Vaikų mityba

 

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad siekiant sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų riziką, svarbu palaikyti optimalų svorį ir kasdien pakankamai suvalgyti šviežių vaisių ir daržovių, pilno grūdo produktų ar bulvių, rinktis liesą mėsą bei vengti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų rūgščių, trans-riebalų rūgščių, cukraus ir druskos. Taip pat svarbu maitintis reguliariai ir įvairiai, nes tuomet labiau tikėtina, kad organizmo poreikiai bus patenkinti.

Kūdukių žindymas. Ilgalaikis žindymas – tai visavertė kūdikio mityba, imuninės sistemos stiprinimas, tvirtas emocinis ryšis tarp kūdikio ir motinos. Siekiant užtikrinti optimalų kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatą, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Sulaukus 6 mėnesių kūdikiams turi būti pradėtas duoti ir papildomas maistas, o žindymas tęsiamas iki 2 metų ar ilgiau. Tik motinos piene yra visų kūdikio sveikatai būtinų maistinių ir imuninių medžiagų, kurių nėra pieno pakaitaluose. Tyrimai Lietuvoje parodė, jog 2010 m. iki 1 mėn. kūdikius išimtinai žindė dauguma motinų (90,9 proc.), iki 4 mėn. – 52,9 proc., iki 6 mėn. – 19,8 proc. Vidutinė išimtinio žindymo trukmė buvo 3,5 ± 1,89 mėnesio. 2012 m. tarptautinis tyrimas parodė, kad Lietuvoje pirmuosius šešis kūdikio mėnesius juos išimtinai žindė 27 proc. motinų. Palyginimui Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje išimtinai pirmąjį pusmetį žindė atitinkamai tik 15 proc. ir 1 proc. motinų.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba. Atlikus ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų anketinę apklausą, skirtą įvertinti vaikų mitybą savaitgaliais ir švenčių dienomis (t.y. tuomet, kai vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos) išaiškėjo, kad daugelis tėvų nepakankamai nusimano apie sveiką mitybą, o šeimose vyrauja neracionalus, konservatyvus požiūris į vaikų maitinimą. Pagrindinės vaikų mitybos problemos yra tos, kad vaikai valgo per mažai daržovių, vartoja greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius, saldikliais pasaldintus gėrimus ir nesilaiko mitybos režimo (nepusryčiauja).

Mokinių mityba. Mokinių mitybai ištirti, 2010 m. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu atliko mitybos įpročių tyrimą Lietuvos mokyklose. Juo nustatyta, kad ne visų mokinių mityba racionali: 25,2 proc. vaikų kelis kartus per savaitę vartoja saldumynus, 31,8 proc. vaikų kas dieną geria gazuotus saldžius gėrimus, 10,6 proc. bent kartą per savaitę geria energinius gėrimus, 53,1 proc. mokinių kelis kartus per savaitę valgo riebaluose virtus sūdytus traškučius, 10,2 proc. − kasdien perka kaloringus užkandžius (dešrainius, picas ir pan.) ir tik 42 proc. vaikų kas dieną valgo vaisius ir šviežias daržoves, 42,6 proc. − pieno produktus.

Situaciją šioje srityje reikšmingai pagerino visose Lietuvos ugdymo įstaigose įdiegta vaikų sveikatai palankaus maitinimo tvarka, įteisinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Vegetarinis maitinimas vaikams nerekomenduojamas, tačiau jei jis skiriamas dėl religinių, etninių, sveikatos ar kitų priežasčių, turi atitikti Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas vaikams, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Subalansuota mityba būtina normaliai fizinei ir protinei vaiko raidai, užtikrinant vaikų energijos ir maisto medžiagų fiziologinius poreikius. Nevartojant gyvūninės kilmės maisto produktų (mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių) organizmui, ypač vaikų, gali trūkti pagrindinių maisto medžiagų, sumažėti apsauginės organizmo savybės ir padidėti įvairių ligų bei sutrikimų atsiradimo rizika. Todėl, siekiant užtikrinti, kad vaikų mityboje nebūtų kai kurių maistinių medžiagų, t. y. visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų stokos, maitinantis vegetariškai rekomenduojama, pasitarus su gydytoju, vartoti maisto papildus.

PAGRINDINAI ES POLITINIAI DOKUMENTAI, SKIRTI VAIKŲ MITYBAI GERINTI

  1. ES Vaikų nutukimo mažinimo veiksmų planas 2014-2020. Europos Komisija, 2014
  2. ES Tarybos išvados „Sveika vaikų mityba - sveika Europos ateitis“, 2018

SVARBIAUSIOS LIETUVOS PRIEMONĖS, SKIRTOS VAIKŲ MITYBAI GERINTI

1.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2012 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. V-1251 „Dėl stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal Naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2014 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. V−249 „Dėl Žindymo skatinimo komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ kurie plėtoja naujagimiams palankių ligoninių (NPL) tinklą Lietuvoje, sprendžia kitus žindymo skatinimo klausimus. Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą 1990 metais paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su UNICEF. Šio žingsnio buvo imtasi dėl nepavykusių bandymų atgaivinti žindymo kultūros. Naujagimiui palanki ligoninė – tai ligoninė, kuri laikosi tam tikrų nustatytų reikalavimų ir yra įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiamą naujagimiams palankių ligoninių sąrašą.

