BDAR
Close

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Mokamos paslaugos

Norėtume pažymėti, jog teisės aktai numato, kad tam tikrais atvejais pacientui, turinčiam teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas paslaugas, gali būti teikiamos mokamos paslaugos. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalis numato, kad pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet savo iniciatyva pasirinkę brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, šių paslaugų, medžiagų ar procedūrų faktinių kainų ir atitinkamų nemokamų paslaugų, medžiagų ar procedūrų bazinių kainų skirtumą sumoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti užtikrinama, jog prieš teikiant pacientui paslaugą, už kurią jis turi mokėti, pasirašytinai jis turi būti informuotas apie paciento teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai. Prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, jis pasirašytinai turi būti supažindintas su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų skirtumais. Tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintoje Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkoje.

Jei, paciento nuomone, pažeistos jo teisės gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo  apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir už suteiktas paslaugas jo prašoma mokėti nepagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia raštu reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo suteiktos paslaugos, administraciją. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

Jei gydymo įstaigos atsakymas netenkina, pacientas turi teisę raštu kreiptis į Teritorinę ligonių kasą pagal savo gyvenamąją vietą, kartu pateikdamas gydymo įstaigos atsakymą arba jo kopiją (jei gydymo įstaiga nepateikia atsakymo į skundą per teisės aktų nustatytą laikotarpį – pateikiama skundo, adresuoto asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kopija).

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai, už šias paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, 7.3 papunktyje nurodyta, kad asmenys moka už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu nori gauti jas ne eilės tvarka, o 7.5 papunktyje numatyta, kad asmenys moka už pasirinktas brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Brangiau kainuojančioms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms taip pat priskiriamos paciento iniciatyva, leidus gydančiam gydytojui, pasirinktos brangiau kainuojančios paslaugos, medžiagos, tyrimai, vaistai, medicinos pagalbos priemonės, procedūros. Šiuo atveju pacientas sumoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų skirtumą. Šioms paslaugoms negali būti priskiriamos paslaugos, dėl kurių pacientams nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima rinktis tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos). Vadinasi, Jūs už paslaugas turėtumėte mokėti tik tais atvejais, kai pasirenkate paslaugą gauti ne eilės tvarka arba pageidaujate gauti papildomas ar brangiau kainuojančias paslaugas. 
Dantų protezavimo paslaugos teikiamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įvertinus paciento burnos būklę nustatoma, kokia lėšų suma iš PSDF biudžeto turi būti skiriama dantų protezavimo paslaugoms apmokėti. Jeigu skirtos sumos neužtenka minimaliai kramtymo funkcijai atkurti, lėšas, viršijančias skirtąją sumą, dantų protezavimo paslaugas teikiančiai įstaigai turi sumokėti pacientas. 

 

Informuojame, kad vadovaujantis Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1131 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1, 4.2 papunkčiais ir  5 punktu, tais atvejais, jeigu gydantis gydytojas priima sprendimą dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos stacionare hospitalizuoto paciento transportavimo į kitą stacionarinę gydymo įstaigą toliau gydyti ar diagnostinėms, gydomosioms procedūroms ar tyrimams atlikti ar jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas suderina siunčiančioji ir priimančioji įstaigos), paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji  asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal sutartį su greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančia įstaiga. Pažymėtina, kad visais atvejais paciento sveikatos būklę vertina gydantis gydytojas, kuris sprendžia dėl tolesnės pagalbos ir teikia rekomendacijas dėl paciento transportavimo galimybės ir būdų. 
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Aprašo 5 punktu, tais atvejais, jeigu pervežimas atliekamas paciento arba jo artimųjų prašymu, tada už šias paslaugas moka pacientas arba jo artimieji. 
Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, dėl galimai pažeistos teisės gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, turite raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją su prašymu (skundu) ir paaiškinti, kodėl teko mokėti už suteiktas paslaugas. Kartu su skundu privalo būti pateiktas paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o tuo atveju, jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Gydymo įstaiga atsakymą turi pateikti per 20 darbo dienų. 

