copyright

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Apdovanojimai „Už sveiką gyvenseną 2019“: „Whatansu“ stovyklos vaikams ir jaunimui

Data

2019 12 23

Įvertinimas
2
IMG_8227.jpg

Vieta, kurioje klesti tarpusavio supratimas, tvirtėja socialiniai saitai ir atsiveria kelias į savęs ugdymą, atrodo tarsi neegzistuojanti idilė. Tačiau tai – realybė jau aštuonerius metus vykstančiose „Whatansu“ stovyklose.

Šių stovyklų mama vadinama Jurga Vidugirienė sako, kad šios stovyklos – tikra vidinio tobulėjimo oazė.

„Kiekvienas, atvykęs čia, bus mokomas atsigręžti į save, savo emocijas, ne tik jas įvardinti, bet ir suprasti“, – sako ji.

„Whatansu“ skleidžiamas idėjas ir įdirbį vertina bei pripažįsta tūkstančiai čia jau pabuvojusių stovyklautojų, vėliau perduodančių žinią „iš lūpų į lūpas“ kitiems, o ir patys noriai grįžtantys darkart. Be to, šiais metais „Whatansu“ stovyklos vaikams ir jaunimui laimėjo Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimų „Už sveiką gyvenseną“ nominaciją „Už sveikos ateities puoselėjimą“. Laimėtojus rinko ne tik ministerijos suburta ekspertų komisija, bet ir kiekvienas, balsavęs internete. „Whatansu“ sulaukė didelio visuomenės palaikymo.

Pagrindinė taisyklė – atiduoti širdį
Kai prieš aštuonerius metus atsirado idėja kurti kitokią stovyklą, organizatoriai ilgai svarstė, kaip tai turėtų atrodyti. Pradėjus diskutuoti, atmintyje iškilo neigiamos patirtys iš stovyklų, kuriose teko dalyvauti vaikystėje: neblaivūs vadovai, nuobodulys, patyčios, klaikus maistas. 

Jurga neslepia: „Mes iškart sau ir vienas kitam pažadėjome – to mūsų stovykloje tikrai nebus. Norime parodyti, kad yra alternatyva, kad galima elgtis kitaip. Todėl ir žodžio pavadinimui ieškojome tokio, kuris neturėtų jokių kitų reikšmių, tik mus pačius – galybę patirtinių metodų, sveikatingą aplinką, kokybišką laisvalaikį, kūrybiškus ir žaisti nepamiršusius vadovus, tvirtą vertybinį stuburą, gyvenimą keičiančių žygius ir šiltą tarpusavio santykį. Vieną kartą apsilankęs „Whatansu“ su jokia kita stovykla jos nebesumaišysi“. 

Savaime suprantama, stovyklai reikėjo ir vadovų. Ko reikia, kad galėtumei juo tapti? Žingeidumo, nuoširdumo, atvirumo. Pasak Jurgos, kiekvienas, įžengęs į šią stovyklą ir dirbantis su vaikais, privalo suprasti, kad turės „išsiimti širdį, padėti ją ant lėkštutės ir neštis per stovyklą“. 

Žinoma, ne mažiau svarbi vertybė yra visiškas blaivumas. 

„Pagrindinis klausimas, kurį išgirsta būsimieji stovyklos vadovai, yra kiek neįprastas: „Rūkai, geri?“. Tai – viena esminių sąlygų. Tiems, kurie pasiruošę patirti džiaugsmą blaiviu kūnu ir siela, leidžiama tapti komandos dalimi“, – pasakoja Jurga.

Sunkiausia išmokti sakyti tiesą
Stovyklos organizatorė neslepia, kad stovyklose mokoma labai paprastų dalykų, apie kuriuos dažnai pamirštama kasdienybėje. 

„Mes per daug laiko praleidžiame, stebėdami iškreiptą realybę mobiliuosiuose įrenginiuose. Neretai net negalime pasakyti, kokios yra mūsų draugų ar kolegų akys“, – sako ji. 

