BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI (DUK)

1. Kokie regioniniai centrai planuojami?

Reforma dėl antrinio lygio paslaugų teikimo privalo sietis ir su regioninę politiką formuojančiais strateginiais dokumentais. Regioninės politikos strategijoje, pateikiamoje Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariai plėtrai 2017–2030 metams, pirmo uždavinio – sukurti veiksmingos regioninės politikos sistemą – veiksmo 7 punkte nustatyta, kad turi būti formuojami regioniniai centrai ((17-18 psl.,

https://www.nrp.vrm.lt/data/public/uploads/2018/01/baltoji_knyga_galutinis-2018-01-15.pdf:

  • 3 didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Juose sutelkiamos aukščiausio lygmens paslaugos ir specializuota infrastruktūra (3 lygmens sveikatos  priežiūros įstaigos), teikiama parama aukštos pridėtinės vertės paslaugų plėtrai;
  • 2 tarpinio dydžio centrai (Šiauliai, Panevėžys);
  • 5 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena) ir jų regionai.  Juose konsoliduojamas antrinis sveikatos priežiūros lygmuo.
     

2. Kokiais rodikliais remiantis kuriamos pokyčių prielaidos stacionaro paslaugoms?

Stacionarinių ASPĮ tinklo formavimo kriterijai yra šie:

  • Atskirų profilių lovų poreikis teritorijoje / regione.
  • Minimalus aktyviojo gydymo atvejų skaičius (gerai funkcionuojančių lovų skaičius), užtikrinantis paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir ligoninės ekonominį tvarumą.
  • Stacionarinės ASPĮ vertinamos pagal šiuos rodiklius:

a) gyventojų skaičių savivaldybėje;

b) lovų skaičių;

c) metinį stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičių;

d) apsirūpinimą medicinos personalu (vietinio / atvykstančio personalo santykis, darbuotojų, vyresnių nei 60 m. amžiaus, dalis);

e) reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių potencialą (apsirūpinimas personalu bei medicinos įranga);

f) savivaldybės, kurioje yra įstaiga, gyventojų, išvykstančių gydytis į kitose savivaldybėse esančias įstaigas, dalį;

g) pacientų, atvykstančių gydytis į įstaigą iš kitų savivaldybių, dalį.

  • Geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (nuvykimas į skubią pagalbą teikiančią ligoninę per ≤ 60 min.).

Atlikus centralizaciją GMP brigadų skaičius turėtų padidėti, todėl gyventojai gaus geresnes paslaugas. Pagal atliktą išdėstymo projektą buvo suskaičiuota, kad reikalingas didesnis brigadų skaičius nei yra dabar.
 

3. Kiek dėl pertvarkos medicinos personalo neteks darbo? Kiek žadama atleisti, kur jie bus perkelti?

Pačios savivaldybės ir gydymo įstaigos, įsivertinusios atliktų analizių ir prognozių rezultatus, turės priimti sprendimus dėl dalyvavo pertvarkoje siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas paslaugas savivaldybių gyventojams. Personalo ir taip trūksta, nėra planuojama jo mažinti. Nusprendus paslaugas pertvarkyti, tas pats personalas ir toliau galėtų teikti dienos paslaugas.
 

4. Kodėl SAM siekia mažinti paslaugas beveik išimtinai egzistuojančiose rajonų ligoninėse, bet ne miestuose?

Ne, tinklo pakeitimai numatomi ir miestuose. Juose neliks monoprofilinių ligoninių (vien onkologijos, vien psichiatrijos, vien reabilitacijos, vien tuberkuliozės). Miestuose, kaip ir rajonuose galioja reikalavimas  ambulatorinių paslaugų plėtrai, o  stacionarinių paslaugų mažinimui. Miestuose taip pat galioja ilgalaikės priežiūros integracijos ir plėtros poreikis. Tik miestai tai labiau supranta ir patvirtina, kad kito kelio nėra, kaip ir didesnė paslaugų dalis užsienio ligoninėse yra skirta ambulatorinei pagalbai. Todėl miestuose mažiau pasipriešinimo. Be to, natūraliai regioninės ligoninės išplėtotos daugiausiai miestuose. Lietuvoje tiek miestų, tiek rajonų ateitis yra paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis. Tokias reformas, pavyzdžiui, kitos Skandinavijos valstybės įvykdė jau seniai prieš keletą dešimtmečių. Siekiame ne fragmentiškų, bet sisteminių pokyčių.

