Fizinio aktyvumo situacija

Įvairūs fizinio aktyvumo tyrimai rodo vis prastėjančią fizinio aktyvumo situaciją pasaulyje: remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo kiekio (ne mažiau valandos vidutinio arba didelio intensyvumo fizinės veiklos kasdien).

Europos Sąjungos gyventojai tampa vis pasyvesni: kaip rodo 2017 metais atlikto „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai, niekada nesportuojančių ir nesimankštinančių asmenų dalis per keturis metus išaugo 4 proc.; Lietuvoje taip pat padaugėjo fiziškai pasyvių gyventojų – nuo 46 proc. 2013 metais iki 51 proc. 2017 metais, tuo mūsų šalis lenkia ES šalių vidurkį (46 proc.). Maždaug du trečdaliai Europos Sąjungos gyventojų per dieną sėdėdami praleidžia nuo 2,5 iki 8,5 valandų, o didžiausią dalį asmenų, sėdint praleidžiančių apie 5,5 valandos per dieną, sudaro 15–24 metų amžiaus jaunimas.

Lietuvos mergaičių ir berniukų fizinio aktyvumo rezultatai panašūs į jų bendraamžių Europos Sąjungos šalyse rezultatus: 2014 metais fiziškai aktyvūs buvo 25 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių (Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas, 2014 m.). Per 12 metų laikotarpį (nuo 2002 iki 2014 metų) Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo rezultatai vis mažėjo ir žemiausi buvo 2010 metais; nors vėliau stebima vaikų fizinio aktyvumo didėjimo tendencija, ankstesnio lygio pasiekti nepavyksta.

2016 metais Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau 60 minučių kasdien) yra apie 10 proc. Lietuvos vaikų. Fizinio aktyvumo stygius atsispindi vaikų fizinio pajėgumo rezultatuose: Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 20 metų blogėjo Lietuvos mokinių beveik visų fizinių ypatybių lygis, o ypač – ištvermės rodikliai, atspindintys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą; tokie rezultatai įspėja apie ateityje padidėsiantį kiekį asmenų, sergančių širdies–kraujagyslių ligomis, nuo kurių mirštamumas ir šiuo metu yra didžiausias, o tuo pačiu ir apie didėsiančią ekonominę naštą valstybei (gydymo išlaidoms).  

Neabejotina, kad sveikatos problemos, kurias sukelia toliau augantis visuotinis fizinis pasyvumas ir vaikų bei paauglių nutukimo didėjimas (Lietuvoje 21 proc. vaikų turi antsvorio (įskaitant ir nutukimą), gali būti laikomos vienu didžiausių iššūkių, susijusių su visuomenės sveikata 21 amžiuje.

Daugiau informacijos:

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-09-04