BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Koronavirusas: kas tai?

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) - civetės katės.

Šis naujas Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą. 

SŪRS atsirado 2002 m. pabaigoje Kinijoje ir per aštuonis mėnesius 33 šalys pranešė apie daugiau nei 8 000 SŪRS atvejų. Tuo metu nuo šio viruso mirė kas dešimtas susirgęs asmuo. 
Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima vertinti mirštamumą nuo COVID-19, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad jis yra mažesnis, nei nuo SŪRS.

Nors gripo ir COVID-19 perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, šias infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi. Dar labai anksti daryti išvadas, kaip plinta naujasis koronavirusas, tačiau išankstinė informacija rodo, kad jo plitimo mechanizmas yra labiau panašus į SŪRS ar pandeminio gripo, negu į sezoninio gripo plitimo mechanizmą, nes žmonės niekada prieš tai nebuvo susidūrę šia infekcija. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 40 000 žmonių.  

Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrais šikšnosparnių tipais, tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis galėjo būti ir kiti gyvūnai. Nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip šunys ar katės gali tapti naujojo koronaviruso šaltiniu, tačiau kontaktuojant su gyvūnais rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų. 

Kaip galima užsikrėsti COVID-19?

Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas. Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių). Sveikas asmuo palietęs tokį paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį gali užsikrėsti. Tačiau šiuo metu teigiama, kad tai įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas. 

Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 14 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo. 

Labiausiai užsikrėsti rizikuoja:

  • sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalba sergantiesiems COVID-19; 
  • šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užsikrėtusiais ar sergančiais žmonėmis.
  • Įtariama, kad infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Kokie yra COVID-19 ligos simptomai ir gydymas?

Simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Tikslus inkubacinis laikas nėra nustatytas (kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai), tačiau yra laikoma, kad jei per dvi savaites (14 dienų) nuo galimo užsikrėtimo momento ligos simptomai nepasireiškė, vadinasi asmuo yra sveikas.

Specifinio gydymo nuo COVID-19 ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas. Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiksmingų antivirusinių vaistų ir jų derinių.

Vaistų nuo koronaviruso kol kas nėra, tad gyventojus raginame būti atsargiems ir nepakliūti į sukčių pinkles. Daugiau informacijos čia.

Svarbu pabrėžti, kad asmuo laikomas pasveikusiu nuo COVID-19 ligos ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo sprendimu. Tai reiškia, kad net ir savo iniciatyva atlikęs testus ir gavęs neigiamus atsakymus privačioje gydymo įstaigoje, asmuo privalo likti izoliacijoje tol, kol gydytojas nuspręs dėl tolesnės izoliavimo ir gydymo taktikos.

Izoliacija gali būti nutraukta:
-    sergant besimptome forma po 10 dienų nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus PGR metodu buvo aptiktas SARS-CoV-2 virusas, paėmimo dienos;
-    sergant lengvos formos COVID-19 liga po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei žmogus nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, ir susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai; 
-    po 20 dienų, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas antipiretikų, susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai: 
•    sunkia COVID-19 ligos forma sergantiems;
•    kuriems yra imunosupresija; 
•    kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos;
•    kurie dirba palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose;
•    kurie gyvena socialinės globos įstaigose;
•    kurie dirba socialinės globos įstaigose;
•    esantiems laisvės atėmimo įstaigose;
•    dirbantiems laisvės atėmimo įstaigose.

Tik išskirtiniais atvejais šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, izoliacija gali būti nutraukta anksčiau, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai ir atlikus tyrimus PGR metodu du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu juose nerandama koronaviruso. 

Izoliacijos nutraukimo ir pasveikimo nuostatos nustatytos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose V-383 ir V-1480 (žr. 39 punktas).

Kur reikėtų kreiptis pajutus peršalimo simptomus? Kur galiu atlikti testą?

Visi pacientai, pajutę peršalimo simptomus – karščiavimą, kosulį ar dusulį, turi kreiptis į šeimos gydytoją. Esant poreikiui, šeimos gydytojas pacientą gali siųsti į karščiavimo kliniką.