Iš tiesų, ES struktūrinių fondų  finansinės perspektyvos bus nukreipiamos daugiau į regionus ir rajonus. Visas dėmesys nukreiptas ne į gydymo įstaigų poreikius, o gyventojų poreikius – gauti įvairesnio spektro paslaugas – dienos paslaugas, dienos chirurgijos, ambulatorines, kurioms bus reikalingas kitoks savivaldos ar  gydymo įstaigų vadovų požiūris įgyvendinant pokyčius.
 

5. SAM planai dalį dabar teikiamų paslaugų perkelti į didmiesčius reikštų gydymo atitolinimą nuo paciento, o tai prieštarauja pamatinėms ES ir PSO sveikatos politikos nuostatoms?

Priešingai, planai ir yra nukreipti į tikslą, kad kiekvienas žmogus, gyvenantis ir atokiame kaime, ir didmiestyje, kas jis bebūtų: vyras ar moteris, jaunas ar senas, turtingas ar neturtingas, išsilavinęs ar ne, dirbantis ar nedirbantis, bazines sveikatos priežiūros paslaugas gautų arti savo namų, o sudėtingesnes ir reikalaujančias didesnės specialistų komandos, aukštesnių technologijų ir tinkamos kokybės galėtų gauti regionų kompetencijos centruose.

Todėl nėra skirtingus sveikatos priežiūros lygius, reikalaujančius labai skirtingų kompetencijų, suplakti į vieną, t. y. planinę pagalbą, ambulatorinę ir stacionarinę,  I, II, ir III-inio pagal sudėtingumą lygio paslaugos. Todėl ir siekiame pasiskirstymo: skubiai pagalbai  kuriami klasteriai (insulto, infarkto, traumų, perinatologijos, į kuriuos tiesiai su GMP ir ne trumpiau, kaip per auksinę valandą būtų gabenami ir patektų tie, kam tokia pagalba yra būtina), o sudėtingesnė planinė pagalba (nesudėtinga būtų suteikiama rajonuose)  be didelių eilių per žalius koridorius atskiroms ligoms regionuose. Ir dabar pamažu šia kryptimi einama, tik siekiama, kad tai vyktų sparčiau, planingiau, tikslingai skiriant investicijas.
 

6. Susidaro įspūdis, kad SAM reforma nėra pagrįsta principais, kurie numatyti Lietuvos sveikatos strategijoje (t. y. gyventojų sveikatos stiprinimas, susirgimų prevencija, gyvybių išsaugojimas, sveikatos priežiūros netolygumų mažinimas) – SAM dėmesys telkiamas tik į lovų skaičiaus ir skyrių mažinimus?

Tai nėra tiesa. Pirmiausia kviestume susipažinti su mūsų strategijomis, kurios yra viešos. Nacionaliniame pažangos plane (kurio NPP strateginis tikslas yra Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį; bei du uždaviniai sveikatos srityje: pirma, „skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą“, antra, „didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms“. 

Vykdomos dvi pažangos programos:  Visuomenės sveikatos stiprinimo ir Asmens sveikatos priežiūros kokybės gerinimo. Pastarosios tik viena dalis yra ASĮ tinklo vystymas. Viskas yra ir pagal NPP, ir pagal Lietuvos sveikatos strategiją, ir tęstinėje perspektyvoje netgi ir paties tinklo vystymas. Tiek Europos Sąjunga (ES), tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia būtinybę be pagalbos nepalikti nė vieno žmogaus.

