3. Ar už transportavimą į kitą gydymo įstaigą reikia mokėti?

Informuojame, kad vadovaujantis Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1131 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4.1, 4.2 papunkčiais ir  5 punktu, tais atvejais,  jeigu gydantis gydytojas priima sprendimą dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos stacionare hospitalizuoto paciento transportavimo į kitą stacionarinę gydymo įstaigą toliau gydyti ar diagnostinėms, gydomosioms procedūroms ar tyrimams atlikti ar jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas suderina siunčiančioji ir priimančioji įstaigos), paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji  asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal sutartį su greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančia įstaiga. Pažymėtina, kad visais atvejais paciento sveikatos būklę vertina gydantis gydytojas, kuris sprendžia dėl tolesnės pagalbos ir teikia rekomendacijas dėl paciento transportavimo galimybės ir būdų. 
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Aprašo 5 punktu, tais atvejais, jeigu pervežimas atliekamas paciento arba jo artimųjų prašymu, tada už šias paslaugas moka pacientas arba jo artimieji. 
Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, dėl galimai pažeistos teisės gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, turite raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją su prašymu (skundu) ir paaiškinti, kodėl teko mokėti už suteiktas paslaugas. Kartu su skundu privalo būti pateiktas paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o tuo atveju, jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Gydymo įstaiga atsakymą turi pateikti per 20 darbo dienų.