Pasak Jurgos, žiūrėjimas vienas kitam į akis ne tik sustiprina abipusį pasitikėjimą, bet ir praturtina emocinį ryšį. Stovyklų mama vadinama moteris pripažįsta, kad labai svarbu jaunus žmones ir vaikus paskatinti pajusti tikras emocijas, į jas įsigilinti, sakyti tiesą sau ir kitiems. 

„Mes neskatiname valdyti emocijų, mes prašome tiesiog sugauti jas už uodegos, išsitempti į paviršių ir parodyti. Visų pirma – sau“, – pabrėžia Jurga ir priduria, kad sunkiausia yra mokyti vaikus pagarbos, sąžiningumo, tiesos. 

„Vienintelis kelias – mums patiems sakyti jiems tiesą“, – šypsosi moteris. – „Nedalijame pagyrų, jei nėra už ką. Laikomės susitarimų, kad ir kaip sunku bebūtų. Vadovų duotas žodis – nesulaužomas. Jaunieji „Whatansu“ stovyklų dalyviai neretai nėra pratę prie nemalonios tiesos, tačiau tik ją išgirdę, jaunuoliai turi galimybę ją apsvarstyti, augti, keistis.“

Pasak Jurgos, to priežastis yra didžiulis noras „sutaupyti“ vaikams, jaunimui 10–15 metų kvailysčių, rūkymo ir nukreipti juos tinkamu gyvenimo keliu.

Tarp laisvės ir pareigos
Tik atvirumas, tik tikrumas, gali atverti šias savybes vaikuose. Kai esi tiesus ir atviras, tik tada gali tikėtis to paties – tuo tvirtai įsitikinę stovyklos organizatoriai. 

Viena iš pagrindinių stovyklos vertybių – tai galimybė suvokti, kad esama laisvės ir pareigos rinktis. Po stovyklų tėvams atvykus pasiimti vaikų, organizatoriai kviečia juos pačius patirti atmosferą, kurioje jų atžala leido laiką. 

„Tėvams tiesiog atsiveria akys, jie dažnai pamiršta pažiūrėti į situaciją iš vaikų perspektyvos. Šiomis patirtimis norima dalintis, ir jomis dalijasi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai“, – pasakoja vienas iš stovyklos organizatorių Mindaugas Vidugiris. 

Vidinio stebuklo erdvė
Apie vykstančius pokyčius liudija ir stovyklų dalyvių atsiliepimai.

„Kai turi mintį galvoje, bet negali jos pasakyt, kai labai nori apsikabint, bet nedrįsti, kai nori ką nors išmokti, bet neišeina, kai esi liūdnas, bet nori būti laimingas, kai nori pagyventi kitaip, bet nepasiryžti – visa tai ir dar milijoną kartą daugiau yra WHATANSU. Ta savaitė tarp nerealiausių žmonių man davė tiek daug, jog viskas nesugebėjo tilpti mano širdyje, todėl dalį viso gėrio teko dėti į galvą. Aš esu toks laimingas, kad mane sėkmė nusiuntė Ten. Ir tai ne stovykla – tai mintis, esanti giliai giliai tavyje, jog rytojus bus tobulas. Būti idealiame rytojuje – patekti į WHATANSU! Patirk tai.“ – taip kūrybiškai ir jautriai savo patyrimus apibūdino vienas iš stovyklos dalyvių Laurynas. 

Kiti dalyvavę stovykloje pritaria, kad „Whatansu“ – toli gražu ne pačios patogiausios stovyklos. Taip, eiti į žygį per lietų tikrai nepatogu. Lygiai taip pat nepatogu laikytis žodžio, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, sakyti tiesą, klausti, kai reikia klausti, ir patylėti, kai reikia išgirsti. Bet kai iššūkiai pažvelgia į akis, gimsta herojai. Pasiruošę mokytis padėti, palaikyti, užtarti. O nuo čia – jau ranka paduoti iki tikros draugystės. 

„Jei kiekvienas jaunas žmogus prisimins, kaip būti geriausia savo paties versija, Lietuva klestės!“, – įsitikinę „Whatansu“ stovyklų organizatoriai Jurga ir Mindaugas.

 

Spaudos tarnyba