7. Viena esminių Lietuvos problemų yra sveikatos priežiūros prieinamumas. 177 seniūnijose nėra šeimos gydytojų, 88 procentuose seniūnijų nėra psichiatrų, rodo Higienos instituto duomenys. Ar nemanote, kad galimybės ir eilės rajonų gyventojams ir ne tik jiems po sveikatos reformos tik padidės?
Visi Lietuvos gyventojai yra prisirašę prie šeimos gydytojo arba kartu su juo dirbančio vaikų ligų gydytojo ar vidaus ligų gydytojo, t. y. priklauso tam tikrai apylinkei (Apylinkė – šeimos gydytojo (arba vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo, gydytojo akušerio ginekologo ir gydytojo chirurgo kartu) komandai priskirta aptarnauti prisirašiusiųjų asmenų grupė). Apylinkė gali būti suformuota iš kelių seniūnijų, priklausomai nuo ten gyvenančių asmenų skaičiaus. Šiuo metu 1 šeimos gydytojui vidutiniškai tenka apie 1500–1800 gyventojų.
Savivaldybės sveikatos centre (toliau – Centre) bus galimybės pagerinti šeimos gydytojo paslaugų prieinamumą, pasitelkus visus jo komandos narius, kurie atliktų pagal savo kompetenciją šeimos gydytojui nebūdingas funkcijas. Šeimos gydytojas galėtų daugiau laiko skirti klinikiniam darbui (diagnostikai ir gydymui).
Centras, vienijantis pirminę ir specializuotą ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą su stipriu dienos stacionaru, ilgalaikės priežiūros padaliniais  bei, esant poreikiui, optimaliu terapijos lovų skaičiumi, leistų teikti savivaldybės gyventojams būtiniausią kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų paketą. Tokiame Centre galima efektyviau teikti paslaugas iš stacionaro išrašytiems pacientams, pagerinti lėtinių ligų valdymą ir laiku daryti intervencijas, siekiant sumažinti stacionarinio gydymo poreikį ateityje. Suprasdami sunkumus, su kuriais susiduria mažesnės savivaldybės, pasiūlėme bazinį Sveikatos centro paslaugų paketą. Pabrėžiame, kad kiekvienos savivaldybės Centre galės dirbti daugiau gydytojų specialistų, nei numatyta baziniame pakete, jeigu savivaldybė pritrauks tokius specialistus. Savivaldybės pagal specialią ES programą galės prisitraukti  naujų specialistų, kurių mokymo išlaidos bus kompensuojamos iš ES lėšų. Diegiamas studentų pakopinių kompetencijų projektas, pagal kurį tam tikrų kompetencijų praktika turės būti atliekama savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose. 
Pažymėtina, kad Centre būtų integruota asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra, sudarant sąlygas gerinti sveikatinimo veiklas, savivaldybės gyventojų sveikatos būklės stebėseną, sveikatos mokymą ir kitas veiklas, kurios skatintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kuo ankstyvesnėse ligų stadijose. Būtų sustiprinta ir visiškai suformuota šeimos gydytojo komanda, kurios nariai pagal savo išplėtotas kompetencijas galėtų atlikti kai kurias perteklines šeimos gydytojo funkcijas, o šeimos gydytojai galėtų daugiau laiko ir dėmesio skirti sudėtingesnių ligų diagnostikai ir gydymui. Padidėtų medikų atlyginimai, pagerėtų jų darbo sąlygos, sumažėtų popierizmas. Integravus pirminės, specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei ilgalaikės priežiūros teikimą, ir įdiegus pažangius paslaugų teikimo metodus (atvejo vadyba, vieno langelio principas, „žali koridoriai“), pagerėtų paslaugų prieinamumas, daugiau sveikatos problemų būtų išspręsta vietoje, pacientui įprastoje socialinėje aplinkoje. Į kitus regionus pacientai vyktų tik dėl labai specializuotų, sudėtingų paslaugų, kurios nepriklausytų Centro paslaugų paketui, taigi, sumažėtų ir šių paslaugų laukimo eilės. 

8. Sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra didžiausias ES. Jau daugelį metų Lietuva negali sumažinti mirčių skaičiaus dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tai – pirma mirties priežastis tarp visų kitų išvengiamų mirties priežasčių. Širdies ir kraujagyslių ligos sudaro 56 proc. ir beveik 60 proc. jomis sergančių numiršta kaime. Kokiu būdu galima bus išspręsti šias problemas reformos pagalba? 
Šiuo metu klinikinėje praktikoje yra taikomas į vieną ligą orientuotas sveikatos priežiūros modelis, dėl kurio poliligoti (t. y. sergantys dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis) pacientai susiduria su fragmentuota sveikatos priežiūra, kurios rezultatas: nepakankama, neefektyvi, neveiksminga poliligotų pacientų priežiūra. O tokių pacientų yra net trečdalis tarp vyresnių nei 60 metų žmonių. Poliligotumas yra susijęs su kompleksine sveikatos priežiūra bei polifarmacija (daugybiniu vaistų skyrimu), o dėl šių priežasčių padidėja potenciali nepageidaujamų reakcijų bei vaistų sąveikos rizika, galimas netinkamas vaistų vartojimas ar tarpusavyje nederančių vaistų paskyrimas. Poliligotų pacientų sveikatos priežiūros modelių kūrimas tampa prioritetu daugumoje sveikatos priežiūros sistemų, kurios vis dar yra orientuotos į ūmines, o ne lėtines ligas, todėl planuojame sukurti kompleksinį poliligotų pacientų sveikatos priežiūros modelį, pagrįstą komandinio darbo principais, kuris pagerintų poliligotų pacientų sveikatos priežiūros kokybę.
Šiuo metu jau vykdomas 14 inovatyvių ir efektyvių paslaugų teikimo modelių, sudarančių prielaidas pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, sergantiems dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, bandymas. Modeliai jau bandomi visus metus ir bus bandomi iki 2023 m. vidurio. Modelius bando 44 pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos, 22 savivaldybėse. Inovatyvias paslaugas teikia komandos, į kurių sudėtį įtraukti šeimos gydytojo komandos nariai, atvejo vadybininkai, gydytojai specialistai, visuomenės sveikatos priežiūros, socialines paslaugas teikiantys specialistai, farmacijos specialistai ir kiti specialistai. Tiesioginę naudą pajus 4564 pacientai. Išbandžius modelius, iš jų bus atrinkti efektyviausi ir labiausiai pritaikomi Lietuvai ir įdiegti Savivaldybių sveikatos centruose bei nacionaliniu mastu.
Gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklį tarptautinės organizacijos (EBPO, Eurostat, PSO)  naudoja kaip pirminį rodiklį sveikatos priežiūros sistemos kokybei matuoti. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas suprantamas kaip mirties priežastys, kurių asmenys iki 75 metų amžiaus gali išvengti gavę savalaikes ir veiksmingas intervencijas.  
Minėtas problemas sukelia daugelis veiksnių: neefektyvi pirminė sveikatos priežiūra, ribotas ir netolygus specializuotos pagalbos prieinamumas, neefektyvus ligoninių tinklas; ribota integruotų sveikatos priežiūros paslaugų plėtra, neefektyviai veikianti  GMP ir kt. 
Atsižvelgiant į tai, kad priežasčių, lemiančių išvengiamo mirtingumo rodiklius yra ne viena, atitinkamai ir priemonių joms išvengti yra numatyta taip pat ne viena. Viena iš priemonių – Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama  gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei efektyviai valdyti lėtinėmis ligomis sergančiųjų priežiūrą, įgyvendina projektą „Sveikatos priežiūros kokybės gerinimas, parengiant pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų ir sveikatos sutrikimų integruotos sveikatos priežiūros standartus“, finansuojamą Europos socialinio fondų lėšomis.  Šio projekto tikslas – pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sukuriant pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų ir sveikatos sutrikimų integruotos sveikatos priežiūros metodinius dokumentus, paprasčiau tariant, paciento kelius. Kiekviename Metodinių dokumentų pakete pagal atitinkamą mirties priežastį lemiančią ligą,  sveikatos sutrikimą atspindėtas visas ,,paciento kelias“, t. y. svarbiausi sveikatos priežiūros įstaigų ir sveikatos priežiūros specialistų prevenciniai, diagnostiniai, gydomieji ir organizaciniai veiksmai ir kt. veiksmai, reglamentuojantys sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nuo prevencijos, pirminės asmens sveikatos priežiūros (šeimos gydytojo ir jo komandos veiksmų), specializuotų ambulatorinių paslaugų teikėjų (gydytojų specialistų teikiamos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos), ikihospitalinės pagalbos (GMP veiksmai), stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus, antrinio ir tretinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veiksmų iki pirminės asmens sveikatos priežiūros (šeimos gydytojo) veiksmų stebėsenai, slaugai ir kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms tęsti.