Skubiosios medicinos pagalbos poreikio atveju, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Testui dėl koronaviruso užsiregistruoti galima karštąją koronaviruso linija 1808 arba internetinėje svetainėje 1808.lt.

Visus pagalbos telefonus ir naudingus kontaktus rasite čia.

Informacija apie karščiavimo klinikas ir mobiliuosius punktus, rasite čia

Kaip elgtis atvykus į mobilų punktą?

Kaip apsisaugoti nuo virusų? Kodėl reikalinga kaukė ir rankų higiena?

Kodėl reikia nešioti kaukes?

Medicininių kaukių dėvėjimas yra viena iš kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų ir naujojo koronaviruso (SARS-CoV-2) prevencijos priemonių viruso paveiktose teritorijose. Tačiau vien tik kaukės dėvėjimas nesuteikia visiškos apsaugos, todėl ji turi būti naudojama kartu su kitomis prevencijos priemonėmis: rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketu, pirštinėmis ir pan.

Medicininių kaukių dėvėjimas, kuomet nėra indikacijų,  sukelia klaidingą saugumo jausmą, kuomet gali būti pamirštos kitos svarbios prevencijos priemonės, tokios kaip rankų higiena. Be to, netaisyklingas kaukių dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą.

Medicinines kaukes rekomenduojama užsidėti pasireiškus kvėpavimo takų infekcijos simptomams. Jos kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus ir gali apsaugoti šalia esančius žmones nuo galimo užsikrėtimo. Jei sergantis asmuo medicininės kaukės dėvėti negali, kaukę rekomenduojama dėvėti jį slaugantiems asmenims.

Jei medicininės kaukės yra dėvimos, patarimai kaip tinkamai jas naudoti:

  • Kaukę reikia užsidėti kruopščiai, kad pilnai dengtų burną ir nosį ir surišti taip, kad tarp kaukės ir veido būtų kuo mažiau tarpų;
  • Dėvėdami kaukę, nelieskite jos rankomis;
  • Nusiimdami kaukę nelieskite rankomis pačios kaukės, tik raštelius;
  • Nusiėmus kaukę arba ją palietus, nusiplaukite rankas;
  • Pakeiskite kaukę nauja kuomet dėvima tampa drėgna;
  • Vienkartinių kaukių pakartotinai nenaudokite;
  • Panaudotas vienkartines kaukes po kiekvieno naudojimo išmeskite.

Jei veido kaukė (chirurginė kaukė) yra dėvima, svarbi teisinga jos padėtis ant veido. Ją sureguliuoti (pritaikyti) metaliniu nosies spaustuku, kad būtų pasiektas tinkamas pritaikymas.

Kosėti ir čiaudėti privalome prisidengti nosį ir burną servetėle, jei jos neturime - sulenkta alkūne.

Įprastos medicininės kaukės rekomenduojamos naudoti asmenims, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų kvėpavimo takų sekretus, lašelius. Šios kaukės nesulaiko viruso ir kartu neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra artimas kontaktas (vienas metras ir mažiau). Nuo virusų efektyviau apsaugo tik aukšto filtravimo kaukės (respiratoriai).

Aukšto filtravimo kaukės (respiratoriai) yra skirtos medicinos darbuotojams, kurie itin artimai kontaktuoja su sergančiais asmenimis ir jų išskiriamais biologiniais skysčiais. Paprastai jomis prekiauja specialią medicinos įrangą tiekiančios įmonės.

Aukšto filtravimo kaukės labai glaudžiai prigula prie veido, turi specialų filtrą (dviejų rūšių – tankesnį ir retesnį). Medicininė kaukė yra pagaminta iš specialaus popieriaus, skirto mechaniškai sulaikyti kvėpavimo takų sekreto lašelius.

Rekomendacijas dėl kaukių dėvėjimo rasite čia.

Aktualius operacijų vadovo sprendimus rasite čia.

Kaip reikia plauti rankas?

Rankų plovimas yra svarbiausia profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veidą nenuplautomis rankomis.

Kaip apsisaugoti?

Dezinfekciniai skysčiai ir patalpų dezinfekavimas. Ką reikia žinoti?

