Maisto higiena

Maisto higiena − tai teisinių ir taikomųjų reikalavimų visuma, padedanti užtikrinti maisto saugą.

Lietuvoje maisto tvarkymo bendruosius higienos reikalavimus, specialiuosius maisto tvarkymo reikalavimus, specialiuosius maisto mažmeninės prekybos reikalavimus, taip pat nefasuoto žaliavinio cukraus gabenimo jūra nuostatų išlygas nustato Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrės 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. V-204 redakcija) (toliau HN 15:2005). Ši higienos norma taikoma maisto tvarkymo subjektams, taip pat valstybės institucijoms, kontroliuojančioms maisto saugą. Paskutinis higienos normos HN 15:2005 pakeitimas įvykdytas 2015 m. gegužės 4 d., kurį galima rasti čia.

Maisto tvarkymo subjektai tvarko maistą laikydamiesi 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EK) 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą (EMST) ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 reikalavimų ir taikydami individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (toliau – RVASVT) sistemą, parengtą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 arba savanoriškai naudojasi Reglamento (EB) Nr. 852/2004 8 straipsnio nuostatas atitinkančiomis konkrečios maisto tvarkymo srities geros higienos praktikos taisyklėmis (RVASVT principų taikymo vadovais).

Europos Sąjunga priėmė vieną higienos politiką, taikomą visam maistui ir visiems maisto operatoriams visoje maisto grandinėje „nuo lauko iki stalo“, kuri padeda suvaldyti maisto saugą ir bet kokias galimas ateities maisto krizes visoje maisto grandinėje. Europos Sąjungos higienos reglamentų paketas taiko ypatingą dėmesį šiems principams:

  • Pirminė atsakomybė maisto saugoje prasideda nuo maisto verslo operatorių;
  • Maisto sauga užtikrinama visoje maisto grandinėje, pradedant pirminiu produkcijos etapu;
  • Bendrų procedūrų vykdymas grindžiamas Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos principais (RVASVT);
  • Pagrindinių bendrų higienos reikalavimų taikymas, galimai specifiškas tam tikroms maisto kategorijoms;
  • Tam tikro maisto perdirbimo įmonių registravimas arba patvirtinimas;

Maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys nepakuotą maistą (išskyrus prekybos, mažas ir labai mažas maisto gamybos ir perdirbimo įmones viešojo maitinimo, vaikų ugdymo, socialinės globos, asmens sveikatos priežiūros įstaigas, maisto pakavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, paskirstymo ir tiekimo įmones), turi atlikti tvarkomo maisto laboratorinę savikontrolę. Produktai, kuriems teisės aktuose nenustatyti konkretūs laboratorinės kontrolės reikalavimai, turi būti tikrinami priklausomai nuo jų pobūdžio bei rizikos gyventojų sveikatai laipsnio. Tyrimų dažnį ir tiriamus rodiklius maisto tvarkymo subjektas nusistato atsižvelgdamas į gautus tyrimų rezultatus, siekdamas užtikrinti, kad į rinką tiekiamas maistas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Laboratorijos, atliekančios maisto įmonių savikontrolės laboratorinius tyrimus, turi taikyti galiojančius tyrimo metodus, kad jų rezultatai galėtų būti lengvai įvertinami ir palyginami.

Maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys mažus kiekius negreitai gendančio maisto, bet jo negaminantys, neperdirbantys ir neruošiantys, gali netaikyti RVASVT principais pagrįstos savikontrolės reikalavimų. Geros higienos praktikos taisykles (įskaitant pirminės gamybos taisykles) rengia ir platina maisto verslo sektorių atstovai. Parengtų taisyklių projektai teikiami įvertinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Sveikatos apsaugos ministerijai.

 

Naudingos nuorodos

Europos maisto saugos tarnyba

Europos Komisija/maisto higiena

Reglamentas (EK) 853/2004 - specifinės higienos taisyklės gyvūninės kilmės maistui

Reglamentas (EK) 854/2004 – specifinės taisyklės gyvūninės kilmės produktų, skirtų žmonių vartojimui, oficialių patikrinimų organizavimui

Direktyva 2004/41/EK - apima maisto higieną ir sveikatos sąlygas gamybai ir pateikimui į tam tikrų gyvūninės kilmės produktų, skirtų žmonių vartojimui, rinką ir pataisančias Tarybos Direktyvas 89/662/EEC ir Tarybos Sprendimą 95/408/EK, 2004 m. balandžio 29 d.

Reglamentas (EK) 882/2004 – oficialioms kontrolėms, skirtoms pašarų ir maisto teisės, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių vykdymo užtikrinimui

Direktyva 2002/99/EK - gyvūnų sveikatos taisyklės, reguliuojančios produkciją, perdirbimą, platinimą ir gyvūninės kilmės produktų, skirtų žmonių vartojimui, pateikimą,

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-05-03