Pacientas turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos.
Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.
Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.
Už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje yra atsakinga tos įstaigos administracija. Jeigu esate nepatenkintas sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią kreipėtės, darbu ir manote, kad Jūsų, kaip paciento, teisės buvo pažeistos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pirmiausiai turėtumėte kreiptis raštu į atitinkamos gydymo įstaigos, kurioje Jūsų teisės buvo pažeistos, administraciją. Gydymo įstaiga turėtų išnagrinėti situaciją ir raštu pateikti Jums atsakymą. Atkreipiame dėmesį, kad į skundus nagrinėjančias valstybės institucijas turite teisę kreiptis tik tuo atveju, jeigu nesutinkate su sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, Jūsų manymu, teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus Jūsų skundą, arba jeigu Jūsų skundas sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba nepateikiamas atsakymas per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Pažymime, kad taip pat Jūs turite teisę kreiptis tiesiai į teismą – skųsti teismui sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus ar neveikimą, nagrinėjant Jūsų skundą.
Kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą. Todėl, jeigu Jūsų netenkina sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybė Jūsų pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, galite pasirinkti kitą asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir joje prisirašyti.
Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal Aprašo 5 punktą asmens sveikatos priežiūros įstaiga pacientams ar jų atstovams turi sudaryti galimybę registruotis paslaugoms gauti atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir telefonu. Pacientai taip pat gali registruotis naudodamiesi Išankstinės pacientų registracijos informacine sistema arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos elektronine registracijos sistema, suintegruota su Išankstine pacientų registracijos sistema, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga ją turi. Pagal Aprašo 8 punktą, pacientą apsilankyti pakartotinai dėl tos pačios priežasties ir pacientą, sergantį lėtine liga, ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo atvejais dėl antro ir tolesnio apsilankymo, registruoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga iš karto po asmens sveikatos priežiūros specialisto paslaugų suteikimo, arba pacientas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl registracijos kreipiasi Aprašo 5 punkte nurodytais būdais. Pagal Aprašo 9 punktą, pacientą paslaugoms, kurioms reikia siuntimo, gauti paciento pageidavimu ir esant galimybei iš karto po siuntimo išdavimo užregistruoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios asmens sveikatos priežiūros specialistas išdavė siuntimą, arba pacientas per siuntimo galiojimo laikotarpį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl registracijos kreipiasi Aprašo 5 punkte nurodytais būdais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, pacientas jei, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, šio įstatymo nustatytais terminais turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Kartu su skundu privalo būti pateiktas paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o tuo atveju, jei skundas siunčiamas paštu – prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo sveikatos priežiūros įstaigoje rezultatai, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą.
Informuojame, kad vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka, norėdami gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turite kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.
Prašymas gali būti pateikiamas tiesiogiai (atvykus į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius ir per atstumą (registruotu paštu, adresuojant Komisijai adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; per kurjerį pateikiant Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; siunčiant elektroniniu paštu [email protected]; kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę.
Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai). Prie prašymo taip pat pridedami, jeigu pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą). Išsamius prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, keliamus reikalavimus nustato Reikalavimų prašymui dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo“.
Detalią prašymų pateikimo, nagrinėjimo, Komisijos sprendimų priėmimo ir žalos atlyginimo dydžio nustatymo bei jo išmokėjimo tvarką nustato Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Ministerijos interneto svetainėje adresu: https://sam.lrv.lt/lt/darbo-grupes/pacientu-sveikatai-padarytos-zalos-nustatymo-komisija galima rasti kreipimosi dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo aprašymą (lentelės dalis „Jei žala padaryta po 2020 m. sausio 1 d. („žalos be kaltės“ modelis)“, prašymo atlyginti žalą formą (Kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašymo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo forma), prie prašymo pridedamų dokumentų sąrašą, prašymo ir dokumentų pateikimo būdus, išnagrinėjimo terminus, teisės aktų, reguliuojančių žalos atlyginimą, sąrašą.
Pacientų duomenų tvarkymą reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (toliau – SSĮ), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – SPĮĮ), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – Įstatymas).
Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 15 punkte paaiškinta, kad sveikatos duomenys yra asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę.
