą. Ši data turi sutapti su renginio data. Kad į kadrą tilptų visi dalyviai, fotografuoti siūloma nuo aukštesnės vietos arba su telefono asmenukių ("selfie") lazda, arba daryti panoraminę nuotrauką. Kelių nuotraukų pateikimas nepageidautinas dėl dalyvių kartojimosi keliuose kadruose, kadrų persidengimo arba tarpų tarp kadrų. Nebent būtų išspręsta ši problema.

 

25 p. Kaip koduoti tęstinių mokymų dalyvių grupes?

     Biuras turi turėti registrą į kurį įrašo kiekvienai naujai sukurtai tęstinių mokymų dalyvių grupei suteiktą susigalvotą numerį ar kodą, kad būtų patogu bet kada, po kažkiek laiko atrasti tos grupės dalyvių sąrašus, jų pildytas formas ir kitus dokumentus. Tai reikalinga auditui. Pvz., koduoti patogu pagal datą, kada prasidėjo šios grupės mokymai ar pan.

 

1 priedas. Vykdant vienkartinius mokymus, ar visos sveikos mitybos programos temos turi būti pravedamos? Ar turi dalyvauti tos tikslinės grupės, kurios yra išvardintos? Kas yra „kulinaras“?

     Vienkartinių mokymų temos pasirenkamos laisvai, iš temų, nurodytų 1 priede. Už valstybės lėšas negali būti mokoma čia nenurodytų temų, pvz. apie grybų, vaistažolių ar maisto papildų naudą ar pan. Jei tai daroma už savivaldybės lėšas, į ataskaitą tokios nestandartinės temos neįtraukiamos. Lentelėje, greta temos, nurodytos tikslinės grupės. Dauguma temų tinka visoms tikslinėms grupėms.

     „Kulinaras“ – tai šios srities išsilavinimo pažymėjimą turintis specialistas, kurį rengia atitinkamos profesinio ugdymo įstaigos.

 

1 priedas, 3 punktas. Ar gali dalyvauti "Maitinimo vaikų ugdymo įstaigose" paskaitose mokiniai ir VS biurų darbuotojai, dirbantys ugdymo įstaigose, kadangi jie yra atsakingi už perpektyvinių valgiaraščių pritaikymą, dalyvauja viešųjų pirkimų organizavimo procedūrose ir pan. Kaip vykdoma šių tikslinių grupių dalyvių apskaita?

      Mokiniai čia dalyvauti negali, nes šiame punkte mokymai skirti suaugusiems - virėjams ir pan. Mokinių dalyvavimas ir apskaita vyksta kai klasėse skaitomos jiems skirtos sveikos mitybos paskaitos.

      VSB specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose, dalyvauti šioje temoje gali. Jų apskaita vykdoma kaip "savivaldybių darbuotojų" tikslinės grupės.

 

2 ir 3 priedai. Ar reikia šias formas pildyti vienkartiniuose mokymuose?

     Nereikia, nes jos skirtos tik baigusiems SMM programą.

 

4 priedas. Ar mokymuose turi dalyvauti visos išvardintos tikslinės grupės? Jeigu galima pasirinkti, koks skaičius turi būti grupių.

     VS biuro tikslas – apmokyti visas gyventojų grupes. Apskaitos forma sudaryta taip, kad VS biuras matytų, kurios gyventojų grupės apmokytos (ir kiek asmenų), o kurios dar nebuvo ar mažai buvo apmokytos. Grupių skaičius nereglamentuojamas. Visas tikslines grupes apimti per metus nebūtina. Galima tai daryti palaipsniui. Savikontrolės formoje matysis, kurios grupės kokiomis apimtimis dalyvo, todėl kitais metais bus galima tęsti.

 

4 priedas, 1.2.1 ir 1.2.2 p. Kaip organizuoti sveikos mitybos mokymus mokiniams?

Sveikos mitybos mokymai mokiniams organizuojami kaip vienkartiniai užsiėmimai arba sutrumpinto kurso tęstiniai užsiėmimai. Juos vykdo visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas arba, jei nėra tokios galimybės, visuomenės sveikatos specialistas, dirbantis vaikų ugdymo įstaigoje.

