copyright

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Tarptautinė kurčiųjų savaitė: visuomenė iš naujo atranda gestų kalbos vertėjų profesiją

Data

2020 09 25

Įvertinimas
0
Tarptrautinė kurčiųjų savaitė_SAM Spaudos konferencija.jpg

Minint Tarptautinę kurčiųjų savaitę ir gestų kalbos pripažinimo Lietuvoje 25-metį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sveikina gestų kalbos vertėjus su švente ir apžvelgia svarbiausius šių metų pasiekimus, aktualius kurčiųjų bendruomenei. 

Šių metų pradžioje Lietuvai ir visam pasauliui susidūrus su nepažįstamu ir klastingu koronavirusu (COVID-19), Lietuva išsiuntė pozityvią žinią pasauliui – klausos negalią turintiems asmenims mūsų šalis yra neabejinga. 

Pandemijos laikotarpiu SAM tapo pirmoji Lietuvoje į pagalbą pasitelkusi lietuvių gestų kalbos vertėjus, ir užtikrino, kad visa aktualiausia informacija apie koronavirusą neaplenktų ir kurčiųjų bendruomenės. Lietuvių gestų kalbos vertėjai spaudos konferencijų metu atkreipė visuomenės dėmesį į šią atsakingą profesiją, o dėl tokio dėmesio klausos negalią turintiems bendrapiliečiams Lietuva susilaukė ir tarptautinio įvertinimo – Lietuvos vardas skambėjo ir tarptautinėje žiniasklaidoje.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnoras pastebi, kad visuomenei vis dažniau matant gestų kalbos vertėjus viešojoje erdvėje, o ypač pandemijos metu, kai verčiamos į lietuvių gestų kalbą spaudos konferencijos, gestų kalbos vertėjai pajautė išaugusį susidomėjimą šia profesija ir lietuvių gestų kalba. 

„Anksčiau žmonės lietuvių gestų kalbos vertėjus tapatindavo su socialiniais darbuotojais ar kurčiųjų padėjėjais. Dabar visuomenė pradeda mus labiau vertinti. Sovietmečiu kurtieji viešumoje bijodavo bendrauti tarpusavyje, nes susilaukdavome kreivų žvilgsnių ir pašaipų. Pamažu, bet požiūris keičiasi, viešumoje jau galime būti savimi ir nebeapsimetinėti girdinčiais. Netgi sulaukiame besidominčiųjų, kur galima studijuoti lietuvių gestų kalbos vertėjo profesiją, vis daugiau žmonių užsirašo į lietuvių gestų kalbos kursus. Galima sakyti, kad žmonės atrado lietuvių gestų kalbą iš naujo“, – sako K. Vaišnoras.

Anot jo, tik turėdama daugiau žinių ir informacijos, visuomenė išsilaisvina ir baimės pranyksta, žmonės pradeda priimti kitoniškumą.

Ramunė Leonavičienė, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė, pastebi, kad Tarptautinės kurčiųjų savaitės metu visame pasaulyje plevėsuojančios vėliavos primena žmonėms apie kurčiuosius, apie jų istoriją, kultūrą, apie gestų kalbą. Moteris džiaugiasi, kad tai leidžia bendruomenei  tapti labiau matomai, suprastai ir priimtai.

„Pastaruoju metu suaktyvėjęs vertėjo profesijos matomumas teigiamai veikia visą šios profesijos prestižą. Per vertėjus atkreipiamas visuomenės dėmesys į kurčiųjų bendruomenės poreikius, teises, atsirado daugiau galimybių integruotis. Per didinamą vertimo paslaugų įvairovės spektrą, įgyvendinamas kurčiųjų socialinio dalyvavimo modelis“, – teigia R. Leonavičienė.

Šiemet iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto klausos aparatų ir jų pritaikymo išlaidoms kompensuoti skirta net 2 mln. 278 tūkst. eurų. Taip pat nuolat kompensuojami individualūs ausies įdėklai studentams ir vaikams. Sunkią klausos negalią turintiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, PSDF lėšomis yra kompensuojami  klausos implantai bei atsarginiai jų procesoriai. 

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad negalią turintiems žmonėms, tarp jų ir kurtiesiems, galioja išimtys dėl kaukių dėvėjimo. Kaukių, respiratorių ar kitų asmens apsaugos priemonių neprivaloma dėvėti, kai žmogui neįmanoma jų dėvėti dėl negalios. Pavyzdžiui, esant tam tikriems kvėpavimo sutrikimams, autizmo spektro sutrikimams ar kitiems negalavimams. Žmonėms, turintiems klausos negalią, rekomenduojama dėvėti veido apsaugos skydelius, nes gestų kalba yra neatsiejama nuo mimikos ir žmonės dažnai skaito iš lūpų.

SAM Spaudos tarnyba