BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Mokamos paslaugos

Norėtume pažymėti, jog teisės aktai numato, kad tam tikrais atvejais pacientui, turinčiam teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas paslaugas, gali būti teikiamos mokamos paslaugos. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalis numato, kad pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet savo iniciatyva pasirinkę brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, šių paslaugų, medžiagų ar procedūrų faktinių kainų ir atitinkamų nemokamų paslaugų, medžiagų ar procedūrų bazinių kainų skirtumą sumoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti užtikrinama, jog prieš teikiant pacientui paslaugą, už kurią jis turi mokėti, pasirašytinai jis turi būti informuotas apie paciento teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai. Prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, jis pasirašytinai turi būti supažindintas su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų skirtumais. Tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintoje Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkoje.

Jei, paciento nuomone, pažeistos jo teisės gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo  apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir už suteiktas paslaugas jo prašoma mokėti nepagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia raštu reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo suteiktos paslaugos, administraciją. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

Jei gydymo įstaigos atsakymas netenkina, pacientas turi teisę raštu kreiptis į Teritorinę ligonių kasą pagal savo gyvenamąją vietą, kartu pateikdamas gydymo įstaigos atsakymą arba jo kopiją (jei gydymo įstaiga nepateikia atsakymo į skundą per teisės aktų nustatytą laikotarpį – pateikiama skundo, adresuoto asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kopija).

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai, už šias paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, 7.3 papunktyje nurodyta, kad asmenys moka už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu nori gauti jas ne eilės tvarka, o 7.5 papunktyje numatyta, kad asmenys moka už pasirinktas brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Brangiau kainuojančioms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms taip pat priskiriamos paciento iniciatyva, leidus gydančiam gydytojui, pasirinktos brangiau kainuojančios paslaugos, medžiagos, tyrimai, vaistai, medicinos pagalbos priemonės, procedūros. Šiuo atveju pacientas sumoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų skirtumą. Šioms paslaugoms negali būti priskiriamos paslaugos, dėl kurių pacientams nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima rinktis tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos). Vadinasi, Jūs už paslaugas turėtumėte mokėti tik tais atvejais, kai pasirenkate paslaugą gauti ne eilės tvarka arba pageidaujate gauti papildomas ar brangiau kainuojančias paslaugas. 
Dantų protezavimo paslaugos teikiamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įvertinus paciento burnos būklę nustatoma, kokia lėšų suma iš PSDF biudžeto turi būti skiriama dantų protezavimo paslaugoms apmokėti. Jeigu skirtos sumos neužtenka minimaliai kramtymo funkcijai atkurti, lėšas, viršijančias skirtąją sumą, dantų protezavimo paslaugas teikiančiai įstaigai turi sumokėti pacientas. 

 

Informuojame, kad vadovaujantis Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1131 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4.1, 4.2 papunkčiais ir  5 punktu, tais atvejais,  jeigu gydantis gydytojas priima sprendimą dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos stacionare hospitalizuoto paciento transportavimo į kitą stacionarinę gydymo įstaigą toliau gydyti ar diagnostinėms, gydomosioms procedūroms ar tyrimams atlikti ar jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas suderina siunčiančioji ir priimančioji įstaigos), paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji  asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal sutartį su greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančia įstaiga. Pažymėtina, kad visais atvejais paciento sveikatos būklę vertina gydantis gydytojas, kuris sprendžia dėl tolesnės pagalbos ir teikia rekomendacijas dėl paciento transportavimo galimybės ir būdų. 
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Aprašo 5 punktu, tais atvejais, jeigu pervežimas atliekamas paciento arba jo artimųjų prašymu, tada už šias paslaugas moka pacientas arba jo artimieji. 
Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, dėl galimai pažeistos teisės gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, turite raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją su prašymu (skundu) ir paaiškinti, kodėl teko mokėti už suteiktas paslaugas. Kartu su skundu privalo būti pateiktas paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o tuo atveju, jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Gydymo įstaiga atsakymą turi pateikti per 20 darbo dienų. Jei nesutinkate su asmens sveikatos priežiūros įstaigos sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą, Jūs turite teisę raštu kreiptis į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, šiuo atveju – į teritorinę ligonių kasą pagal savo gyvenamąją vietą. 

Informuojame, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys (65 m. asmenys ir vyresni, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, nėščiosios, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, sveikatos priežiūros darbuotojai) Lietuvoje sezonine einamųjų metų gripo vakcina, įsigyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, yra skiepijami nemokamai. T. y. asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) suplanuoja jiems reikalingą sezoninės gripo vakcinos kiekį dar iki sezono pradžios. Jei kiekis suplanuojamas netiksliai ir sezono eigoje šios vakcinos pritrūksta – ją išskiepija greičiau nei planavo – ASPĮ turi galimybę susitarti dėl gripo vakcinos perdavimo iš kitos ASPĮ ir taip užtikrinti visų norinčių, rizikos grupėms priklausančių asmenų, pasiskiepijimą.

Ambulatorinės gydytojo specialisto paslaugos, turint šeimos gydytojo siuntimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, teikiamos nemokamai. Įstaigos gali teikti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 nustatyta Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka.

Norime atkreipti dėmesį, kad darbuotojų profilaktinio sveikatos patikrinimo išlaidos nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Profilaktinių sveikatos patikrinimų apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 1 priedas ,,Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys ir apmokėjimo tvarka“ (toliau – Tvarka). Vadovaujantis Tvarkos 5.2 papunkčiu, periodinių sveikatos tikrinimų, išvardytų Tvarkos 1.12 papunktyje, išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų. 
Tvarkos 1.12 papunktis apima šias darbuotojų grupes:
1.12.1. jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių;
1.12.2. traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu; 
1.12.3. aviacijos darbuotojų; 
1.12.4. vairuotojų;
1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus); 
1.12.6. darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.
Jeigu krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas yra sudėtinė Jūsų, kaip darbuotojo, profilaktinio sveikatos patikrinimo dalis, dėl šio tyrimo išlaidų apmokėjimo turite kreiptis į savo darbdavį.
 

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis breketai gali būti  kompensuojami tik vaikams iki 18 metų ir tik esant įgimtoms veido bei žandikaulių anomalijoms ir deformacijoms, kai su odontologo išduotu siuntimu kreipiamasi į gydytojo ortodonto konsultaciją gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl gydytojo ortodonto konsultacijų teikimo.  Minėtus nukrypimus nustato gydytojas ortodontas vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.59120FF6AE21/asr, kuriame yra patvirtinti ligų, kurioms gydyti naudojami PSDF biudžeto lėšomis apmokamos breketų sistemos sąrašai. Kompensavimas vyksta pacientui nedalyvaujant, numatyta suma pervedama tiesiogiai gydymo įstaigai. Kompensacija už savo lėšomis apmokėtas breketų sistemas nėra numatyta. 
Daugiau informacijos:  https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gyventojams-1/ortopedijos-ir-kitos-technines-priemones/ortodontiniai-aparatai 

Moterys dėl gimdos kaklelio tyrimų turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba akušerį-ginekologą. Tyrimų kainos kiekvienoje ASPĮ gali skirtis.
Tyrimai atliekami pagal Valstybės finansuojamą Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą moterims nieko nekainuoja, nes už juos moka ligonių kasos. 25–34 metų moterims, dalyvaujančioms programoje, kas 3 metus nemokamai atliekamas PAP testas, 35–59 metų moterims kas 5 metus atliekamas ŽPV tyrimas ir PAP tyrimas iš skystosios terpės, jei ŽPV tyrimu nustatomi aukštos rizikos ŽPV tipai.  
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-06-30