Reglamento (ES) 2016/679 35 punkte paaiškinta, kad prie asmens sveikatos duomenų turėtų būti priskirti visi duomenys apie duomenų subjekto sveikatos būklę, kurie atskleidžia informaciją apie duomenų subjekto buvusią, esamą ar būsimą fizinę ar psichinę sveikatą. Tai apima informaciją apie fizinį asmenį, surinktą registruojantis sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ar jas teikiant tam fiziniam asmeniui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES.
SSĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad asmens sveikatos informacijos viešumas yra ribojamas norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą. Asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistams draudžiama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, pažeisti asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos informacijos, kuri sudaro asmens sveikatos paslaptį ir kurią jie sužinojo eidami profesines pareigas, konfidencialumą.
SPĮĮ 45 straipsnyje yra įtvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareiga saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę.
Pagal Įstatymo 8 straipsnį, paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties.
Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus.
Pagal Įstatymo 19 straipsnį, Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina (įskaitant ir registraciją pas asmens sveikatos priežiūros specialistus) pats arba per savo atstovus. Pagal Įstatymo 21 straipsnį, Pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose.
Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASPĮ) apdraustiems pacientams ar jų atstovams turi sudaryti galimybę registruotis paslaugoms gauti atvykus į ASPĮ ir telefonu. Pacientai taip pat gali registruotis naudodamiesi Išankstine pacientų registracijos informacine sistema (toliau – IPR informacinė sistema) arba ASPĮ elektronine registracijos sistema, suintegruota su IPR informacine sistema, jei ASPĮ ją turi.
Papildomai informuojame, kad pacientai, prisijungę prie e. sveikatos sistemos www.esveikata.lt, gali sukurti atstovavimą kitam asmeniui (prisijungę pasirinkite Paciento sritis -> Mano atstovai -> Kurti atstovavimą), taip suteikiant galimybę registruoti Išankstinės pacientų registracijos sistemoje, peržiūrėti jo medicininius sveikatos įrašus www.esveikata.lt, įsigyti vaistus pagal e. receptus. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas turi prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.esveikata.lt ir patvirtinti atstovavimą.
Neturint galimybės pacientui prisijungti prie e. sveikatos sistemos www.esveikata.lt, tuomet šeimos gydytojas e. sveikatos specialistų portale www.esveikata.lt gali sukurti atstovavimą kitam asmeniui (pvz., artimam giminaičiui, kuris prisijungęs prie Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos turės galimybę užregistruoti internetu atstovaujamą asmenį).
Atsakydami į Jūsų paklausimą dėl vaikystėje atliktų skiepijimų įrašų informuojame, kad e. sveikatoje istorinių sveikatos duomenų nėra. Dėl reikiamų duomenų gavimo tikslinga kreiptis į Jūsų dabartinę gydymo įstaigą, kuriai turėjo būti perduoti įrašai iš Jūsų vaikystėje lankytos gydymo įstaigos, kai gydymo įstaigas keitėte. Rekomenduojame konsultuotis su Jūsų šeimos gydytoju, kuris geriausiai galėtų atsakyti į klausimą, kur saugomi Jūsų duomenys apie vaikystėje atliktus skiepus.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad kreiptis dėl rašytinių Jūsų asmens sveikatos duomenų pateikimo reikia įstaigos nustatyta tvarka, kuri turėtų būti aprašyta įstaigos internetinėje svetainėje arba informacijos apie prašymo pateikimo tvarką reiktų teirautis skambinant į įstaigą telefonu. Rašytinė informacija apie sveikatą (t. y. medicinos dokumentų išrašai (forma 027/a) arba asmens sveikatos istorijos įrašų kopijos) teikiama vadovaujantis Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas (toliau – rašytinė informacija) teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-506.
Norime informuoti, kad vairuotojų sveikatos patikrinimą reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Aprašas).
Aprašo 10.2 papunktyje nustatyta, kad paciento psichikos sveikatą tikrina gydytojas psichiatras, dirbantis paciento pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (psichikos sveikatos centre, prie kurio jis yra prisirašęs arba kuriam, kaip aptarnaujančiam sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – SPĮ), prie kurios jis yra prisirašęs, yra priskirtas). Vaikų psichikos sveikatą tikrina gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, o jeigu toks gydytojas psichikos sveikatos centre nedirba – gydytojas psichiatras.
