BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Slaugos paslaugos namuose

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, slaugos paslaugų namuose gavėjai yra:

  • vaikai, turintys negalią, t. y. asmenys iki 18 metų, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių neįgaliųjų socialinę integraciją, nustatyta tvarka yra nustatytas nesavarankiškumo lygis ir pripažintas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis;
  • suaugę asmenys, turintys negalią, t. y. asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių neįgaliųjų socialinę integraciją, nustatyta tvarka yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis;
  • senyvo amžiaus asmenys, t. y. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantys lėtinėmis ligomis, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo. Bartelio indeksą nustato pacientą gydantis gydytojas arba šeimos gydytojas, arba slaugytojas;
  • pacientai, kuriems po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo, ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos (turi būti pateikta užpildyta Bartelio indekso nustatymo lentelė su išvada). Bartelio indeksą nustato pacientą gydantis ir išrašantis iš stacionaro gydytojas arba šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, arba slaugytojas;
  • pacientai, kuriems yra atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų.

Tai, ar priklauso slaugos paslaugos namuose, nustato paciento šeimos gydytojas, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytomis indikacijomis. Todėl visų pirma Jums reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Kai šeimos gydytojas duos siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti, Jus informuos apie tokią paslaugą teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą Jūsų savivaldybėje. Tada kreipsitės į slaugos paslaugas namuose teikiančią įstaigą ir Jūsų artimąjį namuose aplankys slaugos namuose komanda, kurios specialistai įvertins, kokių slaugos paslaugų reikia, ar reikia socialinių paslaugų, sudarys slaugos planą ir pradės teikti paslaugas.

Galima slauga:

  • slauga namuose;
  • slauga poliklinikoje;
  • slauga ligoninėje;
  • paliatyvioji slauga (tai visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose).

Slaugos paslaugos namuose – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientų namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą, tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant paciento savirūpą bei gerinant paciento gyvenimo kokybę. Teikdamas slaugos paslaugą namuose, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir lašinę infuziją kateteriu; paima kraują, šlapimą ir kt. laboratoriniams tyrimams; atlieka elektrokardiogramą, žaizdų priežiūrą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų priežiūrą (stomų priežiūrą), enterinį maitinimą ir kt. Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Gydytojas siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos paslaugų namuose reikia pacientui.

Slaugos ligoninės – pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Ir net po medicininės reabilitacijos, esant slaugos indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į šias gydymo įstaigas. Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su teritorine ligonių kasa dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus.

Jei po tiek dienų paciento būklė nepasitaisytų ir jam toliau būtų reikalinga priežiūra, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka toliau neribotą laiką gali būti teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos. Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba – visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose.

Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja.

Jei vis dėlto reikia slaugos paslaugų kasdien po du kartus, tikslinga Jums būtų svarstyti galimybę šias paslaugas gauti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.

Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. V-1131 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas“ reglamentuoja greitosios medicinos pagalbos paslaugas, jų teikimo organizavimo ir išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką.

Įsakyme yra nurodyta, kad Greitoji medicinos pagalba perveža pacientus iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos į namus po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas nustato pati asmens sveikatos priežiūros įstaiga).

Jums reikia kreiptis į gydantį gydytoją, kad įvertintų paciento būklę. Jeigu gydytojas nustatys pervežimo Greitąja medicinos pagalba poreikį, jis tokį pervežimą ir organizuos.

Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą.

Specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių.

  • Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, pagal nustatytus kriterijus.
  • Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal nustatytus kriterijus.

Asmuo (jo tėvai (įtėviai), sutuoktinis, jo pilnamečiai vaikai, globėjas (rūpintojas) arba jo įgaliotas atstovas arba asmeniui atstovaujantis gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas, arba socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialinis darbuotojas) kreipiasi į asmens sveikatos įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti.

Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia elektroniniu būdu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai siuntimą kartu su siuntime pateiktą informaciją patvirtinančiais dokumentais.

Atlikdama bendrą pirminį specialiųjų poreikių nustatymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba vertina medicininius ir kitus specialiesiems poreikiams nustatyti reikalingus dokumentus.

Specialieji poreikiai nustatomi:

  • asmeniui dalyvaujant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniame skyriuje. Tuo atveju, kai dėl funkcinių organizmo sutrikimų asmuo negali atvykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, jis apžiūrimas namie ar ligoninėje, ar socialinės globos įstaigoje, kurioje asmuo nuolat gyvena;
  • asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų specialiesiems poreikiams nustatyti būtinų dokumentų nekyla abejonių dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Kai asmuo kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar atsisako dalyvauti specialiųjų poreikių vertinimo procedūroje arba kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas parengė siuntimą, ar į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo ir ši įstaiga informuoja, kad asmuo be pateisinamos priežasties atsisako papildomo ištyrimo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba tokio asmens specialiųjų poreikių nevertins.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinis skyrius, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims nustatęs specialiuosius poreikius, kartu priima sprendimą ir dėl specialiųjų poreikių lygio ir išduoda neįgaliojo pažymėjimą.

Taip, asmenys, turintys elgesio ir psichikos sutrikimų, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Pats asmuo arba jo artimieji turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar slaugytoją.

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, reglamentuojančiu ambulatorines slaugos paslaugas paciento namuose, asmens sveikatos priežiūros namuose specialistų komandoje gali būti bendruomenės ir (ar) bendrosios praktikos, ir (ar) išplėstinės praktikos, ir (ar) psichikos sveikatos slaugytojai. Kiekvienas slaugytojas dirba pagal savo kompetenciją. Taigi, jeigu pacientui reikia psichikos sveikatos priežiūros – juo rūpinasi psichikos sveikatos slaugytojas, jeigu reikia, pvz., žaizdos priežiūros, – bendrosios praktikos slaugytojas.

Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos teikia ambulatorines slaugos paslaugas namuose arba yra pasirašiusios sutartį su paslaugų tiekėju.

Informuojame, kad vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ visos pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (šeimos medicinos) teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, išskyrus Laisvės atėmimo vietų ligoninę, privalo užtikrinti ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimą prie tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos prisirašiusiems gyventojams (pacientams):

  • pačios teikti šias paslaugas atskirame asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje;
  • jei neturi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos teikti Ambulatorines slaugos paslaugas namuose sudaryti Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo sutartį su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinčia teisę teikti Ambulatorines slaugos paslaugas namuose.

 

Informuojame, kad indikacijos (sąlygos) hospitalizacijai į slaugos stacionarą yra nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-393 „Dėl Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (nuoroda į įsakymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.424177/asr

Ministro įsakymu nėra nustatyta jokių kontraindikacijų ar sąlygų, dėl kurių pacientas, kuriam reikia palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų, galėtų jų negauti.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-06-07