Kardiologija, anesteziologija-reanimatologija, kardiochirurgija, kraujagyslių chirurgija

Sergamumas

Mirtingumas

Susirgimai, užregistruoti asmens sveikatos priežiūros įstaigose 1000 gyventojų 2017 m.

Lietuvos gyventojų ligotumas kai kuriomis ligomis, 1000 gyventojų

Lietuvoje 2018 m. mirė 39 574 žmonės, t. y. 568 asmenimis mažiau negu 2017 metais.

Išankstiniais duomenimis, 1000 gyventojų 2018 m. teko 14,1 mirusiojo (2017 m. – 14,2/1000 gyventojų). Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – 2018 m. sudarė 82,3 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 55,4 proc., nuo piktybinių navikų – 20,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 6,6 proc. visų mirusiųjų.

Vyrų mirties priežastys. 2018 m. Lietuvoje mirė 19 024 vyrai, lyginant su 2017 m. – 262 vyrais mažiau. Daugiausia (47,3 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 63,9 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,8 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.

Moterų mirties priežastys. 2018 m. Lietuvoje mirė 20 550 moterų, lyginant su 2017 m. – 306 moterimis mažiau. Daugiausia moterų (62,9 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 63,1 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, o 26,2 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys. Iš visų mirusiųjų 2018 m. 22,3 proc. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (33,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,2 proc.) ir tyčinių susižalojimų (6,3 proc.)Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 10,9 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, moters lyties organų piktybinių navikų – 9,9 proc., virškinimo organų piktybinių navikų – 8,6 proc.

Reglamentuojantys teisės aktai

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. V-1078 „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu (TLK-10 I 21, I 22) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-615 „Dėl ūmių išeminių (koronarinių) sindromų, nesant ST segmento pakilimo (nestabilios krūtinės anginos (TLK-10-AM I 20.0) ir miokardo infarkto (TLK-10-AM I 21, I 22), diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. V-244 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. V-940 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimu (TLK-10-AM I 21.4) atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas;

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. V-1330 „Dėl gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, į kurią įeina ir paciento mokymas, teikimo asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2017-11-01);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. V-913 „Dėl asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2018-05-01);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. V-493 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1054 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 25:2009 „Gydytojas anesteziologas reanimatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo;

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. V-975 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2009-04-24);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. V-827 „Dėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2018-11-01);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V-288 „Dėl ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-636 „Dėl siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. V-663 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 139:2010 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. V-758 „Dėl kraujagyslių chirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Suvestinė redakcija nuo 2002-03-17);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. V-944 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 664 „Dėl kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio

paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2002-03-17);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 651 „Dėl širdies chirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Suvestinė redakcija nuo 2018-05-01);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. V-913 „Dėl asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2018-05-01).

Paslaugų organizavimo aprašymas

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pradedamos teikti pacientui kreipiantis savarankiškai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ) arba, esant ūmiam sveikatos pablogėjimui, kviečiant greitosios medicinos pagalbos įstaigos (toliau – GMP) specialistus, kurie, įvertinę paciento sveikatos būklę, priima sprendimą palikti pacientą namuose (ar kt. vietoje, kur tuo metu pacientas yra) arba pristatyti į pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias ASPĮ (polikliniką) arba į antrines/ tretines stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias ASPĮ (ligoninę). Pacientui

kreipusis į šeimos gydytoją dėl galimai širdies ritmo sutrikimų, skausmų širdies plote, dusulio ir/ ar kitų nusiskundimų atliekamas subjektyvus ir objektyvus paciento sveikatos būklės įvertinimas ir priimamas sprendimas dėl stebėjimo/gydymo ir/ ar reabilitacijos plano. Tačiau, paaiškėjus, kad pacientui reikalinga gydytojo specialisto (kardiologo, kardiochirurgo ar kraujagyslių chirurgo) konsultacija, šeimos gydytojas išrašo siuntimą antrinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Antrines specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas specialistas gali priimti sprendimą nusiųsti (išrašyti tęstinį siuntimą) pacientą konsultacijai tos pačios ar kitos kvalifikacijos gydytojui specialistui. Pacientai pas skirtingos profesinės kvalifikacijos gydytojus specialistus ar tos pačios profesinės kvalifikacijos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius gydytojus specialistus ambulatorinių paslaugų gauti siunčiami po to, kai išnaudotos visos galimybės tirti ir gydyti dėl siuntime nurodytos priežasties. Šeimos gydytojas ar antrines/ tretines specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas specialistas (kardiologas, kardiochirurgas, kraujagyslių chirurgas), esant medicininėms indikacijoms, gali priimti sprendimą nusiųsti pacientą tolimesniam ištyrimui ir (ar) gydymui į antrinio ar tretinio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią ASPĮ (ligoninę). Pacientai į ligoninę siunčiami po to, kai išnaudotos visos galimybės tirti ir gydyti ambulatoriškai poliklinikoje.

Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir nustatęs, kad asmuo priskirtinas širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei (toliau – rizikos grupei), tokį pacientą, jam sutikus, įtraukia į Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą (toliau – programa). Programoje gali dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų, moterys nuo 50 iki 65 metų. Tokiu atveju pacientas pasirašytinai supažindinamas su programa, sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas ir visi programoje numatyti tyrimai, pacientui išaiškinama apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patariama, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą. Jei pacientui įtariamas ar yra nustatytas cukrinis diabetas, arba nustatytas metabolinis sindromas, t. y. jei paciento būklė atitinka bent 3 iš 5 programoje numatytus kriterijus (liemens apimtis, serumo trigliceridai, didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis kraujyje, arterinis kraujospūdis, gliukozės koncentracija kraujo plazmoje), šeimos gydytojas siunčia pacientą į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius (toliau – KPP) dėl nuodugnaus laboratorinio, kardiologinio ir angiologinio ištyrimo bei konsultavimo, o nustačius, kad tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ypač didelė, užtikrinti ilgalaikę prevencinę priežiūrą bei atlikti pakartotinius tyrimus. Programoje asmuo gali dalyvauti vieną kartą metuose. Metaboliniu sindromu sergantys pacientai ne rečiau kaip kas dvejus metus siunčiami pakartotinai ištirti KPP. Vėliau pacientui, priskiriamam ypač didelės rizikos grupei, sudaroma ilgalaikės prevencijos programa.

Kardiologijos integruotos sveikatos priežiūra.

GMP specialistas pacientą, kuriam įtariamas ar nustatytas ūminis miokardo infarktas, per ne daugiau kaip 120 min. transportuoja į perkutaninės koronarinės intervencijos (toliau – PKI) centrą, kur, pasitvirtinus diagnozei ir pacientui sutikus, atliekama intervencinės radiologijos procedūra. Atvejai, kai pacientas netransportuojamas į PKI centrą: 1. nuo simptomų pradžios praėjo daugiau kaip 24 val.; 2. onkologinio susirgimo terminalinė stadija; 3. ligos, dėl kurių pacientas negali vykdyti gydytojo nurodymų; 4. diagnozuota sunki psichikos liga, kai pacientas negali vykdyti gydytojo nurodymų ir yra socialiai neadaptuotas; 5. jei pacientas nesutinka ir yra raštu patvirtinęs nesutikimą, kad jam būtų atlikta PKI. Nesant galimybių GMP pervežti paciento tiesiai į PKI centrą dėl nestabilios paciento būklės (esant ūmiam kairio skilvelio nepakankamumui, pasireiškiančiam plaučių edema ir / ar kardiogeniniu šoku; gyvybei grėsmingiems ir hemodinamiką trikdantiems širdies ritmo ir laidumo sutrikimams), pacientas gali būti vežamas į artimiausią ASPĮ,  teikiančią reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas. ASPĮ, kurioje nėra galimybės atlikti PKI, stabilizavus paciento būklę ASPĮ, nustačius miokardo infarkto diagnozę ir nesant kontraindikacijų, atliekama fibrinolizinė terapija ir per 24 val. organizuojamas paciento pervežimas į PKI centrą. Į PKI centrą atvežtam pacientas, kuriam nepasitvirtino miokardo infarkto diagnozė, stabilizavus būklę, gali būti pervežtas į ASPĮ gydyti pagal reikiamą profilį. Pacientai, kuriems PKI centre jau buvo atliktos intervencinės radiologijos procedūros, stabilizavus jų sveikatos būklę gydančio gydytojo sprendimu po medicininės reabilitacijos pirmojo etapo, jei nėra komplikacijų, gali būti siunčiami gydyti stacionariai ar ambulatoriškai pagal gyvenamąją vietą arba, esant indikacijų, jiems gali būti skiriamas II medicininės reabilitacijos etapas.

Nuo miokardo infarkto praėjus daugiau kaip 24 val., ligonis gali būti gydomas bet kurioje specializuotas stacionarines paslaugas teikiančioje ASPĮ.

Kardiologijos, anesteziologijos-reanimatologijos, kardiochirurgijos, kraujagyslių chirurgijos

paslaugas teikiančios ASPĮ

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas:

• antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos: kardiologijos, kraujagyslių chirurgijos, širdies chirurgijos, anesteziologijos ir reanimatologijos;
• tretinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos: kardiologijos, kraujagyslių chirurgijos, širdies chirurgijos, anesteziologijos ir reanimatologijos;
• antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros: suaugusiųjų kardiologijos II, suaugusiųjų kraujagyslių chirurgijos IIA, IIB, suaugusiųjų širdies chirurgijos II, reanimacijos ir intensyviosios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų), reanimacijos ir intensyviosios terapijos I-II (suaugusiųjų), reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų);
• tretinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros: suaugusiųjų kardiologijos III, suaugusiųjų kraujagyslių chirurgijos III, suaugusiųjų širdies chirurgijos IIIA, IIIB, IIIC, reanimacijos ir intensyviosios terapijos III (suaugusiųjų);

Lietuvoje Kardiologijos integruotos sveikatos priežiūros veikloje (Kardiologijos klasteris) dalyvauja 5 PKI centrai:

1. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų PKI centras

2. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų PKI centras

3. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės PKI centras

4. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės PKI centras

5. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės PKI centras