Maisto papildai

 

Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis. Maistinės medžiagos – tai vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Maisto papildams, kurie tiekiami į rinką ir pristatomi kaip maisto produktai, taikoma Lietuvos higienos norma HN 17:2010 „Maisto papildai“ (toliau HN 17:2010). Šia higienos norma įgyvendinama 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo (toliau Direktyva 2002/46/EB). Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami tik šios higienos normos reikalavimus atitinkantys maisto papildai.

Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems, importuojantiems, tiekiantiems į Lietuvos Respubliką maisto papildus. Ši higienos norma netaikoma vaistams (vaistiniams preparatams), apibrėžtiems Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme.

ES valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su maisto produktų papildymu vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį, suderina 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) NR. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (toliau Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006). Pagal šį reglamentą, maisto produktai gali būti papildyti vitaminais ir mineralais žmogaus organizmui biologiškai tinkama forma, nepriklausomai nuo to, ar jų paprastai esama ar nesama šių maisto produktų sudėtyje, ypač siekiant atsižvelgti į:

  • konkrečiai gyventojų grupei būdingą vieno ar daugiau vitaminų ir (arba) mineralų trūkumą, kurį gali rodyti klinikiniai ar subklinikiniai tyrimai arba kurį rodo apskaičiuojamas žemas maistinių medžiagų suvartojimo lygis;
  • arba tai, kad mitybos įpročių pokyčiai gali pagerinti gyventojų arba konkrečių gyventojų grupių mitybos būklę ir (arba) kompensuoti vitaminų ar mineralų trūkumus;
  • arba visuotinai pripažįstamų mokslo žinių apie suvartojamų vitaminų ir mineralų poveikį sveikatai raidą.

Vitaminais ir mineralais negali būti papildomi neperdirbti gaminiai, įskaitant vaisius, daržoves, mėsą, paukštieną ir žuvį, bet jais neapsiribojant taip pat gėrimai, kurių alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 tūrio proc.

 

Maisto papildų sudėties reikalavimai

Maisto papildams gaminti gali būti naudojami tik Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2009 (iš dalies keičiančio Direktyvą 2002/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1925/2006) dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų, I priede išvardyti vitaminai ir mineralinės medžiagos:

 

Vitaminas A (μg RE)                                               Kalcis (mg)                                    Chloridas (mg)

Vitaminas D (μg)                                                     Magnis (mg)                                 Fosforas (mg)

Vitaminas E (mg α-TE)                                           Geležis (mg)                                  Boras (mg)

Vitaminas K (μg)                                                     Varis (μg)                                       Silicis (mg)

Vitaminas B1 (mg)                                                  Jodas (μg)

Vitaminas B2 (mg)                                                  Cinkas (mg)

Niacinas (mg NE)                                                    Manganas (mg)

Pantoteno rūgštis (mg)                                          Natris (mg)

Vitaminas B6 (mg)                                                  Kalis (mg)

Folio rūgštis (μg)                                                     Selenas (μg)

Vitaminas B12 (μg)                                                 Chromas (μg)

Biotinas (μg)                                                           Molibdenas (μg)

Vitaminas C (mg)                                                    Fluoridas (mg)

 

Šie, I priede, išvardinti vitaminai ir mineralai maisto papildams gaminti gali būti naudojami tik II priede nurodytu pavidalu. Antrame priede išvardytoms medžiagoms taikomi grynumo kriterijai, nustatyti Sąjungos teisės aktais kitų, negu maisto papildai, maisto produktų gamybai. Šiame priede išvardytoms medžiagoms, kurių grynumo kriterijai neapibrėžti Sąjungos teisės aktuose, iki jie bus patvirtinti, taikomi visuotinai priimtini grynumo kriterijai, kuriuos rekomenduoja tarptautinės institucijos. III priedas nustato vitaminų formules ir mineralines medžiagas, kuriomis galima papildyti maisto produktus.

Komisija sukuria ir prižiūri maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis Sąjungos registrą, į kurį be kitos informacijos, įrašoma:

  • vitaminai ir mineralai, kuriais galima papildyti maisto produktus;
  • vitaminų formulės ir mineralinės medžiagos, kuriomis galima papildyti maisto produktus;
  • vitaminų ir mineralų didžiausi ir mažiausi kiekiai, kuriais galima papildyti maisto produktus, ir visos susijusios sąlygos;
  • informacija apie numatytas nacionalines nuostatas dėl privalomo papildymo vitaminais ir mineralais;
  • papildymo vitaminais ir mineralais apribojimai;
  • informacija apie priežastis dėl kurių medžiagos buvo į jį įtrauktos.

 

Maisto papildų ženklinimas

Maisto papildų ženklinimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ ir šios, HN 17:2010, higienos normos reikalavimus. Ženklinant, pristatant bei reklamuojant maisto papildus, nei vienam iš jų negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės ir neturi būti jokios nuorodos, aiškinančios arba leidžiančios suprasti, kad tinkamai maitinantis neįmanoma gauti reikiamo maistinių medžiagų kiekio. Taip pat šių maisto produktų ženklinimas, pristatymas ir reklama neturi klaidinti arba apgaudinėti vartotojų dėl tokių maisto produktų maistingumo privalumų, kurie atsiranda papildžius juos šiomis maistinėmis medžiagomis. Ženklinant maisto papildus nurodoma ši informacija:

  • maistinių ar kitų produktą apibūdinančių medžiagų kategorijų pavadinimai arba nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį;
  • maisto papildo kiekis, kurį rekomenduojama suvartoti per parą bei maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekiai esantys nustatytoje rekomenduojamoje paros normoje, taip pat kokį rekomenduojamos paros normos procentą tai sudaro;
  • perspėjimas neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės;
  • paaiškinimas apie tai, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas;
  • perspėjimas, kad maisto papildas turi būti laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Maisto papilde esančių maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekis ženklinant yra nurodomas skaitmenimis bei yra kiekių, pagrįstų gamintojo atlikta produkto analize, vidurkis. Maisto papilde esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojami paros normos procentai gali būti pateikti ir grafine forma.

 

Naudingos nuorodos:

Europos Komisija/maisto papildai

Europos maisto saugos tarnyba/maisto papildai

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-05-03