 

4 priedas, 1.3 p. Kaip nustatyti kūno rodiklius (kūno masės indeksą, liemens apimtį ir arterinį kraujo spaudimą), jei užsiėmimai vykdomi nuotoliniu būdu?

     Kiekybinių pokyčių rodiklių biuras nekaupia. Jie skirti žmogui, kad šis matytų savo kūno pokyčius ir tai jį motyvuotų. Dirbant nuotoliniu būdu, nebūtina gyvai susitikti kad juos pasimatuoti. Dalyvis pats, ką gali, pasimatuoja namie. Apsiskaičiuoti KMI taip pat gali pats, tai nesunku. Biuras turi pamokyti. Dauguma žmonių turi svarstykles ir kraujospūdžio aparatus namie. Jei neturi ar nenori – gali ir nematuoti, prievartos nėra. Lygiai taip pat jie gali atsisakyti matuotis ir dirbant kontaktiniu būdu. Tai jų teisė.

 

4 priedas. Ar reikia teikti ataskaitas SMLPC apie šio priedo kriterijų vykdymą.

     Atskiros ataskaitos apie Aprašo vykdymą teikti SMLPC nereikia, nes tai yra rekomenduojami savikontrolės rodikliai, skirti vidinei biuro veiklos stebėsenai, tam, kad biuro specialistai ir vadovai viename trumpame dokumente (tarsi žemėlapyje) matytų kaip vykdoma stiprinimo veikla, kuriose srityse padaryta daugiau, o kuriose srityse nepadaryta nieko. Atsižvelgiant į tai, kitais metais planuojant darbus, galima pasikoreguoti, pvz., kad būtų mokomos kitos tikslinės grupės, kurios nebuvo apimtos, atliekami darbai, kurie nebuvo pernai daryti ir pan. Savikontrolė būtina ir tam, kad tikrinant auditui, matytųsi konkreti biuro veikla, o ne tik abstrakčios  suvestinės. Visi veiklos skaičiai turi būti pagrįsti dokumentais - dalyvių sąrašais ir pan., saugomais biure.  Apie tai išsamiai rašoma aprašo V skyriuje.

 

6 ir 9 priedai. Ar vaikai taip pat turi pildyti Sutikimo dalyvauti fizinio aktyvumo veikloje formą? Nuo kokio amžiaus vaikai gali patys atsakyti į 6 priede pateikiamus klausimus fizinio aktyvumo lygio nustatymui? Ar vaikams fizinio aktyvumo teorinių mokymų temos turi atitikti 9 priede nurodomas temas? 

SVSB vedami daugkartiniai grupiniai užsiėmimai ir visa išdėstyta informacija (įskaitant sutikimo formą, klausimyną bei teorinių mokymų temas) yra skirta suaugusiems. Vaikams skirtas veiklas organizuoja mokykla ir būreliai, o VS biuro veiklose vaikai gali dalyvauti proginių renginių metu. Todėl klausimynų vaikams pildyti nereikia.

 

7 priedas. Ar Sutikimo forma turi būti pildoma kiekvieną kartą pradėjus dalyvauti veiklose jei skiriasi veiklos pavadinimas, nors veiklos pobūdis yra panašus ir atitinkantis jo fizinį pasirengimą?

     Sutikimas pildomas tik vieną kartą, prieš mokymus. Dėl būtinumo pakartotinai pildyti sutikimą, jei nežymiai keičiasi veiklos pobūdis, sprendžia užsiėmimų organizatorius.

 

9 priedas. Tarp rekomenduojamų sveikatinamojo fizinio aktyvumo temų yra tema apie mitybą "Mitybos reikšmė stiprinant sveikatą ir palaikant energijos balansą". Ar šią temą pristatyti turi mitybos specialistas?

    Mitybos specialistą šiai temai kviesti nebūtina, nes dalyviams apie mitybą pateikiama tik trumpa informacija bendram supratimui. Pateikiamos informacijos turinys turi neprieštarauti "Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijoms". Kadangi sporto specialistai savo profesinio rengimo metu išklauso ir mitybos kursą, jiems papasakoti mokymų dalyviams apie svarbiausius sveikos mitybos teiginius nėra sunku.

