BDAR

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Miego sutrikimai nuo šiol tiriami ir gydomi Santariškių klinikose

Data

2010 12 06

Įvertinimas
0
Nuo šio rudens Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) Vidaus ligų prevencijos skyriuje pradėjo veikti Miego sutrikimų laboratorija. Čia pacientams, turintiems miego sutrikimų teikiamos konsultacijos ir atliekamas daugybinis miego latencijos testas (polisomnografija), kuomet yra įvertinami 4–5 užmigimo epizodai.
[end_header]
Pasak VUL SK neurologės dr. Rūtos Mameniškienės miegodamas žmogus praleidžia iki 1/3 savo gyvenimo. „Miegas yra vienas iš esminių geros sveikatos faktorių. Jo pagrindinė funkcija – sureguliuoti, atgaivinti smegenų veiklą. Mūsų žiniomis, kas 7-as asmuo turi miego-būdravimo sutrikimų, apie 30 proc. bendros populiacijos patiria bent vieną nemigos epizodą per metus. Neišsimiegojęs žmogus būna mieguistas dienos metu, o  visuomenė padidintą mieguistumą linkusi vertinti kaip tinginystę“,- pasakoja R. Mameniškienė. Miego sutrikimo rūšių yra labai daug – aprašoma apie 84.  Neurologė išskiria 5 pagrindinius miego sutrikimus: nemiga; neramių kojų sindromas; periodinių kojų judesių sutrikimas; narkolepsija; miego apnėjos.
 
 
Nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama 30 min. nuo atsigulimo, kai prabundama naktį ir vėl sunku užmigti, kai prabundama anksti ryte, o bendra miego trukmė būna mažiau nei 6 valandos. Nemigos gali trukti keletą dienų (atsitiktinė), nuo kelių dienų iki 3 savaičių (trumpalaikė) arba trunkanti ilgiau nei 3 savaites (ilgalaikė)
 
 
Neramių kojų sindromas tai toks sutrikimas, kuriam būdingas intensyvus ir nenumaldomas poreikis judinti galūnes dėl nemalonių ir skausmingų jutimų ramybėje bei užmiegant.
 
 
Periodiniai kojų judesiai gali būti kaip neramių kojų sindromo tąsa arba kaip savarankiškas vienetas. Kaip teigia medikė R.Mameniškienė, simptomai sutrikdo miegą, sukelia poilsio stoką, mažina darbingumą, didina nerimo, depresijos sutrikimų ir somatinių ligų riziką, blogina gyvenimo kokybę, fizinę ir psichinę sveikatą.
Seniausiai aprašytas miego sutrikimas (1880 m.) yra narkolepsija. Ji gali pasireikšti 1 iš 2000, dažniausiai paauglystėje, nors gali būti bet kuriame amžiuje (net nuo 2 m.). Būdingiausi narkolepsijos simptomai yra mieguistumas dieną, katapleksija (staigus kūno raumenų tonuso išnykimas patiriant netikėtas emocijas), miego paralyžiai ir užmigimo bei prabudimo haliucinacijos.
 
 
Dar vienas, dažniausiai pasitaikantis miego sutrikimas yra miego apnėjos sindromas.  Jam būdingi daugkartiniai kvėpavimo sustojimai  (10-200 kartų per valandą) miego metu. Smegenys į šiuos epizodus atsako prabudimais. Obstrukcinės miego apnėjos dažniau gali pasireikšti žmonėms turintiems nutukimą, storą kaklą, siaurus kvėpavimo takus, siaurą ir aukštą gomurį, didelį liežuvį. Dažniausi miego apnėjos simptomai yra šie: triukšmingas knarkimas, lydimas sutrikusio kvėpavimo, neramaus miego, naktinio dusulio nakties metu, taip pat padidėjęs mieguistumas ar net mieguistumo priepuoliai dieną, kurį lydi rytiniai galvos skausmai, sutrikusi dėmesio koncentracija ir atmintis, gali būti pastebimi intelekto pakitimai ar sumažėjęs lytinis potraukis. Laikui bėgant, vystosi depresija ir kitos ligos komplikacijos – širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, širdies ir smegenų infarktai, plautinė ir arterinė hipertenzija.
 
Kontaktams:
 
Gitana Letukienė,
VUL SK vyr. specialistė ryšiams su visuomene, Tel.:  (8 5) 2365 097; (8 6 55) 19 339;
El. p.: gitana.letukiene@santa.lt;
Vidaus ligų prevencijos kabineto registratūra,
Tel.: (8 5)  2365 316; (8 686) 97 981         www.santa.lt