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai, už šią priežiūrą iš paciento negali būti reikalaujama papildomai mokėti. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, 3 priedo 2 punkte nurodyta, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, išvardytos Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“, 1 ir 3 punktuose, visose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose prie šių įstaigų prisirašiusiems gyventojams teikiamos nemokamai (už jas iš pacientų negali būti reikalaujama papildomai mokėti).
Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal kompetenciją teikia šeimos gydytojo komanda. Šeimos gydytojo kompetencija yra nurodyta Šeimos gydytojo medicinos normoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“. Minėtos medicinos normos 14 punkte yra išvardyti tyrimai, kuriuos skiria šeimos gydytojas jo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti. Tarp išvardytųjų tyrimų yra bendras kraujo tyrimas ir C reaktyviojo baltymo nustatymo kraujyje tyrimas. Taigi, jeigu vieną iš šių kraujo tyrimų skiria šeimos gydytojas, pacientui už jį mokėti nereikia. 

Ambulatorinės gydytojo specialisto paslaugos, turint šeimos gydytojo siuntimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, teikiamos nemokamai. Įstaigos gali teikti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 nustatyta Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka.

Norime atkreipti dėmesį, kad darbuotojų profilaktinio sveikatos patikrinimo išlaidos nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Profilaktinių sveikatos patikrinimų apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 1 priedas ,,Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys ir apmokėjimo tvarka“ (toliau – Tvarka). Vadovaujantis Tvarkos 5.2 papunkčiu, periodinių sveikatos tikrinimų, išvardytų Tvarkos 1.12 papunktyje, išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų. 
Tvarkos 1.12 papunktis apima šias darbuotojų grupes:
1.12.1. jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių;
1.12.2. traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu; 
1.12.3. aviacijos darbuotojų; 
1.12.4. vairuotojų;
1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus); 
1.12.6. darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.
Jeigu krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas yra sudėtinė Jūsų, kaip darbuotojo, profilaktinio sveikatos patikrinimo dalis, dėl šio tyrimo išlaidų apmokėjimo turite kreiptis į savo darbdavį.
 

Informuojame, kad jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sudariusi sutartį su TLK dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, prie asmens sveikatos priežiūros įstaigos prisirašiusiems pacientams visos šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamos paslaugos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“, turi būti teikiamos nemokamai, nereikalaujant papildomo mokesčio.

Informuojame, jog esminės sąlygos, kad apdraustam pacientui būtų suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos yra šios: apdraustasis dėl šių paslaugų turi planine tvarka kreiptis su siuntimu  ir turi kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo, kurioje jam reikalingos paslaugos galėtų būti suteiktos tinkamiausiu būdu ir laiku. Jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas pacientas, gavęs gydytojo specialisto siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo (MRT), kreipiasi į gydymo įstaigą, su kuria ligonių kasos yra sudariusios sutartį dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis, už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu naudojamus vienkartinius specialius drabužius ir kitas vienkartines medžiagas, taip pat radiologinio tyrimo vaizdų kopiją (jei yra siuntimą išduodančio gydytojo nurodymas jam pateikti radiologinio tyrimo vaizdų kopiją)  mokėti nereikia. Tyrimo metu pacientams rekomenduojama dėvėti drabužius, kurie neturėtų metalinių detalių ar blizgių paviršių, todėl dėl paciento patogumo ir  higienos yra siūloma dėvėti vienkartinius drabužius, tačiau jie nėra būtini.      
Kaip rodo praktika, dažniausiai žmonėms siūlomi specialūs vienkartiniai medicininiai drabužiai, už kuriuos prašoma papildomai sumokėti. Tačiau šių nebūtinų drabužių pacientas turi teisę atsisakyti. 

Informuojame Jus, kad šiuo metu galioja nustatyta dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto tvarka, nurodoma  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Gydytojas, atliekantis dantų protezavimą, pirmosios konsultacijos metu sudaro gydymo planą ir parenka tokias dantų protezavimo priemones, kad kramtymo funkcija būtų visiškai atkurta.  Gydymo plane turi būti pateikta išsami informacija apie gydymo etapus, bendrą gydymo kainą, taikytas protezavimo priemones. Jei pasirinktas gydymo būdas kainuoja daugiau nei paskirta Teritorinės ligonių kasos lėšų, likusią dalį asmuo turi sumokėti pats. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ 7.1, 7.5 papunkčių reikalavimus pacientas moka už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai teikiant jam iš PSDF biudžeto lėšų apmokamas paslaugas ir leidus gydančiajam gydytojui, pageidauja gauti papildomas, t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas, medžiagas, tyrimus, medikamentus, medicinos pagalbos priemones, procedūras; pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, prieš teikdama pacientui paslaugą, už kurią jis turi mokėti, privalo užtikrinti, kad pacientas mokamos paslaugos pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų parašu.
 