9. Ar planuojama didinti GMP mašinų bei brigadų skaičių?
Atlikus centralizaciją, greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadų skaičius turėtų ne sumažėti, o kaip tik padidėti, todėl gyventojai gaus geresnes ir laiku suteiktas paslaugas. Jų iškvietimų skaičius dabar yra labai netolygus: vienų – 2, kitų brigadų net 12 per dieną. Labai svarbus bus jų išdėstymas. Tai leistų racionaliau panaudoti resursus ir per centralizuotą dispečerinę pasiekti, kad GMP atvyktų mieste per  15 min., kaime per 25 minutes. Pagal atliktą išdėstymo projektą buvo suskaičiuota, kad reikalingas didesnis brigadų skaičius nei yra dabar. 

10. Žinoma, kad kūdikio mirties tikimybė Vilniuje, Kaune ir, pavyzdžiui, Šalčininkų, Širvintų ar Kelmės rajonuose skiriasi keturis–penkis kartus. Tuo pat metu SAM vizija numato palaipsniui uždaryti vaikų ligų skyrius rajonuose. Kaip manote, ar tai yra logiška?
Vaikų stacionarų transformacija yra sudėtinė tinklo reformos dalis. Analizė rodo, kad dažnai stacionare guli ambulatoriniai ligoniai, kurie jame atsiduria ne tiek dėl medicininių, kiek dėl socialinių priežasčių. Be to, vaikų ligų skyrių užimtumas yra gana nedidelis ir dėl to turėti atskirus skyrius yra tiesiog neracionalu, nes tenka juos išlaikyti kitų skyrių sąskaita. Todėl yra galimybė savivaldybėms kooperuotis dėl šios pagalbos ir steigti vaikų ligų dienos stacionarus. 


