Maisto fermentai

Maisto fermentas – tai produktas, pagamintas iš augalų, gyvūnų, mikroorganizmų ar jų produktų, įskaitant produktus, pagamintus fermentacijos būdu, pasinaudojant mikroorganizmais:

  • kuriuose yra vienas ar keli fermentai, galintys katalizuoti specifinę biocheminę reakciją; ir
  • kurie dedami į maisto produktus technologiniais tikslais bet kuriame maisto produktų gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, vežimo arba laikymo etape.

Maisto produktų, pavyzdžiui, sūrio ir vyno, gamyboje tradiciškai naudojamų mikrobų kultūrų, kurios gali atsitiktinai pagaminti fermentų, bet nėra specialiai naudojamos juos gaminant, nereikėtų laikyti maisto fermentais.

Į maisto produktus dedamus fermentus, kurie atlieka technologinę funkciją gaminant, perdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, vežant ar laikant tokius maisto produktus, įskaitant fermentus, naudojamus kaip pagalbines perdirbimo medžiagas nustato 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamentas ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB)Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 2001/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (toliau Reglamentas (EB) Nr. 1332/2008). Šis reglamentas pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio mėnesio. Šis reglamentas netaikomas fermentams, kurių dedama į maisto produktus ne technologinei funkcijai atlikti, bet kurie yra skirti žmonėms vartoti, pavyzdžiui, mitybos ar virškinimo gerinimo tikslais. Maisto fermentai gali būti naudojami tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus:

  • turi būti saugūs naudoti,
  • turi būti technologinis jų naudojimo poreikis
  • jų naudojimas neturi klaidinti vartotojo

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1332/2008, visų Europos Sąjungos (ES) rinkoje esančių maisto fermentų ir taip pat naujų maistų fermentų rizikos vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EMST), o patvirtina Europos Komisija.

Kol nėra patvirtinto ES maisto fermentų sąrašo, tol galioja narių valstybių teisės aktai. Įtraukiant maisto fermentą į Sąjungos sąrašą nurodoma:

  • maisto fermento pavadinimas;
  • maisto fermento specifikacijos, įskaitant jo kilmę, grynumo kriterijus ir kitą būtiną informaciją;
  • maisto produktai, į kuriuos gali būti dedamas maisto fermentas;
  • sąlygos, kuriomis maisto fermentas gali būti naudojamas; atitinkamais atvejais maisto fermentui nenustatomas didžiausias leistinas kiekis. Tuo atveju maisto fermentas naudojamas pagal quantum satis principą;
  • jei taikoma, visi maisto fermento tiesioginio pardavimo galutiniams vartotojams apribojimai;
  • prireikus, konkretūs reikalavimai, susiję su maisto produktų, kuriuose buvo naudoti maisto fermentai, ženklinimu siekiant užtikrinti, kad galutinis vartotojas būtų informuojamas apie fizinę maisto produkto būklę ar to produkto specifinį apdorojimo būdą.


Maisto fermentų ženklinimo taisykles

Galutiniam vartotojui skirti parduoti maisto fermentai ir maisto fermentų preparatai parduodami atskirai ar sumaišyti vieni su kitais ir (arba) su kitais maisto ingredientais, gali būti parduodami tik jei ant jų pakuotės yra nurodyta ši informacija:

  • kiekvieno maisto fermento pavadinimas, nustatytas pagal šį reglamentą, arba prekinis pavadinimas, kuriame nurodomas kiekvieno maisto fermento pavadinimas, o nesant tokio pavadinimo - pripažintas pavadinimas, pateikiamas IUBMB nomenklatūroje;
  • užrašas „maisto produktams“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maisto produktuose.

Daugiau informacijos apie specialius maisto fermentų ženklinimo reikalavimus pateikta Reglamente (EB) Nr. 1332/2008. Informaciją apie maisto teikimą vartotojams nustato Komisijos reglamentas (ES) Nr 1169/2011.
 

Kiti ES maisto fermentų teisės aktai

Reglamentas (EB) Nr 1331/2008 - nustato bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą.

Komisijos reglamentas (ES) Nr 234/2011 - bendra leidimų išdavimo procedūra, taikoma nuo 2011m. rugsėjo 11 d. Šis reglamentas buvo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr 562/2012.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-05-03