Asmeninei higienai tinka dezinfekciniai skysčiai, servetėlės, geliai, kuriuose alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 60 proc.

Patalpų, kuriose gyveno, dirbo, lankėsi COVID-19 sergantis žmogus, aplinkos valymui ir dezinfekavimui rekomenduojamos koronavirusą veikiančios medžiagos – 0,1 proc. natrio hipochloritas (skiedimas santykiu 1:50, jei naudojamas buitinis baliklis, kurio pradinė koncentracija yra 5 proc.) arba 70 proc. koncentracijos etanolis. 

Rekomendacijos patalpų dezinfekavimui rasite čia.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė dezinfekavimo gaires:

Kokias apsaugos priemones naudoti aptarnaujančiam personalui parduotuvėse, kavinėse ir pan.?

Rekomenduojama laikytis standartinių infekcinių ligų plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (į alkūnės linkį ar naudotis vienkartine servetėle, kurią panaudojus vieną kartą reikia išmesti), esant galimybei vengti artimo sąlyčio (išlaikyti bent dviejų metrų atstumą) su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys. Taip pat rekomenduojama neliesti burnos, akių, nosies rankomis, ypač neplautomis. Teikiant paslaugas rekomenduojama naudotis asmens apsaugos priemonėmis.

Nesant galimybės rankų nusiplauti, rekomenduojama dezinfekuoti rankas rankų dezinfekciniu skysčiu, reguliariai dezinfekuoti paviršius, kuriuos dažniausiai liečia klientai – prekystalius, durų rankenas, kortelių skaitytuvus ir kt. 

SAM yra parengusi rekomendacijas įvairioms paslaugų sritims.

Taip pat rekomenduojame susipažinti su operacijų vadovo sprendimais, reglamentuojančiais tokio pobūdžio veiklas.

Sekite naujienas ir Vyriausybės puslapyje.

Kaip elgtis parduotuvėse ar turgavietėse?

Kur senjorams kreiptis pagalbos?

REKOMENDACIJOS VYRESNIO AMŽIAUS ASMENIMS, KAIP RŪPINTIS SAVO  EMOCINE SVEIKATA KORONAVIRUSO (COVID-19) PANDEMIJOS METU

Ką reikėtų žinoti nėščiosioms arba žindančioms moterims?

Pirmiausia patariame sekti SAM naujienas, kuriose pateikiama aktuali informacija:

Taip pat vadovaukitės pateikiamomis rekomendacijomis:

Kaip elgtis savanoriams ir pagalbininkams?

Ar galiu prisidėti finansiškai?

Kur kreiptis įvairiais iškylančiais klausimais apie koronavirusą?

Visus pagalbos telefonus ir naudingus kontaktus galite rasti ČIA.

Ar saugios siuntos iš paveiktų teritorijų?

Siuntų gabenimas iš paveiktų teritorijų nėra draudžiamas, šiuo metu nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas per ilgą nuotolį siunčiamas siuntas. Visgi, rekomenduojame išpakavus siuntinį kruopščiai nusiplauti rankas, o išorinę pakuotę išmesti.

Ar informacijos prašymas nepažeidžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento?

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informuoja, kad tam tikrų asmens duomenų tvarkymas, susijęs su esama situacija dėl koronaviruso (COVID-19), yra suderinamas su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (toliau – BDAR).

Tai informacija, aktuali darbdaviams, ugdymo įstaigoms ir kitoms viešojo ir privataus sektoriaus organizacijoms.

Kokius asmens duomenis galima tvarkyti?

Siekiant užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas nepažeistų BDAR įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo, būtų galima tvarkyti vidinius asmens duomenų rinkinius apie darbuotojus, mokinius ar pan., įtraukiant tokią informaciją:

  • Ar asmuo buvo išvykęs į „rizikos valstybę“?
  • Ar asmuo kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į „rizikos valstybę“, ar sergančiu COVID-19?
  • Ar asmuo yra namuose dėl karantino (nenurodant priežasties) ir karantino laikotarpis?
  • Ar asmuo serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties)?

Informuojame, kad darbdavys ar kitas duomenų valdytojas turi teisę teirautis savo darbuotojų ar lankytojų apie tai, ar jiems yra pasireiškusių COVID-19 viruso simptomų, ar yra nustatyta COVID-19 diagnozė. Ši informacija yra svarbi darbdaviui vertinant, ar reikalinga imtis papildomų apsaugos priemonių – įpareigoti kartu dirbusius ar su sergančiu (turinčiu simptomus) asmeniu kontaktavusius darbuotojus laikytis karantino, sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui ar sveikatos tikrinimui ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad teisė gauti minėtą informaciją nereiškia, kad darbdaviai ar kiti duomenų valdytojai gali gautą informaciją dokumentuoti ar sudaryti atitinkamas duomenų rinkmenas.

Darbdaviai taip pat gali tvarkyti tokius su darbuotoju susijusius asmens duomenis kaip darbo nuotoliniu būdu pasirinkimo faktas ir kiti darbuotojo darbui taikomi apribojimai.

Ar tvarkomus sąrašus (kitus asmens duomenis) galima atskleisti valstybės įstaigoms visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu?

Net ir esant pandeminei situacijai asmens duomenų apsaugos nevertėtų pamiršti. Bet kokie darbdavių ar kitų duomenų valdytojų tvarkomi asmens duomenys valstybės institucijoms visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu turi būti teikiami laikantis BDAR reikalavimų.

Atkreipiame dėmesį, kad prašymai pateikti asmens duomenis turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prašoma pateikti statistiką, duomenų valdytojas (duomenų tvarkytojas) neturėtų teikti konkretų duomenų subjektą identifikuojančių duomenų.

Rekomenduojame kiekvieną asmens duomenų teikimo atvejį dokumentuoti, siekiant vėliau užtikrinti atskaitomybės principo įgyvendinimą.

Ar valstybės institucijų siunčiami pranešimai yra tiesioginė rinkodara?

Ne. Informacinių pranešimų ir priminimų apie galimas grėsmes, vengtinas zonas, būtinas apsaugos priemones ar kitus būtinus atlikti veiksmus siuntimas išvykusiems į užsienio valstybes, grįžtantiems ar neseniai grįžusiems ar kitiems asmenims, taip pat svarbių susijusių informacinių pranešimų siuntimas Lietuvos gyventojams ar joje besilankantiems asmenims nėra laikytinas tiesiogine rinkodara.

Kokių veiksmų reikėtų vengti?

Jei yra nustatytos visuotinės priemonės esamai situacijai valdyti, pavyzdžiui, komandiruočių ir susitikimų ribojimas, renginių atšaukimas, tam tikrų higienos reikalavimų užtikrinimas, duomenų valdytojai neturėtų dėl to pažeisti savo darbuotojų ar kitų duomenų subjektų teisės į asmens duomenų apsaugą, pavyzdžiui, neturėtų reikalauti pateikti asmens duomenis, nebūtinus nustatytos tvarkos vykdymui užtikrinti.

Svarbu pabrėžti, kad duomenų valdytojai turėtų susilaikyti nuo darbuotojų ar lankytojų temperatūros rodmenų, medicininių pažymų ar kt. rinkimo. Tai negali būti laikoma darbdavio pareiga.

Duomenų valdytojas turėtų imtis aktyvių veiksmų, informuojant duomenų subjektus apie simptomus, galimas rizikas, jų valdymo būdus, taikytinas priemones, galimybes dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojų pareigą informuoti apie pasireiškusius COVID-19 ar panašius simptomus ir kt.

Kur galite gauti papildomos informacijos?

Rekomenduojame kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministeriją dėl informacijos apie kitas darbdavių pareigas, kylančias dėl paskelbtos pandemijos.

Taip pat informuojame, kad Europos duomenų apsaugos valdyba (toliau – EDAV) dėl asmens duomenų tvarkymo, plintant COVID-19 virusui, pateiks atskirą pranešimą. EDAV naujienos pasiekiamos šiuo adresu: https://edpb.europa.eu/.

Informaciją apie Bendrąjį duomenų reglamentą paruošė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-10-21