11. Ar nebus taip, kad po reformos rajonuose iš esmės liks tik slauga ir palaikomasis gydymas?
Kiekvienoje savivaldybėje liks terapijos skyrius, tai pirma. Antra, liks dienos paslaugos ir akušerijoje, ir pediatrijoje, ir psichikos sveikatos priežiūroje, taip pat dienos chirurgija, kuri bus teikiama stacionare. Savivaldybėse gyventojai senėja. Jais bus pasirūpinta ir tikrai niekas neliks be pagalbos. Didelės investicijos planuojamos į skubios pagalbos skyrius ir reanimacijas. Įkūrus ir išplėtojus ilgalaikę priežiūrą bus sudarytos sąlygos asmeniui pagrindines jam reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti ambulatoriškai, t. y. savo gyvenamojoje vietoje (namuose), todėl asmuo galės kiek galima ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, bus užtikrintas integruotų, atitinkančių sveikatos būklę sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimas, išsaugotas asmens savarankiškumas, pacientai bus apsaugoti nuo lėtinių ligų paūmėjimo ar ūmaus progresavimo, atsižvelgiant į asmens ir jo šeimos poreikius bei kitas sąlygas. 
Tokių paslaugų reikia kiekvienos savivaldybės gyventojams, tačiau kai kuriais atvejais jos negali pakeisti būtinų aktyviojo gydymo paslaugų. 
Pagalba namuose yra ribota ir dėl paslaugų organizavimo ypatumų – šios paslaugos teikiamos atskirų sistemų specialistų (asmenys, kuriems yra reikalinga ilgalaikė priežiūra, paslaugas gauna iš dviejų tiekėjų – socialinio ir sveikatos apsaugos sektorių) tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Asmenys, kurie negali gyventi savarankiškai ir nesulaukia pagalbos savo artimoje aplinkoje, šeimos, kurios neturi galimybės namuose prižiūrėti savo artimųjų dėl darbo ar kitų įsipareigojimų, priversti ieškoti vietos socialinės globos  ar slaugos namuose bei ligoninėse. Konstruojant naują ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį, potencialių paslaugų gavėjų sąrašas gali reikšmingai padidėti. Remiantis užsienio šalių duomenimis, ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis artimiausią dešimtmetį išaugs iki 40 proc., taip pat trečdaliu padidės finansavimo poreikis paslaugoms ir du kartus ilgalaikės priežiūros infrastruktūrai.

12. Ar tikrai reikia planuojamos reformos? 
Atliktų analizių ir tarptautinių ekspertų vertinimu, šiandieninėje  Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje būtini pokyčiai. Turime kiekybiškai daug ligoninių, daug apsilankymų pas gydytojus, bet atsiliekame pagal gyventojų sveikatos rodiklius nuo kitų ES valstybių (didelis mirtingumas, trumpesnė gyvenimo trukmė ir kt.). Pacientai gausiai naudoja stacionarines ir per mažai ambulatorines paslaugas. Akivaizdu, kad esama sveikatos priežiūros sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti dėl šių priežasčių: per ilgą laiką nepakitusių vadybos sprendimų,  pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo ir demografinės padėties. Esame įsitikinę, kad reforma vykdoma laiku ir šie pokyčiai svariai prisidės prie sveikesnės visuomenės. 
Siekiama stacionarines paslaugas iš dalies pakeisti efektyvesnėmis ambulatorinėmis ir dienos asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. To pasiekti galima savivaldybėms priėmus sprendimus dėl struktūrinių arba tinklinių pertvarkų ir taip užtikrinti, kad bazines sveikatos priežiūros paslaugas gyventojai gautų visur tolygiai ir vienodai savo gyvenamojoje teritorijoje. Atkreipiame dėmesį, kad reformos esmė – saugios, kokybiškos prieinamos paslaugos pacientams, efektyviai išnaudojant finansinius resursus, infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius.

13. Kaip vertinate abejones, kad Lietuvos rajonų ligoninių iš viso neliks?  
Reformos vizija –  sveikesnė visuomenė. Kuo sveikesnė, tuo mažiau reikalingos stacionaro paslaugos, daug dalykų galima išspręsti ambulatorinėje grandyje. Į tai ir orientuojamasi – efektyviai veikiančią, inovatyvią, kokybišką ambulatorinių ir dienos paslaugų plėtrą bei labai aukštos kokybės stacionaro pagalbą. Reformos tikslai ir uždaviniai yra orientuoti į paslaugų kokybę ir prieinamumą. Stacionarinė pagalba terapija ir slauga bei palaikomasis gydymas, su dienos chirurgijos, dienos pediatrijos ir kitomis dienos terapijos paslaugomis rajonuose išliks, tačiau požiūris, kad žmogui padėti gali tik ligoninės ir ten dirbantys gydytojai – turi keistis. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-02-25