2.  Atliktas mokinių mitybos įpročių tyrimas, apklausus virš 1000 ,,Sveikatiados“ projekte dalyvaujančių mokyklų 6–7 klasių mokinių. Išsiaiškinta, kad vaikai suvalgo per mažai daržovių, vartoja menkavertį, daug riebalų ir cukraus turintį maistą bei maitinasi nereguliariai.

3.  Siekiant efektyviai pagerinti vaikų, esančių organizuotuose kolektyvuose maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, kuris patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Juo nustatyta, kad vaikai, būdami šiose įstaigose, privalo gauti tik šviežią (tą pačią dieną pagamintą), kokybišką bei sveikatai palankų maistą. Į vaikų įstaigas uždrausta tiekti riebius, saldžius, daug druskos turinčius ir kitokius menkaverčius bei sveikatai nepalankus maisto produktus ir gėrimus, įskaitant kavą bei produktus, turinčius tam tikrų maisto priedų bei GMO. Nustatyta, kad vaikai gautų daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų, kitų aukščiausios rūšies maisto produktų. Tiekiant maistą vaikų ugdymo įstaigoms, pirmenybė taikoma produktams iš ekologinės gamybos ūkių, išskirtinės kokybės produktų gamintojų bei produktų, atitinkančių „Rakto skylutės“ ženklo kriterijus. Šios tvarkos vykdymo priežiūrai, paskirti vietiniai stebėtojai (visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ar kiti įgalioti asmenys ugdymo įstaigoje), taip pat atliekama išorinė kontrolė, kurią vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei visuomenės sveikatos centrai. Šią Lietuvos vaikų maitinimo tvarką Europos Komisija pripažino viena pažangiausių Europos Sąjungoje.

4.  Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas), visada gautų subalansuotą maitinimą, ministerija kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru parengė ir paskelbė internete pavyzdinius valgiaraščius ir patiekalų receptūras, atitinkančias fiziologines normas. Taip pat suderinto keletą kitų subjektų parengtų valgiaraščių knygų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba derina vaikų maitinimo nuostatų laikymąsi, tikrina individualiai parengtų valgiaraščių atitiktį nustatytiems reikalavimams.

5.  Kad vaikai geriau suprastų sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos prasmę ir naudą, Sveikatos apsaugos ministerija padėjo Švietimo ir mokslo ministerijai parengti bendrojo lavinimo mokyklose taikomą „Sveikatos ugdymo bendrąją programą“, kuria siekiama užtikrinti sėkmingą vaikų sveikatos ugdymą mokykloje. Didelė dalis šioje programoje skirta mitybos ir sveikos gyvensenos ugdymui.

6.  Skatinant pozityvius vaikų mitybos įpročius bei gerinant jų mitybą, koordinuojant Žemės ūkio ministerijai, vykdomos programos „Pienas vaikams“ ir „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa“. Jų metu jaunesniojo amžiaus vaikams, esantiems ugdymo įstaigose, nemokamai tiekiamas pienas ir pieno produktai, šviežios daržovės bei vaisiai, jų sultys, kokteiliai.

7.  Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse, geriamajam vandeniui gauti naudojama nemažai individualių šulinių, kurių maždaug pusė užteršta nitratais, kiek mažiau – nitritais, pasitaiko naujagimių apsinuodijimų šiomis medžiagomis, jei toks vanduo naudojamas kūdikių maistui gaminti. Tuo tikslu, sveikatos apsaugos ministras 2011 m. liepos 7 d. patvirtino įsakymą Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, nustatantį individualių šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios arba naujagimių turinčios motinos priežiūros bei apsinuodijimų nitritais ir nitratais profilaktikos tvarką. Pagal šią tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos renka informaciją iš nėščiųjų apie tai, iš kokio šaltinio vandenį jos geria bei praneša vietos visuomenės sveikatos centrui, kuris patikrina vandenį ir pateikia nėščiajai rekomendacijas. Šios nuolatinės priemonės dėka kas metai išgelbėjama daug kūdikių gyvybių.

8. Saugant vaikų sveikatą nuo psichiką veikiančių medžiagų, Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komitetu parengiant LR maisto įstatymo pakeitimą, kuriame nustatytas draudimas vaikams iki 18 metų pardavinėti energinius gėrimus.

9. Energetinius gėrimus taip pat draudžiama reklamuoti visose vietose, kuriose dalyvauja asmenys, jaunesni kaip 18 metų: ugdymo įstaigose, koncertų, sporto, labdaros, paramos bei kituose renginiuose, teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų demonstravimo vietose ir jų reklamoje, jaunimui skirtose visuomenės informavimo priemonėse, akcijose, konkursuose ir pan.

10. Sprendžiant vaikų mitybos problemas ES mastu, Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo Europos Komisijai rengiant ES vaikų nutukimo veiksmų planą 2014 - 2020 metams ir šiuo metu įgyvendina jo priemones.

 

Naudingos nuorodos

Vaikų nutukimo mažinimo komisija

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

PSO vaiko augimo standartai

Motinos, naujagimio, vaiko ir paauglio sveikata

Vaikams skirto maisto ir gėrimų rinkodara

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-06-26