Lietuvos gyventojų mityba ir jos priežiūra

Faktai apie Lietuvos gyventojų mitybą (nuoroda)             

GYVENTOJŲ MITYBOS PRIEŽIŪRA

Gyventojų mitybos ir maisto saugos reglamentavimą bei priežiūros koordinavimą Lietuvoje atlieka Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija yra sveikatinimo veiklos valstybinio valdymo subjektas. Vienas iš pagrindinių sveikatinimo veiklos tikslų – saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir neįgalumo (LR sveikatos sistemos įstatymas).

Sveikatos apsaugos ministerija, kartu su Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiomis biudžetinėmis visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis, vykdo lėtinių neinfekcinių ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų profilaktiką, įgyvendindama sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena susijusio gyventojų sergamumo mažinimo bei aplinkos sveikatos ir maisto saugos politiką (LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas). Konkrečios Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos sritys gyventojų mitybos ir maisto saugos srityse nustatytos LR maisto įstatymu (9 str.) bei LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (7 ir 19 str.).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS FUNKCIJOS

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama tarptautinių strategijų ir kitų dokumentų nuostatas bei vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Visuomenės sveikatos stebėsenos įstatymo, Maisto įstatymo, Geriamojo vandens įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, vykdo lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką, įgyvendina sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena susijusio gyventojų sergamumo mažinimo bei maisto saugos politiką šiose srityse:

  1. gyventojų mitybos gerinimas, sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos ugdymas, specialistų tobulinimas;
  2. gyventojų mitybos ir maitinimosi įpročių stebėsenų organizavimas ir vykdymas;
  3. maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, fermentų, ekstrahentų saugos reglamentavimas;
  4. genetiškai modifikuoto maisto, apdoroto jonizuojančiąja spinduliuote maisto reglamentavimas:
  5. naujo maisto saugos reglamentavimas;
  6. maisto teršalų ir pesticidų saugos reglamentavimas;
  7. su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos reglamentavimas;
  8. maisto papildų ir maisto papildymo vitaminais, mineralais bei kitomis medžiagomis saugos reglamentavimas;
  9. kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų, specialiosios medicininės paskirties, perdirbtų grūdinių maisto produktų, viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti, pradinio ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių, sportininkams skirtų maisto produktų reglamentavimas;
  10. informacijos apie maistą teikimo vartotojams reglamentavimas (maisto produktų ir gėrimų ženklinimas, reklama, teiginiai apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą);
  11. geriamojo, šaltinio ir natūralaus mineralinio vandens saugos ir kokybės reglamentavimas;
  12. bendrosios maisto higienos reglamentavimas.

Sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją dalyvauja Europos Sąjungos maisto ir mitybos srities teisėkūroje − dirba 35-se Europos Komisijos ir Europos Tarybos darbo grupėse, kuriose rengia teisės aktus maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo srityse ES mastu.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad apie 60 proc. žmogaus sveikatos lemia mityba. Daugelyje šalių vyrauja panašios kaip Lietuvoje gyventojų mitybos tendencijos bei panaši ligų struktūra. Sprendžiant šias problemas, PSO ir Europos Sąjungos valdymo institucijos koordinuoja gyventojų mitybos bei su ja susijusios sveikatos gerinimą tarpvalstybiniame lygyje. Lietuva dalyvauja rengiant šias tarptautines strategijas bei įgyvendina jose išdėstytas nuostatas.

PAGRINDINĖS TARPTAUTINĖS GYVENTOJŲ MITYBOS STRATEGINĖS NUOSTATOS

SVARBIAUSIOS PRIEMONĖS LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBAI IR SVEIKATAI GERINTI

     Siekdama gerinti gyventojų mitybą ir nuo jos priklausančią sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija taiko įvairias programines ir teisines priemones, kad rinkoje esantys maisto produktai būtų saugūs, sveikatai palankūs, o gyventojų mityba subalansuota.

     Svarbiausios priemonės Lietuvos gyventojų mitybai gerinti, kurias parengė SAM arba dalyvavo rengiant, išdėstytos šiuose dokumentuose:

  • Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2020 m. veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“ bei su mityba susiję jo priedai:
    • Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas (4 priedas);
    • Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas (5 priedas);
    • Efektyvios sveikatos priežiūros prieinamumo gerinimo neįgaliesiems krypties aprašas (6 priedas);
    • Vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos bei efektyvaus gydymo užtikrinimo krypties aprašas (7 priedas).
  • 10 higienos normų, kurios nustato saugos, tvarkymo ir ženklinimo reikalavimus maistui, geriamajam vandeniui bei su maistu besiliečiančioms medžiagoms:
  • Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Tai fiziologiškai subalansuotos mitybos kriterijus nustatantis dokumentas. Jis skirtas individualaus bei organizuotų kolektyvų (pvz., ugdymo, krašto apsaugos, socialinės globos, įkalinimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir pan.) maitinimo planavimui bei vertinimui. Dokumentas suderintas su atitinkamais Europos Sąjungos bei PSO strateginiais dokumentais.
  • Sveikos mitybos rekomendacijos. Šios rekomendacijos apibrėžia svarbiausius racionalios mitybos principus. Jos skirtos gyventojams, sveikatos priežiūros ir slaugos specialistams, visuomenės sveikatos ir medicinos studijų programos studentams, gydytojams rezidentams, ugdymo įstaigų specialistams. Į jas atsižvelgiama organizuojant maitinimą įvairiuose suaugusiųjų ir vaikų kolektyvuose.
  • Gyventojų faktinės mitybos stebėsenos. Siekiant nustatyti su sveikata susijusius gyventojų mitybos ypatumus, 2013–2014 m. Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurai atliko suaugusių (19–64 m. amžiaus) ir pagyvenusių (vyresnių negu 65 m. amžiaus) Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos bei fizinio aktyvumo įpročių tyrimus. Jų metu buvo ištirta ir įvertinta 2710 respondentų faktinė mityba, mitybos įpročiai, kūno masės indeksas bei fizinis aktyvumas. Gauti rezultatai naudojami strateginiam planavimui bei gyventojų mitybos, maisto saugos ir fizinio aktyvumo gerinimo priemonėms pagrįsti. Tokie tyrimai, apimantys visą Lietuvą, atliekami kas 5 m. Taip pat atliekami ir vaikų mitybos tyrimai.
  • Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-979, po to išleistas nauja redakcija 2016 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-615. Pagal statistiką Lietuvoje dažniausia gyventojų mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos – infarktai bei insultai (56 proc. visų mirčių). Pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo kitų ES valstybių. Pagrindinė priežastis – gyventojai mažai rūpinasi savo sveikata – neracionaliai maitinasi, mažai juda, pasiduoda stresui, daugelis turi žalingų įpročių. Tokia gyvensena skatina labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą bei vystymąsi. Teisės aktas nustato prievolę pirminėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (šeimos gydytojams) bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurams integruoti pajėgas ir dirbti su asmenimis, kuriems nustatyta širdies ligų ir (arba) cukrinio diabeto rizika. Atsižvelgdami į tai, šeimos gydytojai riziką turinčius asmenis siunčia dalyvauti specializuotoje sveikatos stiprinimo programoje. Tuo tikslu visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose įsteigtos sveikatos specialistų grupės, sudarytos iš šeimos gydytojų, kardiologų, dietologų, endokrinologų, kineziterapeutų, psichologų ir visuomenės sveikatos specialistų, kurie pagal specialią schemą stebi atrinktų rizikos grupės asmenų sveikatą, moko juos sveikiau maitintis, mankštintis, atsisakyti žalingų įpročių, valdyti stresą, suprasti ir sekti savo sveikatos rodiklių reikšmes, mažinti neigiamų netinkamos gyvensenos pasekmių riziką. Po trijų mėnesių ir po metų programos dalyviai žinias atnaujina. Programos pradžioje ir po metų matuojami įvairūs dalyvių kūno ir kraujo rodikliai, vertinami jų gyvensenos pokyčiai. Atlikti sveikatos tyrimai rodo, kad 68 procentams baigusių programą asmenų pagerėja kūno, kraujotakos ir biocheminiai rodikliai, pasikeičia dalyvių gyvensena. Tai liudija aukštą programos efektyvumą. Ši programa unikali Europos Sąjungoje, joje dalyvauja platus ASPĮ bei visuomenės sveikatos biurų tinklas.
