BDAR

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Ginekologijos, akušerijos paslaugų, nėščiųjų ir naujagimių asmens sveikatos priežiūra

 

 

 

http://hi.lt/slides/slide7.gif

         Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys

 

Abortai 2014 -2018 m.

 

 

2014

2015

2016

2017

2018

Abortų skaičius – iš viso

9253

8155

7478

7055

6247

1000 vaisingo amžiaus (15-49m.) moterų

13.7

12.3

11.6

11.4

10.4

100 gyvų gimusiųjų

30.5

25.9

24.4

24.6

22.2

Dirbtiniai abortai – iš viso

5231

4735

4502

4294

3590

1000 vaisingo amžiaus (15-49m.) moterų

7.7

7.2

7.0

6.9

6.0

100 gyvų gimusiųjų

17.2

15.0

14.7

15.0

12.8

Abortų struktūra, %:

     

 

 

Savaiminiai abortai

24.7

26.9

22.9

22.7

22.0

Abortai pagal moters norą

54.5

56.1

58.0

58.3

55.3

Abortai pagal medicinines indikacijas

2.0

1.9

2.2

2.5

2.2

Kiti abortai

18.8

15.1

16.9

16.4

20.5

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys

 

Demografinė statistika 2014 -2018 m.

 

 

2014

2015

2016

2017

2018

Gyvų gimusiųjų skaičius

30369

31475

30623

28696

28149

Gimstamumas 1000-ui gyv.

10.3

10.8

10.7

10.1

10.0

Mirė vaikų iki 1m.

118

132

139

85

96

Kūdikių mirtingumas 1000-ui gyvų gimusiųjų

3.89

4.22

4.52

2.93

3.4

Lietuvos statistikos departamento duomenys

 

 

Cezario pjūvio operacijų skaičiaus palyginimas procentais
201
6 m., 2017 m. ir 2018 m.

III lygis

 

 

                                                                                                                           LSMULKK Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. R.J. Nadišauskienė

 

 

Cezario pjūvio operacijų skaičiaus palyginimas procentais
201
6 m., 2017 m. ir 2018 m.

II B lygis

 

                                                                                                                                        LSMULKK Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. R.J. Nadišauskienė

 

Cezario pjūvio operacijų skaičiaus palyginimas procentais
201
6 m., 2017 m. ir 2018 m.

II A lygis

 

 

                                                                                                                           LSMULKK Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. R.J. Nadišauskienė

 

Lietuvos gyventojų ligotumas 2018 m., proc.

 

Ligų klasės pagal TLK-10-AM

Suaugusieji (nuo 18 m.)

Vaikai (0-17 m.)

Iš viso (A00-T98)

81.0

89.4

XV.Nėštumas, gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis

1.8

0.05

XVI.Tam tikros perinatalinio periodo ligos

-

1.9

XVII.Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos

0.5

8.6

Pastaba. Ligotumas - asmenų, kuriems sveikatos priežiūros įstaigose bei mirties liudijimuose užregistruota bent viena liga iš ligų grupės, skaičius 100 gyventojų

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys

 

Mirtingumas

 

Demografinė statistika 2014 -2018 m.

 

2014

2015

2016

2017

2018

Gyvų gimusiųjų skaičius

30369

31475

30623

28696

28149

Gimstamumas 1000-ui gyv.

10.3

10.8

10.7

10.1

10.0

Mirė vaikų iki 1m.

118

132

139

85

96

Kūdikių mirtingumas 1000-ui gyvų gimusiųjų

3.89

4.22

4.52

2.93

3.4

Lietuvos statistikos departamento duomenys

 

Kūdikių mirtingumas 2014 -2018m.

 

2014

2015

2016

2017

2018

Gyvų gimusiųjų skaičius

30369

31475

30623

28696

28149

2500 gr. ir daugiau svorio gyvų gimusiųjų dalis (proc.)

95.49

95.52

95.49

95.07

96.26

Mirė vaikų iki 1m. – iš viso

118

132

139

85

96

1000 gyvų gimusiųjų

3.89

4.22

4.52

2.93

3.41

Ankstyvas neonatalinis (0-6 parų) mirtingumas

50

53

50

39

38

1000 gyvų gimusiųjų

1.65

1.69

1.63

1.35

1.35

Vėlyvas neonatalinis (7-27 parų) mirtingumas

25

21

26

11

25

1000 gyvų gimusiųjų

0.82

0.67

0.85

0.38

0.89

Postneonatalinis mirtingumas

43

58

63

35

33

1000 gyvų gimusiųjų

1.42

1.85

2.05

1.21

1.17

Negyvagimiai – iš viso

139

126

130

102

115

1000 gimusiųjų

4.56

3.99

4.23

3.54

4.07

Perinatalinis mirtingumas

189

179

180

141

153

1000 gimusiųjų

6.2

5.66

5.85

4.9

5.41

Mirė nėščiųjų ir gimdyvių

1

3

2

2

4

100000 gyvų gimusiųjų

3.3

9.5

6.5

7

14.2

Lietuvos statistikos departamento ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys

 

http://hi.lt/slides/slide9.gif

                                                             Lietuvos statistikos departamento duomenys

 

Mirtingumas pagal priežastis ir amžiaus grupes 2018 m.

 

Mirties priežastys

Iš viso

Iš jų

iki 1 m.

1-14

15-44

45-64

virš 64 m.

Abs. sk.

%

Abs. sk.

%

Abs. sk.

%

Abs. sk.

%

Abs. sk.

%

Abs. sk.

