copyright

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Minint E. Šimkūnaitės metus – konferencija Vilniaus universiteto Botanikos sode

Data

2020 09 11

Įvertinimas
0
esimkin.jpg

Minint habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės gimimo 100-metį, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas ir Lietuvos fitoterapijos sąjunga rugsėjo 9 d. organizavo konferenciją ,,Vaistažolių takeliais į sveikatos kelią“. 

Tai vienas iš renginių, 2020-uosius Seimui paskelbus E. Šimkūnaitės metais.

Konferencija vyko prieš 100 metų įkurtame Vilniaus universiteto Botanikos sode. Ją moderavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, etnologė, žurnalistė Gražina Kadžytė.

Renginio pradžioje muzikinį sveikinimą iš E. Šimkūnaitės tėviškės surengė Utenos kultūros centro direktorius, aktorius ir dainininkas Erikas Druskinas, direktoriaus pavaduotoja poetė Regina Katinaitė Lumpickienė ir muzikantas Mindaugas Aleknavičius. 

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pasveikino dalyvius, padėkojo už puikiai organizuotą renginį ir iniciatoriams įteikė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos padėkos raštus.  Sveikinimo žodį taip pat tarė prof. Algimantas Kirkutis ir MTČAU prorektorė Aldona Rėksnienė. 

Šiltais prisiminimais apie „žolynų dukrą“ papasakojo Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Birutė Karnickienė. Ji ne tik įvardijo svarbiausius garsenybės gyvenimo faktus, pasidalijo asmeniniais prisiminimais, bet ir iškėlė klausimą – kaip mes tęsime E. Šimkūnaitės legendą? 

MČTAU Literatūros fakulteto garbės dekanas dr. Romualdas Šimkūnas, gerai pažinojęs ir nemažai bendravęs su E. Šimkūnaite, teigė iki šiol besižavintis šia legendine asmenybe bei jos dvasiniu palikimu. 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Algimantas Kirkutis papasakojo apie gydomuosius augalus, kuriuos straipsniuose ir rankraščiuose aprašė E. Šimkūnaitė ir kurie dabar taip pat vartojami įvairioms ligoms ir negalavimams gydyti.  

Po jaukių prisiminimų, visi galėjo paragauti E. Šimkūnaitės paveldo – vaistažolių arbatų. Jas pristatė ir apie jų savybes papasakojo UAB „Švenčionių vaistažolės“ vadovas Elmantas Pocevičius. 

Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas Ovidijus Vyšniauskas akcentavo, koks kenksmingas aplinkos poveikis mūsų sveikatai, todėl vaistingieji augalai tinka ir net rekomenduotini šiuolaikinio gyvenimo tempo išvargintam žmogui. Kalbėjusiojo nuomone, gamta niekada neklysta. Tik reikia pasitikėti ja.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja prof. Ona Ragažinskienė išsamiai pristatė vaistinių augalų ir jų biologiškai veiklių junginių įvairovės tyrimų raidą Vytauto Didžiojo universitete, naujai vykdomus projektus. Profesorės nuomone, pasitikėti gydytojais reikia, bet konsultuotis reikėtų ir su fitoterapeutais. O štai pasikliauti pasikliauti savigyda neverta.  

Lietuvos medicinos farmacijos istorijos muziejaus direktorius doc. Tauras Mekas pažymėjo, kad E. Šimkūnaitė buvo „laisvas žmogus, teatro žmogus, netgi chaoso žmogus“. Pasak jo, ją gerąja prasme apibūdintų tokie žodžiai – „aštrialiežuvis nesutaikomas karys ir kartu vaistininkė-menininkė“. 

Konferenciją užbaigė Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė Regina Juodkaitė, kuri taip pat pasidalijo savo ir kolegų prisiminimais apie E. Šimkūnaitę. Padėkojusi visiems dalyvavusiems, ji pakvietė į ekskursiją po Botanikos sodą, supažindino su jo unikaliais augalais, jų paplitimu bei priežiūra. 

E. Šimkūnaite gimė 1920 m. kovo 11 d. Rusijoje, Krasnodaro krašte, Novorosijsko mieste, vaistininko Prano Šimkūno ir medicinos sesers Olgos Lebedevos – Šimkūnienės šeimoje. Visą savo gyvenimą dr. E. Šimkūnaitė paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Domėjosi archeobotanika, talkindavo archeologams, nustatydama augalų rūšį ir amžių iš kasinėjimų metu rastų gaisravietėse suanglėjusių augalų liekanų. Parašė daugybę mokslinių straipsnių bei skaitė pranešimus mokslinėse farmacininkų ir botanikų konferencijose. Taip pat dažnai skaitė pranešimus visuomenei. Iš jos gyventojai mokėsi sveiko gyvenimo gudrybių, gamtos reiškinių pažinimo, liaudies medicinos išminties.

SAM Spaudos tarnyba