Aprašo 12 punkte nustatyta, kad pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje prisirašė:
- nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- pateikia vairuotojo pažymėjimą (tikrinantis pakartotinai);
- pateikia Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) arba Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, jei privalomai periodiškai sveikata tikrinama atitinkamai dirbant arba įsidarbinant vairuotoju pagal darbo sutartį.
Aprašo 13 punkte nustatyta, kad pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje jie neprisirašę, nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia 12 punkte nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a (išrašą iš medicininių dokumentų) iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ar vaikų ir paauglių psichiatro.
Jeigu Jūsų klausimas susijęs su Respublikinio priklausomybės ligų centro išduodamomis pažymomis apie jame teiktas (arba neteiktas paslaugas), kurių kartais reikalauja vairuotojų sveikatos patikrinimus atliekantys gydytojai psichiatrai, tai tokių pažymų privalomas pateikimas Apraše nėra numatytas.
Norime paaiškinti, kad vadovaudamasis Aprašo 3 lentelės ,,Minimalios sveikatos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę“ 7.4 punkto nuostatomis, gydytojas psichiatras turi įvertinti, ar asmuo nėra priklausomas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Gydytojas psichiatras, teikdamas išvadą dėl profilaktiškai sveikatą besitikrinančio vairuotojo psichikos sveikatos, yra atsakingas už joje pateikiamą informaciją, todėl, siekdamas įsitikinti, kad asmuo nėra priklausomas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, gali prašyti pateikti pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro. Ar tokia pažyma reikalinga, sprendžia pats gydytojas psichiatras.
Informuojame, kad pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Jame nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASPĮ), registruodama pacientą, informuoja jį apie teisę gauti paslaugą per Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatytus terminus, pasiūlo objektyviai įmanomą šios ASPĮ konkretaus gydytojo specialisto paslaugos suteikimo datą bei laiką ir užregistruoja pacientą IPR informacinėje sistemoje jo pasirinktu laiku (arba nesant paskelbto ateinančio mėnesio paslaugų teikimo grafiko, nustatyta tvarka registruoja į laukiančiųjų sąrašą). Atkreipiame dėmesį, kad IPR informacinėje sistemoje iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbiami ASPĮ kito mėnesio paslaugų teikimo grafikai. Jeigu asmens sveikatos priežiūros specialisto darbo grafikas nepastovus, nuolat skelbiamas ne mažiau kaip vieno mėnesio jo paslaugų teikimo grafikas. Jeigu specialisto darbo grafikas pastovus, turėtų būti skelbiamas ne mažiau kaip trijų mėnesių jo paslaugų teikimo grafikas.
Jei ASPĮ neturi galimybės paskirti paslaugos suteikimo datos ir laiko (pvz., nepaskelbti paslaugų teikimo grafikai), pasiūlo pacientą registruoti į laukiančiųjų sąrašą paciento kreipimosi eilės tvarka, nenurodydama paslaugos teikimo datos ir laiko. Jei pacientas sutinka, ASPĮ registruoja jį į laukiančiųjų sąrašą ir informuoja, kad per vieną darbo dieną nuo paslaugos, į kurios laukiančiųjų sąrašą užsiregistravo pacientas, teikimo grafiko paskelbimo užsiregistravusiam į laukiančiųjų sąrašą pacientui bus automatiškai paskirta paslaugos gavimo data ir laikas pagal paciento kreipimosi į ASPĮ eilės tvarką ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paslaugos gavimo datos ir laiko paskyrimo ryšių ir (ar) informacinių technologijų priemonėmis pacientui bus pranešta apie numatytą paslaugos gavimo datą ir laiką. Svarbu paminėti, kad visus pacientus, kurie kreipiasi telefonu ar asmeniškai atvykę, gydymo įstaiga privalo registruoti jų kreipimosi į ASPĮ momentu, neribodama registravimosi terminų, nepriklausomai nuo to, ar IPR informacinėje sistemoje paskelbti paslaugų teikimo grafikai.
