BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Teisinis reglamentavimas – Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos saugumui

Data

2006 07 30

Įvertinimas
0
Vis daugiau elektroninės valdžios sprendimus diegiančių specialistų sutaria, kad elektroninės sveikatos sistemų sėkmė didele dalimi priklauso nuo sveikatinimo įstaigų darbuotojų ir gyventojų pasitikėjimo šių sistemų patikimumu ir duomenų apsauga. [end_header] Lietuvoje Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) suderinamumo ir saugumo klausimai sprendžiami nuo pat sistemos diegimo pradžios, o jų užtikrinimo tikslai nustatyti patvirtintoje Lietuvos e. sveikatos sistemos 2007–2015 metų plėtros strategijoje ir šiuo metu plėtojami įgyvendinant projektą „E. sveikatos paslaugos“.

Projekto „E. sveikatos paslaugos“ techninės pagalbos paslaugų teikėjai UAB „Ernst & Young Baltic” vykdo dvi pagrindines veiklas. Pirmoji veikla padeda užtikrinti trijose didžiausiose šalies ligoninėse (Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose) diegiamų ligoninių informacinių sistemų kokybės kontrolę. Antroji veikla įgalina projekto vykdytojus kurti NESS teisinio reglamentavimo bei saugaus ir patikimo funkcionavimo pagrindą.

Projekto „E. sveikatos paslaugos“ metu bus parengtos metodinės rekomendacijos ir tipiniai dokumentai būsimiems NESS naudotojams – tiek mažoms sveikatinimo įstaigoms, kurios neturi savarankiškų informacinių sistemų ir rengiasi tapti tiesioginiais NESS naudotojais, tiek didelėms ligoninėms ir kitoms sveikatinimo įstaigoms, kurioms rūpi, kaip integruoti jau turimas savo informacines sistemas, išnaudojant NESS teikiamas galimybes. Ši metodika yra būtina, kad šalyje veiktų vieninga informacijos rinkimo ir perdavimo tarp šalies sveikatinimo įstaigų sistema.

Ne mažiau svarbus uždavinys – išsklaidyti visuomenės nuogąstavimus dėl elektroninės sveikatos istorijoje kaupiamos informacijos saugumo ir konfidencialumo, ir tuo pačiu kurti naujos kokybės santykius tarp sveikatinimo įstaigos darbuotojo ir paciento, didinant teikiamų sveikatinimo paslaugų efektyvumą. Projekto metu apibendrinama esamų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, turinčių įtaką elektroniniam sveikatos duomenų tvarkymui, patirtis, rengiami naujų teisės aktų, reikalingų užtikrinant saugų elektroninės sveikatos istorijos kaupimą, naudojimą ir duomenų keitimąsi, projektai. Taip pat rengiami teisės aktų, reglamentuojančių e. recepto naudojimą, projektai.

Ateityje, įteisinus elektroninę sveikatos istoriją, sveikatinimo įstaigos galės ją pildyti ir saugoti vien elektroniniu būdu. Lietuvos e. sveikatos sistemos 2007–2015 metų plėtros strategijoje numatyta, kad iki 2011 m. ne mažiau kaip 20 proc. pacientų duomenų bus registruojama elektroninėje sveikatos istorijoje. Šiuo metu sveikatinimo įstaigose kasdien cirkuliuoja didžiuliai ranka pildomų popierinių dokumentų srautai. Kasmet sukaupiama labai daug informacijos, išnaudojamos tonos popieriaus. Popierinių formų atsisakymas duoda apčiuopiamą ekonominį efektą. Pasak Centro poliklinikoje atliktų skaičiavimų, atsisakius asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės pildymo popierinėje formoje (Nr. 025a/LK), sutaupoma 216 tūkst. litų.

Apie projektą ,,E. sveikatos paslaugos“

Projektas ,,E. sveikatos paslaugos“ yra viena iš e. sveikatos sistemos plėtros Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje dalių. Jis apima e. sveikatos funkcionalumų trijų (Kauno, Klaipėdos, Vilniaus) regionų sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinimą ir integraciją į Nacionalinės e. sveikatos sistemos branduolį. Šio projekto tikslas – įgyvendinti vieningą visą Lietuvą apimančią ir tarptautiniais standartais paremtą elektroninės sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą. Šios sistemos dėka gydymo įstaigos operatyviai keisis duomenimis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir atliktus tyrimus kitose sveikatos priežiūros įstaigose, o taip pat paciento gydymo eigą bei rezultatus.

Projekto metu Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose bus įdiegtos e. sveikatos paslaugų sistemos, leidžiančios gyventojams pasiūlyti aukštos kokybės medicinos paslaugas, taip pat geresnes sveikatos priežiūros įstaigų administravimo sąlygas. Projektui skirta parama sudaro 15,195 mln. litų. Projektą remia Lietuvos Respublika (6,617 mln. litų), iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (8,578 mln. Litų).

Daugiau informacijos:

Haroldas Baubinas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius
Projekto ,,E. sveikatos paslaugos“ vadovas
Tel. (8 5) 260 47 14
El. paštas: haroldas.baubinas@sam.lt

Evaldas Dobravolskas
Projekto ,,E. sveikatos paslaugos“ įgyvendinimo vadovas
tel. (8 5) 210 5589, faks. (8 5) 210 5586
El. paštas: evaldas.dobravolskas@sam.lt