copyright

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Kada antibiotikai atneša daugiau žalos negu naudos?

Data

2012 11 27

Įvertinimas
1
Kada antibiotikai atneša daugiau žalos negu naudos?
Kada antibiotikai atneša daugiau žalos negu naudos?
Šiuolaikinėje visuomenėje susidariusi klaidinga nuomonė, kad vos tik susirgus, reikia „griebtis“ antibiotikų, esą jie padeda nuo visų negalavimų. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ragina žmones atsakingiau elgtis su antibiotikais, nevartoti jų vos pradėjus negaluoti ir suprasti nereikalingo jų vartojimo pasekmes. Dėl antibiotikų vartojimo pirmiausia reikia konsultuotis su šeimos gydytoju.
 
 
[end_header]
Antibiotikai – vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti sustabdo jų dauginimąsi.
 
Kaip bakterijos tampa atsparios?
Daugelį metų antibiotikai padėdavo išgydyti gyvybei pavojingas infekcijas, tačiau pastaraisiais metais netinkamas antibiotikų vartojimas paskatino antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Kiekvieną kartą, kai vartojame antibiotikus, jautrios bakterijos yra sunaikinamos, o atsparios – lieka ir dauginasi.
Atsparių bakterijų atsiradimas – rimta visuomenės sveikatos problema, nes atsparios bakterijos lengvai plinta visuomenėje – perduodamos šeimos nariams ir kitiems žmonėms. Tik užkirtus kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir plitimui išlaikysime antibiotikus efektyvius ateinančioms kartoms.
 
Neteisingas antibiotikų vartojimas:
• Skatina atsparių bakterijų vystymąsi;
• Naikina gerąsias organizmo bakterijas;
• Sukelia pašalinius reiškinius.
 
Kada galima vartoti antibiotikus?
Antibiotikus reikia vartoti tik kai jie yra būtini ir tik gydytojui paskyrus. Būtina laikytis gydytojo nurodymų (dėl gydymo trukmės, dozių, likučių laikymo ir kt.). Jokiu atveju nenaudokite antibiotikų savo nuožiūra, tik gydytojas gali nustatyti diagnozę ir nuspręsti ar tikrai reikalingas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas. Sergant virusinėmis ligomis, tokiomis kaip peršalimas ar gripas, vartojami antibiotikai nepadės jums pasveikti, o tik pablogins jūsų sveikatą.
Antibiotikų negalima vartoti:
- sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (gali pasireikšti priešingas poveikis)
– esant šaltkrėčiui (antibiotikai nemažina temperatūros ir nepalengvina skausmų)
– sutrikus žarnyno veiklai
- moteriai, kuri yra nėščia arba planuoja nėštumą.
 
Kartais antibiotikai tikrai yra svarbūs, kad ligonis pasveiktų, bet juos būtinai turi paskirti gydytojas. Gydantis antibiotikais naudinga valgyti artišokus, svogūnus, cikorijas, česnakus, kukurūzų dribsnius, avižinę košę, ruginius gaminius, pupeles, vaisius, gerti tirštas sultis ir alų. Šis maistas pasižymi probiotikų savybėmis, t.y. gamina organizme gerąsias bakterijas, kurios po antibiotikų vartojimo žūva. Gydytojai pataria po antibiotikų vartojimo sugerti gerųjų bakterijų kursą.
 
Anot Hipokrato, nuodą nuo vaisto skiria tik dozės dydis. Vartoti antibiotikus reikia tik tokiu atveju, kai jie tikrai būtini.
 
Tiek medicinos atstovams, tiek visuomenei suprantamas faktas, jog žmogus sunkiai išgyventų be antibiotikų, tačiau gausus ir neteisingas jų vartojimas turėtų būti kuo skubiau mažinamas, siekiant pristabdyti atsparių bakterijų vystymąsi ir plitimą. Už antibiotikų veiksmingumo ir savo sveikatos išsaugojimą esame atsakingas kiekvienas iš mūsų.

