BDAR

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Neurologija, Galvos smegenų insultai

 

Sritis – Neurologija. Galvos smegenų insultai.

Sergamumas

 (pateikiama grafiko forma, kelių metų dinamika)

Mirtingumas

PAGRINDINĖS MIRTIES PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2018 M.

Lietuvoje 2018 m. mirė 39 574 žmonės, t. y. 568 asmenimis mažiau negu 2017 metais. Išankstiniais duomenimis 1000 gyventojų 2018 m. teko 14,1 mirusiojo (2017 m. – 14,2/1000 gyventojų). Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – 2018 m. sudarė 82,3 proc. visų mirties priežasčių.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y.. 55,4 proc., nuo piktybinių navikų – 20,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 6,6 proc. visų mirusiųjų.

VYRŲ MIRTIES PRIEŽASTYS. Daugiausia (47,3 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 63,9 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,8 proc.– smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.

MOTERŲ MIRTIES PRIEŽASTYS. 2018 m. Lietuvoje mirė 20 550 moterų, lyginant su 2017 m. – 306 moterimis mažiau. Daugiausia moterų (62,9 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 63,1 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 26,2 proc. nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.

(pateikiama grafiko forma, kelių metų dinamika)

Reglamentuojantys teisės aktai

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. V-40 „Dėl ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-40) (keista 2017-07-17 įsakymu Nr. V-877, įsigaliojo 2017-11-01))

Paslaugų organizavimo aprašymas

Trumpas paslaugų organizavimo aprašymas

Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. inicijuota ir 2014 m. pradėta įgyvendinti bei toliau vykdoma Integruotos sveikatos priežiūros strategija insulto srityje (toliau – insulto klasterinės paslaugos). Insulto klasterinės paslaugos padeda sumažinti hospitalinį mirštamumą bei pagerinti pacientų neįgalumo rodiklius. Siekiama, kad pagalba pacientams būtų koncentruota, kad būtų mažinami netolygumai, kad visi insultą patyrę pacientai kuo greičiau galėtų gauti šiuolaikinę kvalifikuotą medicinos pagalbą, leidžiančią sumažinti mirtingumą bei neįgalumą.

Pacientų sveikatos priežiūra pradedama pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose (vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika, bendradarbiaujama su Visuomenės sveikatos biurais, teikiant informaciją gyventojams apie racionalią mitybą, judėjimo ir fizinio aktyvumo svarbą, nutukimo profilaktiką, profilaktinius patikrinimus, ūmių susirgimų simptomus ir kt.).

Įsakymu Nr. V-40 nustatyta ūminio galvos smegenų insulto (toliau – ŪGSI) diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose (toliau – IGC) tvarka (GMP, stacionarinių, ambulatorinių, medicininės reabilitacijos), koordinuoti veiksmai, standartizuotas gydymas, atitinkantis šiuolaikinius įrodymais grįstos medicinos reikalavimus ŪGSI atveju. Pradėti steigti IGC dabar sudaro vientisą 6 centrų nacionalinį tinklą, apimantį visą šalies teritoriją, garantuojantį aukščiausios kokybės gydymą visų šalies regionų gyventojams. GSI atveju, kai reikia atlikti specializuoto GSI gydymo (intraveninę trombolizę (toliau – IVT), mechaninę trombektomiją (toliau – MTE)), skubią pagalbą organizuoja 6 ASPĮ:

1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos;

2. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos;

3. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;

4. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė;

5. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė;

6. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė.

Nustatyta, kad ūminio GSI atveju, kai reikia atlikti IVT, skubiąją medicinos pagalbą nepertraukiamai (visomis dienomis, ištisą parą) organizuoja ir penkios Lietuvos apskričių centruose esančios stacionarinės ASPĮ, kurios insultų atvejais būtų kaip papildomi pagalbos taškai:

  1. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos;
  2. VšĮ Marijampolės;
  3. VšĮ Regioninė Telšių;
  4. VšĮ Tauragės;
  5. VšĮ Utenos ligoninės (toliau – tarpinės pagalbos ligoninės), kurios, esant gydymo IGC indikacijų, po atliktos IVT organizuoja paciento pervežimą į artimiausią ASPĮ, kurioje veikia IGC.

Insulto klasterio veikimo modelis.

Diagnostika.

GMP pildo kortelę, kurioje yra klausimynas (FAST – face, arm, speak, time) ir įvertinama veido (a)simetrija, abiejų rankų pakėlimo ir išlaikymo (a)simetrija, kalbos sutrikimo buvimas, laikas nuo simptomų pradžios. Minimo klausimyno naudojimas GMP dar nėra pakankamas, tačiau situacija gerėjanti.

Transportavimas.

GMP visais atvejais, kai pacientui įtariamas ŪGSI, veža pacientą į trombolizę galinčią atlikti artimiausią apskrities centro stacionarinę ASPĮ, esančią pakeliui į artimiausią stacionarinę ASPĮ, kurioje yra IGC, dirbantis nepertraukiamai. Apie atvežamą pacientą GMP dispečeris informuoja šios stacionarinės ASPĮ priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Stacionarinėje ASPĮ per 30 min. nuo atvykimo turi būti užtikrintas specifinių tyrimų atlikimas (galvos KT, atlikimas; turi būti galimybės atlikti angiografiją, MRT ir kt.) Gerėja pacientų su įtariamu ŪGSI pervežimo į IGC sparta: ne vėliau kaip per 1 val. nuo iškvietimo 2015 m. buvo pervežta 77,6 proc., o 2018 – apie 85–95 proc.

Laikas nuo atvykimo į ASPĮ, kur taikomas specifinis išeminio insulto gydymas, iki  IVT pradžios turi neviršyti 60 min. Siektina, kad ne mažiau kaip 50 proc. pacientų IVT būtų pradėta per 1 val. nuo atvykimo į priėmimo-skubiosios pagalbos sk. Per 2 metus tuo požiūriu padaryta labai daug, visi IGC šią siekiamybę viršijo, jau 2016 m. siekė 54,5 min., 2018 m. – apie 50 min.

ŪGSI atveju, kai reikia atlikti IVT, MTE, skubią pagalbą organizuoja 6 ASPĮ, kuriose yra IGC. IGC veikla ateityje turėtų padėti sumažinti hospitalinį mirštamumą bei pagerinti neįgalumo rodiklius. Pacientui laiku suteikus paslaugas, jam galima visiškai pašalinti insulto pasekmes. Žmogus liktų darbingas ir įgalus.

Specifinis gydymas.

Pacientų skaičius, kuriems IGC taikytas auksiniu standartu laikomas specializuotas išeminio insulto gydymas, nuolat didėja. Dėka šių paslaugų teikimo stacionarinis mirštamumas nuo insulto sumažėjo vidutiniškai nuo maždaug 18 proc. 2012 m. iki 10, 2 proc. 2018 m.

2018 m. insulto gydymo centruose išeminį insultą patyrusiems pacientams atlikta 1004 IVT procedūros (2012 m. – 160) ir 400 intraveninės TME procedūros ( 2012 m. – 12).

Pacientai gali būti pervežami į stacionarinę ASPĮ pagal gyvenamąją vietą, stabilizavus sveikatos būklę, konsultuojančio gydytojo neurologo sprendimu, kai intraveninė trombolizė arba neurointervencinės procedūros buvo kontraindikuotinos ir neatliktos; po atliktos intraveninės trombolizės arba neurointervencinės procedūros, praėjus ūminiam insulto periodui (pirmos 7 paros) ir stabilizavus sveikatos būklę, kai dėl somatinių komplikacijų išlieka tolesnio stacionarinio gydymo indikacijos; po atliktos intraveninės trombolizės arba neurointervencinės procedūros ar kai šios procedūros buvo kontraindikuotinos ir nebuvo atliktos, stabilizavus sveikatos būklę, gydančio gydytojo sprendimu, po medicininės reabilitacijos pirmojo etapo ir (esant indikacijų) fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo sprendimu, kur jiems būtų teikiamos kito medicininės reabilitacijos etapo paslaugos ar taikomas palaikomasis gydymas ir slauga.

 

 

Paslaugas teikiančios ASPĮ

IGC:

1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos;

2. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos;

3. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;

4. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė;

5. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė;

6. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė.

TPL:

VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos;

VšĮ Marijampolės;

VšĮ Regioninė Telšių;

VšĮ Tauragės;

VšĮ Utenos ligoninės

 Kuruoja:

Genovaitė Klimienė

Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja

Asmens sveikatos departamentas

 Tel. (8 5) 266 1473

genovaite.klimiene@sam.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-06-26