%

Nėštumas, gimdymo ir pogim - dyminio laikotarpio ligos (O00-O99)

4

0.01

-

-

-

-

4

0.2

-

-

-

-

Perinata -linio laikotarpio ligos (P00-P96)

42

0.1

42

43.8

-

-

-

-

-

-

-

-

Įgimtos formavi -mosi ydos (Q00-Q99)

70

0.2

35

36.5

5

8.3

12

0.7

17

0.2

1

0.003

Simptomai ir netiksliai nurodytos mirties priežastys (R00-R99)

683

1.7

2

2.1

2

3.3

179

10.7

257

3.6

243

0.8

Kitos mirties priežastys

395

1.0

1

1.0

2

3.3

18

1.1

70

1.0

304

0.99

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys

 

 

Reglamentuojantys teisės aktai

1. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas;

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“;

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. V-900 ,,Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 499 „Dėl akušerijos paslaugų teikimo“;

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. V-527 „Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“;

5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-601 „Dėl Visuotinio naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-1458 „Dėl Genetikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo indikacijų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“;

7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-870 „Dėl ginekologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“;

8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. V-1220 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 40:2014 "Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo“;

9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-170 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 "Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo“;

10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. V-196 ,,Dėl bendrųjų nėštumo patologijos ir ginekologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. V-1149 ,,Dėl privalomų akušerijos, ginekologijos ir neonatologijos sveikatos statistikos apskaitos formų patvirtinimo“;

12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-10 ,,Dėl Gimdymo namuose priežiūros paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

13. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas;

14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V-288 „Dėl ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-636 „Dėl siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. V-31 ,,Dėl naujagimių intensyviosios terapijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“;

17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. V-308 ,,Dėl neonatologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“;

18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. V-302 ,,Dėl bendrųjų neonatologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“;

19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1450 ,,Dėl žmogaus lytinių ląstelių ir embrionų, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritorija ir išvežimo iš jos, lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką, bei lytinių ląstelių ir embrionų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos aprašo patvirtinimo“;

20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-1468 ,,Dėl žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių donorystės reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-1452 ,,Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Paslaugų organizavimo aprašymas

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pradedamos teikti pacientei kreipiantis savarankiškai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ). Šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos gydytojas akušeris ginekologas, pirmojo apsilankymo metu atlieka subjektyvų ir objektyvų pacientės sveikatos būklės įvertinimą ir priima sprendimą dėl tolimesnio stebėjimo, gydymo, konsultacijos, ar dėl kito specialisto konsultacijos, hospitalizavimo.

Esant ūmiam sveikatos pablogėjimui, kviečiami greitosios medicinos pagalbos įstaigos specialistai, kurie, įvertinę pacientės sveikatos būklę, priima sprendimą palikti pacientę namuose (ar vietoje, kur tuo metu ji yra) arba pristatyti į pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias ASPĮ  arba į antrines ar tretines stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias ASPĮ.

Nėštumą prižiūrintis specialistas (šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos gydytojas akušeris ginekologas, ar akušeris), kiekvieno apsilankymo metu, apžiūri nėščiąją, atlieka tyrimus, įvertina sveikatos būklę ir priima sprendimą dėl kito apsilankymo, ar dėl siuntimo kito specialisto konsultacijai, ar dėl hospitalizavimo.

Kai yra  arba nėštumo metu atsirado didelės rizikos nėštumo veiksnių, nėščioji turi būti siunčiama gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai. Nustačius didelės rizikos nėštumą, nėščiąją turi prižiūrėti gydytojas akušeris ginekologas. Atsižvelgiant į nėštumo rizikos veiksnius bei neonatologinės pagalbos poreikį, jeigu nėščiajai, gimdyvei ir (ar) naujagimiui reikalingos aukštesnio lygio paslaugos, žemesnio lygio įstaiga apie tai turi informuoti pacientę (jo atstovą) ir užtikrinti, kad jie būtų pervežti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančią įstaigą. Kai nesaugu nėščiąją, gimdyvę ir (ar) naujagimį pervežti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančią įstaigą, paslaugos teikiamos įstaigoje, į kurią pacientė atvyko. Esant indikacijoms, kviečiamas konsultantas iš aukštesnio lygio paslaugas teikiančios įstaigos. Tai turi būti pagrįsta pacientės medicinos dokumentuose.

Tiesiogiai su nėštumu nesusijusiomis ligomis sergančios nėščiosios, jei jas reikia gydyti stacionare, gydomos atitinkamuose specializuotuose skyriuose, o jei diagnozuota ir nėštumo patologija – nėštumo patologijos padalinyje, į kurį nėščioji perkeliama tik po gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos.

 

Paslaugas teikiančios ASPĮ:

Pirminio lygio paslaugas teikiančios įstaigos yra pirminę ambulatorinę nėščiųjų priežiūrą vykdančios įstaigos.

Antrinio A lygio paslaugas teikiančios įstaigos yra stacionarines akušerijos, nėštumo patologijos ir neonatologijos paslaugas teikiančios įstaigos.

Antrinio B lygio paslaugas teikiančios įstaigos:

VšĮ Kauno klinikinė ligoninė;

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė;

VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė (teikia neonatologijos paslaugas);

VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė;

VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė;

VšĮ Vilniaus gimdymo namai;

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.

Tretinio lygio paslaugas teikiančios įstaigos, vykdančios perinatologijos centrų funkcijas:

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

 

Kuruoja:

Inga Laniauskienė

Asmens sveikatos departamento

Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5) 266 1468

Inga.laniauskiene@sam.lt

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-06-26