BDAR

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Ministerija primena: apsaugos priemonėmis pirmiausia privalo pasirūpinti pačios gydymo įstaigos kartu su savivaldybėmis

Data

2021 04 16

Įvertinimas
0
pexels-gustavo-fring-3985168.jpg

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą apsaugos priemonių trūkumą kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad gydymo įstaigos teisės aktų numatyta tvarka turi pačios organizuoti apsaugos priemonių pirkimą ir turėti sukaupusios atsargų, kurių užtektų 30 kalendorinių dienų nepertraukiamo naudojimo. Jeigu apsaugos priemonių pritrūktų dėl ribotos pasiūlos rinkoje arba kitų objektyvių priežasčių, įstaigos turėtų kreiptis į savo steigėją – savivaldybę arba SAM.

Pernai patvirtinti įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimai numato apsaugos priemonių kaupimą trimis lygmenimis. Visos licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (nepriklausomai nuo pavaldumo ir nuosavybės formos) privalo savarankiškai pasirūpinti atsargomis, kurių užtektų 30 kalendorinių dienų nepertraukiamo naudojimo. Savivaldybės turi kaupti mažiausiai 10 proc. jos pavaldžių gydymo įstaigų  apsaugos priemonių mėnesinio poreikio ir esant trūkumui aprūpinti pavaldžias įstaigas.

Susidarius kritinei situacijai, kai išnaudojamos visos įstaigų ir savivaldybių turimos atsargos, apsaugos priemonės būtų tiekiamos iš valstybės medicininių atsargų rezervo. Šiame rezerve kaupiamų apsaugos priemonių pakaktų mėnesiui aprūpinti visas šalies gydymo įstaigas.

Trijų pakopų rezervo kaupimas buvo įteisintas atsižvelgus į pirmosios pandemijos bangos patirtį, kai pasaulio rinkose susidarė apsaugos priemonių deficitas. Toks rezervo kaupimo modelis turi užtikrinti sveikatos sistemos nepertraukiamą darbą ekstremalių situacijų sąlygomis.

Turėti asmens apsaugos priemonių rezervą 30 kalendorinių dienų taip pat yra įpareigoti kiti šalies ūkio subjektai, kurių vykdoma veikla ar veiklos pobūdis esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ar padaryti kitą žalą, dėl kurių galėtų susidaryti ekstremalioji situacija; subjektai, kurių kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą; subjektai, kurie užtikrina gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą gyventojams, kiti subjektai, kurių sąrašas yra nustatytas Vyriausybės.

Šią tvarką reglamentuojančius teisės aktus rasite ČIA ir ČIA.

SAM Spaudos tarnyba