 

10 priedo 1.2.1 ir 2.1 rodikliai yra panašūs, kuo jie skiriasi? Ką įrašyti fizinio aktyvumo skatinimo veiklų apskaitoje, planuojant metinę reikšmę "Rodiklis - organizacinių priemonių skaičius, vnt." - paskaitas, diskusijas FA užsiėmimus, pokalbius ir pan.? Ar veiklos ataskaitose VS biurai turės nurodyti tik savo darbuotojų (VSS) įgyvendintas (pravestas) veiklas, ar teikti ataskaitą už visas ugdymo įstaigose vykdytas sveikatos ugdymo veiklas prie kurių prisidėjo rekomendacijomis, metodinės medžiagos paruošimu ir kitais būdais?

     1.2.1 punktas reglamentuoja organizacines priemones "visuomenės" vaikams (t. y. ne ugdymo įstaigose);

     2.1 punktas –  reglamentuoja organizacines priemones ugdymo įstaigose.

   „Organizacinės priemonės“ ugdymo įstaigose vykdomos todėl, kad praktinį fizinį aktyvumą ugdymo įstaigose organizuoja formaliojo ir neformaliojo ugdymo struktūros (tai kūno kultūros pamokos bei sportiniai būreliai). Tuo tarpu VS biurų vaidmuo – organizuoti, kad būtų daugiau fizinio aktyvumo galimybių vaikams, o ne vesti mankštas ar žaidimus. Pvz., VS biurai turi dalyvauti fizinio pajėgumo testavime, raginti mokyklos vadovus ar savivaldybę, kad suremontuotų ar nupirktų FA inventorių, įrengtų treniruoklius, mankštinimosi priemones pertraukų metu, dviračių parkavimo vietas ir joms stogines, organizuotų sporto šventes, varžybas, rengti metodikas ir pan.

    Nesvarbu ar organizacinę priemonę ugdymo įstaigoms (įskaitant rekomendacijas ir metodikas) parengė ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos specialistas ar visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas, planuose ir ataskaitose jos skaičiuojamos kartu, jei abi skirtos ugdymo įstaigoms.

 

10 priedas  2.3 p. Rodiklis – „konsultacijų tėvams dėl vaikų fizinio pajėgumo rezultatų įvertinimo (rezultatams esant sveikatos rizikos zonoje) skaičius, vnt.“ Klausimas: kas turėtų vykdyti šias konsultacijas tėvams? Kokiais rodikliais remiantis turėtų būti inicijuojama konsultacija? Ar konsultacija turi būtų vykdoma prieš SFA veiklas, jų eigoje ar po jų?

Konsultavimas vykdomas 1 kartą metuose, atlikus fizinio pajėgumo testavimą, pagal SAM ir ŠMSM 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-1153 „Dėl mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Testavimo rezultatus tėvams ir mokiniams komentuoja ir konsultuoja mokykloje dirbantis VSB specialistas. Konsultuojama tik dėl tų vaikų, kurie patenka į „raudonąją“ zoną.

 

10 priedas, rodiklis – „Bendras VS biuro socialinių tinklų prenumeratorių (sekėjų) skaičius, vnt.“ Klausimas: ar vidinėje ataskaitoje turi būti nurodomas bendras SVSB socialinių tinklų prenumeratorių (sekėjų) skaičius ar per ataskaitinį laikotarpį naujų SVSB socialinių tinklų prenumeratorių (sekėjų) skaičius?

Nurodomas bendras sekėjų skaičius. Apraše tai nurodyta.

 

10 priedo 3 p. Kas konkrečiai skaičiuojama kaip „Fiziniam aktyvumui palankios aplinkos plėtros skatinimas“?

