Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Kauno mieste išaiškintas šeiminis kokliušo protrūkis

Data

2015 12 28

Įvertinimas
0
Mikrobai.jpg

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šių metų gruodžio viduryje į vieną iš Kauno miesto ligoninių hospitalizuotas 5 mėn. amžiaus kūdikis su labai išreikšta kokliušo klinika. Atliekant epidemiologinį židinio tyrimą išsiaiškinta, kad šeimoje auga dar du mažamečiai vaikai, kurie kosėti pradėjo dar lapkričio mėnesį. Visi trys vaikai nuo kokliušo neskiepyti, du vyresnieji lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Įtarus kokliušo diagnozę jauniausiajam vaikui, tyrimams nusiųsti ir vyresnieji. Visiems trims vaikams patvirtinta kokliušo diagnozė.

Kokliušas – ūminė oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, kurios išvengiama skiepijant. Sergant kokliušu pažeidžiami kvėpavimo takai, pasireiškia spazminio kosulio priepuoliai. Ligą sukelia Bordetella genties bakterijos.

Žmogus yra vienintelis infekcijos rezervuaras ir infekcijos šaltinis. Kokliušu sergantis asmuo kosėdamas ir čiaudėdamas su seilių ir skreplių lašeliais išskiria užkratą į aplinką. Kokliušo bakterijos su kvėpavimo takų sekretu išplinta ne didesniu kaip 2-3 metrų spinduliu, todėl šia liga užsikrečia tik artimai su ligoniu bendravę asmenys. Suaugusieji ir vyresni vaikai kokliušu serga lengvesne forma, jiems infekcija pasireiškia ilgai besitęsiančiu kosuliu (kokliušas diagnozuojamas 10-20 proc. ilgiau nei 14 dienų kosinčių suaugusiųjų), o kūdikiams ir mažiems vaikams vystosi spazminio kosulio priepuoliai. Dėl lengvos ligos eigos suaugusieji dažnai nepastebi šios infekcijos ir tampa kokliušo užkrato šaltiniu vaikams.

Kokliušo inkubacinis laikotarpis trunka 6-20 dienų ir sergantysis tampa užkrečiamas jau šio laikotarpio pabaigoje. Skiriami trys kokliušo infekcijos periodai: katarinis, konvulsinis ir sveikimo. Katarinis laikotarpis prasideda palaipsniui: prasideda sloga, kosulys, ligonis gali karščiuoti. Simptomai tęsiasi 1-2 savaites ir kosuliui vis stiprėjant infekcija pereina į konvulsinį periodą, kurio pagrindinis skiriamasis bruožas – varginantys kosulio priepuoliai. Kosulio priepuolių metu vaikas be pertraukos kosi, veidas parausta, vėliau pamėlynuoja. Baigus kosėti seka gilus, ilgas, švilpiantis kvėpavimas, išsiskiria tirštų, tąsių ir skaidrių skreplių, neretai vemiama.

Dažni kosulio priepuoliai sutrikdo miegą, sumažėja ligonio apetitas, karščiuojama. Konvulsinis periodas tęsiasi 2-4 savaites. Po to seka sveikimo periodas, trunkantis 1-2 savaites, kai kosulio priepuoliai retėja ir lengvėja.

Kokliušas gydomas antibiotikais, ligonis tampa neužkrečiamas praėjus 5 dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6, 18 mėn., sustiprinamosios vakcinos dozės skiriamos 6-7 m. amžiaus vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą bei 15-16 metų amžiaus paaugliams. Dar didesnė vaikų apsauga nuo kokliušo pasiekiama paskiepijant artimiausius suaugusiuosius – tėvus, senelius, aukles ir kitus asmenis, dažnai bendraujančius su vaiku. Tai vadinama „kokono“ principu: vaiką supantys suaugusieji tampa neimlūs kokliušo sukėlėjui ir negali jo „parnešti“ vaikams, taip apsaugodami juos nuo šios infekcijos.

Norintieji pasiskiepyti nuo kokliušo turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

 

Jonė Vanagė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 37) 33 16 78, el.p.: jone.vanage@kaunovsc.sam.lt

 

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92, el. paštas: kristina.motiejunaite@kaunovsc.sam.lt