Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Karantino laikotarpiu daugiau pacientų galės likti slaugos ligoninėse

Data

2020 04 21

Įvertinimas
4
410471-PD37ME-480.jpg

Siekiant apsaugoti rizikos grupėje esančius žmones ir stabdant koronaviruso (COVID-19) grėsmes, karantino laikotarpiu išplečiamas pacientų, galinčių gauti mokamas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, ratas. Tai reiškia, kad slaugos ligoninėse gali likti ne tik vegetacinės būklės pacientai kaip iki šiol, bet ir pacientai, kuriems iš PSDF lėšų teikiamų paslaugų faktinė trukmė pasiekė 120 dienų, tačiau sveikatos būklė reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros.

Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, sprendimas priimtas, atsižvelgus į šiandienos iššūkius.

„Mūsų tikslas – užtikrinti kuo saugesnę aplinką rizikos grupėje esantiems žmonėms, todėl noriu nuraminti, kad karantino metu slaugos ligoninėje gali likti visi pacientai, kuriems reikia medicininės priežiūros. Pasibaigus įprastam iš PSDF lėšų apmokamam 120 dienų slaugos ligoninėje terminui, už tokio paciento tolesnį gydymą slaugos ligoninėje gali mokėti jo artimieji. Jeigu jų nėra arba tokių finansinių galimybių paciento artimieji neturi, tai galėtų padaryti savivaldybės“, – sako ministras A. Veryga.

Ar paciento sveikatos būklė reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros, pagal kompetenciją sprendžia palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje pacientą prižiūrintis gydytojas. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos gali teikti bet kuris iš šių gydytojų: medicinos gydytojas, vidaus ligų gydytojas, šeimos gydytojas, gydytojas neurologas ar vaikų ligų gydytojas (kai paslaugos teikiamos vaikams, nesant medicinos ar šeimos gydytojo), taip pat gydytojas geriatras.

Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija