Slauga

Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Slaugos paslaugos asmenims yra teikiamos sveikatos priežiūros, socialinės globos, kitose įstaigose (įmonėse) bei namuose, kur jie gyvena (Sveikatos sistemos įstatymo 24 straipsnis).

Šiuolaikiniame besikeičiančiame pasaulyje slaugytojams yra keliami vis nauji reikalavimai, o naujų kompetencijų įgijimas ir nuolatinis jų tobulinimas tampa neatskiriama šiuolaikinio sveikatos priežiūros specialisto kompetencijos dalis, siekiant užtikrinti pacientų poreikius ir jų gyvenimo kokybę.

Todėl sveikatos sektoriuje didžiulę reikšmę turi institucijų, rengiančius sveikatos priežiūros specialistus ir įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, glaudus bendradarbiavimas siekiant bendro sveikatos politikos strategijos tikslo – „Gyventojų sveikatos išsaugojimas, grąžinimas ir stiprinimas. Kokybiška, saugi ir visiems vienodai prieinama sveikatos priežiūra bei ligų prevencija.“

Slaugytojai yra viena didžiausių sveikatos priežiūros specialistų grupių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visoje planetoje bet kurią minutę į pagalbą žmogui yra pasirengę atvykti apie 6 mln. slaugos specialistų.  100 000 mūsų šalies gyventojų tenka 743 slaugytojai, Latvijoje – 547, Estijoje – 655. Europos Sąjungoje slaugos srityje dirbančiųjų sveikatos priežiūros specialistų vidurkis šiuo metu  727 slaugytojai 100 000 gyventojų. Gydytojo ir slaugytojo skaičiaus santykis Lietuvoje yra 1:1,9.

Lietuvoje iš šiuo metu slaugos paslaugas teikiančių 24 tūkst. slaugos specialistų sveikatos sistemoje dirba apie 22 tūkst. Socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, krašto apsaugos bei vidaus reikalų sistemose slaugos paslaugas teikia apie 3 tūkst. slaugos specialistų. Slaugos specialistai, sėkmingai įsilieję į Europos Sąjungos erdves, aktyviai siekia profesinių aukštumų, plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą. Tai atveria naujas galimybes tobulinti slaugos paslaugų kokybę, gerinti jų prieinamumą.

Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemos pertvarka iškėlė specialistams naujus profesinius uždavinius, praplėtė jų funkcijas ir vaidmenį.

Pagrindiniai pastarieji sveikatos sistemos pokyčiai ir pasiekimai, susiję su slaugytojų funkcijų ir vaidmens stiprinimu:

• Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigalioja naujos redakcijos Lietuvos medicinos norma MN 93:2018 „Operacinės slaugytojas" (toliau - Medicinos norma), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m.  rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-973 "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 628 "Dėl  Lietuvos medicinos normos MN 93:2001 "Operacinės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo" pakeitimo". Atnaujintoje Medicinos normoje detalizuotos operacinės slaugytojų kompetencijos (tai, ką operacinės slaugytojas privalo žinoti, išmanyti ir gebėti), kurias jie įgyja mokydamiesi pagal operacinės slaugytojo neformaliojo mokymo programą. 
• 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisas, kuriomis praplėstos slaugytojų kompetenciijos, įteisintas slaugos praktikos valdymas ir akušerių pagalba moterims, gimdančioms namuose. Šie įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iki 2018 m.  gruodžio 31 d. turi parengti ir priimti poįstatyminius teisės aktus, kurie minėtas pataisas leistų įgyvendinti praktikoje.
• 2009 metais priimtas naujas Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas, kuriame aiškiau reglamentuojami slaugytojo profesinės kvalifikacijos įgijimas, pareigos, teisės. Šis įstatymas rodo, kad slaugytojai yra svarbūs sveikatos sistemoje ir atlieka didžiulį darbą dirbdami komandoje su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
• Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo (toliau –įstatymas), kuris Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 2015 m. birželio 30 d. Nr. XII-1913, 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 111 straipsnio 1 dalies 1 punkte suteikta teisė bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojams išrašyti receptus (medicinos pagalbos priemones) teisės aktų nustatyta tvarka.
• Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. universitetuose, rengiančiuose gydytojus, pradedami rengti išplėstinės praktikos slaugytojai, kuriems numatoma suteikti daugiau funkcijų ir kompetencijų.
• Plėtojant slaugytojų kompetencijas periodiškai peržiūrimos slaugytojų medicinos normos: šiuo  metu peržiūrimos bendrosios praktikos slaugytojo (MN28:2011), anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo (MN60:2011) bei opearacines slaugytojo (MN93:2000) medicinos normos. 2019 metais planuojama bendruomenės slaugytojo medicinos normos peržiūra. 2013 metais peržiūrėtos psichikos sveikatos slaugytojo kompetencijos ir funkcijos.
• Plėtojamos slaugos paslaugos namuose. 2008 metų pradžioje įsigaliojus Slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimams pradėta plėtoti slaugos paslaugų teikimą pacientų namuose. 2008 m. pradėta finansuoti slaugos paslaugos namuose ir kasmet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo skiriama apie 15 mln. Lt. Slaugos paslaugas namuose gauna asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tokių asmenų Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių. 
• Plėtojamos paliatyviosios pagalbos paslaugos vaikams ir suaugusiems įstaigoje, dienos stacionare ir pacientų namuose. 2008 m. diferencijuotas šių paslaugų finansavimas ir patvirtinta 14 kainų pagal paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo formas. Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skaičių, Lietuvoje įsteigta virš 200 suaugusiesiems ir vaikams stacionarinių paliatyviosios pagalbos lovų. Stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms kasmet skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apie 3 mln. €. 
• Plėtojama slaugos ir palaikomojo gydymo lovų infrastruktūra. 2008 metais nustatyta, kad slaugos ir palaikomojo gydymo lovų, tenkančių 1000 gyventojų, skaičius esant poreikiui gali siekti 2,0. Tęsiamas slaugos ir globos paslaugų integravimas į bendrojo profilio ligonines, todėl bendras lovų skaičius gali išaugti iki 6 480.
• Plėtojamos slaugytojų diabetologų teikiamos sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugos. Sveikatos apsaugos ministras 2011 m. balandžio 8 dieną patvirtino slaugytojų diabetologų teikiamų sergantiesiems cukriniu diabetu slaugos paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis tvarką ir jų bazines kainas. Nuo 2011 m. liepos 1 d. slaugytojų diabetologų teikiamos ambulatorinės paslaugos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų. Teisės aktu nustatytas apmokėjimas slaugytojo diabetologo teikiamai konsultacinei pagalbai, paciento mokymui, gydomojo pedikiūro ir diabetinės pėdos priežiūrai. Minėtoms slaugos paslaugoms apmokėti kasmet skiriama apie 0,5 mln. € PSDF biudžeto lėšų.
• Ne tik gydymo, bet ir slaugos naujovės yra vienas svarbiausių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sėkmingo vystymosi veiksnių ir suteikia galimybę įvairiai modernizuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo struktūras ir formas, naudojant pažangiausias medicinos ar slaugos technologijas ir tuo pačiu didinant įstaigų konkurencingumą ir lyderystę. Slaugos naujovės suteikia galimybę įgyvendinti svarbius sveikatos priežiūros prioritetus, naudojant aukštos kompetencijos žinias ir įgūdžius praktikoje, kad būtų užtikrintos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.