 
Pagrindinės antibiotikų grupės, jų veikimo pobūdis ir pagrindinės situacijos, kada juos skirti.
 
I. Penicilinai (penicilinas)
Jie veikia baktericidiškai (sunaikina mikrobus). Slopindami bakterijų apvalkalo sintezę, veikia tik jų dauginimosi stadijoje (sutrikdo mureino sintezę). Penicilinai vartojami sergant kvėpavimo takų, šlapimo sistemos infekcijomis, sifiliu, gonorėja, bakteriniu meningitu.
Penicilinai skirstomi:
1. Natūralūs ir biosintetiniai. Šie antibiotikai yra riboto veikimo spektro, daugiau veikia prieš gramteigiamas bakterijas:
• Ilgo veikimo (benzilpenicilino prokaino druska, bicilinas 1);
• Trumpo veikimo (benzilpenicilino natrio druska, benzilpenicilino kalio druska, fenoksimetipenicilinas);
2. Pusiau sintetiniai.
• Oksacilinas (tinka stafilokokų sukeltoms infekcijoms); kloksacilinas, flukloksacilinas, dikloksacilinas, meticilino natrio druska.
• Plataus veikimo spektro: ampicilinas, amoksicilinas, karbenicilinas.
• Naujos kartos, plataus veikimo spektro: azlocilinas, mezlocilinas, piperacilinas.
II. Makrolidai
Veikia bakteriostatiškai (sustabdo jų dauginimąsi). Šie antibiotikai yra riboto veikimo spektro, labiau veikia gramteigiamas bakterijas.
1. Senos kartos (eritromicinas) – tai rezervinis vaistas, vartojamas, kai neveikia penicilinas. Gali pakenkti kepenims, sukelti tromboflebitus (venų uždegimus).
2. Naujos kartos (azitromicinas, klaritromicinas) – ne tokie pavojingi kepenims, klaritromicinas vartojamas opaligės gydymui.
 
III. Linkozamidai
Veikia bakteriostatiškai, riboto veikimo spektro, labiau veikia gramteigiamas bakterijas, ypač stafilokokus. Taip pat gerai veikia anaerobus (bakterijas, kurios gyvena ir dauginasi vietose, kur nėra deguonies). Labai tinka osteomielitų (kaulų čiulpų uždegimų) gydymui. Atstovai – linkomicinas, klindamicinas. Gali sukelti pseudomembraninį kolitą (žarnų uždegimą). Dar vienas galimas šalutinis poveikis – hemopoezės (kraujo gamybos) slopinimas.
 
IV. Polimiksinai
Veikia baktericidiškai, riboto veikimo spektro. Veikia gramneigiamas bakterijas, nesirezorbuoja iš žarnyno. Vartojami žarnyno infekcijom gydyti ir vietiškai – pragulom, nudegimam. Šalutinis poveikis – toksiškai veikia nervų sistemą, inkstus. Atstovai – polimiksino M sulfatas (labai toksiškas, todėl galima vartoti tik vietiškai), polimiksino B sulfatas (mažiau toksiškas, vartojamas itin sunkių infekcijų atveju).
 
V. Chinolonai
Veikia baktericidiškai, slopina fermentą girazę. Riboto veikimo spektro, labiau veikia gramneigiamas bakterijas. Dažniausiai vartojami šlapimo takų infekcijoms gydyti (nes išsiskiria per inkstus nepakitę). Šalutinis poveikis – slopina kaulų formavimąsi (dėl to negalima vaikams), sukelia apsigimimus (negalima nėščiosioms), gali pakenkti nervų sistemai, kraujodarai. Atstovai:
1. Senos kartos: nalidikso rūgštis, oksolino rūgštis.
2. Naujos kartos: ofloksacinas, ciprofloksacinas, norfloksacinas.
 
