Pacientas turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos.
Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.
Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.
Už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje yra atsakinga tos įstaigos administracija. Jeigu esate nepatenkintas sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią kreipėtės, darbu ir manote, kad Jūsų, kaip paciento, teisės buvo pažeistos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pirmiausiai turėtumėte kreiptis raštu į atitinkamos gydymo įstaigos, kurioje Jūsų teisės buvo pažeistos, administraciją. Gydymo įstaiga turėtų išnagrinėti situaciją ir raštu pateikti Jums atsakymą. Atkreipiame dėmesį, kad į skundus nagrinėjančias valstybės institucijas turite teisę kreiptis tik tuo atveju, jeigu nesutinkate su sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, Jūsų manymu, teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus Jūsų skundą, arba jeigu Jūsų skundas sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba nepateikiamas atsakymas per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Pažymime, kad taip pat Jūs turite teisę kreiptis tiesiai į teismą – skųsti teismui sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus ar neveikimą, nagrinėjant Jūsų skundą.
Kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą. Todėl, jeigu Jūsų netenkina sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybė Jūsų pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, galite pasirinkti kitą asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir joje prisirašyti.
Informuojame, kad vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka, norėdami gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turite kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.
Prašymas gali būti pateikiamas tiesiogiai (atvykus į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius ir per atstumą (registruotu paštu, adresuojant Komisijai adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; per kurjerį pateikiant Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; siunčiant elektroniniu paštu [email protected]; kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę.
Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai). Prie prašymo taip pat pridedami, jeigu pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą). Išsamius prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, keliamus reikalavimus nustato Reikalavimų prašymui dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo“.
Detalią prašymų pateikimo, nagrinėjimo, Komisijos sprendimų priėmimo ir žalos atlyginimo dydžio nustatymo bei jo išmokėjimo tvarką nustato Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Ministerijos interneto svetainėje adresu: https://sam.lrv.lt/lt/darbo-grupes/pacientu-sveikatai-padarytos-zalos-nustatymo-komisija galima rasti kreipimosi dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo aprašymą (lentelės dalis „Jei žala padaryta po 2020 m. sausio 1 d. („žalos be kaltės“ modelis)“, prašymo atlyginti žalą formą (Kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašymo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo forma), prie prašymo pridedamų dokumentų sąrašą, prašymo ir dokumentų pateikimo būdus, išnagrinėjimo terminus, teisės aktų, reguliuojančių žalos atlyginimą, sąrašą.
Norime informuoti, kad vairuotojų sveikatos patikrinimą reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Tvarkos aprašas).
Norime atkreipti dėmesį, kad Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, o Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Susipažinti su Tvarkos aprašu, galite paspaudę šią nuorodą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.102647/asr
Sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į Jūsų 2023 m. liepos 17 d. kreipimąsi dėl skubios odontologinės pagalbos Kauno klinikose, informuoja, kad skubi odontologinė pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu
Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“. Šiame įsakyme yra nustatytas vaikų ir suaugusiųjų skubios medicinos pagalbos mastas ir pagalbos teikimo tvarka. Odontologinė pagalba priskiriama 4 skubiosios pagalbos kategorijai ir teikiama šiais atvejais (nurodyta įsakymo prieduose):
- Karščiavimas >39oC, nepraeinantis vartojant geriamuosius vaistus ilgiau kaip 24 valandas.
- Veido ir žandikaulių srities pūliavimas.
- Stiprus skausmas, vertinamas 6–8 balais pagal dešimties balų skalę, kai reikia skubiai numalšinti skausmą.
- Komplikacijos po medicininės intervencijos (iširusi siūlė, pūlingos išskyros, didėjantis tinimas, nepakankama imobilizacija), atsiradusios iki 48 val. po procedūros arba išrašymo iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), darbuotojai, mokantys, ugdantys ar auklėjantys vaikus (iki 18 metų), privalo, prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet, pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze, o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis – esant epidemiologinei būtinybei.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.79699/asr
Privalomas krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas 1 kartą per metus darbuotojams, kurie, vadovaujantis Nutarimu, privalo pasitikrinti, ar neserga tuberkulioze, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-837 ,,Dėl Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad šeimos gydytojas, atlikdamas rizikos grupių asmenų (kuriems priklauso ir Nutarime minimi darbuotojai) tikrinimą dėl tuberkuliozės, privalo paskirti krūtinės ląstos dviejų krypčių rentgenogramą.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/31481da0442411e6bd3bfefc575ccac4/asr
Sveikatos tikrinimo dėl tuberkuliozės metodas buvo pasirinktas atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir tuberkuliozės epidemiologinę situaciją Lietuvoje. Pažymėtina, jog Lietuvoje registruojamas sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse.
2016 m. pradžioje plačiai spaudoje aprašyti tuberkuliozės atvejai Skuodo ir Klaipėdos mokyklose parodė, kad iki minėto įsakymo įsigaliojimo taikyta praktika, kai atliekant kasmetinį patikrinimą dėl tuberkuliozės, krūtinės ląstos rentgenograma Nutarime išvardytiems darbuotojams privalomai nebuvo atliekama, nebuvo pakankamai efektyvi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darbuotojams, mokantiems, ugdantiems ar auklėjantiems vaikus (iki 18 metų), 1 kartą per metus yra privaloma atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, o šio sveikatos patikrinimo išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatomis, privalo apmokėti darbdavys.
Norėtume informuoti, kad sprendimus dėl pacientui reikalingų diagnostikos ir gydymo procedūrų, vakcinacijos, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt., pagal galiojančius teisės aktus ir savo kompetenciją priima gydantis gydytojas.
Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1073, nustatyta, kad kiekvienam į skubiosios medicinos pagalbos skyrių atvykusiam pacientui turi būti atliktas pirminis paciento būklės vertinimas, nustatyta, ar yra skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“. Suteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugas skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, gydytojas priima sprendimą dėl paciento tolesnio stebėjimo, gydymo stacionare arba jį išleidžia gydytis ambulatoriškai.
Norime informuoti, kad vairuotojų sveikatos patikrinimą reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Tvarkos aprašas).
Norime atkreipti dėmesį, kad Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, o Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Susipažinti su Tvarkos aprašu, galite paspaudę šią nuorodą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.102647/asr
Vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“), už laikinojo nedarbingumo ekspertizės kokybę ir pagrįstumą atsako ją atliekantis gydytojas, todėl jis, siekdamas suteikti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, priima sprendimą, kokiu būdu (tiesioginio kontakto ar nuotolinės konsultacijos) turi suteikti sveikatos priežiūros pasaugas, bei, vadovaudamasis gautais apžiūros ir atliktų tyrimų rezultatais, skirti gydymą ir priimti sprendimą dėl laikinojo nedarbingumo pagrįstumo ir nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.
Taip pat norėtume akcentuoti, kad taisyklių 74 (5) punktas reglamentuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą tik užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų atvejais ar kai dėl šių ligų plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną. Minėtas punktas suteikia gydytojui teisę priimti sprendimą („<šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo (šeimos gydytojo, vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo) sprendimu, įvertinus galimą užkrėtimo riziką>“) dėl to, kokiu būdu pacientui turėtų būti suteikta sveikatos priežiūros paslauga.
Atkreiptinas dėmesys, kad, gydytojui apžiūrėjus pacientą tiesioginio kontakto metu, yra tiksliau surenkama ligos anamnezė ir skiriamas tikslesnis gydymas, t. y. suteikiamos kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos.
Norėtume informuoti, kad vaistai lėtiniam virusiniam C hepatitui (toliau – lėtinis HCV) gydyti yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“. Šių vaistų bazinė kaina sergantiesiems lėtiniu HCV kompensuojama 100 procentų.
Lėtinio virusinio C hepatito diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-960 „Dėl Lėtinio virusinio hepatito C diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuoja vaistų skyrimo tvarką.
Vaistų derinys Elbasvir et Grazoprevir gali būti skiriamas nustačius 1 ar 4 genotipo lėtinę hepatito C viruso infekciją, kai histologinis aktyvumo indeksas (HAI) yra lygus 3 arba didesnis pagal Ishak klasifikaciją, arba fibrozė (F) yra lygi 2 arba didesnė pagal METAVIR klasifikaciją, arba, esant kepenų biopsijos kontraindikacijų, atlikus kepenų elastografijos tyrimą (FibroScan metodu) nustatoma, kad kepenų audinio elastingumas yra lygus 7,2 kilopaskalių (kPa) arba didesnis (tai atitinka F2 ir didesnę fibrozę pagal METAVIR klasifikaciją).
Vaistų derinys Glecaprevirum et Pibrentasvirum gali būti skiriamas nustačius 1, 2, 3 ar 4 genotipo lėtinę hepatito C viruso infekciją:
1) kai histologinis aktyvumo indeksas (HAI) yra lygus 3 arba didesnis pagal Ishak klasifikaciją, arba fibrozė (F) yra lygi 2 arba didesnė pagal METAVIR klasifikaciją, arba, esant kepenų biopsijos kontraindikacijų, atlikus kepenų elastografijos tyrimą (FibroScan metodu) nustatoma, kad kepenų audinio elastingumas yra lygus 7,2 kilopaskalių (kPa) arba didesnis (tai atitinka F2 ir didesnę fibrozę pagal METAVIR klasifikaciją);
2) kai kartu yra diagnozuota bent viena ekstrahepatinė lėtinio hepatito C viruso ligos manifestacija: lėtinis inkstų nepakankamumas (kodas N18 pagal TLK-10-AM); glomerulų ligos, kai nenustatoma kita priežastis (kodai N00–N08 pagal TLK-10-AM); vėlyvoji odos porfirija (kodas E80.1 pagal TLK-10-AM); krioglobulineminis vaskulitas (kodas D89.1 pagal TLK-10-AM); imuninė trombocitopenija (kodai D69.5, D69.6 pagal TLK-10-AM); mazginis poliarteritas (kodas M30 pagal TLK-10-AM); marginalinės zonos B ląstelių limfoma, neklasifikuojama (M9699/3).
Šiuo metu vaistai lėtiniam HCV gydyti nekompensuojami pacientams, kai histologinio aktyvumo indeksas (HAI) mažesnis negu 3 arba fibrozė (F) mažesnė nei 2.
Pažymėtina, kad pacientams, kuriems diagnozuotas HCV, kaip ir kitiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, teikiamos visos jiems reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Norėtume paaiškinti, kad sprendimus dėl konkrečiam pacientui reikalingų diagnostikos ir gydymo procedūrų, atsižvelgiant į konkretaus paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt., pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir savo kompetenciją priima gydantis gydytojas. Siūlytume dėl sveikatos problemų pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris suteiks asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal kompetenciją, atsakys į aktualius klausimus, prireikus nukreips gydytojo specialisto konsultacijai.
Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, pacientas jei, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, šio įstatymo nustatytais terminais turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai (toliau – ASPĮ). Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Kartu su skundu privalo būti pateiktas paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o tuo atveju, jei skundas siunčiamas paštu – prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. ASPĮ, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo sveikatos priežiūros įstaigoje rezultatai, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į VLK, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą.