Norėtume paaiškinti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų yra apmokamos gydytojų suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o tyrimai yra sudėtinė šių paslaugų dalis ir papildomai už juos mokėti nereikia. Gydytojas, teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gali atlikti tik tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Tuo atveju, kai reikalingas tyrimas viršija jo kompetenciją, gydytojas turi išduoti siuntimą kito gydytojo specialisto konsultacijai, kuris pagal kompetenciją gali šį tyrimą atlikti. 
Kiekvieno gydytojo kompetenciją nustato jo medicinos norma, kuri yra tvirtinama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.  Šeimos gydytojo kompetenciją reglamentuoja Šeimos gydytojo medicinos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“, kurioje nėra nurodyta, kad šeimos gydytojas pats gali atlikti specifinius Laimo ligos diagnostikos laboratorinius tyrimus. Tuo tarpu vaikų ligų gydytojas, vaikų infekcinių ligų gydytojas ar gydytojas dermatologas geba diagnozuoti ir gydyti Laimo ligą, vadinasi, ir atlikti būtinus tyrimus šiai ligai diagnozuoti.  Taigi, jeigu specifinis Laimo ligos laboratorinis tyrimas būtinas vaikų ligų gydytojui, vaikų infekcinių ligų gydytojui ar gydytojui dermatologui, jis turi atlikti tyrimus nemokamai, iš teikiamos paslaugos bazinės kainos.
Teisės aktai numato ir mokamų paslaugų teikimą, vadovaujantis Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, pacientas moka tuo atveju, jei pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų priskiriami atvejai, kai pacientas savo iniciatyva, leidus gydančiajam gydytojui, pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones ar procedūras, jis sumoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar procedūrų kainų skirtumą. 
Prieš mokant pacientui (ar jo atstovui pagal įstatymą) turėtų būti paaiškinta, už ką ir kodėl teks sumokėti ir sutikimą mokėti pacientas (ar jo atstovas pagal įstatymą) turi patvirtinti parašu (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357  9.3 papunktis).

Norime Jus informuoti, kad Valstybės laiduojamosios (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiesiems asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. 
Visą informaciją apie tai, kokiose įstaigose teikiamos vaikų alergologo paslaugos, apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, galite rasti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje adresu https://ligoniukasa.lrv.lt (Paslaugos → E. Paslaugos → Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje).

Paaiškiname, kad dėl tyrimų reikalingumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę. Šeimos gydytojas gali skirti visus tyrimus priskirtus Šeimos gydytojo normai (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C4E4FA59E3C5/asr), jeigu mano, kad šie tyrimai reikalingi pacientui ir gali juos skirti  tiek kartų, kiek kartų mano esant reikalinga. Šeimos gydytojo paskirti tyrimai pacientui, apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu, turi būti atlikti nemokamai. 
Kraujo krešumo tyrimą  šeimos gydytojas gali skirti tik tada, kai pacientui taikomas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum). Tai reiškia, kad jeigu pacientui gydymas antikoaguliantais nėra taikomas, tačiau šeimos gydytojas mano, kad šis tyrimas pacientui yra reikalingas, jis gali siųsti pacientą atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijai, kuris pagal kompetenciją galėtų paskirti minėtą tyrimą. Tokiu atveju tiek gydytojo specialisto konsultacija, tiek jos metu paskirti tyrimai apdraustajam turėtų būti atliekami nemokamai (kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis) toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas konsultuojamas ir kuri turi sutartį su bet kuria teritorine ligonių kasa.
Tik tais atvejais, kai pacientas savo iniciatyva gydančio gydytojo rekomendavimu pasirenka tyrimus, jų faktinę kainą apmoka pats pacientas. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-06-30