BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Teisės aktai įpareigoja darbdavius pasirūpinti darbuotojų skiepijimu nuo gripo

Data

2006 10 31

Įvertinimas
0

Visuomenės sveikatos specialistų analizės duomenimis, Kaune ryškiai vyrauja susirgimai ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kuriomis 43-ąją metų savaitę susirgo 1667 kauniečiai. Daugiau kaip pusė ligonių (65 proc.) - vaikai, susirgę ryklės, sinusų uždegimu bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Praėjusią savaitę Kaune diagnozuotas pirmasis ir kol kas vienintelis šį sezoną (registruojama nuo spalio mėn.) gripo atvejis.

[end_header]

Pasak KVSC užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytojos epidemiologės Nijolės Kriaučiūnienės, sergamumas gripu paprastai išauga po Naujųjų metų, todėl dabar tinkamiausias laikas skiepytis. Net ir pradėjus plisti gripo virusui, skiepytis dar galima. Vakcina tebėra vienintelė patikima apsaugos priemonė. Kartais gyventojai be reikalo apkaltina vakcinos neveiksmingumą. Juk nei viena vakcina nesukuria šimtaprocentinio imuniteto, be to, jis organizme susidaro tik po dviejų savaičių, o skiepydamasis žmogus jau galėjo būti užsikrėtęs gripo virusu.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo virusai dažnai kinta, todėl įvairios pasaulio laboratorijos kasmet surenka gripo virusus ir siunčia į PSO pavaldume esančias laboratorijas. Aukšto lygio laboratorijoje detaliai studijuojama virusų struktūra, kruopščiai atrenkamos naujos virusų padermės, kuriama nauja vakcina ir tiriamas jos efektyvumas. Paprastai kasmet iš trijų vakcinoje esančių virusų padermių pasikeičia viena ar dvi. Šiam gripo sezonui taip pat sukurta nauja vakcina. Ji sudaryta iš trijų komponentų. Vakcina apsaugos nuo A ir B gripo padermių (sudėtyje yra antigenai nuo A tipo New Caledonia ir Wiskonsin bei B tipo Malaysia virusų padermių).

Tačiau, specialistų teigimu, kai kurie gyventojai turi būti atsargūs ir nuo gripo nesiskiepyti. Tai žmonės, alergiški kiaušinio baltymui arba jei anksčiau nuo skiepų turėję nepageidaujamas reakcijas: patino, skaudėjo ar paraudo skiepyta vieta.

Gydytoja epidemiologė N. Kriaučiūnienė primena, kad gripas yra virusinė liga, prasideda ūmiai, sukelia aukštą temperatūrą, šaltkrėtį, didelį silpnumą, galvos ir raumenų skausmą. Kartais atsiranda sloga, peršti gerklę, vargina sausas įkyrus kosulys.

Pasak specialistų, gripas dažnai sukelia komplikacijas: bronchitą, plaučių, vidurinės ausies bei širdies raumens, galvos smegenų ir jų dangalų uždegimą. Dažniausia ir pavojingiausia komplikacija – plaučių uždegimas, nuo jo dažniausiai mirštama (nuo 15 iki 76 žmonių iš kiekvieno 100 tūkst. ligonių).

KVSC specialistai rekomenduoja nuo gripo pirmiausiai pasiskiepyti žmonėms, kuriems dažniausiai išsivysto sunkios komplikacijos. Tai pagyvenusiems, sergantieji lėtinėmis, kraujo ligomis, dažnai peršąlantiems, silpnesnio imuniteto. Taip pat asmenims, kurių darbas susijęs su didele rizika užsikrėsti: medicinos, transporto, paslaugų, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigų darbuotojams, mokiniams, studentams, policininkams, kariškiams.

KVSC specialistai vykdo gripo epidemiologinę priežiūrą Kauno apskrityje, todėl rekomenduoja teisės aktais nustatyta tvarka transporto bei socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovams pasirūpinti savo darbuotojų skiepijimu. Kasmet Kauno mieste gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis suserga 40 - 70 tūkstančių žmonių, o skiepijasi tik 6 – 8 proc. gyventojų. Dauguma darbdavių jau įsitikino skiepų nauda dėl darbo dienų praradimo susirgus.

Pasiskiepyti nuo gripo galima visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat Kauno visuomenės sveikatos centro skiepų kabinete (K.Petrausko g. 24, 114 kab.).

Viktorija Kleinienė Kauno visuomenės sveikatos centro atstovė spaudai
viktorij@kvsc.lt, tel. (837) 331692, mob. +370 69961064.

Papildoma informacija – Nijolė Kriaučiūnienė, KVSC užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja, tel. 33 16 78.