Lietuvos gyventojų mitybos būklė

KAIP MAITINASI LIETUVOS GYVENTOJAI?

Siekdama žinoti Lietuvos gyventojų mitybos problemas bei taikyti priemones jai gerinti, Sveikatos apsaugos ministerija kas 5-6 m. organizuoja reprezentatyvius gyventojų mitybos tyrimus (stebėseną). Vėliausias toks tyrimas atliktas 2014 m., jį koordinavo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, dalyvavo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Taip pat atliekami ir vaikų mitybos tyrimai.

Eilės metų tyrimų duomenys rodo, kad daugumos suaugusių Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota ir nepalanki sveikatai: maisto racione vyrauja riebalų perteklius  - riebalinės kilmės kalorijos sudaro 41,7 proc. viso raciono energinės vertės (norma 15‒30 proc.); yra paprastųjų angliavandenių (cukraus) perteklius (12,2 proc. paros energijos vietoj 10 proc.); nepakankamai vartojama vaisių ir daržovių, žuvų ir jų produktų. Daugelio gyventojų racione trūksta vit. A, C, D, B2, B12, PP, pantoteno rūgšties, magnio, kalcio, geležies, cinko, jodo. Trečdalis asmenų šviežias daržoves valgo tik 1-2 kartus per savaitę (PSO rekomenduoja jų valgyti kasdien per kiekvieną maitinimąsi, t. y. 5 kartus, arba 400g/d). Vidutinis Lietuvos gyventojas vidutiniškai jų suvalgo tik 260 gramų. Daržovės ir vaisiai turi daug naudingų biologiškai aktyvių bei skaidulinių medžiagų, antioksidantų. Šios medžiagos saugo žmogų nuo širdies ir kraujagyslių ligų (infarktų ir insultų), vėžio, nutukimo, priešlaikinio senėjimo ir kitų ligų. Be to, Lietuvoje gana mažas grūdinių produktų (ypač viso grūdo produktų) vartojimas – kasdien grūdinius produktus valgo tik apie pusė respondentų, todėl jie gauna per mažai skaidulinių medžiagų. Viso grūdo produktų beveik visai nevartojama. Tik mažiau kaip kas antras žmogus nesūdo patiekalų prieš valgį. Dauguma gyventojų gauna per didelį natrio kiekį ir didina sau hipertenzijos riziką (Higienos institutas, 2014 m.).

Per didelę kūno masę - antsvorį ir nutukimą (KMI >25) Lietuvoje turi 54,7 proc. gyventojų.

Prie nepalankios mitybos situacijos prisideda maisto pramonė, kuri didžiąja dalimi gamina sveikatai nepalankius perdirbtus maisto produktus - dauguma jų yra per riebūs, per saldūs ir per sūrūs.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija siekdama, kad rinkoje atsirastų sveikatai palankesnių maisto produktų, nustatė tokių produktų sudėties reikalavimus ir įteisino jų ženklinimą tarptautiniu simboliu „Rakto skylutė“. Tokius produktus gamintojai gali savanoriškai ir nemokamai ženklinti šiuo simboliu  (http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/rakto-skylute-sveikatai-palankesni-maisto-produktai-1). Šie produktai, tai paprasti produktai, tačiau juose yra mažiau pridėtinio cukraus, druskos ir riebalų, o grūdiniuose produktuose daugiau  skaidulinių medžiagų. Lietuvos rinkoje palaipsniui daugėja sveikumo kriterijus atitinkančių produktų, tuo tarpu Skandinavijos rinkoje jų yra virš dešimt tūkstančių.

Gyventojų mityba ir daugumos pramoniniu būdu gaminamų produktų sudėtis turi būti keičiama – mažinamas juose esančių sočiųjų riebalų (gyvulinės kilmės), transriebalų, druskos ir cukraus kiekis, didinamas skaidulinių medžiagų kiekis, skatinamas daržovių ir žuvininkystės produktų bei viso grūdo gaminių vartojimas. Šalys, taikančios tokią strategiją (Suomija, Švedija, Norvegija), pasiekė, kad jose nebedidėja ir netgi mažėja širdies, kraujagyslių ir kitų su mityba susijusių ligų paplitimas. Gerinti maisto sudėtį ragina ir visi tarptautiniai mitybos bei lėtinių neinfekcinių ligų valdymo strateginiai dokumentai.

Nesubalansuotos gyventojų mitybos pasekmės Lietuvoje atsispindi sergamumo rodikliuose. Šalyje pagrindinė mirčių priežastis yra kraujotakos sistemos ligos (infarktai, insultai) taip pat vėžys. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų 2014 m. mirė daugiau nei pusė, t. y. 56 proc., visų mirusiųjų  (47 proc. vyrų ir 64,9 proc. moterų). Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,5 proc. vyrų ir 11,5 proc. moterų). Viso to pirminė priežastis – neteisinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, rezultate - cholesterolio sankaupos kraujagyslėse ir jų užsikimšimas gyvybiškai svarbiuose organuose.

Lyginant situaciją su kitomis Europos Sąjungos šalimis, matyti, kad Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos yra vienas didžiausių Europoje - jis daugiau nei 4 kartus aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Bendras mirtingumas nuo kraujotakos ligų daugiau nei 2 kartus didesnis už Europos Sąjungos vidurkį (Eurostat duomenys, 2014 m.).

Kita, su mityba susijusi sveikatos problema – vėžys. Lietuvoje kas penktas žmogus miršta nuo vėžio. Ne kartą įrodyta, kad nesveikai maitinantis, gaunat per daug gyvulinės kilmės riebalų, transriebalų, kancerogenų (esančių keptuose, rūkytuose, skrudintuose mėsos bei žuvies, duonos ir konditerijos gaminiuose, kavoje ir pan.), taip pat gaunant per mažai skaidulinių medžiagų, omega-3 rūgščių ir antioksidantų, kai kurių kitų biologiškai aktyvių medžiagų, esančių augaliniame maiste, esant antsvoriui, labai padidėja vėžio tikimybė.

Dėl gausaus sočiųjų riebalų, transriebalų ir cukraus vartojimo Lietuvoje sparčiai auga sergamumas antrojo tipo cukriniu diabetu, kurio dažniausia pasekmė – galūnių kraujotakos nepakankamumas, vedantis prie amputacijų.

Tokia situacija mažina šalies gyventojų tikėtiną gyventojų trukmę, blogina gyvenimo kokybę. Rezultate nukenčia visa visuomenė, patiriama didelių sveikatos priežiūros išlaidų, kyla grėsmė, kad greit ims trūkti sveikos darbo jėgos. Taigi šis reiškinys kuria vis didesnę ekonominę naštą Lietuvai.

Tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad profilaktinių priemonių dėka, šalinant su mityba ir gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius (mažinant hipertenzijos, dislipidemijos, nepakankamo vaisių ir daržovių vartojimo, antsvorio ir fizinės veiklos stokos paplitimą), galima išvengti 80 proc. širdies ligų, insulto ir antrojo tipo diabeto atvejų bei 40 proc. vėžio atvejų. Šia prevencijos kryptimi dirba Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, jai pavaldžios institucijos ir savivaldybių visuomenės biurai.

     Išsami Lietuvos gyventojų mitybos analizė šiame straipsnyje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-11-21