BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Elektroninės sveikatos naudas pajus gydytojai ir pacientai

Data

2006 09 15

Įvertinimas
0

Norėdami patekti pas šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą, turime kartu su kitais pacientais ilgai laukti koridoriuje, o net užėję į kabinetą, privalome dar palaukti ir stebėti, kaip gydytojas pildo kažin kokias bylas, ir tik tada pasirengia išklausyti mūsų – tokią situaciją patyrė turbūt kiekvienas iš mūsų. O ar nesame susidūrę su atvejais, kai vaistininkas negali tiksliai perskaityti gydytojo ranka išrašyto recepto? Su tokiais atvejais praeityje susidūrė dažnas. Tačiau ar gydytojams negalėtų padėti kompiuterizuotos informacinės sistemos?
Europos e. sveikatos specialistai sutaria, kad kontinento gydytojai jau baigia „užsikrėsti informacinių technologijų virusu“ – šių metų pradžioje bendrovės „Empirica / Ipsus“ atliktas reprezentatyvus Europos šeimos gydytojų nuomonės tyrimas „Kaip Europos šeimos gydytojai naudojasi informacijos ir ryšių technologijomis“, kurio metu buvo apklausta per 7 tūkst. gydytojų visose ES šalyse, parodė, kad vidutiniškai apie 87 proc. Europos šeimos gydytojų naudojasi kompiuteriu, 70 proc. naudojasi internetu, o 66 proc. konsultuoja, naudodamiesi kompiuteriu.
Nors Lietuvoje, apklausos duomenimis, kompiuterį darbo vietoje turėjo 57 proc. šalies šeimos gydytojų, o 51 proc. naudojosi internetu, ši situacija sparčiai keičiasi – vien šiais metais didžiausiose šalies ligoninėse - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Kauno medicinos universiteto klinikose ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pagal projektą „E. sveikatos paslaugos“ iš viso bus įrengta 800 darbo vietų su nauja kompiuterine įranga.
Dar daugiau naudos tikimasi, kai bus baigtos kurti svarbiausios Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) funkcijos, organizacija ir reikiama infrastruktūra, o šalies sveikatinimo įstaigoms bus sudarytos galimybės naudotis šios sistemos paslaugomis bei integruoti savo informacines sistemas. Tokiu būdu, Lietuva sparčiai artės prie kitų ES šalių, jau gerą dešimtmetį diegiančių e. sveikatos sistemas ir pradedančių raškyti pirmuosius jų naudos vaisius.
Lietuvos e. sveikatos plėtros strategija šalyje numato per trejus metus įdiegti elektroninio recepto ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų informacijos kaupimo ir apsikeitimo funkcijas; pradėti naudoti pirminių duomenų tvarkymo informacines sistemas, o paslaugų apmokėjimo ir ataskaitų funkcijas integruoti į e. sveikatos sistemą. Tam, kad visuomenė geriau suprastų informacinių technologijų teikiamą naudą, numatoma sukurti specialų portalą pacientams, gydytojams ir e. sveikatos specialistams.
Mažiau laiko – popierizmui, daugiau laiko - pacientui
2008 m. Norvegijoje paskelbto tyrimo duomenimis, šioje šalyje įdiegus nacionalinį elektroninį sveikatos tinklą (Norsk Helsenett), ketvirtadaliu (25 proc.) sumažėjo pacientų laukimo laikas, laukiant planinių operacijų.
Norvegijos elektroniniame sveikatos tinkle naudojamos elektroninės sveikatos įrašų sistemos veiksmingumas pripažintas ir šiemet publikuotame Norvegijos Mokslo ir technologijų universiteto NTNU tyrime, kurio tyrėjai Tom Christensen ir Anders Grimsmo pažymėjo, kad gydytojo ir paciento kartu praleidžiamas laikas nesutrumpėjo – gydytojai tiesiog greičiau gauna daugiau informacijos.
Analogiškai, JAV 2007 m. atlikti šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų tyrimai parodė, kad įdiegus elektroninės sveikatos istorijos sistemas, laikas, kurį gydytojas praleido su pacientu, beveik nesikeitė (vidutiniškai - apie 25 minutes), tačiau mažesnė to laiko dalis buvo skiriama dokumentacijos pildymui.
Elektroninės sveikatos istorijos naudojimo veiksmingumas priklauso ir nuo gydytojų patirties šioje srityje – Japonijoje dar 2006 m. atliktas tyrimas taip pat parodė, kad pagrindinės naudos pacientui yra sutrumpėjęs laukimo laikas ir tai, kad gydytojas daugiau laiko skiria pačiam pacientui, o ne dokumentacijos pildymui. Taip pat nustatyta, kad kuo ilgiau gydytojas naudojosi elektronine sveikatos istorija (buvo vertinta patirtis nuo 3 mėnesių iki 3 metų), tuo daugiau apklaustų jo pacientų nurodė, kad jie jaučia, jog sutrumpėjo jų laukimo laikas, o gydytojas daugiau dėmesio skiria bendravimui.
Elektroninė sveikatos sistema padės ir išrašant receptus
Nors aukščiau minėto „Empirica / Ipsus“ tyrimo duomenimis, šiandien tik 7 proc. gydytojų Europoje turi e. recepto išrašymo, susijungus su vaistinių informacinėmis sistemomis, galimybę, e. recepto išrašymo naudą jau pajunta tokias sistemas įdiegusios šalys. Naudojant informacines sistemas, e. receptas išrašomas tiksliai – tai yra, ir gydytojas, ir vaistininkas vienodai aiškiai mato standartizuotą e. receptą. Nekyla abejonių ir dėl išrašytų vaistų dozavimo.
Projekto „E. Recept Stokholm“ metu Stokholmo regione (Švedijoje) kartu su vaistinių tinklu „Apoteken AB“ įdiegus e. receptų sistemą, 15 proc. sumažėjo vaistų išrašymo ir išdavimo klaidų.
Apie projektą ,,E. sveikatos paslaugos“
Projektas ,,E. sveikatos paslaugos“ yra viena iš e. sveikatos sistemos plėtros Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sektoriuje dalių, apimantis e. sveikatos funkcionalumų trijų (Kauno, Klaipėdos, Vilniaus) regionų sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinimą ir integravimą su Nacionalinės e. sveikatos sistemos branduoliu. Šio projekto tikslas – įgyvendinti vieningą visą Lietuvą apimančią ir tarptautiniais standartais paremtą elektroninės sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą, kurios dėka gydymo įstaigos galės operatyviai pasikeisti duomenimis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir atliktus tyrimus kitose sveikatos priežiūros įstaigose, o taip pat paciento gydymo eigą bei rezultatus. Projekto metu Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose bus įdiegtos e. sveikatos paslaugų sistemos, leidžiančios gyventojams pasiūlyti aukštos kokybės medicinos paslaugas, taip pat geresnes sveikatos priežiūros įstaigų administravimo sąlygas. Projektui skirta parama sudaro 15,318 mln. litų, projektą remia Lietuvos Respublika (6,74 mln. litų), iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (8,578 mln. Litų).
E. sveikatos paslaugų Lietuvoje interneto svetainė – http://esp.sam.lt

 Daugiau informacijos:
Haroldas Baubinas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius
Projekto ,,E. sveikatos paslaugos“ vadovas
Tel. (8 5) 260 47 14
El. paštas: haroldas.baubinas@sam.lt

 Evaldas Dobravolskas
Projekto ,,E. sveikatos paslaugos“ įgyvendinimo vadovas
tel. (8 5) 210 5589, faks. (8 5) 210 5586
El. paštas: evaldas.dobravolskas@esp.sam.lt