VI. Cefalosporinai
Plataus veikimo spektro, veikia baktericidiškai, slopindami bakterijų sienelės apvalkalo sintezę. Pagrindiniai atstovai:
1. I kartos cefalosporinai: cefaleksinas, cefazolinas, cefalotinas. Vartojami stafilokokų, streptokokų sukeltoms infekcijoms (pūlinėms).
2. II kartos: cefuroksimas. Ypač veiksmingi prieš anaerobines bakterijas. Vartojami pooperacinėms infekcijom gydyti.
3. III kartos: ceftriaksonas, lorakarbefas, cefotaksimas, ceftazidimas. Vartojami sunkioms infekcijoms gydyti (meningitas, gonorėja).
4. IV kartos: sunkioms infekcijoms. Cefepimas.
 
VII. Aminoglikozidai
Veikia baktericidiškai, slopindami bakterijos sienelės apvalkalo sintezę. Plataus veikimo spektro, bet labiau veikia gramneigiamas bakterijas. Vartojami virškinimo trakto, šlapimo takų ir sisteminėms infekcijoms gydyti. Pavojingiausi šalutiniai poveikiai: gali pakenkti klausai, sukelti apsigimimus (dėl to negalima nėščiosioms), gali pakenkti nervų sistemai.
1. Senos kartos: streptomicinas (veikia ir prieš tuberkuliozės sukėlėjus), kanamicinas, neomicinas.
2. Naujos kartos: gentamicinas (platesnio nei kiti veikimo spektro; didelės dozės gali sutrikdyti pusiausvyrą).
 
VIII. Tetraciklinai
Labai plataus veikimo spektro, veikia bakteriostatiškai, slopindami bakterijų baltymų sintezę. Negalima gerti su pienu, nes susidaro netirpios medžiagos ir antibiotikas tampa neveiksmingas. Pagrindiniai šalutiniai poveikiai: kaupiasi kauluose, dantyse (gali patamsėti dantys), vaikams slopina augimą. Negalima vartoti nėščiosioms.
1. Senos kartos: tetraciklinas, oksitetraciklinas (naudojamas vietiškai).
2. Naujos kartos: doksiciklinas (chlamidiozė, laimo liga), metaciklinas.
 
IX. Chloramfenikoliai
Kitaip vadinamas levomicetinu. Labai plataus veikimo spektro. Labai toksiškas, todėl vartojamas tik tada, kai nepadeda kiti antibiotikai. Šalutiniai poveikiai: slopina eritrocitų gamybą, toksiškas kepenims, kenkia kaulų čiulpams.
 
X. Rifamicinai
Rifampicinas. Veikia baktericidiškai, slopindamas mikrobų nukleorūgščių sintezę. Vartojamas tuberkuliozės gydymui. Gali būti pavojingas kepenims. Negalima vartoti pirmus tris nėštumo mėnesius.
 
XI. Sulfanilamidai
Tai nėra tipiški antibiotikai, nes, skirtingai nei kiti, veikia ne tik bakterijas, bet ir grybelius bei pirmuonis (ypač toksoplazmas). Bakterijas veikia silpniau nei kiti antibiotikai. Atstovai: urosulfanas (šlapimo takų infekcijoms), sulfazinas, sulfapiridazinas, sulfadenas, ftalazolis (virškinamojo trakto infekcijoms). Šie vaistai vartojami ūmiom, nekomplikuotom infekcijom gydyti. Natrio sulfacilis (akių konjunktyvitui), sulfasalazinas (žarnų ligoms). Kombinuotas sulfanilamidų preparatas – sulfametoksazolis – trimetoprimas (kitaip – baktrimas, biseptolis) vartojamas kvėpavimo, šlapimo takų infekcijoms gydyti. Galimi šalutiniai efektai – kraujodaros slopinimas, vartojant ilgai – anemija. Negalima vartoti nėščiosioms.