Pacientas turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos.
Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.
Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.
Už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje yra atsakinga tos įstaigos administracija. Jeigu esate nepatenkintas sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią kreipėtės, darbu ir manote, kad Jūsų, kaip paciento, teisės buvo pažeistos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pirmiausiai turėtumėte kreiptis raštu į atitinkamos gydymo įstaigos, kurioje Jūsų teisės buvo pažeistos, administraciją. Gydymo įstaiga turėtų išnagrinėti situaciją ir raštu pateikti Jums atsakymą. Atkreipiame dėmesį, kad į skundus nagrinėjančias valstybės institucijas turite teisę kreiptis tik tuo atveju, jeigu nesutinkate su sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, Jūsų manymu, teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus Jūsų skundą, arba jeigu Jūsų skundas sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba nepateikiamas atsakymas per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Pažymime, kad taip pat Jūs turite teisę kreiptis tiesiai į teismą – skųsti teismui sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus ar neveikimą, nagrinėjant Jūsų skundą.
Kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą. Todėl, jeigu Jūsų netenkina sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybė Jūsų pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, galite pasirinkti kitą asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir joje prisirašyti.
Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal Aprašo 5 punktą asmens sveikatos priežiūros įstaiga pacientams ar jų atstovams turi sudaryti galimybę registruotis paslaugoms gauti atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir telefonu. Pacientai taip pat gali registruotis naudodamiesi Išankstinės pacientų registracijos informacine sistema arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos elektronine registracijos sistema, suintegruota su Išankstine pacientų registracijos sistema, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga ją turi. Pagal Aprašo 8 punktą, pacientą apsilankyti pakartotinai dėl tos pačios priežasties ir pacientą, sergantį lėtine liga, ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo atvejais dėl antro ir tolesnio apsilankymo, registruoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga iš karto po asmens sveikatos priežiūros specialisto paslaugų suteikimo, arba pacientas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl registracijos kreipiasi Aprašo 5 punkte nurodytais būdais. Pagal Aprašo 9 punktą, pacientą paslaugoms, kurioms reikia siuntimo, gauti paciento pageidavimu ir esant galimybei iš karto po siuntimo išdavimo užregistruoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios asmens sveikatos priežiūros specialistas išdavė siuntimą, arba pacientas per siuntimo galiojimo laikotarpį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl registracijos kreipiasi Aprašo 5 punkte nurodytais būdais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, pacientas jei, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, šio įstatymo nustatytais terminais turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Kartu su skundu privalo būti pateiktas paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o tuo atveju, jei skundas siunčiamas paštu – prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo sveikatos priežiūros įstaigoje rezultatai, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą.
Paaiškiname, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gydytojo specialisto konsultacijai registruotis galima tik turint gydančio gydytojo siuntimą. Siuntimas galioja ne ilgiau kaip 60 dienų nuo jo išrašymo datos. Per šį laikotarpį pacientas privalo užsiregistruoti į eilę siuntime nurodytoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Tai reiškia, kad jeigu asmuo užsiregistravo per 60 dienų nuo siuntimo išrašymo datos, tai turimas siuntimas galios, nepaisant to, kad gydytojo konsultacija paskirta vėlesniam laikui.
Taip pat paaiškiname, kad turint gydytojo siuntimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamos gydytojo specialisto konsultacijos galima kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą visoje Lietuvoje, turinčią sutartį su ligonių kasomis dėl atitinkamų paslaugų apmokėjimo; kitaip tariant, konsultacijai galima registruotis toje gydymo įstaigoje, kurioje laukimo eilė galimai yra trumpesnė.
Visas gydymo įstaigas turinčias sutartis su ligonių kasomis dėl atitinkamų paslaugų apmokėjimo galima rasti interneto adresu https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3 , „Paslaugos“ laukelyje pasirinkus reikiamą paslaugą. Interneto adresu https://app.powerbi.com/view?r=eyJrIjoiNThhZTg4ZGEtMGRhMi00NGM0LTk2MzUtNTg4OTRjZDIwZmM3IiwidCI6IjA3ZTZlZTM1LTY4MTQtNDc5MC04NjY5LTgwNzY3Njk0YzI4ZCIsImMiOjl9&pageName=ReportSectionc2ad865292dc32e26e8b galima pasitikrinti kur ir kiek reikia laukti reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Pacientų duomenų tvarkymą reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (toliau – SSĮ), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – SPĮĮ), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – Įstatymas).
Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 15 punkte paaiškinta, kad sveikatos duomenys yra asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę.
Reglamento (ES) 2016/679 35 punkte paaiškinta, kad prie asmens sveikatos duomenų turėtų būti priskirti visi duomenys apie duomenų subjekto sveikatos būklę, kurie atskleidžia informaciją apie duomenų subjekto buvusią, esamą ar būsimą fizinę ar psichinę sveikatą. Tai apima informaciją apie fizinį asmenį, surinktą registruojantis sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ar jas teikiant tam fiziniam asmeniui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES.
SSĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad asmens sveikatos informacijos viešumas yra ribojamas norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą. Asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistams draudžiama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, pažeisti asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos informacijos, kuri sudaro asmens sveikatos paslaptį ir kurią jie sužinojo eidami profesines pareigas, konfidencialumą.
SPĮĮ 45 straipsnyje yra įtvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareiga saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę.
Pagal Įstatymo 8 straipsnį, paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties.
Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus.
Pagal Įstatymo 19 straipsnį, Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina (įskaitant ir registraciją pas asmens sveikatos priežiūros specialistus) pats arba per savo atstovus. Pagal Įstatymo 21 straipsnį, Pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose.
Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASPĮ) apdraustiems pacientams ar jų atstovams turi sudaryti galimybę registruotis paslaugoms gauti atvykus į ASPĮ ir telefonu. Pacientai taip pat gali registruotis naudodamiesi Išankstine pacientų registracijos informacine sistema (toliau – IPR informacinė sistema) arba ASPĮ elektronine registracijos sistema, suintegruota su IPR informacine sistema, jei ASPĮ ją turi.
Papildomai informuojame, kad pacientai, prisijungę prie e. sveikatos sistemos www.esveikata.lt, gali sukurti atstovavimą kitam asmeniui (prisijungę pasirinkite Paciento sritis -> Mano atstovai -> Kurti atstovavimą), taip suteikiant galimybę registruoti Išankstinės pacientų registracijos sistemoje, peržiūrėti jo medicininius sveikatos įrašus www.esveikata.lt, įsigyti vaistus pagal e. receptus. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas turi prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.esveikata.lt ir patvirtinti atstovavimą.
Neturint galimybės pacientui prisijungti prie e. sveikatos sistemos www.esveikata.lt, tuomet šeimos gydytojas e. sveikatos specialistų portale www.esveikata.lt gali sukurti atstovavimą kitam asmeniui (pvz., artimam giminaičiui, kuris prisijungęs prie Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos turės galimybę užregistruoti internetu atstovaujamą asmenį).
Informuojame, kad turėdami siuntimą gauti gydytojo ortodonto ambulatorinę konsultaciją, Jūs turite teisę kreiptis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl gydytojo ortodonto paslaugų apmokėjimo. Įstaigas, teikiančias ambulatorines gydytojo ortodonto paslaugas, galite rasti adresu https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3 arba pasiteirauti bendruoju ligonių kasų telefonu 8 5 232 2222.
Už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą (taip pat ir eilių problemos sprendimą) kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje yra atsakinga tos įstaigos administracija. Jeigu esate nepatenkintas sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią kreipėtės, darbu ir manote, kad Jūsų, kaip paciento, teisės buvo pažeistos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pirmiausiai turėtumėte raštu kreiptis į atitinkamos gydymo įstaigos, kurioje Jūsų teisės buvo pažeistos, administraciją. Gydymo įstaiga turėtų išnagrinėti situaciją ir raštu pateikti Jums atsakymą.
Pacientų registravimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti asmens sveikatos priežiūros įstaigose vykdomas vadovaujantis Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame apraše nurodyta, kaip pacientai gali registruotis asmens sveikatos priežiūros paslaugoms bei įstaigų pareigos, registruojant pacientus.
Informuojame Jus, kad gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 583 „Dėl Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“. Minėtoje Tvarkoje nurodyta, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (tiek viešąją, tiek privačią), turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa.
Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų ir šeimos gydytojo paslaugas, teikiančių gydymo įstaigų darbą organizuoja atitinkamos gydymo įstaigos administracija, vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis. Gydymo įstaigos administracija sudaro gydytojų bei kitų darbuotojų darbo grafikus, nustato šeimos gydytojo darbo krūvį, neviršijantį maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, parengia registratūros darbo bei registracijos pas gydytojus tvarkas ir kt., užtikrindama tinkamą pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą prisirašiusiems pacientams. Be to, pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti gydymo įstaiga turi užtikrinti, kad joje prisirašęs pacientas būtų užregistruotas ir šeimos gydytojo paslaugos jam būtų suteiktos teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.
Dėl patekimo pas šeimos gydytoją terminų paaiškiname, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, jog ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas (4–5 balai pagal vizualinę analoginę skausmo skalę), taip pat kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai, gydymo įstaigos turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų suteiktos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paciento kreipimosi į įstaigą; paūmėjus lėtinei ligai ir kitais atvejais – per 7 kalendorines dienas nuo paciento kreipimosi į įstaigą. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pirmiau minėtuose teisės aktuose nustatyti terminai, per kuriuos turi būti suteikta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga, o ne konkretaus sveikatos priežiūros specialisto paslauga. Jeigu pacientas registruojasi pas konkretų gydytoją, gydymo įstaiga jam pasiūlo artimiausią galimą registracijos pas konkretų gydytoją datą, ir pacientas pasirenka, ar registruojasi artimiausiai galimai registracijos pas konkretų gydytoją datai, ar pageidauja paslaugą gauti per numatytą terminą, bet pas bet kurį reikiamos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistą.
Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarką reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. V-812 „Dėl Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra nustatytos priežastys, dėl kurių paslaugos gydymo įstaigoje, į kurią kreipėsi pacientas, negali būti objektyviai suteiktos per nustatytus terminus: kai medicinos priemonės (prietaisai) brangiesiems tyrimams atlikti sugedo arba kai sustabdoma medicinos priemonių (prietaisų) brangiems tyrimams atlikti veikla dėl techninių priežasčių ir numatoma, kad jie nebus pataisyti arba jų naudojimas nebus atnaujintas tokiu laiku, kad būtų suspėta pacientui suteikti paslaugą per nustatytą terminą; kai gydymo įstaigoje nėra 30 proc. ir daugiau šeimos gydytojų arba atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų specialistų, galinčių suteikti paslaugą, dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų svarbių aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio jų atsiradimui; kai gydymo įstaigoje padidėja pacientų srautai dėl ekstremaliųjų situacijų, kai jos paskelbtos dėl pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga privalo apdraustam pacientui suteikti iš PSDF biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko:
1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas;
2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas;
3) antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
4) brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
5) stacionarinę, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų.
Ši tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (žr. 15 straipsnį): https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C81BD50A27C6/asr
Ar reikalinga ir kada reikalinga pacientui nemokama gydytojo specialisto konsultacija privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims, sprendžia gydytojas, ne pacientas. Šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją gali padėti daugelio įprastų susirgimų atvejais, įskaitant skausmo sindromų valdymą. Siuntimą šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, dirbantis gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa, išduoda, jei reikia pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, tyrimų, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti gydymą) ar pan., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Taip pat informuojame apie atvejus, kada pas gydytoją specialistą galima patekti be šeimos gydytojo siuntimo:
1. kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą (tokiais atvejais svarbu iš anksto pasidomėti, ar gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl dermatovenerologo konsultacijų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis);
2. jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (jei gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą);
3. pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena (dispanserizacija);
4. pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, prie kurios pacientas prisirašęs, gydytoją odontologą ir gydytoją psichiatrą, teikiančius pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Tam, kad pacientas galėtų pasirinkti reikalingą asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją bei trumpiausią prieinamą gydytojo konsultacijos laiką, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiama ir nuolat atnaujinama informacija „Kur ir kiek reikia laukti, norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas“.
(https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/kur-ir-kiek-reikia-laukti-norint-gauti-sveikatos-prieziuros-paslaugas).
Norėtume informuoti, kad sprendimus dėl pacientui reikalingų diagnostikos ir gydymo procedūrų, vakcinacijos, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt., pagal galiojančius teisės aktus ir savo kompetenciją priima gydantis gydytojas.
Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1073, nustatyta, kad kiekvienam į skubiosios medicinos pagalbos skyrių atvykusiam pacientui turi būti atliktas pirminis paciento būklės vertinimas, nustatyta, ar yra skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“. Suteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugas skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, gydytojas priima sprendimą dėl paciento tolesnio stebėjimo, gydymo stacionare arba jį išleidžia gydytis ambulatoriškai.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, 80 punkte numatyta, kad „Vaikai ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą nepriimami, jei turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų.“
Atsakant į Jūsų paklausimą pažymime, kad individualią kiekvieno vaiko sveikatos būklę įvertinti gali gydytojai ir dėl vaiko sveikatos būklės, jam pasireiškusių simptomų ir gydymo režimo tėvai turėtų konsultuotis su gydytojais.
Atsakydami norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. Privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų organizavimas apima ir sprendimo priėmimą, kur bus tikrinama darbuotojų sveikata, todėl darbdaviui atstovaujantis asmuo turi teisę nukreipti darbuotoją profilaktiškai pasitikrinti sveikatą į jo parinktą asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Norime paaiškinti, jog darbdaviai, organizuodami darbuotojų profilaktinius sveikatos patikrinimus, taiko skirtingą praktiką: vieni sudaro sutartį su konkrečia asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl profilaktinių darbuotojų sveikatos patikrinimo, kurios paslaugų kokybė ir kaina jiems yra priimtiniausia, ir centralizuotai atsiskaito už suteiktas paslaugas, kiti – leidžia darbuotojams patiems pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje tikrinsis sveikatą ir individualiai jiems kompensuoja profilaktinio sveikatos patikrinimo išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra galimi abu Jūsų nurodyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos profilaktiniam sveikatos patikrinimui parinkimo variantai (parinkta darbdavio arba pasirinkta darbuotojo), tačiau, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, galutinį sprendimą dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų organizavimo vietos turi priimti darbdavys.