Pažymėtina, kad kiekvienos gydymo įstaigos administracija organizuoja ir kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą įstaigoje (registratūros darbą, pacientų registravimą paslaugoms, medicinos darbuotojų darbo grafikus, kt.) ir turi užtikrinti, kad pacientai būtų užregistruoti ir gautų reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.
Ar reikalinga ir kada reikalinga pacientui nemokama gydytojo specialisto konsultacija privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims, sprendžia gydytojas, ne pacientas. Šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją gali padėti daugelio įprastų susirgimų atvejais, įskaitant skausmo sindromų valdymą. Siuntimą šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, dirbantis gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa, išduoda, jei reikia pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, tyrimų, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti gydymą) ar pan., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Taip pat informuojame apie atvejus, kada pas gydytoją specialistą galima patekti be šeimos gydytojo siuntimo:
1. kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą (tokiais atvejais svarbu iš anksto pasidomėti, ar gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl dermatovenerologo konsultacijų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis);
2. jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (jei gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą);
3. pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena (dispanserizacija);
4. pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, prie kurios pacientas prisirašęs, gydytoją odontologą ir gydytoją psichiatrą, teikiančius pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Tam, kad pacientas galėtų pasirinkti reikalingą asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją bei trumpiausią prieinamą gydytojo konsultacijos laiką, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiama ir nuolat atnaujinama informacija „Kur ir kiek reikia laukti, norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas“.
(https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/kur-ir-kiek-reikia-laukti-norint-gauti-sveikatos-prieziuros-paslaugas).
Norėtume informuoti, kad sprendimus dėl pacientui reikalingų diagnostikos ir gydymo procedūrų, vakcinacijos, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt., pagal galiojančius teisės aktus ir savo kompetenciją priima gydantis gydytojas.
Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1073, nustatyta, kad kiekvienam į skubiosios medicinos pagalbos skyrių atvykusiam pacientui turi būti atliktas pirminis paciento būklės vertinimas, nustatyta, ar yra skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“. Suteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugas skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, gydytojas priima sprendimą dėl paciento tolesnio stebėjimo, gydymo stacionare arba jį išleidžia gydytis ambulatoriškai.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, 80 punkte numatyta, kad „Vaikai ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą nepriimami, jei turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų.“
Atsakant į Jūsų paklausimą pažymime, kad individualią kiekvieno vaiko sveikatos būklę įvertinti gali gydytojai ir dėl vaiko sveikatos būklės, jam pasireiškusių simptomų ir gydymo režimo tėvai turėtų konsultuotis su gydytojais.
Paaiškiname, kad Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS arba e. sveikatos sistema) saugoma paciento elektroninė sveikatos istorija yra konfidenciali. Prie paciento elektroninių medicininių įrašų gali prisijungti tik jį gydantis gydytojas, o pacientas yra identifikuojamas pagal jo asmens kodą. Atkreipiame dėmesį, kad norint pamatyti paciento medicininius duomenis, būtina užregistruoti paciento atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigos faktą, o prie minėto įrašo lieka specialisto vardas, pavardė, spaudo numeris, įstaigos pavadinimas, data ir laikas.
Taigi tik užregistravus paciento apsilankymą ESPBI IS, tai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, į kurią atvyko pacientas, suteikiama prieiga prie paciento elektroninės sveikatos istorijos. Gavus prieigos prie paciento elektroninės sveikatos istorijos teisę, gydantis gydytojas gali peržiūrėti ir pildyti paciento sveikatos istoriją, sudaryti e. receptą, išduoti siuntimą, pildyti paciento skiepų kalendorių, paciento duomenų santrauką, tvarkyti ESPBI IS tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir duomenis. Pabrėžiame, kad visi atlikti specialistų ar pacientų veiksmai ESPBI IS (pvz., dokumento sukūrimas, koregavimas, peržiūra ir pan.) yra išsaugomi.