      Šis rodiklis registruojamas savikontrolės tikslu, ataskaita už jo rezultatus ministerijai ar SMLPC neteikiama. Fiziniam aktyvumui palankios aplinkos plėtros skatinimo veikla siekiama, kad savivaldybės visuomenės sveikatos biuras aktyviai prisidėtų prie savivaldybės laisvalaikio ir sporto infrastruktūros gerinimo ir plėtros – inicijuotų dialogą su savivaldybės, ugdymo ir kitų įstaigų vadovais, atsakingais darbuotojais, pateiktų jiems gerųjų užsienio pavyzdžių, nuolat atkreiptų jų dėmesį į esamas problemas ir poreikį tobulinti gyventojų laisvalaikio fizinio aktyvumo sritį, aktyviai ir atkakliai siūlytų idėjas dalyvaudamas darbo grupėse, organizuotų susitikimus su kitų sričių atstovais, dalyvautų tarptautiniuose su infrastruktūros ir sveikų miestų plėtra susijusiuose projektuose ir pan., atsižvelgdamas į visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatos poreikius, inicijuotų ir skatintų atsakingus savivaldybės darbuotojus atlikti su aktyvios laisvalaikio infrastruktūros gerinimu susijusius veiksmus, pvz.: tiesti dviračių ar pėsčiųjų takus, įrengti ar renovuoti sporto aikšteles, treniruoklius, dviračių parkavimo stovus, ugdymo įstaigose renovuoti sporto sales, stadionus ir pan., dalyvautų tokio pobūdžio projektuose, ieškotų rėmėjų ir kt.

      Registruojamas per ataskaitinius metus savivaldybėje įgyvendintų projektų skaičius, kuriuos inicijavo VS biuras, nurodant objektų, kurie buvo sukurti ar patobulinti, pavadinimus (pvz., „Renovuota sporto aikštelė Vasaros parke“). Į šio rodiklio apskaitą neįeina trumpalaikio sporto inventoriaus (kamuolių, rakečių, šokdynių ir pan.) įsigijimas, tačiau gali būti nurodyta infrastruktūros patobulinimui įsigyta priemonė, kuri naudojama biuro mokymų tikslams ir yra biuro prižiūrima (pvz., biuro teritorijoje įrengtas lauko treniruoklis, skersinis, Kneipo takas ir pan., kurie nėra priskirtini ilgalaikio turto kategorijai). Jeigu projektas yra tęstinis ir trunka kelis metus, jis skaičiuojamas tik vieną kartą (pvz., VS biuro paskatinta savivaldybės administracija pradėjo tiesti dviračių taką, darbai truks 3 metus: skaičiuojama kaip 1 objektas). Jei objektas biuro iniciatyva remontuojamas, gerinama jo būklė, jis apskaitomas kaip atskiras einamųjų metų objektas.

 

10 priedas. Ar reikia teikti ataskaitas SMLPC apie šio priedo kriterijų vykdymą?

     Atskiros ataskaitos apie Aprašo vykdymą teikti SMLPC nereikia, nes tai yra rekomenduojami savikontrolės rodikliai, skirti vidinei biuro veiklos stebėsenai, tam, kad biuro specialistai ir vadovai viename trumpame dokumente (tarsi žemėlapyje) matytų kaip vykdoma stiprinimo veikla, kuriose srityse padaryta daugiau, o kuriose srityse nepadaryta nieko. Atsižvelgiant į tai, kitais metais planuojant darbus, galima pasikoreguoti, pvz., kad būtų mokomos kitos tikslinės grupės, kurios nebuvo apimtos, atliekami darbai, kurie nebuvo pernai daryti ir pan. Savikontrolė būtina ir tam, kad tikrinant auditui, matytųsi konkreti biuro veikla, o ne tik abstrakčios  suvestinės. Visi veiklos skaičiai turi būti pagrįsti dokumentais - dalyvių sąrašais ir pan., saugomais biure.  Apie tai išsamiai rašoma aprašo V skyriuje.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

       Sveikos mitybos ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo tvarkos aprašas - esminis dokumentas, kuris apibendrina, struktūrizuoja ir matuoja esmines veiklas, kurias įgyvendina VS biurai savivaldybėse. Praktinėje veikloje gimę, unifikuoti ir atitinkantys PSO, Europos Komisijos bei Lietuvos Respublikos strateginius dokumentus principai skirti tam, kad naudojant nuoseklias, kryptingas ir optimalias priemones pasiekti didžiausių įmanomų pokyčių aptariamose srityse bei pagerinti šalies gyventojų sveikatą.

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-12-02