BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


header image

 

Kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįstos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymas

REFORMOS SANTRAUKA

NAUDA PACIENTUI

Kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįstos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymas

Išplėstinių regioninių darbo grupių posėdžių medžiaga:

Sveikatos priežiūros įstaigų, teiksiančių sveikatos centro paslaugas savivaldybėje, bendradarbiavimo sutarties projektas, skirtas pastaboms ir derinimui. Sveikatos priežiūros įstaigų, teiksiančių sveikatos centro paslaugas savivaldybėje, bendradarbiavimo sutarties forma įsigalios tik po įstatymu, skirtų reformos įgyvendinimui, priėmimo

 

1. Kokie regioniniai centrai planuojami?

Reforma dėl antrinio lygio paslaugų teikimo privalo sietis ir su regioninę politiką formuojančiais strateginiais dokumentais. Regioninės politikos strategijoje, pateikiamoje Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariai plėtrai 2017–2030 metams, pirmo uždavinio – sukurti veiksmingos regioninės politikos sistemą – veiksmo 7 punkte nustatyta, kad turi būti formuojami regioniniai centrai ((17-18 psl.,

https://www.nrp.vrm.lt/data/public/uploads/2018/01/baltoji_knyga_galutinis-2018-01-15.pdf:

  • 3 didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Juose sutelkiamos aukščiausio lygmens paslaugos ir specializuota infrastruktūra (3 lygmens sveikatos  priežiūros įstaigos), teikiama parama aukštos pridėtinės vertės paslaugų plėtrai;
  • 2 tarpinio dydžio centrai (Šiauliai, Panevėžys);
  • 5 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena) ir jų regionai.  Juose konsoliduojamas antrinis sveikatos priežiūros lygmuo.

 

2. Kokiais rodikliais remiantis kuriamos pokyčių prielaidos stacionaro paslaugoms?

Stacionarinių ASPĮ tinklo formavimo kriterijai yra šie:

  • Atskirų profilių lovų poreikis teritorijoje / regione.
  • Minimalus aktyviojo gydymo atvejų skaičius (gerai funkcionuojančių lovų skaičius), užtikrinantis paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir ligoninės ekonominį tvarumą.
  • Stacionarinės ASPĮ vertinamos pagal šiuos rodiklius:

a) gyventojų skaičių savivaldybėje;

b) lovų skaičių;

c) metinį stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičių;

d) apsirūpinimą medicinos personalu (vietinio / atvykstančio personalo santykis, darbuotojų, vyresnių nei 60 m. amžiaus, dalis);

e) reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių potencialą (apsirūpinimas personalu bei medicinos įranga);

f) savivaldybės, kurioje yra įstaiga, gyventojų, išvykstančių gydytis į kitose savivaldybėse esančias įstaigas, dalį;

g) pacientų, atvykstančių gydytis į įstaigą iš kitų savivaldybių, dalį.

  • Geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (nuvykimas į skubią pagalbą teikiančią ligoninę per ≤ 60 min.).

Atlikus centralizaciją GMP brigadų skaičius turėtų padidėti, todėl gyventojai gaus geresnes paslaugas. Pagal atliktą išdėstymo projektą buvo suskaičiuota, kad reikalingas didesnis brigadų skaičius nei yra dabar.

 

3. Kiek dėl pertvarkos medicinos personalo neteks darbo? Kiek žadama atleisti, kur jie bus perkelti?

Pačios savivaldybės ir gydymo įstaigos, įsivertinusios atliktų analizių ir prognozių rezultatus, turės priimti sprendimus dėl dalyvavo pertvarkoje siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas paslaugas savivaldybių gyventojams. Personalo ir taip trūksta, nėra planuojama jo mažinti. Nusprendus paslaugas pertvarkyti, tas pats personalas ir toliau galėtų teikti dienos paslaugas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-12-06