  • Maisto produktų ženklinimo „Rakto skylutės“ simboliu sistema. Tai vienintelė oficiali, valstybinė, nekomercinė sveikatai palankių maisto produktų ženklinimo sistema, pagal kurią maisto gamintojai savo produktus gali savanoriškai ženklinti tarptautiniu simboliu „Rakto skylutė“ jei šie atitinka Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-213 Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ nustatytus kriterijus. Šie kriterijai riboja produktuose gyvulinių riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos kiekius bei nustato prievolę grūdų turintiems produktams turėti daugiau maistinių skaidulų bei viso grūdo komponentų. Pirkėjai „Rakto skylute“ paženklintus produktus lengviau pastebi parduotuvių lentynose ir gali sveikiau maitintis. Įmonėms taip pat naudinga turėti sveikumo kriterijus atitinkančių produktų. Kriterijai atitinka taikomus kitose „Rakto skylutės“ simbolį naudojančiose šalyse. Sistema įdiegta dalyvaujant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Žemės ūkio ministerijai, bendradarbiaujant su Švedijos nacionaline maisto agentūra. Ženklinimo kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. „Rakto skylutės“ simboliu paženklintų produktų sąrašas ir kita susijusi informacija yra čia.
  • Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Tai pagrindinis dokumentas, nustatantis sveikatai palankaus maitinimo reikalavimus visoms Lietuvoje vaikų ugdymo ir globos įstaigoms. Ši sistema pradėta diegti 2011 m. Pagal ją vaikai privalo gauti tik šviežią, tą pačią dieną pagamintą visavertį maistą, sveikatai nepalankūs maisto produktai ir gėrimai draudžiami. Atsižvelgiant į PSO, kitų tarptautinių organizacijų siūlymus, gyventojų, tėvų ir pedagogų prašymus, siekiant mažinti vaikų nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų riziką, vaikų maiste ribojami cukraus, druskos, sočiųjų ir transriebalų kiekiai, privaloma tiekti daugiau šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų. Kiekvieną savaitę vaikų maitinimą kontroliuoja mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai. Jiems padeda į vidinę maitinimo kontrolę įtraukti vaikai bei jų tėvai, nes yra nustatyta prievolė ugdymo įstaigų interneto svetainėse skelbti oficialius vaikų maitinimo reikalavimus bei valgiaraščius. Taip pat, rengiamas kitų teisės aktų, susijusių su vaikų maitinimo gerinimu, skaidresniu savivaldybėse vykdomų maisto pirkimo konkursų organizavimu, paketas. Sveikatos apsaugos ministerija ir kiti partneriai taip pat parengė pavyzdinius valgiaraščius bendrojo lavinimo įstaigoms, kuriais gali naudotis maitinimo paslaugos teikėjai, užtikrindami sveikatai palankų vaikų maitinimą.
  • Draudimas parduoti energinius gėrimus vaikams.  Saugant vaikų sveikatą nuo psichiką veikiančių medžiagų, kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu parengtas Maisto įstatymo pakeitimas, kurio 6 (1) straipsnyje nustatytas draudimas vaikams iki 18 metų parduoti energinius gėrimus (Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas, 2014 m. gegužės 15 d. Nr. XII-885). Kitos vaikų maitinimo gerinimo priemonės aprašytos šiame interneto svetainės puslapyje.
  • Geros higienos praktikos taisyklės asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų maisto tvarkymo skyriams. Šios taisyklės skirtos tinkamai ir saugiai gaminti maistą stacionarinių gydymo įstaigų ligoniams. Jos parengtos kartu su Lietuvos dietologų draugija.
  • Geros higienos praktikos taisyklės maisto pramonės ir viešojo maitinimo įmonėms. Įteisinta 18 taisyklių atskiroms maisto pramonės ir viešojo maitinimo įmonių šakoms, kurios parengtos kartu su maisto verslo sektoriais, siekiant užtikrinti maisto įmonėse tvarkomo maisto saugą bei įgyvendinti RVASVT reikalavimus maisto gaminimui bei teikimui rinkai.
  • Visą Lietuvą apimantis savivaldybių visuomenės sveikatos biurų tinklas (46 biurai), sukurtas savivaldybėse vykdyti sveikatos stiprinimo veiklą, organizuoti sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos bei ligų profilaktikos renginius gyventojams, vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose, atlikti sveikatos stebėsenas. Šio tinklo veiklą koordinuoja ir finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija, metodiškai vadovauja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei ir kiti nacionaliniai specializuoti sveikatos centrai pagal kompetenciją. Šis tinklas Lietuvoje pradėtas kurti 2006 m., nuolat plečiamas bei tobulinamas. Biurų veikla labai plati ir intensyvi – kiekvienais metais jie surengia apie 15 tūkst. (2017 m.) vien tik sveikos mitybos renginių, kuriuose dalyvauja 270 tūkst. dalyvių bei apie 22 tūkst. fizinio aktyvumo renginių (2017 m.), kuriuose dalyvauja beveik 600 tūkst. dalyvių. Taip pat organizuojamos ir kitokios ligų prevencijos veiklos.
  • Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovas savivaldybėms. Tai pagrindinis metodinis leidinys, skirtas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams, siekiant efektyviau įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros valstybės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, suteikti organizacinių žinių sveikatos stiprinimo specialistams. Vadovo 9 priede (Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo gairėse) pateikti konkretūs nurodymai savivaldybėms sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo, sveikos aplinkos kūrimo, sužalojimų profilaktikos, rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos, psichikos sveikatos stiprinimo bei užkrečiamųjų ligų prevencijos srityse, teikiant informavimo, mokymo, konsultavimo bei įgūdžių formavimo paslaugas visuomenei.
  • Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir kitose sveikatinimo veiklose, projektų rėmimas. Kiekvienais metais Sveikatos apsaugos ministerija rengia ir finansuoja NVO projektų konkursus, kuriems paraiškas teikia šimtai organizacijų. Laimėjusios organizacijos, įgyvendindamos savo projektus, bendradarbiaudamos su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais, vykdo sveikatos stiprinimo veiklą. Nuo 2017 m. NVO finansavimas tęsiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, procento nustatymo valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti“.
  • Transriebalų normos maisto produktams. 2017 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą Nr. V-1202 "Dėl didžiausio leistino riebalų rūgščių transizomerų kiekio maisto produktuose nustatymo". Juo ribojamas transriebalų kiekis maisto produktuose iki 2 g / 100 g riebalų. Maisto produktuose, kuriuose riebalų kiekis mažas (t. y. <3 %), transriebalų kiekio riba yra 10 g /100 g riebalų. Šios nuostatos apima tik pramoniniu būdu gautus transriebalus, bet netaikomos natūraliems transriebalams, kurių yra pieno riebaluose ir jų turinčiuose produktuose – svieste, sūryje, grietinėje, šiek tiek – jautienoje ir avienoje. Norma taikoma taip pat ir viešojo maitinimo patiekalams. Ji įsigalios nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Transriebalai yra labiausiai nepageidautina riebalų rūšis, labiausiai pažeidžianti kraujagysles, pasižyminti aterogeniniu ir kancerogeniniu poveikiu. Transriebalų dažniausiai būna pramoninės gamybos konditerijos ir kai kuriuose kituose gaminiuose − saldainiuose, pyragaičiuose, šokoladu glaistytuose ar kremu perteptuose gaminiuose, šaldytoje tešloje ir jos produktuose (pvz., šaldytose picose), glaistytuose leduose ir varškės sūreliuose, taip pat free bulvytėse, pūstuose kukurūzuose ir kituose gruzdintuose ir spragintuose gaminiuose. Lietuva yra 5-oji ES valstybė įsivedusi tokią normą.
  • Susitarimai dėl maisto produktų gerinimo. Siekiant saugoti vartotojų sveikatą ir gerinti parduodamo maisto kokybę - mažinti jame cukraus, riebalų ir druskos kiekį, Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė savanoriškus susitarimus su 11 maisto įmonių. Kviečiamos ir kitos maisto pramonės įmonės pasirašyti susitarimus, nurodant šalių įsipareigojimus ir produktų sudėties keitimo terminus. Pasirašymai su socialiai atsakingomis įmonėmis plačiai nušviečiami Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje. Susitarimų pavyzdžiai yra čia.
  • Privalomasis virėjų sveikos mitybos pagrindų mokymas. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-30 atnaujino 2008 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. V-69 „Dėl Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo ir Asmenų, kuriems privalomas sveikatos ir (ar) pirmosios pagalbos mokymas, profesijų ir veiklos sričių sąrašo, mokymo programų kodų ir mokymo periodiškumo patvirtinimo“, kuriame numatė virėjų, maisto technologų ir kitų su maistu dirbančių asmenų privalomąjį ne tik higienos, bet ir sveikos mitybos pagrindų mokymą (aktualios nuorodos H10 bei HBB). Iki šiol maisto gamintojai nei studijų, nei praktikos metu negaudavo žinių apie tai, kaip gaminti sveikatai palankesnį maistą. Tikimės, tai turės teigiamos įtakos gerinant parduodamo ir gaminamo maisto kokybę bei palankumą sveikatai.
  • Susitarimas dėl valgiaraščių parengimo gydymo ir vaikų ugdymo įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mobiliai vertinimo grupei aplankius dalį Lietuvos gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigų, nustatyta eilė sisteminių problemų. Joms spręsti atlikti atitinkami pakeitimai teisės aktuose bei parengti reikiami nauji teisės aktai. Taip pat, pasitelkus Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociaciją nuspręsta parengti pavyzdinius valgiaraščius gydymo ir vaikų ugdymo įstaigoms bei apmokyti šių įstaigų virėjus sveiko, skanaus ir estetiško maisto gaminimo principų. Tuo tikslu pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos restoranų vyriausių virėjų ir konditerių asociacijos bei Lietuvos dietologų draugijos.
  • Maisto produktų, skirtų organizuotų vaikų kolektyvų maitinimui, kriterijai (rengiamas). Tai bus kokybės ir maistingumo kriterijai maisto produktams, perkamiems viešųjų konkursų būdu vaikų ugdymo įstaigoms.
  • Maitinimo organizavimo asmens sveikatos įstaigose tvarkos aprašas (rengiamas). Šis teisės aktas nustatys reikalavimus ligoninėms tiekiamiems maisto produktams bei pacientų maitinimo organizavimui.

Daugiau aktualios informacijos - žemiau esančiuose puslapiuose.