BDAR

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Patvirtinta Lietuvos e. sveikatos 2007-2015 metų plėtros strategija leis trečdaliu sumažinti gydymo klaidų

Data

2007 10 17

Įvertinimas
0
Lietuva pirmoji tarp Baltijos šalių patvirtinto elektroninės sveikatos (e. sveikatos) 2007–2015 m. plėtros strategiją. Ji įvardijama kaip svarbi priemonė tobulinti sveikatos apsaugą ir efektyvus įrankis sparčiai pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. Skaičiuojama, kad investicijos į e. sveikatą duoda kasmet didėjančią grąžą, kuri po 10 metų tris kartus viršija įdėtas lėšas. O sukurta nacionalinė medicininių duomenų bazė leis 20 – 30 proc. sumažinti gydymo klaidų. [end_header]

E. sveikatos 2007–2015 m. plėtros strategijos tikslas subalansuoti ir numatyti, kaip geriausiai galima panaudoti esamas ir naujas informacines bei komunikacines technologijas sveikatai ir jos apsaugai gerinti. Siekiama užtikrinti evoliucionuojančios, saugios ir patikimos e. sveikatos sistemos plėtrą, nuosekliai gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. E. sveikatos plėtros strategiją nuo 2005 m. rengė Elektroninės sveikatos (e. sveikatos) plėtros koordinacinė taryba.
Atitinkamas strategijas jau turi 73 proc. Europos valstybių, 62 proc. viso pasaulio šalių.

Svarbiausia strategijos kryptis - pacientas
Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas sako, kad e. sveikatos strategija aktuali ir pacientams, ir medikams.
„E. sveikatos sistema leis susieti mokslinius tyrimus su kasdiene klinikine patirtimi, efektyviai bendradarbiauti visos šalies mastu, kolektyviai kaupti tyrimų rezultatus bei žinias ir jomis naudotis kiekvienoje sveikatos paslaugų teikimo vietoje. E. receptas, elektroninis sveikatos įrašas – tai tik keli įrankiai padėsiantys efektyviai plėtoti sveikatos paslaugas“, - teigia R. Turčinskas.
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas, E. sveikatos plėtros koordinacinės tarybos pirmininkas, pabrėžia, kad pagrindinė strategijos kryptis yra orientuota į gyventojus ir pacientus.
„Įgyvendinat strategiją, jos pagrindu taps elektroninis sveikatos įrašas, kuris ilgainiui pakeis popierinę ligos kortelę. Jame bus nuosekliai kaupiama visa medicininė informacija apie gyventoją. Tai asmeniui užtikrins gaunamų paslaugų tęstinumą, nes tyrimų ir profilaktinių priemonių rezultatai, ankstesnės diagnozės ar praeityje taikytas gydymas - viskas bus saugoma vienoje vietoje, kas padės gydytojams priimti tikslesnius sprendimus dėl paciento gydymo ar jo sveikatos“, - pasakoja H. Baubinas.
Pasak SAM sekretoriaus vienas esminių privalumų yra tai, kad didelė integruotų medicininių duomenų sistema leis sukurti ir naudoti sprendimų palaikymo modelius.
„Tai viena perspektyviausių e. sveikatos plėtros tendencijų. Sukauptą informaciją bus galima analizuoti įvairiais pjūviais, išgauti žinias, reikalingas klinikiniams, administraciniams sprendimams, pvz., diagnostikai, vaistų išrašymui, profilaktikai, gydymo metodams ir taktikai. Pacientas iš tos sistemos galės gauti reikalingų duomenų dėl paslaugų pasirinkimo ar užsakymo. Svarbiausia, kad pasaulio statistika rodo, jog milžiniška duomenų bazė ir joje esanti klinikinė informacija padeda 20–30 proc. sumažinti medicininių klaidų skaičių. Pavyzdys kaip tai veiks – gydytojas duomenų sistemoje mato, kokius vaistus pas jį atėjusiam pacientui jau skyrė kitas specialistas, todėl jis išrašydamas receptą kitiems preparatams galės patikrinti visų asmens naudojamų medikamentų suderinamumą, o taip pat įvertinti kitų sistemoje registruotų pacientų, kuriems buvo skiriami šie vaistai, gydymo rezultatus“, - sako H. Baubinas.

Nauji reikalavimai įstaigų bendradarbiavimui
Pasak E. sveikatos plėtros koordinacinės tarybos pirmininko pavaduotojo prof. Arūno Lukoševičiaus, e. sveikatos 2007–2015 m. plėtros strategija nusako būdus, kaip efektyviausiai išnaudoti informaciją bei modernias jos valdymo priemones sveikatai ir jos apsaugai gerinti. Kol kas informacinių technologijų panaudojimas sveikatos apsaugoje gerokai atsilieka nuo kitų sričių. Pavyzdžiui, finansinių paslaugų sferoje informacinėms technologijoms skiriama apie dešimt kartų didesnė santykinė kaštų dalis, nei ne mažiau svarbioje sveikatos paslaugų srityje.
„E. sveikatos sistema daro teigiamą įtaką visai sveikatos apsaugai – nuo paslaugų gyventojams ir gydytojams teikimo iki valdymo ar apskaitos. Sveikatos sektoriuje naudojamos modernios informacinės bei ryšių technologijos leidžia gerinti žmonių informuotumą, įgalina juos aktyviai dalyvauti palaikant ir atstatant savo sveikatą. Sveikatos priežiūros įstaigoms tai galimybė efektyviau panaudoti turimus išteklius teikiant paslaugas, gerinti jų kokybę bei prieinamumą, mažinant laukiančių pacientų eiles“, - vardina A. Lukoševičius. Profesorius teigia, kad siekiant strategijoje numatytų tikslų sveikatos priežiūros įstaigoms reikės tobulinti informacijos apsikeitimo būdus, integruoti duomenis visos šalies mastu, užtikrinti jų patikimumą ir apsaugą. Tačiau įdėtos pastangos atsipirks nauda visiems – nuo gyventojo, šeimos gydytojo iki specialisto bei administratoriaus.
Vilniaus VšĮ Centro poliklinika direktorius Kęstutis Štaras, kurio vadovaujama įstaiga jau yra įsidiegusi e. sveikatos paslaugų, teigia, kad naudą pajuto ir pacientai, ir gydytojai.
„Įdiegus elektronines sveikatos paslaugas gerokai efektyvesnis tapo įstaigos administravimas, planavimas. Džiugu, kad pagerėjo ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė“, - pasakoja K. Štaras.

Strategijos įgyvendinimas numatomas trimis etapais, kiekviename jų siekiant konkrečių praktinių rezultatų. Pirmajam E. sveikatos 2007–2015 m. plėtros strategijos įgyvendinimo etapui 2007–2010 metais numatyta išplėtoti nacionalinės e. sveikatos sistemos infrastruktūrą bei funkcijas, įdiegti e. recepto, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacijos kaupimo funkcijas, kompiuterizuoti gydymo įstaigas, sudaryti sąlygas šeimos gydytojams naudotis sistemos privalumais ir pan.


Daugiau informacijos teirautis: Renata Grikšelytė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, Sveikatos apsaugos ministerija, tel. (5) 266 14 13, mob. 869853398, e. paštas: renata.grikselyte@sam.l