Pacientas, prisijungęs prie savo asmeninės sveikatos istorijos, turi galimybę matyti visus gydytojo registruotus apsilankymus (data, laikas, įstaiga bei įstaigos darbuotojo vardas, pavardė) ir susietus pasirašytus medicininius dokumentus (pavyzdžiui, e. receptas, diagnozės, aprašymai, pažymos ar kt. medicininiai dokumentai), kurie pateikti į ESPBI IS, bei informaciją, kas tuos dokumentus sukūrė.
Atkreipiame dėmesį, kad ESPBI IS prie kiekvieno dokumento yra galima peržiūros istorija, kurioje galima matyti, kas ir kada atliko tam tikrą veiksmą (pvz., dokumentas sukurtas vizito metu ar kas peržiūrėjo dokumentą (sveikatos priežiūros specialistas / pacientas).
Informuojame, kad negydantis gydytojas negali matyti paciento sveikatos istorijos ESPBI IS, o norint ją peržiūrėti turi registruoti apsilankymo vizitą ir visi atlikti veiksmai e.sveikata.lt specialistų portale yra išsaugomi ir matomi kitiems specialistams ar pacientams.
Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 131 straipsnio 3 punktu, visi Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatinimo veiklos valdymo ir vykdomieji subjektai, sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys ar gaunantys asmenys ir kiti asmenys, vykdydami teisės aktuose nustatytas funkcijas ar teikdami su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas, privalo naudotis valstybės ESPBI IS ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti ir gauti duomenis. Taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsniu, įtvirtintos pareigos, kurių viena – pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles.
Sveikatos duomenų tvarkymą ir pacientų teisių gynimą reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia“ ir to paties minėto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad „asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti“.
Atkreipiame dėmesį, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos naudoja savo vidines informacines sistemas ir duomenis tvarko ESPBI IS per integracines sąsajas. Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis ir jų saugą yra atsakingos pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“), už laikinojo nedarbingumo ekspertizės kokybę ir pagrįstumą atsako ją atliekantis gydytojas, todėl jis, siekdamas suteikti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, priima sprendimą, kokiu būdu (tiesioginio kontakto ar nuotolinės konsultacijos) turi suteikti sveikatos priežiūros pasaugas, bei, vadovaudamasis gautais apžiūros ir atliktų tyrimų rezultatais, skirti gydymą ir priimti sprendimą dėl laikinojo nedarbingumo pagrįstumo ir nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.
Taip pat norėtume akcentuoti, kad taisyklių 74 (5) punktas reglamentuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą tik užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų atvejais ar kai dėl šių ligų plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną. Minėtas punktas suteikia gydytojui teisę priimti sprendimą („<šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo (šeimos gydytojo, vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo) sprendimu, įvertinus galimą užkrėtimo riziką>“) dėl to, kokiu būdu pacientui turėtų būti suteikta sveikatos priežiūros paslauga.
Atkreiptinas dėmesys, kad, gydytojui apžiūrėjus pacientą tiesioginio kontakto metu, yra tiksliau surenkama ligos anamnezė ir skiriamas tikslesnis gydymas, t. y. suteikiamos kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos.
Informuojame, kad šeimos gydytojas savo prirašytiems pacientams nemokamai gali skirti tik tuos tyrimus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“, kituose susijusiuose teisės aktuose. Šeimos gydytojas, jeigu reikėtų (esant medicininių indikacijų), gali paskirti šiuos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamus tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, biocheminius kraujo tyrimus, t. y. lipidogramą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės (ŠF), bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimus. Taip pat jis gali skirti bendrą šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo (CRB), eritrocitų nusėdimo greitį (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimą (TTH). Be to, tam tikrais teisės aktuose nustatytais atvejais šeimos gydytojas gali atlikti (skirti) glikolizinto hemoglobino tyrimą, gliukozės tolerancijos testą, kraujo krešumo tyrimus, prostatos specifinio antigeno tyrimą (ir pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo), kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus, sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B (nėščiajai) ir C (asmeniui, kuriam taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu), šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, slapto kraujavimo išmatose testą, tuberkulino mėginį, onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį, koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, elektrokardiografiją, spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms vertinti, pulsoksimetriją, kt.
