BDAR
Close

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Savižudybių prevencija

Savižudybės Lietuvoje  yra opi problema nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Pastaruosius 30 metų įvairios valstybinės ir savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos bei žiniasklaidos priemonės dirba, veikdamos įvairiuose prevencijos lygiuose, ir stengiasi sumažinti šią skaudžią Lietuvai problemą. 

2018 metais LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Emocinės paramos tarnybų asociacijos ir Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybių atstovai sutarė plėtoti vieningą savižudybių prevencijos ženklą „TuEsi“. Nuspręsta sukurti nacionalinę savižudybių prevencijos interneto svetainę Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro administruotos svetainės „www.tuesi.lt“ pagrindu. Nuo 2022 m. liepos 1 d. svetainę www.tuesi.lt administruoja Higienos instituto Psichikos sveikatos centras.

TU ESI svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.

 

Įgyvendinant Vyriausybės siekį, jog Lietuvos piliečiai gyventų ilgą ir visavertį sveiko žmogaus gyvenimą, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtinto Nacionalinį savižudybių prevencijos veiksmų 2023-2026 metams planą.

Nors savižudybių skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo per pusę, visgi ši problema vis dar išlieka labai aktuali, todėl kartu su geriausiais šios srities mokslininkais bei praktikais, taip pat institucijų atstovais buvo išskirti prioritetai ir parengtas veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2026 metų pabaigos sumažinti savižudybių skaičių iki 16,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus

Tobulinant visuomenės gebėjimus atpažinti savižudybės grėsmę, užmegzti ryšį ir nukreipti pagalbos, numatoma mažinti visuomenėje vis dar gajus mitus apie savižudybę, tokių asmenų atskirtį ir stigmą vykdant viešosios komunikacijos, socialines kampanijas. Taip pat numatoma plėsti „vartininkų“ – asmenų, galinčių atsidurti arčiausiai savižudybės grėsmę patiriančio žmogaus – ratą ir stiprinti jų kompetencijas. Į mokymus aktyviai įsitrauks švietimo, policijos, Kalėjimų tarnybos, sveikatos, socialinių paslaugų specialistai.

Teikiant pagalbą savivaldybės lygiu, labai svarbu bendradarbiauti skirtingų sričių specialistams, keistis informacija ir kiekvienam kokybiškai atlikti savo funkcijas. Tam tikslui plane numatyta parama diegiant savižudybių prevencijos algoritmus savivaldybėse per mokymus ir veiksmingesnį tarpsektorinį bendradarbiavimą.

Siekiant realaus šių algoritmų įgyvendinimo praktikoje, jau 2024 metais kai kuriose savivaldybėse pradės veikti savižudybių prevencijos koordinatoriai. Jų pareiga – stebėti ir tobulinti pagalbos algoritmą ir bendradarbiavimą, organizuoti pagalbą artimiesiems, didinti savivaldybės gyventojų informuotumą apie pagalbos galimybes ir kita.

Tobulinant pagalbos sistemą mėginusiems žudytis ar patiriantiems savižudybės grėsmę, plane numatyta stiprinti nemedikamentinių paslaugų prieinamumą, tobulinti specialistų kompetencijas, diegti įrodymais grįstas specializuotas intervencijas. Taip pat didelis dėmesys skiriamas bandžiusiųjų žudytis ir nusižudžiusių asmenų artimiesiems: numatyta plėtoti paslaugas, kurios apimtų tiek individualias konsultacijas, tiek savitarpio pagalbos grupes.

Efektyviems pokyčiams reikalinga kokybiška vykdomų veiklų stebėsena, todėl plane numatyta tobulinti savižalos atvejų, savižudybių registravimą, taip pat vykdyti išsamią pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims organizavimo stebėseną, reaguojant į trūkumus ir siekiant sistemingo jų šalinimo.

Siekiant pagrindinio tikslo – mažesnio savižudybių skaičiaus, bus mažinamas atotrūkis tarp skirtingų savivaldybių, orientuojantis į tas teritorijas ir tikslines grupes, kur situacija yra prasčiausia. Ne mažiau svarbu stiprinti ir palaikyti atvirą ir duomenimis grįstą diskusiją šia tema. Numatoma, kad Higienos institutas teiks analitines ataskaitas apie savižudybių statistiką, jos pokyčius ir tendencijas, o Sveikatos apsaugos ministerija suburs ekspertų tarybą, kurioje bus aptariamos šios tendencijos, plano įgyvendinimo sėkmė ir trūkumai, ir teikiami siūlymai dėl veiklų tobulinimo.

Su Nacionaliniu savižudybių prevencijos veiksmų 2023-2026 metams planu galite susipažinti ČIA

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir siekiant mažinti savižudybių skaičių Lietuvoje, buvo patvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Aprašu reglamentuojami pokyčiai greitosios medicinos pagalbos, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, psichikos sveikatos centrų, skubiosios pagalbos skyrių ir psichiatrijos stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų veiklos organizavime, patikslintos ir detalizuotos šių specialistų pareigos, bendradarbiavimo tvarka ir paslaugų teikimo reikalavimai, teikiant pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims.

Su Aprašu galite susipažinti ČIA

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-12-28