Jei šeimos gydytojas nustato, kad pacientui reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, viršijančios jo kompetenciją, jis išduoda siuntimą į aukštesnio lygio asmens sveikatos paslaugas teikiančio gydytojo specialisto konsultaciją. Siuntime, be kitų duomenų, šeimos gydytojas turi pateikti ir šeimos gydytojo kompetencijai priskirtų atliktų laboratorinių tyrimų atsakymus.
Norėtume informuoti, kad vaistai lėtiniam virusiniam C hepatitui (toliau – lėtinis HCV) gydyti yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“. Šių vaistų bazinė kaina sergantiesiems lėtiniu HCV kompensuojama 100 procentų.
Lėtinio virusinio C hepatito diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-960 „Dėl Lėtinio virusinio hepatito C diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuoja vaistų skyrimo tvarką.
Vaistų derinys Elbasvir et Grazoprevir gali būti skiriamas nustačius 1 ar 4 genotipo lėtinę hepatito C viruso infekciją, kai histologinis aktyvumo indeksas (HAI) yra lygus 3 arba didesnis pagal Ishak klasifikaciją, arba fibrozė (F) yra lygi 2 arba didesnė pagal METAVIR klasifikaciją, arba, esant kepenų biopsijos kontraindikacijų, atlikus kepenų elastografijos tyrimą (FibroScan metodu) nustatoma, kad kepenų audinio elastingumas yra lygus 7,2 kilopaskalių (kPa) arba didesnis (tai atitinka F2 ir didesnę fibrozę pagal METAVIR klasifikaciją).
Vaistų derinys Glecaprevirum et Pibrentasvirum gali būti skiriamas nustačius 1, 2, 3 ar 4 genotipo lėtinę hepatito C viruso infekciją:
1) kai histologinis aktyvumo indeksas (HAI) yra lygus 3 arba didesnis pagal Ishak klasifikaciją, arba fibrozė (F) yra lygi 2 arba didesnė pagal METAVIR klasifikaciją, arba, esant kepenų biopsijos kontraindikacijų, atlikus kepenų elastografijos tyrimą (FibroScan metodu) nustatoma, kad kepenų audinio elastingumas yra lygus 7,2 kilopaskalių (kPa) arba didesnis (tai atitinka F2 ir didesnę fibrozę pagal METAVIR klasifikaciją);
2) kai kartu yra diagnozuota bent viena ekstrahepatinė lėtinio hepatito C viruso ligos manifestacija: lėtinis inkstų nepakankamumas (kodas N18 pagal TLK-10-AM); glomerulų ligos, kai nenustatoma kita priežastis (kodai N00–N08 pagal TLK-10-AM); vėlyvoji odos porfirija (kodas E80.1 pagal TLK-10-AM); krioglobulineminis vaskulitas (kodas D89.1 pagal TLK-10-AM); imuninė trombocitopenija (kodai D69.5, D69.6 pagal TLK-10-AM); mazginis poliarteritas (kodas M30 pagal TLK-10-AM); marginalinės zonos B ląstelių limfoma, neklasifikuojama (M9699/3).
Šiuo metu vaistai lėtiniam HCV gydyti nekompensuojami pacientams, kai histologinio aktyvumo indeksas (HAI) mažesnis negu 3 arba fibrozė (F) mažesnė nei 2.
Pažymėtina, kad pacientams, kuriems diagnozuotas HCV, kaip ir kitiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, teikiamos visos jiems reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Norėtume paaiškinti, kad sprendimus dėl konkrečiam pacientui reikalingų diagnostikos ir gydymo procedūrų, atsižvelgiant į konkretaus paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt., pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir savo kompetenciją priima gydantis gydytojas. Siūlytume dėl sveikatos problemų pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris suteiks asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal kompetenciją, atsakys į aktualius klausimus, prireikus nukreips gydytojo specialisto konsultacijai.
Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, pacientas jei, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, šio įstatymo nustatytais terminais turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai (toliau – ASPĮ). Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Kartu su skundu privalo būti pateiktas paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o tuo atveju, jei skundas siunčiamas paštu – prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. ASPĮ, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo sveikatos priežiūros įstaigoje rezultatai, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į VLK, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą.
